Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui, atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, atstovei M. S., trečiojo asmens Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamento atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – Krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamentas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir Krašto apsaugos ministerija 1995-07-03 sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 78 (toliau – Sutartis), kuria ieškovui neterminuotai išnuomotas butas (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ieškovas Bute gyvena iki šiol, sudaryta nuomos sutartis nėra nutraukta. Pasak ieškovo, praėjus daugiau nei 10 metų nuo gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti (nuo 1994 m.), Butas nebeatitiko elementarių sanitarinių normų reikalavimų, tapo būtina keisti grindų dangą, langus, pro kuriuos sunkėsi vanduo, sienų apdailą ir pan. Ieškovo pabrėžta, kad turto valdytojas, valdęs Butą patikėjimo teise, niekada nėra skyręs jokių lėšų Buto remontui, todėl ieškovas pats savo lėšomis 2007 m. pradėjo Buto remonto darbus, kurie apėmė tiek paprastąjį, tiek ir kapitalinį remontą. Remonto darbai atlikti iš kredito įstaigų skolintomis (2007-04-25 Vartojimo sutarties pagrindu ieškovui suteiktas 75 000 Lt dydžio vartojimo kreditas „tarnybinio buto remontui“, taip pat gauta paskola iš SAMPO banko) bei ieškovo nuosavomis lėšomis. Pasak ieškovo, prieš gaudamas kreditą, kredito įstaigoms jis pateikė dokumentus dėl ketinamų atlikti remonto darbų pobūdžio ir apimties, todėl kredito įstaigų darbuotojai vertino, ar tokie darbai ir jų kainos yra protingo dydžio, atitinka būtinybę ir rinkos vertę. Be to, ieškovo teigimu, kredito institucijoms taip pat pateiktas ir 2006-11-15 Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos raštas, kuriame minima, kad nuomininkai, t. y. ir ieškovas, turi teisę privatizuoti nuomojamus butus lengvatinėmis sąlygomis. Pasak ieškovo, kredito įstaigos nebūtų suteikusios kredito remontuoti Butą, kuris būtų nuomojamas be teisės įsigyti jį lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovo pabrėžta, kad remonto darbų kaina, nurodyta sąmatose, buvo 114 389 Lt, kuriuos ieškovas faktiškai ir sumokėjo. Ieškinyje nurodyta, kad Buto remonto darbai buvo atliekami tuo metu, kai Butą patikėjimo teise valdė Krašto apsaugos ministerijos Ūkio tarnyba. Pasak ieškovo, tuometės Krašto apsaugos ministerijos Ūkio tarnybos atstovams buvo gerai žinoma apie tai, kad Bute atliekami remonto darbai, remonto darbų atlikimo metu tai buvo kelis kartus tikrinama. Ieškovo teigimu, dėl paties remonto atlikimo Bute fakto Krašto apsaugos ministerijos Ūkio tarnybos atstovai pretenzijų neturėjo ir niekada ieškovui jų nereiškė. Ieškovas turimas remonto darbų sąmatas pateikė UAB „Marleksa“ specialistui, kuris įvertino, kad rinkos darbų kaina tuo metu, kai buvo atliekami remonto darbai, t. y. 2007 m., turėjo būti 23 827,61 Eur (82 271,96 Lt). Nepaisant to, kad ieškovas remonto darbams faktiškai išleido didesnę sumą, jis UAB „Marleksa“ apskaičiuotos remonto darbų kainos neginčija. Be to, pasak ieškovo, specialistai įvertino aplinkybę, kad ieškovas suremontuotu Butu naudojasi nuo 2007 m., ir apskaičiavo, kad patikslinto ieškinio pateikimo dieną ieškovo asmeninėmis lėšomis atliktų remonto darbų kaina būtų 21 000 Eur. Ieškovo pažymėta, kad dabartinis Buto savininkas yra atsakovas Lietuvos Respublika, o Butą patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas, kuris ketina Butą parduoti aukciono būdu. Pasak ieškovo, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu ieškovas Buto nebūtų suremontavęs ir investavęs į jį nuosavų lėšų, Buto vertė būtų mažesnė investuotų lėšų dydžiu. Ieškovo teigimu, šiuo metu suremontuoto Buto rinkos vertė – 69 700 Eur, ir jis tikėtinai bus parduotas už rinkos kainą, tačiau tik todėl, kad ieškovas į Buto remontą investavo asmenines lėšas, kurių likutis po amortizacijos sudaro 21 000 Eur. Pasak ieškovo, jeigu lėšų investuota nebūtų, atsakovas gautų mažesnę Buto kainą, taigi šiuo atveju 21 000 Eur atsakovas gaus be pagrindo, nes ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie prievoliniai santykiai. CK 6.237 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. CK 6.242 straipsnyje teigiama, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Ieškovo teigimu, jo patirti nuostoliai sudaro 21 000 Eur, todėl atsakovas privalo jam tokią sumą grąžinti. Ieškinyje pažymėta, kad atsakovas, atlyginęs ieškovui nurodytą sumą, dėl to nepatirs jokių nuostolių, nes jis gaus nesuremontuoto Buto kainą, t. y. kainą, kokią būtų gavęs, jeigu Butas nebūtų remontuotas. Ieškovo teigimu, patenkinus ieškinį, jis atgaus likusią amortizuotą remonto darbų kainą, kurią atsakovui sumokės būsimas Buto pirkėjas. Pasak ieškovo, kitoks susiklosčiusių santykių traktavimas reikštų tai, kad atsakovas gautų pinigus, kuriuos ieškovas yra investavęs į Butą, o ieškovas jų neatgautų, ir tokia situacija ieškovo atžvilgiu neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyta, kad 1995-07-03 Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 78 Krašto apsaugos ministerija išnuomojo ieškovui A. K. keturių kambarių 80,82 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 10-13).

Šis butas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise iki 2015-08-31 valdė Krašto apsaugos ministerijos Ūkio tarnyba, Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamentas (T. 1, b. l. 19; T. 2, b. l. 9-10).

Krašto apsaugos ministerijos ir VĮ Turto banko pasirašytų 2011-06-08 susitarimo Nr. (10.9-52-11)-T8-90, 2014-09-04 susitarimo Nr. (10.9-52-14)-T8-106 ir 2015-08-31 priėmimo-perdavimo akto Nr. 401731-401809/VI-11 pagrindu butas (duomenys neskelbtini), priklausantis nuosavybės teise valstybei, perduotas valdyti patikėjimo teise VĮ Turto bankui (T. 2, b. l. 37-41; 58-67).

Ieškovas 2007 m. atliko šio Buto remontą, kurio pobūdžiui ir apimčiai įrodyti pateikė remonto sąmatas (T. 1, b. l. 41-49).

Buto remonto darbų kainai pagrįsti ieškovas pateikė UAB „Marleksa“ Konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad ginčo Buto remonto darbų pagal 2007 m. sąmatos duomenis ir pagal 2007 m. kovo mėn. kainas, kaina, sumažinus ją nusidėvėjimo per 8 metus procentu, yra 21 000 Eur.

Ieškovas taip pat pateikė UAB „Marleksa“ parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015-09-22 yra 69 700 Eur.

Ieškovas iki šiol gyvena ginčo Bute.

Ginčo butas VĮ Turto banko bus parduodamas aukciono būdu pagal , tačiau VĮ Turto bankas dar nėra atlikęs šio Buto įvertinimo pardavimo kainai nustatyti, taip pat nenustatyta data, kada Butas bus parduodamas aukcione.

Ieškovas 2015-05-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Krašto apsaugos ministerijos ir VĮ Turto banko 28 221 Eur žalai, patirtai dėl tarnybinio buto remonto, atlyginti (T. 1, b. l. 1-6).

Pasirengimo nagrinėti bylą metu patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 21 000 Eur sumą, kurią, ieškovo teigimu, atsakovas, pardavęs Butą aukcione, gaus be pagrindo, ieškovo Buto remontui išleistų lėšų sąskaita (T. 2, b. l. 75-78).

Dėl ginčo Buto pagerinimo išlaidų atlyginimo

Ieškovas, remdamasis tuo, kad, 2007 m. atlikęs tarnybinio Buto remonto darbus, kainavusius jam daugiau kaip 30 000 Eur, pagerino valstybei nuosavybės teise priklausantį Butą, prašo priteisti iš valstybės 21 000 Eur remonto darbų kainą, nustatytą įvertinus Buto nusidėvėjimą nuo remonto 2007 m. iki 2015 m. spalio mėn., teigdamas, jog, pardavusi ginčo Butą aukcione, valstybė gaus 21 000 Eur didesnę sumą, nei būtų gavusi tuo atveju, jeigu šis Butas nebūtų suremontuotas.

Sudarydamas Sutartį dėl ginčo Buto nuomos, ieškovas, be kita ko, įsipareigojo savo lėšomis atlikti gyvenamųjų patalpų bei įrangos einamąjį remontą: tinkuoti, balinti, dažyti lubas ir sienas; dažyti langų vidinius rėmus, palanges, duris, grindis, radiatorius, vamzdžius; keisti langų ir durų įtaisus, įstiklinti langus; remontuoti buto viduje elektros instaliaciją ir jos įtaisus, įstiklinti langus; remontuoti buto viduje elektros instaliaciją ir jos įtaisus; remontuoti ir keisti sanitarinius technikos įrenginius (klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, elektros virykles) tarnybinės patalpos viduje (Sutarties 3.1-3.5 punktai). Be to, ieškovas įsipareigojo be nuomotojo raštiško leidimo neperplanuoti tarnybinių patalpų (Sutarties 3.6 punktas). Sutarties 3.7 punkte nustatyta, kad, pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas turi neatlygintinai perduoti nuomotojui visus tarnybinėje patalpoje padarytus pertvarkymus, kurie priklauso patalpoms ir kurių negalima be žalos atskirti nuo patalpos konstrukcijų, bei tvarkingas patalpas perduoti pagal aktą.

Pasisakant dėl ieškovo argumentų, susijusių su ginčo Buto pagerinimu, pripažintina teisiškai pagrįsta atsakovo pozicija, kad tiek pagal Sutarties su ieškovu sudarymo metu, tiek pagal ieškovo nurodomo 2007 m. Buto remonto atlikimo metu galiojusių teisės normų (1964 m. CK 316 straipsnis; 2000 m. CK 6.501 straipsnis) reikalavimus tam, jog būtų pagrindas reikalauti Buto pagerinimo išlaidų atlyginimo, remonto darbams, kuriais gerinamas išsinuomotas Butas, turėjo būti gautas nuomotojo sutikimas.

CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nuomininkui nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinus, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuomininko padarytus be nuomotojo sutikimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) ar nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; 2) ar nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; 4) ar įstatymų arba šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad daikto pagerinimu laikomi ne bet kokie remonto darbai, o tokie, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Kasacinio teismo taip pat pažymima, kad net pagerinus daiktą nuomotojo leidimu, atlyginamos tik šiam tikslui turėtos būtinos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad tam, jog ieškovas turėtų pagrindą reikalauti tarnybinio Buto pagerinimo išlaidų atlyginimo, visų pirma jis turi įrodyti, kad turėjo nuomotojo leidimą Buto pagerinimo darbams atlikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuomotojo leidimas reikalingas bet kokiems išnuomoto turto pagerinimams, nepriklausomai nuo to, su kokiu remontu – einamuoju ar kapitaliniu – tie pagerinimai yra susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-890/2000).

Ieškovas teigia, kad 2007 m. Buto remonto darbų ėmėsi remdamasis Krašto apsaugos ministerijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo 2006-11-08 raštu (T. 1, b. l. 20).

Šio rašto 3 punkte nurodyta, kad lėšos, panaudotos buto pagerinimui (kapitaliniam remontui) gali būti kompensuojamos nuomininkui iki privatizavimo, jeigu jis gali pateikti kapitalinio remonto sąmatą ir sąskaitas, kai nekilnojamojo turto (gyvenamųjų patalpų) valdytojas yra davęs sutikimą pagerinti patalpas (atlikti kapitalinį remontą), nurodant konkrečius statybos-montavimo darbus ir apimtis.

Pabrėžtina tai, kad 2006-11-08 raštas, kuriuo remiasi ieškovas, negali būti vertinamas kaip reiškiantis valstybės turto valdytojo sutikimą, jog būtų atliekami ginčo Buto pagerinimo darbai. Iš pirmiau pacituoto rašto aišku, kad gyvenamųjų patalpų valdytojo sutikimas turi būti gautas konkrečioms patalpoms pagerinti (kapitaliai remontuoti), be to, nurodant konkrečius statybos-montavimo darbus ir apimtis.

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad tai, koks detalus turėtų būti leidimas daryti daikto pagerinimus, kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Tačiau daikto savininkas, spręsdamas, duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Nagrinėjamu atveju 2006-11-08 rašto turinio analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad tuometis krašto apsaugos sistemos tarnybinių gyvenamųjų patalpų valdytojas išreiškė savo poziciją dėl lėšų patalpoms pagerinti kompensavimo galimybės, nustatydamas tam būtinas sąlygas: gauti gyvenamųjų patalpų valdytojo sutikimą pagerinti patalpas (atlikti kapitalinį remontą) ir suderinti konkrečius statybos-montavimo darbus bei jų apimtis.

Ieškovas, ėmęsis ginčo Buto remonto darbų 2007 m., neabejotinai turėjo žinoti 2006-11-08 rašte nustatytas tarnybinių gyvenamųjų patalpų pagerinimo lėšų kompensavimo sąlygas, nes jis pats remiasi būtent nurodytu raštu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, prieš atlikdamas ginčo Buto remonto darbus, kreipėsi į tuometį šių gyvenamųjų patalpų valdytoją sutikimo atlikti Buto pagerinimo darbus (kapitalinį remontą), juolab kad derino su ginčo turto valdytoju konkrečius remonto darbus ir jų apimtis.

Ieškovo nurodyti argumentai, kad Krašto apsaugos bendrųjų reikalų departamentui buvo žinoma apie Bute atliekamus remonto darbus, nėra pagrindas teigti, jog nuomotojas davė sutikimą Buto pagerinimams atlikti, juolab kad su nuomotoju buvo suderinti remonto darbų pobūdis ir apimtis. Nuomotojas neturi pagrindo prieštarauti dėl atliekamų jo daikto remonto darbų, jeigu nuomininkas tokius darbus atlieka savo sąskaita.

Dėl ieškovo argumentų, kad jis atliko Buto kapitalinį remontą, pažymėtina ir tai, jog Sutartyje neaptarta, kuriai iš šalių tenka pareiga atlikti Buto kapitalinio remonto darbus, todėl turi būti vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, pagal kurias nuomojamų patalpų kapitalinis remontas yra nuomotojo pareiga (1964 m. CK 306 straipsnis; 2000 m. 6.492 straipsnis). Ieškovo nurodomo 2007 m. Buto kapitalinio remonto atlikimo metu galiojo 2000 m. CK, kurio 6.492 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu nuomotojas nevykdo pareigos daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, tai nuomininkas teisę atlikti kapitalinio remonto darbus įgyja teismo leidimu. Byloje nėra duomenų, kad ginčo Butui 2007 m. buvo reikalingas kapitalinis remontas, kad šio valstybės turto valdytojas nevykdė pareigos tokį remontą atlikti. Ieškovas, prieš imdamasis Buto kapitalinio remonto, nesikreipė į teismą CK 6.492 straipsnio 2 dalyje nurodyto leidimo.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ginčo Buto remonto darbus 2007 m. ieškovas atliko neturėdamas valstybės turto tuomečio valdytojo sutikimo pagerinti Butą (atlikti jo kapitalinį remontą), nesuderinęs su juo konkrečių remonto darbų ir jų apimties (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Nustačius, kad ieškovas neįvykdė vienos iš būtinųjų sąlygų teisei reikalauti Buto pagerinimo išlaidų įgyti, t. y. negavo Buto nuomotojo leidimo pagerinti Butą, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl Buto pagerinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.501 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo ginti pažeistas jo teises nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovas prašė teismo įvertinti tai, kad šiuo atveju dėl jo atliktų didelės apimties ginčo Buto remonto darbų išlaidų atlyginimo susiklostė išskirtinė, įstatymų nereglamentuota situacija. Ieškovas prašo ginti jo teises, priteisiant iš atsakovo 21 000 Eur remonto išlaidoms atlyginti, nes, ieškovo teigimu, tikėtina, kad, pardavus ginčo Butą aukcione už rinkos kainą, valstybė gaus 21 000 Eur didesnę sumą, nei būtų gavusi tuo atveju, jeigu šis Butas nebūtų suremontuotas (T. 2, b. l. 77).

Tokią savo poziciją ieškovas grindžia tuo, kad pagal UAB „Marleksa“ parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ginčo Buto rinkos vertė 2015-09-22 yra 69 700 Eur; tame pačiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esantys analogiški, kaip ieškovo nuomojamas tarnybinis Butas, keturių kambarių butai VĮ Turto fondo pardavinėjami viešajame aukcione už gerokai mažesnę kainą – 47 150 Eur, 46 300 Eur, 44 350 Eur (T. 2, b. l. 112, 114, 134, 135). Pasak ieškovo, pardavus ginčo Butą už jo rinkos kainą, t. y. 69 700 Eur, valstybė jo sąskaita gaus 21 000 Eur daugiau, negu gauna parduodama neremontuotus analogiškus butus.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2011-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011, kt.).

Nagrinėjamos bylos aspektu visų pirma pabrėžtina tai, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas turi būti pareiškiant ieškinį. Šiuo atveju pats ieškovas nurodo, jog tik tikėtina, kad, atsakovui pardavus ginčo Butą viešajame aukcione, jis gaus 21 000 Eur didesnę sumą, nei gautų parduodamas nesuremontuotą Butą. Atsakovo be pagrindo gautiną sumą ieškovas skaičiuoja remdamasis jo patirtų remonto išlaidų, nustatytų UAB „Marleksa“, įvertinus remonto darbų nusidėvėjimą per 8 metus, suma.

Akcentuotina, kad VĮ Turto bankas dar nėra atlikęs ginčo Buto įvertinimo jo pardavimui aukcione, dar nežinoma šio Buto pardavimo iš aukciono data. Teismo vertinimu, kol ginčo Butas neparduotas viešajame aukcione ir nežinoma, kokia konkreti kaina už jį bus gauta, objektyviai negalima nustatyti, kiek už šį Butą valstybė gaus daugiau, nei už analogiškus to paties gyvenamojo namo butus, kurie parduoti viešojo aukciono būdu nesuremontuoti.

Darytina išvada, kad pagal šiuo metu esančią situaciją nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovo teisių gynimo, taikant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą, ir tirti, yra ar ne visos įstatymo nustatytos sąlygos ginti ieškovo teises šiuo subsidiariu teisių gynimo būdu (CK 6.237-6.242 straipsniai).

Kartu pažymėtina, kad ieškinio šioje byloje atmetimas neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą su nauju ieškiniu po to, kai ginčo Butas bus parduotas iš aukciono, ir įrodinėti, jog yra įstatymo nustatytos sąlygos susiklosčiusioje situacijoje ginti jo teises nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Tuo tarpu iš ieškovo valstybės naudai priteistina 11,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.