- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- 2-3741-641/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02718-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- M. U.
- Trečiasis asmuo
- L. U.
- Advokatai
- Irma Gutkovienė
išvadą duodančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Alai Ivanovai,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei M. U., trečiajam asmeniui L. U., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. U. ieškiniu prašė teismo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-100-901/2012, ir priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. U., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 300 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2013-03-01 iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams sumažinti. Ieškovas ir jo atstovas advokatas P. Labanauskas nurodė, jog vaikams iš ieškovo priteistą išlaikymo sumą būtina sumažinti nuo 400 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kadangi pablogėjo ieškovo turtinė padėtis. Ieškovo turtinės padėties pablogėjimą sąlygojo tai, jog: jis persikraustė gyventi į kitas gyvenamąsias patalpas; jų remontas, kurį atliko 2012 m. žiemą ir išleido apie 20 000 Lt; atsiradusios papildomos išlaidos šių gyvenamųjų patalpų išlaikymui, t. y. komunaliniams mokesčiams mokėti. Ieškovo pajamos po sprendimo priėmimo nepasikeitė. Teigia, jog ieškovas duoda vaikams papildomai grynųjų pinigų ir apmoka vaikų telefonų sąskaitas, vasarą nupirko sūnui rūbų už 400 Lt. Be to, nurodo, jog sumokėjus vaikams išlaikymą sumoje 800 Lt, jam nebelieka lėšų pragyvenimui. Pripažino, jog jis turi įsiskolinimą vaikų išlaikymui ir savanoriškai išlaikymo vaikams neteikia, išlaikymo sumas išieško antstolis. Pripažįsta, jog abu vaikai turi regos sutrikimų, lankosi pas gydytoją. Nurodė, jog sūnui reikia įsigyti vairuotoją pažymėjimą, kam reikalingos papaildomos piniginės lėšos.
Atsiliepimas
Atsakovė M. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Atsakovė ir jos atstovė advokato padėjėja I. Gutkovienė nurodė, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimu priteista 400 Lt suma kiekvieno vaiko išlaikymui yra normali, o augant vaikų poreikiai tik didėja, vaikams reikalingos papildomos išlaidos užklasinei veiklai, taip pat vaikai turi sveikatos sutrikimų, dukra lanko dailės mokyklą, fortepijono klasę, dainuoja mokyklos chore, reikalingi rūbai koncertams, sūnus tapo abiturientu, greitai augantis, todėl būtina pirkti rūbus, samdyti korepetitorius, sūnus dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, abu vaikai turi regos sutrikimų, nešioja akinius. Teigia, jog ieškovas klaidina teismą teigdamas, jog jo turtinė padėtis pablogėjo, o iš tikro jo turtinė padėtis nėra pakitusi. Po ištuokos liko gyventi jai priklausančiame bute, už kurį nemokėjo komunalinių mokesčių ir jai paliko įsiskolinimus. Taip pat ieškovas savanoriškai nemoka išlaikymo vaikams. Išlaikymo sumos yra išieškomos priverstinai per antstolį. Nuo 2012 m. spalio mėn. antstolis išieško iš ieškovo tik 500 Lt sumą abiejų vaikų išlaikymui. Apie ieškovo duodamas papildomas sumas vaikams jai nežinoma, sūnui nupirktų naujų rūbų nematė. Nurodo, jog butas, kuriame ji su vaikais dabar gyvena, yra žymiai didesnis, nei ankstesnis jai nuosavybės teise priklausantis butas, todėl į jį išsikėlė gyventi. Šiame bute vaikai turi atskirus kambarius. Be to, bute yra autonominis šidymas, maži mokesčiai, jame gyvena panaudos sutarties pagrindu, todėl nereikia mokėti nuomos. Ieškovas neteisus teigdamas, jog ji išlaidauja didesnio buto nuomai ir mokesčiams. Nurodo, jog už jai nuosavybės teise priklausantį butą mokesčių nemoka, kadangi jame panaudos pagrindu yra leidusi gyventi draugei, kuri sumoka komunalinius mokesčius. Ieškovas nesupranta išlaikymo esmės, nes išlaikymui skiriamos lėšos yra ne duodamos vaikams išleisti, tačiau skiriamos jų maitinimui, rūbams, higienos prekėms, būreliams, akinių pirkimui ir pan. Tuo tarpu pats ieškovas vaikų išlaikymui teskiria tik po 268 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį ir prioritetu laiko ne vaikų, tačiau savo asmeninius poreikius, kaip po 20 000 Lt skiria buto remontui. Teigia, jog pagrindo mažinti išlaikymo dydį nėra, nes ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas 800 Lt išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Išvadą duodančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškovo materialinė padėtis nepablogėjo, o vaikams augant jų poreikiai tik didėja, todėl mano, jog nėra jokio pagrindo mažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą vaikams. Teigia, jog rekomenduojama minimali išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra 500 Lt, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimu vaikams priteistas po 400 Lt išlaikymas yra normalus, nes vien vaiko maitinimui per mėnesį reikia 300 Lt sumos. Duomenų, jog ieškovė nesirūpintų vaikais neturi. Teigia, jog šiuo metu atsakovė yra pagerinusi vaikų gyvenimo sąlygas, tuo tarpu ieškovas savo teiginių, jog duoda pinigus vaikams grynais pinigais, ar kad pirko sūnui rūbus, jokiais įrodymais nepagrindžia.
Į teismo posėdį neatvyko tretysis asmuo L. U., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui L. U. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas V. U. ir atsakovė M. U. yra nepilnamečių L. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (civilinės bylos Nr. 2-100-901/2012 6, 7 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-100-901/2012 2012-05-28 priėmė teismo sprendimą, iš dalies pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, kuriuo nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalino sutuoktinių turtą, nepilnamečių vaikų L. U. ir G. U. gyvenamą vietą nustatė su motina, nustatė atsakovo V. U. bendravimo su vaikais tvarką, priteisė iš atsakovo V. U. nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400,00 Lt nuo 2012-01-01 iki jų pilnametystė, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (civilinės bylos Nr. 2-100-901/2012 11-12 b. l.). Sprendimas įsiteisėjęs.
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) nuo 2013-03-01, motyvuodamas pasikeitusia turtine padėtimi ir ieškovės išlaikymui skirtų lėšų netinkamu panaudojimu.
Dėl nepilnamečių vaikų poreikių
Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.201 str. 1 d.). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystimuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis Nr. 3K-3-495/2009).
Ieškovas vaikų poreikių iš esmės neginčija, sutinka, jog vaikai turi ne tik būtinųjų, tačiau ir specialiųjų poreikių dėl regos sutrikimų, užklasinės veiklos, taip pat pats nurodė, jog sūnui L. U., be būtinųjų poreikių, taip yra reikalinga ir įsigyti vairuotojo pažymėjimą, t. y. iš esmės sutiko, jog sūnaus poreikiai šiai dienai yra padidėję. Atsakovė nurodo, jog vaikų poreikiai jiems augant tik didėja, tačiau iš esmės sutinka, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, iš ieškovo priteista išlaikymo suma po 400 Lt kiekvienam vaikui yra pakankama dabartiniams jų poreikiams patenkinti. Iš bylos duomenų, šalių ir išvadą duodančios institucijos paaiškinimų matyti, jog po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimo, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, įsiteisėjimo vaikų poreikiai yra padidėję, kadangi šalių sūnus L. U. tapo abiturientu, jam yra reikalingos didesnės lėšos mokymuisi (korepetitoriams samdyti), taip pat jis turi regos sutrikimą, reikalingi akiniai, dažnai gydosi nuo peršalimo ligų. Šalių dukra G. U. taip pat turi ne tik būtinųjų, tačiau ir specialiųjų poreikių užklasinei veiklai (dailės mokyklai fortepijono klasei, mokyklos chorui, koncertų rūbams) bei sveikatos gerinimui (akiniams, lankymuisi pas gydytoją). Nors iš esmės nepilnametės G. U. poreikių sąrašas yra analogiškas nurodytiems civilinės bylos Nr. 2-100-901/2012 nagrinėjimo metu, tačiau pažymėtina tai, jog po teismo sprendimo minėtoje byloje įsiteisėjimo yra praėję apie 9 mėnesiai, t. y. vaikai yra paaugę, eina į aukštesnes klases ir jų tiek būtinieji, tiek specialieji poreikiai su laiku tik didėja. Iš aptarto konstatuotina, jog šiai dienai šalių nepilnamečių vaikų L. U. ir G. U. poreikiai yra padidėję.
Dėl tėvų turtinės padėties
Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (CPK 3.192 str. 2 d.), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas, ir turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Susipažinus su duomenimis apie šalių turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovo mėnesinės pajamos yra apie 1300 Lt, savo vardu registruoto nekilnojamojo, ar kilnojamojo turto neturi. Pateikė įrodymus, jog yra pardavęs jam nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Pramonės g. 92, Šiauliai (72 b. l.) Ieškovas sveikatos problemų neturi. Atsakovės mėnesinės pajamos šiuo metu yra apie 1200 Lt (52 b. l.). Atsakovė savo vardu turi nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42,52 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (65 b. l.). Panaudos sutarties pagrindu su vaikais gyvena J. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76,12 kv. m. bendro ploto, esančiame (duomenys neskelbtini) (44, 66 b. l.). Atsakovė sveikatos problemų neturi.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų ir paties ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovo pajamos po Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimo, iš dalies pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, įsiteisėjimo nepakito. Duomenys, jog ieškovas pardavė savo vardu turėtą nekilnojamąjį turtą (72 b. l.) šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kadangi šis turtas buvo parduotas 2011-07-28, t. y. dar iki civilinės bylos Nr. 2-100-901/2012 teisme gavimo ir išnagrinėjimo. Jau Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendime buvo konstatuota, jog V. U. nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi (civilinės bylos Nr. 2-100-901/2012 158 b. l.). Atsakovės turtinė padėtis yra nežymiai pagerėjusi, t. y. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimo priėmimo metu ieškovės pajamos buvo minimalios, nesiekiančios minimumo (civilinės bylos Nr. 2-100-901/2012 158 b. l.), ji asmeninės nuosavybės teise turėjo tą patį nekilnojamą turtą, o šiuo metu nurodo gaunanti apie 1200 Lt darbo užmokestį. Palyginus šalių gaunamas pajamas, jų pajamos šiai dienai iš esmės yra panašios. Pažymėtina tai, jog ieškovo argumentai dėl turtinės padėties pablogėjimo, nes turi mokėti komunalinius mokesčius už butą, yra atmestini, kadangi iki išsikėlimo į kitą butą, adresu Lyros g. 7-16, Šiaulių m., jis taip pat gyveno bute ir iš savo pajamų turėjo mokėti komunalinius mokesčius. Minėtos aplinkybės, jog V. U. turėjo mokėti komunalinius mokesčius už butą, buvo žinomos ir Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimo priėmimo metu. Dėl ieškovo argumentų, jog jis patyrė dideles materialines išlaidas (20 000 Lt) buto, į kurį išsikėlė gyventi, remontui, teismas taip pat pažymi, jog šios išlaidos buvo vienkartinės ir neturinčios lemiančios reikšmės esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo konstatavimui. Be to, pažymėtina, jog iš ieškovo paaiškinimų, jog remontą bute atliko 2012 m. žiemą, t. y. jau civilinės bylos Nr. 2-100-901/2012 nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, kada buvo sprendžiamas vaikų išlaikymo priteisimo klausimas, matyti, kad ieškovas galimai nuslėpė turėtas apie 20 000 Lt dydžio pinigines santaupas, kurias panaudojo remonto atlikimui. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog po Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimo, iš dalies pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, įsiteisėjimo ieškovas geranoriškai išlaikymo vaikams neteikė ir neteikia. Išlaikymo išieškojimas yra vykdomas per antstolį priverstiniu būdu, be to, kas mėnesį išieškomos sumos nesiekia sprendimu priteistos 800 Lt abiems vaikas išlaikymo sumos. Kas mėnesį iš ieškovo vaikų išlaikymui išieškoma tik 539,60 Lt išlaikymo suma (45 b. l.). Šie duomenys ne tik, kad nesudaro pagrindo pripažinti esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, tačiau atvirkščiai - leidžia teismui daryti išvadą, jog galimai nagrinėjamu atveju atsakovas vengia atskleisti realią savo turtinę padėtį bei rodo ieškovo vertybines nuostatas, t. y. abejingumą savo nepilnamečių vaikų poreikiams, jų nelaikymų prioritetu, kadangi turėdamas nemažas pinigines santaupas ir žinodamas apie savo vaikų būtinuosius ir specialiuosius poreikius, ieškovas svarbesniais laiko savo asmenius poreikius (gyvenimo sąlygų pagerinimą).
Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovas neįvardijo ir nepagrindė įtikinamų priežasčių, jog, gaunant 1300 Lt darbo užmokestį, kurį jis nurodo esantį per mažą priteisto išlaikymo vaikams mokėjimui ir savo pragyvenimui, ėmėsi realių priemonių susirasti geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti ir pan. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), tuo tarpu, ieškovas neįrodė, kad susiklosčiusi ekonominė situacija šalyje ar jo sveikatos būklė turi įtakos jo galimybei susirasti darbą, todėl argumentai, kad jis nerado geriau apmokamo darbo, ar jo mažas pajamas sąlygoja šalyje susiklosčiusi ekonominė ir darbo rinkos padėtis, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Tai, jog būdamas darbingas, sveikas ir nepatenkintas savo gaunamu darbo užmokesčiu, ieškovas neieškojo galimybių įsidarbinti geriau apmokamame darbe rodo, jog jo turtinę padėtį lemia ne objektyvios priežastys, tačiau jo paties nerūpestingas požiūris į darbą ir savo socialinį statusą.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymo
CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis vaikui priteistino išlaikymo dydis, t. y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovo manymu jis, pagal savo turtinę padėtį, savo nepilnamečių vaikų L. U. ir G. U. išlaikymui turėtų mokėti 300 Lt dydžio kiekvienam vaikui sumą. Atsakovė nurodo, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės yra nepasikeitusi, vaikų poreikiai padidėję, todėl mano, jog ieškovas turėtų mokėti Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, priteistą po 400,00 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Iš teisme pateiktų rašytinių duomenų, kaip jau buvo aptarta, nustatyta, jog šalių nepilnamečiais vaikai turi ne tik būtinųjų poreikių (maistui, aprangai, higienai ir pan.), tačiau ir specialiųjų poreikių (užklasinei veiklai, korepetiroriams samdyti, akiniams), jų poreikiai po Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimo, iš dalies pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, įsiteisėjimo yra padidėję.
Teismas pažymi, jog vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, taip pat prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip lėšų, būsto, darbo neturėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 d., 2 d.). Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas, po Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimo, iš dalies pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, įsiteisėjimo, turėdamas 20 000 Lt santaupų, geranoriškai išlaikymo vaikams neteikė, o priverstine tvarka antstolio iešieškomos mėnesinės išlaikymo sumos nesiekia teismo sprendimu priteistos bendros 800 Lt sumos, kas rodo ieškovo nerūpestingą ir nesąžiningą požiūrį į savo imperatyvios pareigos išlaikyti vaikus vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, būdamas nusišalinęs nuo savo vaikų auklėjimo, jų priežiūros, rūpinimosi vaikais, jų sveikata, ugdymo bei gabumų lavinimo, būdamas darbingas ir sveikas turi daugiau galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, nei atsakovė, kuriai tenka rūpinimosi dviem nepilnamečiais vaikais našta, ir tokiu būdu – užtikrinti savalaikį teismo sprendimu priteisto išlaikymo teikimą savo vaikams.
Duomenų, jog atsakovė netinkamai naudotų vaikų išlaikymui gautas pinigų sumas, byloje nenustatyta. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, buities tyrimo akto ir teisme duoto paaiškinimo matyti, jog informacijos, kad atsakovė netinkamai panaudotų vaikų išlaikymui skirtas lėšas nenustatyta; atsakovė užtikrina tinkamas vaikų gyvenimo, mokymosi ir vystymosi sąlygas; išsikėlusi gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagerino vaikų gyvenimo sąlygas. Iš kitų byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog atsakovė komunalinių mokesčių įsiskolinimų neturi, gyvena panaudos sutarties pagrindu turimame bute, už kurį nuomos mokesčio nereikia mokėti. Tuo tarpu ieškovas savo argumentų dėl atsakovės netinakamo išlaikymo lėšų naudojimo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, todėl atsižvelgiant į anksčiau nurodytą, teismas daro išvadą, jog ieškovo argumentai, kad atsakovė vaikų išlaikymui gaunamas lėšas panaudoja netinkamai ir ne vaikų interesais, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Teismas vertindamas ieškovo galimybes teikti Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, priteistą išlaikymą savo vaikams, atsižvelgia į tai, kad, kaip anksčiau buvo konstatuota, faktinės ieškovo pajamos yra nepakitusios, šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, į tai, jog atsakovo dabartinę turtinę padėtį sąlygojo subjektyvios priežastys, t. y. paties atsakovo, kaip išlaikymo teikėjo, nerūpestingumas, pasyvus požiūris į darbą ir savo socialinį statusą, o nepilnamečių vaikų poreikai yra padidėję. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Remdamasis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, į tai, jog nėra įrodymų apie esminį tėvo (ieškovo) turtinės padėties pablogėjimą, į vaikų poreikių padidėjimą, teismas nagrinėjamu atveju laiko, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, priteistas 400,00 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui iš tėvo (ieškovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystimosi sąlygų užtikrinimui, todėl pagrindo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimą, iš dalies pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, nėra, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei buvo suteikta advokato padėjėjos teisinė pagalba ruošiant atsiliepimą į ieškinį, vykdant bylos teisinę ir faktinę analizę, kas sudaro 600 Lt, už atstovavimą teismo posėdžiuose, kas sudaro 200 Lt (42, 77, 78 b. l.), ko pasekoje, ji patyrė 800,00 Lt išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovo interesus teisme taip pat atstovavo advokatas (41 b. l.), tačiau duomenų apie išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti byloje nepateikta.
CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau tekste – rekomendacijos) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams (advokato padėjėjams). Iš pateiktų duomenų matyti, jog už atsiliepimą į ieškinį, bylos teisinę ir faktinę analizę bei atstovavimą teismo posėdžiuose, atsakovė yra patyrusi 800,00 Lt išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (77,78 b. l.), kurias prašo priteisti iš ieškovo. Pagal rekomendacijų 9 p. susumavęs atstovavimo teisme laiką (2013-08-14 parengiamojo posėdžio trukmė – 45 min.; 2013-09-10 teismo posėdžio trukmė – 1 val. 5 min.., t. y. sumoje 1 val 50 min., suapvalinus pagal rekomendacijų 9 p. taisykles laikoma, jog atstovavimo teisme laikas yra 2 val.), kitų atsakovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį (atsiliepimo į ieškinį rengimą, bylos teisinę ir faktinę analizę) bei įvertinęs rekomendacijų 8 p. numatytus advokato suteiktų teisinių paslaugų maksimalius dydžius bei tai, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.), teismas daro išvadą, kad pagal rekomendacijas atsakovės patirtos 800,00 Lt išlaidos už advokato padėjėjo teisinė pagalbą nėra viršytos, todėl, kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 800,00 Lt išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str).
7,50 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo V. U. ieškinį atsakovei M. U., trečiajam asmeniui L. U., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo, atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Lt (aštuonių šimtų litų 00 ct) išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.