Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „PILŪNĖ“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio ir jo priedų kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b. l. 30). Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „PILŪNĖ“ ir atsakovo R. J. 2016-09-09 sudaryta nuomos sutartis Nr. 16.09.09 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo perduoti atsakovui (nuomininkui) nuomojamus daiktus ir suteikti teisę jais naudotis Sutartyje numatytą laikotarpį, o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti ieškovui nuomos mokestį už naudojimąsi nuomojamais daiktais (b. l. 13-16). Nuomojamų daiktų priėmimo – perdavimo aktais ieškovas (nuomotojas) perdavė, o atsakovas (nuomininkas) priėmė juose nurodytus statybinius pastolius (b. l. 17-20). Ieškovas atsakovui už daiktų nuomą išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija SPV Nr. 100653 1 362,70 Eur sumai (b. l. 21). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas neatsiskaitė už daiktų nuomą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d.). Atsakovas už išnuomotos statybinius pastolius pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą neatsiskaitė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 1 362,70 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas (6.477 str. 1 d., 6.487 str. 1 d.).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 362,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-04-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinas 41 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą. Šias išlaidas grindžia UAB „Finansų tyrimų biuras“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra 121 Eur sumai bei 2017-04-21 mokėjimo nurodymu (b. l. 10-12).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad ieškovą byloje atstovavo advokatas ar advokato padėjėjas ir 121 Eur bylinėjimosi išlaidos būtų sumokėtos tokiam atstovui (tiesiogiai ar per tarpininką) už konkrečioje byloje suteiktas paslaugas. Todėl konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas byloje patyrė 3,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 362,70 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 362,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „PILŪNĖ“, juridinio asmens kodas 122310223, naudai.

Ieškinio reikalavimą dėl 121 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimi atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.