Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir A. D. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. S-49 (7-32/2022) (toliau – ir MGK sprendimas 1) ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 68-14 (toliau – ir VMI sprendimas 1), įskaitant visus delspinigius ir baudą.

Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti MGK 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. S-59 (7-31/2022) (toliau – ir MGK sprendimas 2) ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinant Inspekcijos 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 68-13 (toliau – ir VMI sprendimas 2), įskaitant visus delspinigius ir baudą.

Pareiškėjai A. D. ir A. D. (toliau – ir pareiškėjai) savo skunduose ginčija jų atžvilgiu priimtus MGK ir VMI sprendimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Savo pozicijas skunduose grindžia iš esmės tais pačiais argumentais.

Paaiškina, kad ginčas kilo dėl atsakovės atlikto pareiškėjų gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo už mokestinį patikrinimo laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas VMI sprendimas 2, kuriuo nuspręsta pakeisti Inspekcijos 2017 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte Nr. (21.131-31-5) FR0682-421 (toliau – ir Patikrinimo aktas 2) apskaičiuotą 40 242,71 Eur GPM sumą į 29 242,94 Eur GPM sumą; apskaičiuoti 15 779,70 Eur GPM delspinigių ir skirti 8 772,00 Eur GPM baudą. Pareiškėjos atžvilgiu yra priimtas VMI sprendimas 1, kuriuo nuspręsta pakeisti Inspekcijos 2017 m. spalio 9 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32) FR0680-431 (toliau – ir Patikrinimo aktas 1) papildomai apskaičiuotą 20 232,56 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) sumą; apskaičiuoti 9 699,91 Eur GPM delspinigių ir skirti 6 069,00 Eur GPM baudą. Skundžiamais MGK sprendimais pareiškėjų atžvilgiu priimti VMI sprendimai palikti nepakeisti.

Dėl senaties termino GPM ir su juo susijusių sumų perskaičiavimui pareiškėjai paaiškina, kad pareiškėjų atžvilgiu priimti VMI sprendimai, kuriais apskaičiuota pareiškėjų mokėtina GPM suma, delspinigiai bei paskirta bauda yra už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Teigia, jog perskaičiuoti pareiškėjų mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas atsakovė nebegali, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus mokesčių perskaičiavimo senaties terminus, skundžiami sprendimai dalyje dėl atlikto perskaičiavimo naikintini. Pažymi, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, mokesčių administratorius perskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį perskaičiuoti, sausio 1 d. Teigia, jog nustačius, kad VMI sprendimai, kuriais perskaičiuota pareiškėjų mokėtina GPM suma ir su tuo susijusios išmokos, neteisėti, perskaičiavimas nebegali būti atliekamas, nes tai prieštarauja MAĮ 68 straipsnyje įtvirtintai mokesčio perskaičiavimo senačiai.

Dėl GPM apskaičiavimo pareiškėjai nurodo, kad šioje situacijoje nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų argumentus dėl 2012 m. gegužės 8 d. sutarties šalių giminystės ryšių ir jų teisinių santykių kvalifikavimo. Siekiant išsiaiškinti, ar gauta nauda gali būti pripažinta pajamomis natūra, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 9 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyti atvejai, kai gauta nauda nėra laikoma pajamomis natūra. Jeigu nauda suteikiama gyventojui išimtinai tik dėl asmeninių santykių, tokia nauda nelaikoma naudą gavusio gyventojo pajamomis natūra. Teigia, jog nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad pareiškėjas (pareiškėjos) žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), perdavė asocijuotam asmeniui (savo seseriai). Teigia, kad, pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamosios pajamos yra dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Nurodo, kad atsakovė nustatė, kad pareiškėjas sandorį sudarė su asocijuotu asmeniu – savo seserimi J. M., kuri buvo susijusių ir sandoryje dalyvavusių juridinių asmenų akcininkė. Mano, jog VMI priimtuose sprendimuose nurodomo „ištiestosios rankos“ principo esmė yra ta, kad vertinant mokesčių mokėtojų mokestines prievoles fizinių asmenų kontroliuojamų juridinių asmenų veiksmai yra prilyginami pačių fizinių asmenų veiksmams. Teigia, jog juridiniai asmenys yra dirbtiniai dariniai (teisinė fikcija), teisiniuose santykiuose dalyvauja konkretūs fiziniai asmenys, konkretūs fiziniai asmenys naudoja juridinių asmenų kategoriją savo tikslams pasiekti, dėl to, taikant „ištiestosios rankos“ principą vertinamos fizinių asmenų kontroliuojamos transakcijos, kurias formaliai sudaro jų kontroliuojami juridiniai asmenys; mokestine prasme sandorio sąlygas nustatė ir ekonominę naudą gavo fiziniai asmenys. Mano, kad VMI argumentai dėl juridinių asmenų turto atskirumo nepagrįsti.

Pareiškėjų teigimu, konstatavus, kad pagal 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį netiesiogiai per sesers valdomą juridinį asmenį pareiškėjas perdavė seseriai Žemės sklypą, šio Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nebetenka reikšmės – pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, nes, kaip jau minėta, pajamos, gautos iš brolių ir seserų, yra neapmokestinamos. Pareiškėjų nuomone, tiek atsakovė VMI, tiek MGK nepagrįstai nevertino aplinkybių dėl giminystės ryšių, reikšmingų sandorių dėl Žemės sklypo sudarymo aplinkybių.

Taip pat paaiškina, jog patikrinimo aktuose pateikti skaičiavimai prieštarauja vienas kitam bei pažeidžia turinio viršenybės prieš formą principą. Pareiškėjai įrodinėjo, jog UAB (duomenys neskelbtini) pinigų už žemės sklypo pirkimą A. D. nemokėjo. Taigi ir atsakovė VMI, ir MGK pažeidė turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi netyrė pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie pinigų negavimą, nepagrįstai jas atsisakė vertinti. Teigia, jog mokesčių administratorius neanalizavo tikrųjų sandorio vykdymo faktinių aplinkybių (aplinkybės, kad pinigai nebuvo perduoti A. D.), tačiau rėmėsi sutartimi vien dėl jos „įforminimo“ notarine tvarka, t. y. vien dėl formalių aplinkybių. Taigi pagal MAĮ 69 str. 2 d., pareiškėjų mokėtini mokesčiai turėjo būti apskaičiuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, t. y. į aplinkybę, jog UAB (duomenys neskelbtini) pinigų nei pareiškėjams už žemės sklypo pirkimą nemokėjo. Dėl tos priežasties patikrinimo aktuose nurodyti skaičiavimai yra netikslūs, neteisėti ir nepagrįsti.

Taip pat teigia, kad patikrinimo aktuose netinkamai nustatytas nekilnojamojo turto sandorių sudarymo tikslas, todėl pareiškėjams negalėjo kilti patikrinimo aktuose nurodytos mokestinės prievolės. Teigia, jog patikrinimo aktuose nurodomos aplinkybės dėl asmeninių santykių buvimo, tačiau į jas nepagrįstai neatsižvelgiama. Nurodo, jog su visomis patikrinimo aktuose nurodomomis sandorių šalimis ar susijusiais asmenimis pareiškėjus siejo asmeniniai santykiai (draugystė, kaimynystė, giminystės ryšiai), dėl šių asmeninių santykių įtakos buvo sudaryti sandoriai, kurių tikslai buvo kiti nei mokestinės naudos gavimas.

Mano, kad pareiškėjų atžvilgiu priimti Inspekcijos sprendimai ir patikrinimo aktai yra nepagrįsti, kadangi jie yra grindžiami prielaidomis dėl pinigų gavimo iš UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų subjektų, nors visais atvejais šių aplinkybių turinys patikrinimo aktuose detaliau nebuvo analizuotas.

Dėl paskirtos baudos dydžio pareiškėjai teigia, kad VMI, skirdama 30 proc. dydžio baudą pareiškėjams pažeidė VMI viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 patvirtintos Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 18.1, 18.2 ir 18.4 punktų reikalavimus. Teigia, jog mokesčių administratorius neatsižvelgė į aplinkybę, jog atliktas mokestinis patikrinimas yra pirmasis tokio pobūdžio mokesčių administratoriaus veiksmas pareiškėjų atžvilgiu. Pareiškėjai dėl su mokesčiais susijusių klausimų nebuvo bausti, su mokesčių administratoriumi bendravo geranoriškai, teikė paaiškinimus ir kitą informaciją, todėl pagal Metodikos taisykles pareiškėjams galėjo būti skirta 10 proc. dydžio bauda.

Pareiškėjas skunde papildomai nurodo, kad vertindamas pajamas už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), MGK nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42-798/2016, kuriame padaryta išvada, jog 2010 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 10 000,00 Lt kaina yra teisinga.

Dėl 3360/5879 dalių 0,5879 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkainavimo teigia, kad 2014 m. UAB „Krivita“ Vilniaus apskrities VMI prašymu atliktos nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 14-I-070 (toliau – ir Ataskaita) turinys patvirtina, jog VMI vadovavosi klaidinga informacija, esančia ataskaitoje ir padarė netinkamas išvadas apie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo vertę. Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog nustatant ir šią žemės sklypo vertę buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 22 straipsnio ir Metodikos nuostatų pažeidimai, todėl nustatyta šio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), retrospektyvinė vertė yra netiksli ir klaidinga, o Ataskaita dalyje, kurioje buvo nustatyta jo vertė, taip pat pripažintina neteisėta ir nepagrįsta. Šiuo atveju buvo naudotasi tik vienu nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodu – lyginamuoju. Vien dėl šios priežasties Ataskaita šioje dalyje laikytina negaliojančia, kadangi yra nesuderinama su Metodikos 55 punkto reikalavimais.

Dėl žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje žemės sklypų vertės nustatymo teigia, kad MGK nepagrįstai nesudarė sąlygų pareiškėjui skirti ekspertizę šių žemės sklypų rinkos vertei sandorių sudarymo metu nustatyti, teigdama, kad pareiškėjas nepakankamai pagrindė tokį poreikį.

Dėl 1,18 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkainojimo nurodo, kad šio žemės sklypo rinkos vertė yra nepagrįstai didelė, nustatant rinkos vertę buvo padarytos nekilnojamojo turto vertinimo metodinės ir kitos klaidos, vertinimas yra netikslus ir klaidingas, atliktas nesilaikant Metodikos 55 punkto reikalavimo naudoti bent du nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo metodus, be to, lyginamasis metodas taikytas netinkamai, nesilaikant Metodikos 58.1 ir 58.2 punktų reikalavimų. Mano, jog, nustatant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos kainą, palyginimui nepagrįstai pasirinkti žemės sklypai, esantys Buvydiškėse, Pavilionyse ir Plytinėje, vertinimui pasirinkti nekilnojamojo turto objektai buvo skirtingose verčių zonose.

Dėl 1,3 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), įkainojimo, teigia, jog vertintojui nustatant šio žemės sklypo retrospektyvią vertę buvo padaryti esminiai VPĮ bei Metodikos pažeidimai, kurie jokiu būdu neleidžia Ataskaitos dalyje dėl šio žemės sklypo laikyti pagrįsta ir patikima, nes nustatant žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vertę buvo naudojamas tik vienas metodas (lyginamasis), nors, kaip minėta, Metodikos 55 p. yra aiškiai nurodoma, jog vertinant nekilnojamojo turto rinkos vertę privalo būti taikomi bent du metodai. Taip pat buvo vertinami nepanašūs nekilnojamojo turto objektai, todėl pažeisti Metodikos 58.1 ir 58.2 p., kurie aiškiai nurodo, jog naudojant lyginamąjį nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodą privalo būti lyginami panašūs nekilnojamojo turto objektui. Priešingu atveju lyginamasis metodas apskritai negali būti taikomas. Kaip minėta, naudojant lyginamąjį metodą turi būti lyginami panašūs nekilnojamojo turto objektai.

Dėl mainų sandorių kvalifikavimo pareiškėjas mano, kad MGK neteisingai vertino, jog visi trys sandoriai (pareiškėjas pagal 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo ir pardavimo sutartį iš V. ir J. Š. įsigijo 1,3 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėjas pagal 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo ir pardavimo sutartį perleido T. Š. (V. ir J. Š. sūnui) 1,18 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėjas pagal 2010 m. gegužės 13 d. pirkimo ir pardavimo sutartį įsigijo 1/3 dalį iš 1,18 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)) sudarė mainų sandorio esmę. Pabrėžia, kad mainais buvo tik du pirmieji sandoriai, kurių data sutampa (2009 m. gruodžio 29 d.). Teigia, jog 2010 m. gegužės 13 d. sudarytas sandoris trečiasis sandoris nebuvo mainai, o tiesiog įprastas pirkimo–pardavimo sandoris tarp pareiškėjo ir T. Š..

Pareiškėjų 2023 m. birželio 12 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, jog Inspekcija netinkamai apskaičiavo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertę. Mano, jog minėto turto rinkos vertės turi būti apskaičiuojamos ne pagal nepriklausomų turto vertintojų paskaičiavimus, tačiau pagal specialų teisės aktą – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-492/2013, 2017 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-786-442/2017. Teigia, jog, rinkos vertę nustatant pagal nekilnojamojo turto vertintojų vertinimus, gaunami vis skirtingi skaičiavimai, kurie neturi objektyvaus pagrindo. Teigia, jog turto vertintojai, atlikę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių sklypų vertinimus, rėmėsi neaiškiais kriterijais, neanalizavo panašių, panašioje vietovėje esančių sklypų sandorių, neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes. Nurodo, jog pagal pridedamą sklypo (duomenys neskelbtini), vertinimo dokumentą, buvo nustatyta šio sklypo vertė – 1 Eur. Taip pat nurodo, jog teismo ekspertas nesirėmė panašiu laikotarpiu panašioje vietovėje buvusių sklypų, (duomenys neskelbtini), sandoriais, kur panašūs sklypai parduoti už 80 000 Lt, 100 000 Lt ir 400 000 Lt. Mano, jog (duomenys neskelbtini) esančio sklypo rinkos vertę nustačius pagal šiuos sandorius, būtų nustatyta, kad pareiškėjui VMI konstatuoto mainų sandorio pasekoje atiteko menkesnės vertės turtas, nei jis perleido. Taip pat pareiškėjai nurodo, jog VMI neteisingai apskaičiavo delspinigius, kadangi nesilaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 str. 2 d. nustatyto reikalavimo, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už 180 dienų laikotarpį.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjų skundus su jais nesutinka, prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus toliau nurodytais argumentais.

Nesutinka su pareiškėjais, kad VMI atliktas perskaičiavimas prieštarauja MAĮ 68 straipsnyje įtvirtintai mokesčio perskaičiavimo senačiai. Pasak atsakovės, šioje situacijoje, kai pirmosios instancijos teismas panaikino VMI sprendimą ir įpareigojo perskaičiuoti pareiškėjai apskaičiuotą GPM, minėto straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau VMI tokio perskaičiavimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu patikrinimo metu vertintas laikotarpis (MAĮ 68 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas pradėtas vykdyti 2017 m. rugsėjo 19 d. už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, atliekant GPM perskaičiavimą už laikotarpį, kuris vertintas patikrinimo metu, pažeistas nebuvo. Mano, jog Komisija pagrįstai konstatavo, kad pagal 2014 m. gegužės 19 d. išrašytą pavedimą tikrinti Inspekcija turėjo teisę apskaičiuoti (perskaičiuoti) pareiškėjui GPM už 2014 m. (einamuosius) ir už 2013, 2012, 2011, 2010, 2009 m. (penkis praėjusius metus). Pagrindo konstatuoti mokesčio perskaičiavimo senaties termino pažeidimo nėra, nes jo taikymas siejamas su perskaičiavimo procedūros pradžia, t. y. pavedimo tikrinti išrašymu.

Dėl GPM apskaičiavimo nurodo, kad, įvertinusi 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte Nr. 21-04-07KK (toliau – ir Ekspertizės aktas) nustatytą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies rinkos kainą, Inspekcija šioje apmokestinimo dalyje pakeitė (sumažino) pareiškėjui apskaičiuoto GPM dydį. Paaiškina, kad pagal GPMĮ 2 straipsnio 32 dalį pareiškėjos sutuoktinis ir UAB (duomenys neskelbtini) sandorio sudarymo laikotarpiu laikytini asocijuotais asmenimis, nes pareiškėjos sutuoktinis ir jo sesuo J. M. pagal GPM įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 4 punktą yra susiję asmenys. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis A. D., pažeisdamas GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį, sudaręs sandorį su asocijuotu asmeniu UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), nesilaikė „ištiestosios rankos“ principo, t. y. pagal 2012 m. gegužės 9 d. sutartį pardavė 36 a ploto žemės sklypą Vilniuje už mažesnę kainą negu sutartyje nurodyta sklypo vidutinė rinkos vertė. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamas sandoris yra įvykęs tarp asocijuotų (susijusių) asmenų, taip pat sutartyje nurodyta parduodamo nekilnojamojo turto objekto kaina yra daug mažesnė (36 a ‒ 40 000 Lt) nei turto vertintojo nustatyta šio turto rinkos vertė 2012 m. gegužės 9 d. (36 a ‒ 962 550 Lt), Inspekcija nustatė pareiškėjos su sutuoktiniu sudaryto sandorio tikrąją rinkos kainą bei iš šio sandorio kylančias apmokestinamąsias pajamas, vadovaudamasi GPMĮ 15 straipsnio 2 dalimi.

Paaiškina, kad VMI nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) įsigytame žemės sklype pastatė 48 butų daugiabutį gyvenamąjį namą, kurio butų kainos buvo nuo 2 078 Lt iki 4 532 Lt už vieną kv. m ir ši bendrovė 2013 m. birželio, rugsėjo ir lapkričio mėn. bei 2014 m. sausio mėn. statomame name pardavė devynis butus, todėl vertina, kad UAB (duomenys neskelbtini) minėtame žemės sklype vykdė veiklą ir iš žemės sklypo pirkimo gavo ekonominę naudą. Teigia, jog nustatytos aplinkybės rodo, kad sandoris įvyko ne tarp pareiškėjo ir sesers (netiesiogiai), o tarp pareiškėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)).

Nesutinka su teiginiu, kad atsakovė pažeidė turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi netyrė pareiškėjos sutuoktinio nurodytų aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) jam pinigų už žemės sklypą nemokėjo, tačiau rėmėsi sutartimi vien dėl jos „įforminimo“ notarine tvarka. Atsakovės teigimu, pareiškėjos sutuoktinis ir UAB (duomenys neskelbtini) sandorio sudarymo laikotarpiu laikytini asocijuotais asmenimis. Nurodo, jog pagal GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį, jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Nurodo, kad tuo pagrindu VMI vertino tikrąją parduoto žemės sklypo rinkos kainą. Teigia, jog VMI rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne prielaidomis.

Dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos nurodo, kad nesutinka su teiginiu, jog atsakovė nepagrįstai remiasi nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertėmis, grindžiamomis UAB „Krivita“ parengta Ataskaita. Atsakovės teigimu, visų pirma, pareiškėjui, mokestinio patikrinimo metu nepagrindus aplinkybių, jog pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytos nurodytų žemės sklypų kainos atitinka tikrąsias rinkos kainas, nepaisant to, kad sklypų vidutinės rinkos kainos nurodomos ir VĮ Registrų centro informacijoje (atitinkamai perkeliamos ir į sutarčių nuostatas), VMI šias kainas nustatė pasitelkdama specialių žinių turintį asmenį–turto vertintoją (UAB „Krivita“). Antra, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AATVNT) konstatavo, kad Ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus. Trečia, pareiškėjas nepateikė turto vertinimo ataskaitos ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją, jog UAB „Krivita“ Ataskaitoje nustatyta ginčo sklypų rinkos kaina (vertė) yra neteisinga, savo prašymą grįsdamas prielaidomis, kad vertės galimai neteisingos, nes turto vertintojo ekspertas nustatė kito žemės sklypo (kurį taip pat vertino ir UAB „Krivita“) mažesnę rinkos kainą, turto vertės nustatymui lyginamuoju metodu trūko duomenų.

Dėl sudarytų sandorių vertinimo pažymi, kad byloje nustatytos neginčijamos aplinkybės, patvirtinančios, jog pardavėjai ginčo sklypus pareiškėjams pardavė mažesne nei rinkos kaina būtent dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos.

Dėl sandorių su J. Š. ir V. Š. bei T. Š. paaiškina, kad VMI, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatsižvelgė į sudarytas dvi pirkimo‒pardavimo sutartis (2009 m. gruodžio 29 d. ir 2010 m. gegužės 13 d.) ir konstatavo, jog 2009‒2010 m. tarp pareiškėjo ir J., V., T. Š. realiai įvyko nekilnojamojo turto mainai, kadangi tiek, pareiškėjas, tiek ir J., V., T. Š. savo paaiškinimuose nurodė, kad žemės sklypais buvo apsikeista, įforminant apsikeitimą pirkimo‒pardavimo sutartimis, bei nenustatyti faktiniai mokėjimai už įsigytą ar perleistą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė padarė išvadą, jog faktas, kad apsikeitimas žemės sklypais buvo įformintas ne mainų sutartimi, o pirkimo‒pardavimo sutartimis, nekeičia įvykusio sandorio esmės, t. y. pareiškėjai gavo 212 000,00 Lt didesnės vertės turtą. VMI iš šių gautų apmokestinamųjų pajamų atėmusi ginčo turto įsigijimo kainą ir kitas su įsigijimu ir perleidimu susijusias išlaidas (54 123,5 Lt), konstatavo, kad pareiškėjai iš minėto sandorio 2010 m. gavo 157 876,5 Lt (212 000 Lt ‒ 54 123,5 Lt) apmokestinamąsias pajamas (pajamas natūra), kurias privalėjo deklaruoti ir nuo jų sumokėti pajamų mokestį. Nurodo, kad surinko duomenis, jog pareiškėjas su V. ir J. Š. (T. Š. tėvais) buvo seniai pažįstami, nes turėjo kaimynystėje žemės sklypus. Nurodo, jog pareiškėjas padėjo V. Š. sutvarkyti žemės išpirkimo iš valstybės dokumentus, Vilniaus apskrities viršininko administracijai pervedė 3 100,00 Lt, nurodydamas „Už V. ir J. Š. žemę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad pagal T. Š. paaiškinimus, jis nepamena, ar pareiškėjas yra visiškai atsiskaitęs su juo, o pagal pareiškėjo paaiškinimus, įvyko mainai. Nurodo, jog pagal Ataskaitoje pateiktas žemės sklypų rinkos vertes nustatė, kad pareiškėjo iš mainų sandorio gautas turtas 212 000,00 Lt brangesnis nei perleistasis, padarė išvadą, kad sandorių šalių tarpusavio santykiai turėjo įtakos sandoriuose sulygtai nekilnojamojo turto kainai. Nesutinka, kad netinkamai vertino visus tris sandorius kaip sudėtines mainų dalis, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.432 straipsnio 1 dalies nuostatas. Mano, kad patikrinimo metu buvo pagrįstai sandoriai vertinti kaip sudėtinė mainų dalis, taikytos MAĮ 69 straipsnio nuostatos.

Dėl sandorio su T. G. paaiškina, kad, įvertinusi pareiškėjo ir T. G. tarpusavio santykius, T. G. dukters A. L. paaiškinimą, VMI nustatė, kad sandorių šalių tarpusavio santykiai turėjo įtakos sandoryje sulygtai nekilnojamojo turto kainai. Dėl to konstatuota, kad pareiškėjas lygiomis dalimis su sutuoktine, 2010 m. birželio 8 d. įsigydami lengvatine kaina iš T. G. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gavo iš viso 259 966,45 Lt (263 000 Lt gauta pajamų – 3 033,55 Lt šio turto įsigijimo kaina ir kitos su įsigijimu ir perleidimu susijusios išlaidos) pajamas (pajamas natūra), kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo pajamų mokesčio. Paaiškina, kad pareiškėjas buvo pažįstamas su T. G. iki sandorio sudarymo, padėjo jai sutvarkyti nuosavybės išpirkimo iš valstybės dokumentus, dėl šios pagalbos ji sutiko parduoti pareiškėjui žemės sklypą už daug mažesnę negu rinkos kainą (dukra A. L. paaiškina, kad T. G. kitų pirkėjų neieškojo), nes naudos davėja (T. G.) pasitikėjo pareiškėju. T. G. dukra A. L. paaiškinime teigė, kad jos motina pareiškėjo buvo apgauta, nes jis įtikino motiną, jog dėl ekonomikos nuosmukio sklypų kainos sparčiai mažėja ir siūlė nedelsiant parduoti sklypą už 10 000 Lt, t. y. apgaulės būdu siekė nupirkti turtą mažesne negu rinkos kaina ir gauti naudą. Šiomis aplinkybėmis atsakovė grindžia poziciją, kad sandorių šalių tarpusavio santykiai turėjo įtakos sandoriui ir turėjo įtakos sandoryje sulygtai nekilnojamojo turto kainai. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė, jog turto įsigijimo kaina atitiko tikrąją rinkos kainą, todėl pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas, įsigijęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini) lengvatine kaina, gavo pajamas natūra. Dėl minėto sklypo vertės pažymi, jog pareiškėjo nurodomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-42-798/2013 nepagrindžia pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl turto įsigijimo kainos atitikimo tikrajai rinkos kainai, kadangi nebuvo sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas įsigijo turtą už tikrąją rinkos kainą.

Dėl sandorių su UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) nesutinka su pareiškėjo manymu, jog iš šių sandorių gautos sumos turi būti laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto pagrindu. VMI mano, kad įvertinus tai, jog pareiškėjas kartu su sutuoktine pirkimo ir pardavimo sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) pardavė 3600/9000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjų kainos dalis sudarė 40 000 Lt ir kad įsigytame žemės sklype UAB (duomenys neskelbtini) vykdė ūkinę–komercinę veiklą (pastatė 48 butų daugiabutį–gyvenamąjį namą) bei pardavė 9 butus, toks sudarytas sandoris sukėlė teisines pasekmes jame dalyvavusiems abiems pareiškėjams ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip savarankiškam teisinių santykių dalyviui. Nustačius aplinkybes, jog ginčo sandoris buvo sudarytas su asocijuotu asmeniu, tai yra vienetu, kuriame 100 proc. akcijų valdė pareiškėjo sesuo, o sandoryje nustatyta žemės sklypo dalies kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos, įvertinus Ekspertizės akte nustatytą pareiškėjų UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) parduoto žemės sklypo dalies rinkos kainą pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo metu, pareiškėjo gautas pajamas, vadovaujantis GPMĮ 15 straipsnio 1–2 dalimis, pagrįstai apibūdintos iš naujo, 463 526,32 Lt priskiriant pareiškėjo apmokestinamosioms pajamoms.

Nesutinka su pareiškėjų teigimu, jog paskirtos baudos dydis mažintinas. Nurodo, jog, nors pareiškėjai geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus, tačiau sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstamas pareiškėjų ginčijamu pažeidimu siektas tikslas, mastas bei padarytas žalos dydis. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjai pažeidė mokesčių įstatymų nuostatas bei padarė žalą biudžetui (pareiškėjai disponavo biudžeto lėšomis, kurios jiems nepriklausė). Nurodo, jog nustatyta tiek aplinkybių, sunkinančių pareiškėjų atsakomybę, tiek ir ją švelninančių, tačiau atsakomybę švelninančių aplinkybių nebuvo tiek, jog jos nulemtų mažesnės nei vidurkis baudos skyrimą, pareiškėjams neskirtas nei maksimalus, nei minimalus GPM baudos dydis, teisėtai bei pagrįstai paskirta 30 proc. dydžio bauda.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas iš esmės palaikė skunduose bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą tenkinti.

Papildomai pažymėjo, jog delspinigiai skaičiuojami nesilaikant 180 d. termino, kaip numatyta MAĮ, priskaičiuota už nepagrįstai ilgą laikotarpį. 2023 03 09 į bylą pateikti mokestinės prievolės paskaičiavimai pagal atliktos ekspertizės išvadas, delspinigių ataskaitoje nurodoma, jog delspinigiai paskaičiuoti už 974 d., 600 d., kas neatitinka MAĮ 98 str. 2 d. (dėl 180 d. laikotarpio), nepagrįstai paskaičiuota virš 20 000 Eur.

Nurodė, jog apskaičiuoti mokesčius remiantis ekspertų vertinimu negalima, atsižvelgiant į LVAT praktiką, kurioje išaiškinta, kad apskaičiuojant GPM remtinasi specialiu teisės norminiu aktu – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu patvirtintomis taisyklėmis, kuriose detaliai reguliuojami apskaičiavimo metodai. Mano, jog teismo ekspertizės atlikimas nepanaikina LVAT praktikos. Teismo ekspertizė atlikta ne pagal minėtas taisykles.

Dėl (duomenys neskelbtini) sklypo nurodo, kad į bylą pateikta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurioje teismas vertino, jog neįrodyta, kad 10 000 litų pardavimo kaina per maža, kaina nustatyta šalių sutarimu, teismas sandorio nepanaikino, taigi atsakovė nepagrįstai vertina, kad turtas buvo vertesnis, privalo būti vadovaujamasi teismo priimtu sprendimu. Teigia, jog UAB Krivita turto vertinimą atliko ne pagal minėtas taisykles, vertė nustatyta klaidingai.

Dėl sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleisto (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė buvo pareiškėjo sesuo, nurodo, jog turtas buvo vėliau perimtas už 1 eurą, sklypas buvo užstatytas. Mano, kad atsakovė nepagrįstai nevertino sklypo vertės minėtų taisyklių nustatyta tvarka. Nurodo, kad sandoris įvykdytas tarp susijusių asmenų, visai kitaip turi būti vertinamas toks sandoris, tačiau atsakovė neįvertino sandorio pobūdžio, „buvo atliktas turto perdėjimas iš vienos kišenės į kitą“, sandorio šalys neturėjo nei naudos, nei pajamų.

Teigia, jog pagrindinė skola paskaičiuota per didelė (paskaičiuota ne pagal minėtas taisykles). Taip pat galima buvo taikyti mažesnę baudą, atitinkamai perskaičiuotini delspinigiai.

Ekspertizės aktas pareiškėjo vertinimu nėra reikšmingas. Ekspertizė atlikta lyginant sklypą su sklypais iš skirtingų verčių zonų, palyginamieji sandoriai iš aplinkinių kaimų, aplinkinių teritorijų. Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), pateikė pareiškėjas to paties sklypo antstolio vertinimą – 1 Eur, ko VMI neginčijo, minėtu teismo sprendimu sklypo vertė nustatyta - 10 000 litų, kai VMI vertina 300 000 litų.

Nurodo, kad atliekant delspinigių paskaičiavimą padaryta aritmetikos klaidų, tuo pagrindu prašo perskaičiavimo. Pažymi, jog atsakovė perskaičiavimą atlikti atsisakė.

Pažymėjo, kad teisė į teisingą teismą pažeista, teismui nutarus nekviesti eksperto nesant pareiškėjo įmokos. Mano, kad teismo ekspertizės išvados abejotinos. Į bylą pareiškėjai 2023-06-09 pateikė trijų sandorių, įvykusių 2010-01-12 ir 2010-11-04 sandorių ((duomenys neskelbtini) gatvėje), perleidžiant panašų turtą, kurie įvyko dėl sklypų toje pačioje verčių zonoje (5745) vertes. Teigia, jog teismo ekspertas nepagrįstai vertino kitų zonų (5744, 5746), su kuriomis nesiriboja ginčo sklypų verčių zona, ir sandorių, kurių data yra 2010 m. Ginčo turto vertės nebuvo tokios didelės, kaip teigia atsakovė. Pažymi, jog 2008-2010 m. vyko ekonominė krizė, stipriai krito nekilnojamojo turto vertės. Ginčo sandoriai sudaryti 2010 m. (2009 m. gruodį), taigi nepagrįstai pasirinkti palyginimui sandoriai, sudaryti 2008 m., sandorių vertės iš esmės skiriasi. Ekspertizė neatitinka teisės aktų, turto vertinimo metodikos reikalavimų, nebuvo atliktas išsamus vertinimas. Sandoris dėl sklypo (duomenys neskelbtini) sudarytas 2010 m., palyginimui taip pat buvo naudojami 2008 m. sandoriai. 2015 m. vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog negali būti pasirinkti palyginimui sandoriui, sudaryti daugiau nei 1 m. skirtumu. Palaiko poziciją, kad nustatinėti turto vertes pagal turto vertinimus negalima, turi būti vadovaujamasi pagal Taisykles, pagal kurias nustatomos rinkos vertės, kaip priimta LVAT praktikoje, atsakovė veikė ultra vires. Negalima perskaičiuot mokesčių dėl įstatymu nustatyto senaties termino (šiuo atveju už 2010 m. ir ankstesnius metus negali būti perskaičiuojamas mokestis). Be to, teismas pats negali nustatyti mokestinių prievolių pareiškėjams, remiantis teismo paskirta ekspertize, negali patvirtinti mokestinės prievolės paskaičiavimų, teismas turėtų įpareigoti atsakovę pakeisti patikrinimo aktą ir sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Pareiškėjas pažymėjo, jog Turto vertinimo metodikos 58.1 p. nustato, kad palyginimo metodu atliekant vertinimą turi būti vertinami ne mažiau kaip 3 analogiško turto sandoriai, įvykę per paskutinius 12 mėnesių nuo vertinamo sandorio, šio reikalavimo nesilaikyta teismo ekspertui atliekant ekspertizę, ekspertizės akte gautos klaidingos vertės. Jei lyginamo analogiško turto vertės reikšmingai svyruoja arba jei nėra informacijos apie lyginamuoju laikotarpiu parduoto turto kainas, lyginamasis metodas netaikomas, taikomas kitas metodas. Šiuo atveju vertės labai svyruoja iki 40 proc., negalėjo būti taikomas lyginamasis metodas, vertinimas atliktas pažeidžiant metodikas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas iš esmės palaikė atsiliepime bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas lengvatinėmis kainomis įsigijo nekilnojamojo turto, VMI nustatė, kad pareiškėjas gavo pajamų natūra, kurios nebuvo apmokestintos. VMI taikė MAĮ 69, 70 str., jų pagrindu pasitelkė UAB Krivita turto vertinimui atlikti, ataskaita nėra nuginčyta, atitinka teisės aktų reikalavimus, Turto vertinimo tarnyba tai patvirtino, taigi ataskaita yra teisėta ir ja reikia vadovautis. Teigia, jog teismo ekspertizė atlikta pareiškėjų iniciatyva, eksperto ataskaita nustato šiek tiek kitas vertes, eksperto išvados nėra nuginčytos, reikia remtis eksperto išvadomis, ekspertas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pažymėjo, kad pareiškėjas pageidauja GPM 40 straipsnio 2 dalies taikymo, šiuo atveju ši nuostata netaikytina. Nagrinėjamu atveju taikytinas MAĮ 69 straipsnis.

Dėl vertinimo ataskaitų neteisingumo – laikytina gynybine pozicija, nes minėti aktai nėra nuginčyti, sudaryti tinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų, vertės skirtumai ataskaitose nedideli (apie 5 proc. skirtumas tarp atsakovės užsakyto vertinimo ir teismo eksperto vertinimo).

Dėl sandorių sudarymo tarp susijusių asmenų, kaip tik atsižvelgė į šią aplinkybę, pareiškėjas teigė, jog buvo dovanojimas seseriai, tačiau buvo parduota įmonei, kurios akcininkė buvo sesuo.

Pareiškėjo minimos kainodaros taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi pareiškėjo pajamos gautos natūra, kurios nebuvo apmokestintos.

Dėl turto vertinimo pažymi, jog skirtumas tarp mokesčių administratoriaus iniciatyva atlikto turto vertinimo ir teismo eksperto nustatytos turto rinkos vertės yra tik 5 proc., teismų praktikoje imamas vidurkis tarp kelių ataskaitų arba vertinama, kuris įrodymas turi didesnę reikšmę. Mano, kad UAB Krivita ataskaita laikytina lygiaverte, joje atliktas tinkamas vertinimas. Nurodo, kad mokesčių mokėtojui palankesnis teismo eksperto vertinimas, nei UAB Krivita. Perskaičiavimą atsakovė pateikė pagal teismo eksperto vertinimą.

Dėl pareiškėjo nurodyto delspinigių skaičiavimo laikotarpio remiantis MAĮ 98 str. 2 d., nurodo, kad MAĮ 97 str. 1 ir 2 d. nustatyta tvarka pradėti skaičiuoti delspinigiai. Skaičiuojama 180 d. nuo ginčo išsprendimo momento, tai išaiškinta teismų praktikoje. Pareiškėjai turėjo teisę prašyti sumažinti delspinigius ir baudas. Teigia, jog delspinigiai paskaičiuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Delspinigių skaičiavimo netikslumai galėjo atsirasti dėl valiutos pasikeitimo, pareiškėjų argumentai dėl 1 Eur delspinigių dydžio netikslumo yra mažareikšmiai. Pareiškėjos atžvilgiu delspinigiai neperskaičiuoti.

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VMI ir Komisijos Sprendimų, kuriais pareiškėjams papildomai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ir su juo susijusios sumos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

Atsakovė atliko pareiškėjos A. D. 2012 m. laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja su pareiškėju (sutuoktiniu) 2012 m. iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo gavo 1 469 721,44 Lt pajamas. Apskaičiuodama pareiškėjos gautas ginčo pajamas, VMI atsižvelgė į UAB „Krivita“ turto vertinimo Ataskaitoje nustatytas ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertes sandorių sudarymo metu.

Mokestinio patikrinimo metu kilus abejonių dėl pirkimo‒pardavimo sutartyse nurodytų ginčo nekilnojamojo turto kainų atitikimo jų rinkos vertėms, VMI kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Krivita“, kuri retrospektyviniu būdu atliko žemės sklypų rinkos vertės įvertinimą šio turto įsigijimo ir perleidimo datoms ir pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. 14-I-070, pagal kurią 1,3 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 29 d. rinkos vertė buvo 468 000 Lt, 1,18 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 29 d. rinkos vertė buvo 429 000 Lt ir 1/3 dalies iš 1,1800 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 13 d. rinkos vertė buvo 173 000 Lt.

VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-456 patvirtino 2017 m. spalio 9 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32) FR0680-431 (toliau – ir Patikrinimo aktas 1) pareiškėjai papildomai apskaičiuotą 32 020,10 Eur GPM sumą, apskaičiavo 15 548,09 Eur GPM delspinigių, skyrė 9 606,03 Eur GPM baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. S-42 (7-9/2018) patvirtino VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-456.

VMI taip pat atliko pareiškėjo A. D. 2009–2012 metų laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32) FR0680-386 (toliau – ir Patikrinimo aktas 2) nustatė, kad pareiškėjas su pareiškėja (sutuoktine) 2010 m. gavo 417 842,95 Lt pajamų natūra bei 2012 m. gavo 1 469 721,44 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, kurios pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (2010 m. iš mainų sandorio gavo 157 876,5 Lt pajamų natūra; 2010 m. iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo lengvatine kaina gavo 259 966,45 Lt pajamų natūra; 2012 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo gavo 1 469 721,44 Lt pajamų). VMI pareiškėjui apskaičiavo 40 242,71 Eur GPM.

Pareiškėjas dėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32) FR0680-386 pateikė pastabas.

VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-421 patvirtino 2017 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-386.

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2017 m. lapkričio 14 d. VMI sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-421, pateikė skundą Komisijai, kuri 2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. S-29 (7-271/2017) patvirtino minėtą VMI sprendimą. Pareiškėjas Komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-174-189/2019 pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, kreipėsi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – LVAT), kuris 2020 m. liepos 1 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1552-602/2020 ir pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo).

Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4244-811/2020 pareiškėjų skundus patenkino iš dalies: 1) panaikino Komisijos 2018 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-29 (7-721/2017) ir Komisijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. S-42 (7-9/2018), VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (21.63-32) FR0682-421 ir VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-456; 2) įpareigojo VMI perskaičiuoti pareiškėjams mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas pagal 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte Nr. 21-04-07KK (toliau – ir Ekspertizės aktas) nurodytą išvadą, kad 3600/9000 dalių 0,9000 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. gegužės 9 d. buvo 279 000,00 Eur (962 550,00 Lt).

Pareiškėjai, nesutikdami su 2021 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimu, pateikė LVAT apeliacinį skundą, kuris 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4075-556/2021 atmestas ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Šioje byloje skundžiamu VMI 2022 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 68-14 (toliau – ir VMI sprendimas 1), vykdydama teismo įpareigojimą, VMI perskaičiavo pareiškėjai mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas pagal Ekspertizės akte nurodytą išvadą ir pakeitė 2017 m. spalio 9 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-431, vietoje apskaičiuotos 32 020,10 Eur GPM sumos, patvirtindama 20 232,56 Eur GPM sumą, apskaičiavo 9 699,91 GPM delspinigių, skyrė 6 069 Eur GPM baudą.

Šioje byloje skundžiamu VMI 2022 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 68-13 (toliau – ir VMI sprendimas 2), vykdydama pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4244-811/2020, VMI pakeitė 2017 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-386, vietoje pareiškėjui apskaičiuotos 40 242,71 Eur GPM sumos, patvirtino 29 242,94 Eur GPM sumą, apskaičiavo 15 779,70 Eur GPM delspinigių, skyrė 8 772,00 Eur GPM baudą.

Pareiškėjai, nesutikdami su VMI sprendimu 1 ir VMI sprendimu 2, kreipėsi į Komisiją, kuri šioje byloje skundžiamu 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. S–49 (7-32/2022) (toliau – ir MGK sprendimas 1) patvirtino VMI 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 68-14 ir 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. S–59 (7-31/2022) patvirtino VMI 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 68-13.

Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos priimtais sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydami juos panaikinti kartu su VMI sprendimu 1 bei VMI sprendimu 2.

Byloje pareiškėjų prašymu 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pavedant teismo ekspertui V. S. atsakyti į klausimus dėl 1,3 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertės 2009 m. gruodžio 29 d., 1,18 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertės 2009 m. gruodžio 29 d., 1/3 dalies iš 1,1800 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertės 2010 m. gegužės 13 d.

Pagal atliktos 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės aktą Nr. VS-2023/01-1 (toliau – ir 2023 m. ekspertizės aktas, Ekspertizės aktas) buvo nustatytos tokios žemės sklypų vertės:

1) 1,3000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009 m. gruodžio 29 d. buvo 128 000 Eur arba 441 958,40 Lt;

2) 1,1800 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009 m. gruodžio 29 d. buvo 117 000 Eur arba 403 977,60 Lt;

3) 1/3 dalies iš 1,1800 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. gegužės 13 d. buvo 46 900 Eur arba 161 936,32 Lt.

VMI 2023 m. kovo 9 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir pareiškėjo prievolės paskaičiavimą pagal teismo eksperto išvadas. Nurodo, kad, įvertinus pareiškėjo 2010 metų metinėje pajamų deklaracijoje GPM308 deklaruotą 541 Lt mokėtiną GPM sumą, už 2010 m. papildomai apskaičiuojama 30 684 Lt (31 225 Lt - 541 Lt), kas sudarytų pagal oficialų lito ir euro kursą 8 886,70 Eur, GPM suma. Iš viso, atlikus pareiškėjo mokestinės prievolės už 2010 m. perskaičiavimą, papildomai apskaičiuojama 28 980,25 Eur (8 886,70 Eur + 20 093,55 Eur) GPM, vietoje 29 242,94 Eur. Nuo perskaičiuotos 28 980,25 Eur GPM sumos, vietoje 30 proc. dydžio 8 772 Eur GPM baudos, apskaičiuojama 30 proc. dydžio 8 694 Eur (28 980,25 Eur x 30 proc.) GPM bauda. Atsakovė pažymėjo, jog pareiškėjos mokestinis patikrinimas buvo atliekamas už 2012 metus, todėl 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės akte Nr. VS-2023/01-1 nustatytos naujos vertės neturi įtakos jos mokestinių prievolių apskaičiavimui.

Pareiškėjai į bylą pateikė 2015 m. birželio 15 d. žemės sklypo dalies ir butų ekspertizės aktą Nr. E-15-06-15-IJ61, kurį parengė vertintojas I. M. antstolės N. Š. 2015 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. GB-1566, ir kuriame ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini)), įvertintas 1 Eur (simboline) verte.

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VMI sprendimo 1, VMI sprendimo 2, MGK sprendimo 1 ir MGK sprendimo 1 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais pareiškėjams papildomai apskaičiuotas GPM ir su juo susijusios sumos laikytos pagrįstomis, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat mokestinės prievolės perskaičiavimo pagal teismo ekspertizės išvadas pareiškėjo atžvilgiu teisėtumo.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo metu galiojusios redakcijos teisės aktas; toliau – ir MAĮ).

Gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.).

Dėl mokesčių perskaičiavimo senaties termino skaičiavimo

Pareiškėjų teigimu, yra pažeistas mokesčių perskaičiavimo senaties terminas, t. y. VMI atliktas perskaičiavimas prieštarauja MAĮ 68 straipsnyje įtvirtintai imperatyviai nuostatai dėl mokesčių perskaičiavimo senaties termino. Paaiškina, jog pareiškėjų atžvilgiu priimti VMI sprendimai, kuriais apskaičiuota pareiškėjų mokėtina GPM suma, delspinigiai bei paskirta bauda yra už laikotarpį, ilgesnį kaip 5 metai (pareiškėjos atžvilgiu už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, pareiškėjo atžvilgiu – nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31), kai perskaičiavimas atliktas VMI skundžiamais sprendimais 2022 m. Teigia, jog tuo pagrindu naikintini skundžiami VMI ir MGK sprendimai.

Atsakovė nesutinka, kad VMI atliktas perskaičiavimas prieštarauja MAĮ 68 straipsnyje įtvirtintai mokesčio perskaičiavimo senačiai. Paaiškina, jog nagrinėjamu atveju, kai pirmosios instancijos teismas panaikino VMI sprendimą ir įpareigojo perskaičiuoti pareiškėjai apskaičiuotą GPM, MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau VMI tokio perskaičiavimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu patikrinimo metu vertintas laikotarpis, kaip tai numatyta MAĮ 68 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas pradėtas vykdyti 2017 m. rugsėjo 19 d. už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., todėl GPM perskaičiavimo senaties terminas, atliekant perskaičiavimą už patikrinimo metu vertintą laikotarpį, nepažeistas. Taip pat paaiškina, jog vykdydama 2014-05-19 pavedimą tikrinti Nr. FR0773-190 (laikytina perskaičiavimo procedūros pradžia), VMI atliko pareiškėjo 2009-01-01–2012-12-31 laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, kuris buvo įformintas VMI prie FM 2017-08-31 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32) FR0680-386, todėl pagal 2014 m. gegužės 19 d. išrašytą pavedimą tikrinti, Inspekcija turėjo teisę apskaičiuoti (perskaičiuoti) pareiškėjui GPM už 2014 m. (einamuosius) ir už 2013, 2012, 2011, 2010, 2009 m. (penkis praėjusius metus), GPM perskaičiavimo senaties terminas nepažeistas.

Teismas pažymi, jog Patikrinimo akto 1 surašymo metu galiojusi MAĮ 68 redakcija nustatė, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 4 straipsnis, kuriuo buvo pakeistas MAĮ 68 straipsnis. MAĮ 68 straipsnio pakeitimu bendrasis mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas sutrumpintas iki einamųjų metų ir 3 praėjusių kalendorinių metų. Einamieji ir praėję 3 kalendoriniai metai yra bendrasis mokesčio apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo senaties terminas. Naujojo MAĮ 68 straipsnio 4, 5 bei 6 dalies redakcijoje nustatytos išimtys dėl ilgesnių mokesčio apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo senaties terminų (einamieji ir 5 arba 10 praėjusių kalendorinių metų). Naujojo MAĮ 68 straipsnio nuostatos įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl iki šios dienos visiems pradėtiems ir atliekamiems mokestiniams patikrinimas buvo taikomas bendrasis iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs einamųjų metų ir 5 praėjusių kalendorinių metų mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo terminas (žr. LVAT 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1046-602/2022).

MAĮ 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog MAĮ nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.

Pagal MAĮ 120 straipsnio 1 dalį mokestinio patikrinimo pradžia laikoma mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Taip pat LVAT praktikoje pažymėta, jog mokestinio patikrinimo pradžia laikytinas mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymo momentas (pvz. 2021-03-31 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-2236-968/2021).

Tad atitinkamai sprendžiant dėl mokesčio perskaičiavimo senaties termino laikymosi svarbios faktinės aplinkybės, kurių pareiškėjai nepaneigia, o būtent, mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymo data. Pagal faktinius bylos duomenis mokestinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas pagal 2014 m. gegužės 19 d. pavedimą patikrinti GPM apskaičiavimo teisingumą, tad 5 metų aptariamas senaties terminas nepraleistas, nes GPM galėjo būti perskaičiuojamas už einamuosius 2014 metus ir 5 metus atgal (2009-2013). Pareiškėjos atžvilgiu mokestinis patikrinimas pradėtas 2017 m. rugsėjo 19 d., tad 5 metų aptariamas senaties terminas nepraleistas, nes GPM galėjo būti perskaičiuojamas už einamuosius 2017 metus ir 5 metus atgal (2012-2016).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4244-811/2020 pareiškėjų skundus patenkino iš dalies, panaikindamas Komisijos 2018 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-29 (7-721/2017), Komisijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. S-42 (7-9/2018), VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (21.63-32) FR0682-421 ir VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-456 ir įpareigodamas VMI perskaičiuoti pareiškėjams mokėtino gyventojų pajamų mokestį ir su juo susijusias sumas pagal 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte Nr. 21-04-07KK nurodytą išvadą, kad 3600/9000 dalių 0,9000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. gegužės 9 d. buvo 279 000 Eur (962 550 Lt).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. vasario 4 d. VMI sprendimas 2 priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-09-16 sprendimą ir iš naujo išnagrinėjus Patikrinimo aktą 2 bei pareiškėjo 2017-10-11 pastabas. Sprendime nurodoma, jog pagal 2021-09-16 teismo sprendimą bei pagal teismo ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad 3600/90000 dalių 0,9000 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sklypo pardavimo metu - 2012 m. gegužės 9 d. buvo 279 000 Eur, o tai sudaro 963 331,20 Lt Nurodoma, jog pareiškėjas su sutuoktine 2012 m. gavo 963 331,20 Lt (po 481 665,60 Lt) minėto nekilnojamojo turto pardavimo pajamų bei patyrė 36 278,56 Lt (po 18 139,28 Lt) šio turto įsigijimo ir su įsigijimu bei perleidimu susijusių išlaidų, tokiu būdu, iš parduotos minėtos sklypo dalies pareiškėjai gavo 927 052,64 Lt (po 463 526,32 Lt) apmokestinamųjų pajamų. Nurodoma, jog Sprendimu pareiškėjo GPM už 2012 m. perskaičiuojamas pagal teismo ekspertizės akto įvertinimą. Nurodoma, kad bendra apskaičiuota pareiškėjo GPM suma sudaro 74 181 Lt, o atsižvelgus į išskaičiuotą (sumokėtą) 4 517 Lt pajamų mokesčio sumą, apskaičiuojama mokėtina 69 664 Lt (74181 Lt –4517 Lt) GPM suma; įvertinus pareiškėjo 2012 metų metinėje pajamų deklaracijoje deklaruotą 285 Lt mokėtiną GPM sumą, už 2012 m. papildomai apskaičiuojama 69 379 Lt (69664 Lt - 285 Lt), t. y. 20 093,55 Eur GPM suma. VMI sprendimu 1 nuspręsta pakeisti VMI prie FM 2017-08-31 patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-386 vietoje apskaičiuotos 40 242,71 Eur GPM sumos, patvirtinant 29 242,94 Eur GPM sumą, apskaičiuojant 15 779,70 Eur GPM delspinigių ir skiriant 8772 Eur GPM baudą.

Kaip matyti, skundžiami VMI sprendimas 1 ir VMI sprendimas 2 yra priimti neatlikus pakartotinio tyrimo, o papildomai įvertinant mokestinio patikrinimo duomenis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju netaikytina MAĮ 68 straipsnio 2 dalis.

Pažymėtina, jog mokesčių administratorius vykdė įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytą įpareigojimą perskaičiuoti pareiškėjams mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas, ir tuo nebuvo pažeistas MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas mokesčiams apskaičiuoti (perskaičiuoti), nes vykdant teismų įpareigojimą mokestinio patikrinimo laikotarpis nebuvo išplėstas. Teismas pažymi, kad aptariamas senaties terminas neriboja mokesčių administratoriaus teisės nustatyti ir vertinti į šį terminą nepatenkančias faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos apskaičiuojamiems (perskaičiuojamiems) mokesčiams ir susijusioms sumoms. Nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį remtis (vadovautis) papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui). Tokiais atvejais, vertinant šią įrodomąją medžiagą bei nustatant jos reikšmę, vadovaujamasi ne MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet atsižvelgiama į bendrąsias įstatymuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles (vertinama, ar ši medžiaga atitinka įrodymų sampratą, nustatomas įrodymų leistinumas, sąsajumas ir pan. aplinkybės). Toks aiškinimas atsispindi ir teismų praktikoje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-196-438/2017; 2021 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2236-968/2021; ir kt.). Šiuo atveju mokesčių administratorius veikė teismo įpareigojimu remtis papildoma įrodomąja medžiaga, svarbia teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas atmeta pareiškėjų skundo argumentus dėl pareiškėjams priskaičiuoto GPM perskaičiavimo senaties termino taikymo kaip nepagrįstą. Pareiškėjų siūlomas ir teismų praktikos neatitinkantis MAĮ 68 str. įtvirtinto mokesčių perskaičiavimo senaties termino pradžios eigos aiškinimas, šio termino eigą skaičiuojant nuo teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo, paneigtų mokesčių administratoriaus kompetenciją mokesčių apskaičiavimo srityje ir sudarytų sąlygas išvengti teisingo mokestinių prievolių valstybės biudžetui nustatymo ir įvykdymo.

Dėl pajamų, gautų iš sandorio, perleidus sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), apmokestinimo

Pareiškėjai iš esmės teigia, jog pajamos už perleistą ginčo sklypą laikytinos neapmokestinamosiomis pajamomis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto, kuris numato, jog dovanojimo būdu gautos pajamos iš artimo giminaičio (sesers) neapmokestinamos, pagrindu, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas sandorį sudarė su seserimi J. M., kuri buvo sandoryje dalyvavusio juridinio asmens akcininkė (savininkė). Teigia, jog ginčijamais sprendimais nepagrįstai nevertintos aplinkybės dėl giminystės ryšių.

Atsakovė iš esmės nurodo, kad pagal GPMĮ 2 straipsnio 32 dalį pareiškėjas ir UAB (duomenys neskelbtini) sandorio sudarymo laikotarpiu laikytini asocijuotais asmenimis, nes pareiškėjos sutuoktinis ir jo sesuo J. M. pagal GPM įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 4 punktą yra susiję asmenys, pareiškėjas pažeisdamas GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį sudarė sandorį su asocijuotu asmeniu UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) perleisdamas žemės sklypą už mažesnę kainą, negu šio turto rinkos vertė, todėl iš šio sandorio gautos apmokestinamosios pajamos nustatytinos vadovaujantis GPMĮ 15 straipsnio 2 dalimi. Pažymi, jog UAB (duomenys neskelbtini) įsigytame žemės sklype pastatė 48 butų daugiabutį gyvenamąjį namą, kurio butų kainos buvo nuo 2 078 Lt iki 4 532 Lt už vieną kv. m ir ši bendrovė 2013 - 2014 m. pardavė devynis butus, taigi iš žemės sklypo pirkimo gavo ekonominę naudą, kas rodo, kad sandoris įvyko ne tarp pareiškėjo ir sesers (netiesiogiai), o tarp pareiškėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pagal 2010 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-159 su sutuoktine įsigijo 8000/20000 dalis iš 2 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš M. K., atstovaujamos sūnaus V. K., už 8 000 Lt. Minėtoje sutartyje nurodyta, jog pirkėjas sumokėjo, o pardavėjas gavo 80 000 Lt iki sutarties pasirašymo dienos. Pareiškėjas sumokėjo 619 Lt notaro mokesčius.

2010 m. sausio 12 d. pareiškėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-159 ir UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. lapkričio 4 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį įsigytas žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), pakeitus paskirtį, bendra 2012 m. gegužės 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB (duomenys neskelbtini) (vėliau – UAB (duomenys neskelbtini)).

Pagal 2012 m. gegužės 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK-3849 UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja pareiškėjas, esantis jos direktoriumi ir veikiantis pagal bendrovės įstatus ir 2010 m. rugsėjo 30 d. vienintelio akcininko sprendimą pareiškėjas su sutuoktine pardavė pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini)) – UAB atstovaujamai direktoriaus T. S., 4500/9000 dalis iš 0,9000 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 240 000 Lt bendrą sumą. Minėtos sutarties 2.1. punkte nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) 900/9000 dalis minėto sklypo pardavė už 20 000 Lt, o pareiškėjas su sutuoktine pardavė 3600/9000 dalis iš 0,9 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 40 000 Lt, iš viso bendrai pardavė pusę sklypo – 0,45 ha.

VMI informacinių bazių duomenimis buvo nustatyta, jog J. M. (pareiškėjo sesuo) 2012 m. gegužės 9 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdė 100 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Pareiškėjas buvo pasiskolinęs iš UAB (duomenys neskelbtini) 235 000 Lt (2012 m. balandžio 13 d. pareiškėjas paėmė iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos 236 000 Lt paskolą, skirtą UAB (duomenys neskelbtini) verslo finansavimui), todėl laikytina, jog pareiškėjo ir jo sesers bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) atliekamų sandorių ir ūkinių operacijų sąlygos buvo kitokios, negu kiekvienas iš jų siektų maksimalios naudos.

GPMĮ 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, jog asocijuoti asmenys tai – asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) yra susiję asmenys; 2) gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos.

GPMĮ 2 straipsnio 19 dalies 4 punktas nustato, jog susiję asmenys yra gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis, taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) susiję gyventojai, taip pat gyventojas ir jo sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), gyventojas ir jo giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio).

Remiantis GPMĮ 2 straipsnio 32 dalimi pareiškėjas ir UAB (duomenys neskelbtini) sandorio sudarymo laikotarpiu laikytini asocijuotais asmenimis, nes pareiškėjas ir sandorio šalies galutinis naudos gavėjas (jo sesuo J. M.) pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalies 4 punktą yra laikytini susijusiais asmenimis, skundžiamuose sprendimuose atsižvelgta į minėtą aplinkybę, priešingai nei teigiama skunduose teismui.

Pagal GPMĮ 15 straipsnio 1 dalį, gyventojai, šio GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.

Pagal GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį, jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios dalies įgyvendinimo taisykles.

2012 m. gegužės 9 d. sudarytos sutarties SK-3849 2.1.1. papunktyje nurodyta, jog viso 0,9 ha (90 arų) bendro ploto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 2012 m. vasario 6 d. buvo 2 354 000 Lt, vieno aro vertė 26 155,56 Lt, o pareiškėjo nagrinėjama sutartimi sesers bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) parduotų 3600/9000 dalių iš 0,9 ha bendro ploto žemės sklypo (36 arų) vidutinė rinkos vertė buvo 941 600 Lt (26 155,56 Lt x 36) bei ta pačia sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei parduotų 900/9000 dalių iš to paties 90 arų bendro ploto žemės sklypo už 40 000 Lt, t. y. po 1111,11 / arą, t. y. 20 kartų mažesne kaina, nei to paties sklypo dalį pardavė UAB (duomenys neskelbtini) ir 23,5 kartų pigiau, negu sutartyje nurodyta to turto vidutinė rinkos vertė.

Įvertinus tai, teismas sutinka su VMI ir MGK išvada, jog pareiškėjo ir minėtų asmenų ryšiai turėjo įtakos sandorio kainai, todėl tokiu atveju, pareiškėjas, pardavęs asocijuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) sklypo dalį už mažesnę nei rinkos kainą, nepagrįstai deklaravo sandorio kainą nurodytą tarp asocijuotų asmenų, o ne tikrąją sandorio kainą, tuo pažeisdamas GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį. Pats pareiškėjas pripažino, jog 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų, kas įpareigoja tokio sandorio šalis apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas pagrįsti, jog sandoris sudarytas rinkos verte arba, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, sandorio verte pripažinti sandorio tikrąją rinkos kainą. Tad laikytina, jog asocijuoti asmenys (sandorio šalys) jo sudarymo metu nustatė kitokią kainą, negu būtų nustatyta tarp nesusijusių asmenų, tuo nepagrįstai sumažindamas savo apmokestinamąsias pajamas.

Pareiškėjų argumentai, jog ginčo žemės sklypą pareiškėjas dovanojo seseriai, o iš brolių ir seserų gautos pajamos remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktu yra neapmokestinamos, atmestini kaip nepagrįsti ir nesusiję su nustatytomis faktinėmis sandorio aplinkybėmis.

GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktas nustato, jog neapmokestinamosios pajamos yra dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių.

Teismas pažymi, jog, bylos duomenimis, pareiškėjas sudarė ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo notariškai patvirtinta, o UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) minėtame sklype, jį nusipirkusi, vykdė komercinę ūkinę veiklą, pastatė daugiabutį pastatą, pardavė butus bei turėjo ekonominės naudos. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo sandorį laikyti dovanojimo pareiškėjo seseriai sandoriu, nepriklausomai nuo to, jog UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė yra pareiškėjo sesuo, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, jog įmonių turtas laikytinas atskiru nuo jų akcininkų turto. Pareiškėjų argumentas, jog aptariamas sandoris laikytinas dovanojimo sandoriu, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) pinigų už žemės sklypo pirkimą pareiškėjui nemokėjo, yra susijęs su sandorio vykdymu ir nepaneigia, jog sandoriu ginčo sklypas perleistas juridiniam asmeniui, kurio turtas yra atskiras nuo juridinio asmens akcininkės (pareiškėjo sesers) turto. Be to, teismas pažymi, jog nenuginčytos atsakovės nustatytos aplinkybės, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SK-3849 notaro patvirtinta 2012-05-09, o 2012-05-24 Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro patvirtintu liudijimu Nr. SK-4320 patvirtinta, kad UAB (duomenys neskelbtini) galutinai su atsiskaitė pagal 2012-05-09 sutartį, kuri nepanaikinta ir yra galiojanti, taigi argumentai dėl neatlikto apmokėjimo nėra pagrįsti. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas vertina, kad aplinkybės dėl pareiškėjo giminystės ryšių, reikšmingų sandoriui dėl ginčo sklypo sudaryti, ginčijamuose sprendimuose buvo tinkamai įvertintos, o iš sandorio gautos pajamos pagrįstai laikytos apmokestinamomis pajamomis. Nurodytas sandoris nebuvo sudarytas nei tarp fizinių asmenų, nei neatlygintinis (dovanojimas), tad nėra jokio teisinio pagrindo teigti dėl GPMĮ 17 str. 1 d. 26 p. šioje byloje taikymo.

Pareiškėjai taip pat teigia, jog ginčo sklypo vertė netinkamai apskaičiuota ne turto vertinimo ataskaitos pagrindu, o taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisykles, kaip tai nurodyta LVAT praktikoje. Atsakovė nesutinka su minėtu teiginiu, nurodo, kad minėtos taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi pareiškėjo pajamos gautos natūra, kurios nebuvo apmokestintos. Taip pat pareiškėjai teigia, jog turto vertintojai, atlikę ginčo sklypo vertinimą, rėmėsi neaiškiais kriterijais, neanalizavo panašių, panašioje vietovėje esančių sklypų sandorių, neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, taip pat jog ginčo sklypo vertė buvo skirtingai nustatyta antstolio įvertinime (2015 m. birželio 15 d. įkeisto sklypo ir ant jo pastatyto daugiabučio pastato įvertinimo išvadoje ½ sklypo įvertinta simboline 1 Eur verte).

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovė 2021 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4244-811/2020 įpareigojo VMI perskaičiuoti pareiškėjams mokėtino gyventojų pajamų mokestį ir su juo susijusias sumas pagal 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte Nr. 21-04-07KK nurodytą išvadą, kad 3600/9000 dalių 0,9000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. gegužės 9 d. buvo 279 000 Eur (962 550 Lt). Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir šioje administracinėje byloje turi prejudicinę galią, taigi nustatant ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę atsakovė privalėjo vadovautis minėtame ekspertizės akte nurodyta ir teismų procesiniuose sprendimuose įtvirtinta turto verte. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės minėti pareiškėjų argumentai dėl ginčo sklypo rinkos vertės nustatymo. Keliami argumentai atsakyti įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose.

Pažymėtina, jog atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimą ir atsižvelgdama į 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės aktu Nr. 21-04-07KK nustatytą ginčo sklypo dalies rinkos kainą, apmokestinimo dalyje pakeitė (sumažino) pareiškėjui apskaičiuoto GPM dydį. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamas sandoris yra įvykęs tarp asocijuotų asmenų, taip pat sutartyje nurodyta parduodamo nekilnojamojo turto objekto kaina yra daug mažesnė (36 a ‒ 40 000 Lt, t. y. po 1111,11 Lt/a) nei šio turto rinkos vertė 2012 m. gegužės 9 d. (36 a ‒ 963 331,20 Lt arba 279 000 Eur), Inspekcija nustatė pareiškėjų sudaryto sandorio tikrąją rinkos kainą bei iš šio sandorio kylančias apmokestinamąsias pajamas, vadovaudamasi GPMĮ 15 straipsnio 1–2 dalimis, 927 052,64 Lt pajamų priskyrė pareiškėjų apmokestinamosioms pajamoms (po 463 526,32 Lt), kurios apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, įsiteisėjusiais teismų procesiniai sprendimais nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su šia mokesčių administratoriaus ir Komisijos išvada.

Dėl pajamų, gautų iš sandorio, perleidus sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), apmokestinimo

Pareiškėjai iš esmės teigia, jog atsakovė ginčijamais sprendimais neįvertino pareiškėjų kaimynystės ryšio su V. K., kurio pavedimu pareiškėjas tvarkė V. K. tėvų žemės sklypų nuosavybės atkūrimo dokumentus, t. y. asmeniniai santykiai, dėl kurių įtakos buvo sudaryti sandoriai ir kurių tikslai buvo kiti nei mokestinės naudos gavimas. Teigia, jog dėl minėtų aplinkybių GPMĮ 9 straipsnio nuostatos netaikytinos, pareiškėjams negalėjo kilti patikrinimo akte nurodytos mokestinės prievolės. Pareiškėjas teigia, jog MGK nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2013-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42-798/2016, kuriame padaryta išvada, jog 2010-06-08 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 10 000 Lt kaina teisinga, atitiko pardavėjos T. G. interesus, tuo MGK paneigė teismų sprendimų privalomumo principą. Taip pat pareiškėjas iš esmės teigia, kad VMI vadovavosi klaidinga informacija, esančia 2014 m. UAB „Krivita“ ataskaitoje ir padarė netinkamas išvadas apie ginčo sklypo vertę, kadangi naudojosi netinkama metodika, naudotasi tik vienu nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodu – lyginamuoju, lygino nepanašius vietovės ir verčių zonos požiūriu sklypus, teigia, jog vertinimas atliktas pažeidžiant VPĮ 22 straipsnio, Metodikos 55 punkto reikalavimus. Be to, mano, jog ginčo sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama ne pagal nepriklausomų turto vertintojų paskaičiavimus, tačiau pagal Įgyvendinimo taisykles. Mano, jog rinkos vertes nustatinėjant pagal nekilnojamojo turto vertintojų vertinimus, gaunami vis skirtingi skaičiavimai, kurie neturi objektyvaus pagrindo. Teigia, jog ginčo sklypo vertinimas atliktas pažeidžiant metodikas, kadangi sandoris dėl ginčo sklypo sudarytas 2010 m., tačiau palyginimui buvo naudojami 2008 m. sandoriai (sudaryti anksčiau nei 1 metų intervalu nuo vertinamo sandorio, be to, negalėjo būti taikomas lyginamasis metodas, nes palyginamo turto vertės svyruoja iki 40 proc.

Atsakovė iš esmės laikosi pozicijos, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-42-798/2013 nepagrindžia pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl turto įsigijimo kainos atitikimo tikrajai rinkos kainai, VMI nustatė kitokią vertę, taikydama MAĮ 69 str. nuostatas. Pažymi jog turto vertinimo ataskaita nėra nuginčyta, sudaryta tinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog, pareiškėjas su sutuoktine 2010-06-08 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 3360/5879 dalių iš 0,5879 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt iš T. G.. Ataskaitoje nustatyta šio turto rinkos vertė - 273 000 Lt.

Teismas sutinka su skundžiamuose sprendimuose pateikta pozicija, jog T. G., išdavusi pareiškėjui įgaliojimą tvarkyti žemės išpirkimo iš valstybės dokumentus, galimai pasitikėjo pareiškėju ir dėl šios pagalbos sutiko parduoti jam žemės sklypą už žymiai mažesnę nei rinkos kainą (T. G. dukra A. L. yra paaiškinusi, kad T. G. kitų pirkėjų neieškojo, nes T. G. pasitikėjo pareiškėju, buvo suteikusi jam įgaliojimą, pareiškėjas padėjo T. G. sutvarkyti žemės išpirkimo iš valstybės dokumentus, apmokėjo T. G. žemės išpirkimo 2 814,06 Lt išlaidas, už suteiktas paslaugas Pareiškėjui nebuvo mokama; taip pat teigia, jog T. G. pareiškėjo buvo apgauta, nes jis įtikino motiną, jog dėl ekonomikos nuosmukio sklypų kainos sparčiai mažėja ir siūlė nedelsiant parduoti jam sklypą už 10000 Lt, t. y. apgaulės būdu siekė nupirkti turtą pigesne negu rinkos kaina ir gauti naudą). Taip pat teismas pažymi, jog patys pareiškėjai nurodo, jog visuose ginčo sandoriuose su kontrahentais juos siejo asmeniniai ryšiai, be kita ko, kaimynystės ryšiai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog sandorio šalių tarpusavio santykiai turėjo įtakos sandoryje dėl ginčo sklypo perleidimo pareiškėjui sulygtai kainai, dėl šios priežasties, remiantis GPMĮ 2 straipsnio 32 dalies 2 punktu, skundžiamuose sprendimuose pagrįstai vertinta, jog sandoris dėl ginčo sklypo laikytinas asocijuotų asmenų sandoriu, kuriam taikytinos GPMĮ 15 straipsnio nuostatos. Pareiškėjų argumentai šioje dalyje dėl asmeninių santykių įtakos sandoriui neįvertinimo atmestini kaip nepagrįsti ir nepasitvirtinę.

Vertinant tikrąją sandorio tarp asocijuotų asmenų tikrąją rinkos kainą, aktualu pažymėti, jog pagal GPMĮ 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtintas nuostatas, tikroji rinkos kaina yra suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

GPMĮ 2 straipsnio 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojas, apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio ar bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio ar bet kokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.

MAĮ 70 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas.

Be to, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme pateikta rinkos vertės sąvoka, t. y. rinkos vertė apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, įgyvendindama MAĮ ir GPMĮ įtvirtintas mokesčių administratoriaus pareigas, ir siekdama nustatyti ginčo sandorių tikrąją rinkos vertę, kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Krivita“, kuri retrospektyviniu būdu atliko žemės sklypų rinkos vertės įvertinimą šio turto įsigijimo ir perleidimo datoms ir pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. 14-I-070, kurioje vertinta, jog įsigijimo metu ginčo sklypo rinkos vertė buvo 273 000 Lt.

Pareiškėjas, 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui prašymą paskirti ekspertizę byloje žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertei sandorių sudarymo metu (2009 m. gruodžio 29 d.) nustatyti, tačiau prašymo dėl ekspertizės šio ginčo sklypo rinkos vertei nustatyti neteikė, 2023-01-10 ekspertizės akte ginčo sklypo vertė iš naujo nenustatinėta.

Teismas pažymi, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, jog atsakovė privalėjo remtis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-798/2013 išvada, jog 2010 m. birželio 8 d. sandoryje nustatyta 10 000 Lt žemės sklypo dalies kaina buvo teisinga, kadangi bendrosios kompetencijos teismas nesprendė klausimo, ar pareiškėjai įsigijo ginčo sklypą už tikrąją rinkos kainą. Tai, jog vykusio civilinio proceso metu T. G. nepagrindė savo ieškinio dėl sandorio pripažinti negaliojančiu suklydimo įtakoje ir teismas netenkino ieškinio reikalavimo šiuo pagrindu bei paliko galioti aptariamą sandorį, teismui nenustačius esminio suklydimo aplinkybių sudarant sandorį bei padarius išvadą, kad esant sutarčių laisvės principui sutarties šalys galėjo susitarti ir dėl mažesnės kainos nei rinkos kaina, - nesudaro pagrindo pripažinti 2010 m. birželio 8 d. sutartyje asocijuotų asmenų nustatytos kainos tikrąja rinkos kaina.

Be to, šiuo atveju aktuali LVAT praktika, kurioje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu. Net jei mokesčių teisės norma apmokestinimą kildina iš civilinių teisinių santykių, ji neprivalo būti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosčiusių teisinių santykių civilinio teisinio įvertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija yra konstatavusi, kad situacijoje, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos. Tokiais atvejais CK normos netaikytinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003). Atitinkamai sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas, t. y. sandorių civilinės teisinės pasekmės bei jų įtaka ūkio subjektų apmokestinimui yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykai ir negali būti tapatinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-587/2005). Nei mokesčių įstatymai, nei CK, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-735/2010 ir kt.).

Nesutiktina su pareiškėjų teiginiu, jog atsakovė, nustatydama konkrečią ginčo sklypo rinkos vertę turėjo vadovautis Įgyvendinimo taisyklėmis, o ne Ataskaita.

Kaip matyti iš 2004 m. balandžio 9 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“ patvirtintų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) turinio, šios Įgyvendinimo taisyklės priimtos GPMĮ 15 str. 2 d. (finansų ministras nustato įgyvendinimo taisykles dėl asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų pagrindu gauto pelno (pajamų), nepriskirto vienam iš tų asmenų dėl sandorio sąlygų, įtraukimo į to asmens pajamas ir apmokestinimo) pagrindu. Įgyvendinimo taisyklės nustato, jog yra taikomos gyventojams (mokesčių mokėtojams), vykdant transakcijas tarp asocijuotų asmenų (Įgyvendinimo taisyklių 1-4 punktai).

Kainodaros taisyklių 5 punkte nurodoma, jog nustatant kontroliuojamosios transakcijos (t. y. transakcijos tarp asocijuotųjų asmenų) privalo būti laikomasi „ištiestosios rankos“ principo, pagal kurį kontroliuojamųjų transakcijų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos.

Įgyvendinimo taisyklės nustato, jog nustatant ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą bei koreguojant ištiestosios rankos principo neatitinkančią kainą arba pelną, turi būti naudojamas vienas iš šių kainodaros metodų: „19.1. palyginamosios nepriklausomos kainos; 19.2. perpardavimo kainos; 19.3. „kaštai plius“; 19.4. pelno padalijimo; 19.5. transakcijos grynosios maržos kuriomis remiantis apskaičiuojama sandorio ar ūkinės operacijos tikroji rinkos kaina, taikant jose nustatytus rinkodaros metodus. Nustatant kontroliuojamųjų transakcijų kainas arba pelną, galima kombinuoti bei modifikuoti šiame punkte išvardytus metodus, jeigu tai leidžia pasiekti ištiestosios rankos principą atitinkantį rezultatą (19 punktas).

Būtent mokesčių mokėtojas turi parinkti tinkamiausią kainodaros metodą, atsižvelgdamas į transakcijos ypatybes, turimų duomenų patikimumą, prielaidų ir prognozių pagrįstumą, transakcijos, kuriai parenkamas kainodaros metodas, ir palyginimui naudojamų transakcijų panašumo laipsnį (20 punktas). Mokesčių mokėtojas, nustatydamas kontroliuojamųjų transakcijų kainas, neprivalo naudoti daugiau nei vieną kainodaros metodą, tačiau jis gali tai daryti siekdamas tiksliau nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą arba įrodyti mokesčių administratoriui, kad transakcijos kaina arba pelnas atitinka ištiestosios rankos principą (21 punktas).

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 23 punktą mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti iš mokesčių mokėtojo paaiškinti tam tikro metodo parinkimo priežastis. Mokesčių administratorius gali pritaikyti kitą, nei mokesčių mokėtojo parinktas, kainodaros metodą, jeigu mokesčio mokėtojo parinktas metodas yra netinkamas.“

Palyginamojo nepriklausomos kainos metodo atžvilgiu Įgyvendinimo taisyklės nustato tam tikras taisykles 24-26 punktuose.

Kaip matyti, Įgyvendinimo taisyklės iš esmės nustato rinkos kainos nustatymo principus, metodikos parinkimo reikalavimus, siekiant nustatyti apmokestinamąsias pajamas, gautas įvykdžius asocijuotų asmenų sandorius. Taisyklės taikomos būtent mokesčių mokėtojams (2 punktas), kad šie, nustatydami (nurodydami) apmokestinamąsias pajamas nurodytų tikrąją sandorio ar rinkos vertę. Taigi pareiškėjų teiginys, jog ginčo sandorių vertė negali būti nustatoma vadovaujantis nepriklausomų turto vertintojų ar teismo eksperto paskaičiavimais, o Įgyvendinimo taisyklėmis, yra nepagrįstas, kadangi turto vertinimo ataskaita ar teismo eksperto išvada pateikiamas konkretus turto įvertinimas, atliktas atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus principus, laikantis MAĮ 70 str.. turto vertintojo pasitelkimas turto rinkos vertei nustatyti atitinka protingumo, objektyvumo ir teisingo mokesčio apskaičiavimo reikalavimus. Pareiškėjams nepateikus pakankamų duomenų tikrajai sandorio vertei pagrįsti, mokesčių administratorius privalėjo nustatyti šią vertę mokesčio paskaičiavimo tikslais. Dėl pareiškėjų nurodomos LVAT praktikos pažymėtina, jog ši praktika nepagrindžia pareiškėjų nurodyto teisės normų aiškinimo. LVAT 2017 m. spalio 9 d. nutartyje byloje Nr. eA-786-442/2017 nagrinėjamu atveju vertinta, jog mokesčių administratorius ginčo sandorio objekto vertę (kainą) nepagrįstai nustatė pagal dviejose šio sandorio objekto vertinimo ataskaitose nustatytų ginčo žemės sklypo rinkos kainų verčių aritmetinį vidurkį, o ne pagal Įgyvendinimo taisyklėse nurodytus principus. LVAT 2013 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-492/2013 teismas nurodė, jog turto vertinimo ataskaitose palyginimui parinkti sandoriai turto vertintojų buvo vertinami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintas Turto vertinimo metodikos nuostatas, o ne specialiajame teisės akte - Taisyklėse numatytus reikalavimus, todėl mokesčių administratoriaus pasirinktas pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčių bazės bei analizuojamo ginčo sandorio vertės nustatymo metodas (pagal trijose turto vertinimo ataskaitose nurodytų ginčo žemės sklypo rinkos kainų verčių vidurkį) negali būti pripažintas teisėtu bei taikytinu ginčo situacijai, atsakovas turėjo svarstyti klausimą dėl Taisyklėse reglamentuotų sandorio vertės nustatymo metodų taikymo.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės pozicija, jog Ataskaita nėra nuginčyta. Teismo vertinimu, pareiškėjai leistinais įrodymais nepagrindė savo teiginio dėl Ataskaitoje pateikto ginčo sklypo tikrosios rinkos kainos įvertinimo nepagrįstumo, nors tokią pareigą turi būtent asocijuoti asmenys, teismo ekspertizės ginčo sklypo atžvilgiu neprašė, todėl pareiškėjų argumentai šioje dalyje atmestini. Teismo vertinimu, nustatydama tikrąją ginčo sandorio rinkos vertę atsakovė pagrįstai vadovavosi Ataskaita, bei sprendė, kad dalį ginčo sklypo vertės pareiškėjas apmokėjo, o neapmokėtą turto vertės dalį 263 000 Lt (273 000 Lt – 10 000 Lt) gavo neatlygintinai, taigi pareiškėjai 2010-06-08 įsigydami lengvatine kaina iš T. G. žemės sklypą gavo iš viso 259 966,45 Lt (263 000 Lt gauta pajamų – 3 033,55 Lt šio turto įsigijimo kaina ir kitos su įsigijimu ir perleidimu susijusios išlaidos) pajamas (pajamas natūra), kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo pajamų mokesčio.

Dėl pajamų, gautų sandorių su J. Š. ir V. Š. bei T. Š. (sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), apmokestinimo

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai iš J. ir V. Š. 2009-12-29 įsigijo 1,3 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ‒ sklypas (duomenys neskelbtini)), už sutartyje nurodytą 2 664 Lt kainą. 2009-12-29 (tą pačią dieną) pareiškėjas J. ir V. Š. sūnui T. Š. perleido 1,18 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ‒ 1,18 ha sklypas (duomenys neskelbtini)), už sutartyje nurodytą 50 000 Lt kainą. 2010-05-13 pareiškėjas iš T. Š. įsigijo 1/3 dalį iš 1,18 ha sklypo (duomenys neskelbtini) už sutartyje nurodytą 20 000 Lt kainą.

Pareiškėjai nesutinka su ginčijamuose sprendimuose pateiktu vertinimu, jog visi 3 sandoriai sudarė mainų sandorį, pabrėždami, jog trečiasis sandoris sudarytas po pusės metų, todėl mainais gali būti pripažįstami tik du sandoriai, trečiąjį sandorį vertinant kaip atskirą pirkimo–pardavimo sandorį. Šis teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutiktina su atsakovės vertinimu, jog aplinkybė, kad apsikeitimas žemės sklypais buvo formaliai įformintas ne mainų sutartimi, o atskiromis pirkimo‒pardavimo sutartimis, nekeičia įvykusio sandorio esmės. Paminėtina, jog sandorių traktavimą kaip mainų sandorio, be kita ko, pagrindžia pareiškėjo paaiškinimas patikrinimo metu, jog buvo atlikti „mainai“ (pareiškėjo 2017-05-03 paaiškinimas atsakant į 2017-04-21 VMI prie FM nurodymu Nr. (21.75.32) FR0706-4536 suformuotą užklausos 10 klausimą, kokiu tikslu buvo iš T. Š. buvo įsigyta 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini)), T. Š. paaiškinimas, kad nepamena, ar pareiškėjas yra visiškai atsiskaitęs su juo už 2010-05-13 sutartimi nupirktą iš jo 1/3 dalį iš 1,18 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (2015-11-02 paaiškinimas Nr. 42-25355), taip pat aplinkybė, jog nenustatyti jokie mokėjimai pagal aptartus sandorius. Pareiškėjo, teiginys, jog trečiasis sandoris buvo sudarytas po pusės metų nepaneigia sandorių vertinimo kaip mainų sandorio, padaryto minėtų aplinkybių pagrindu.

MAĮ 10 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai jos išraiškai.

MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos pagrindu yra atkuriamos iškreiptos ir paslėptos aplinkybės, su kuriomis yra GPMĮ yra siejamas pajamų apmokestinimas. MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Mokesčių administratoriaus teisę nevertinti sandoriu sukeliamų mokestinių teisinių pasekmių reglamentuoja MAĮ 69 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-238-438/2018).

CK 6.432 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Pažymėtina, jog esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo–pardavimo sutarties yra tas, jog vietoje perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą. Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Be to, civiliniuose teisiniuose santykiuose taikomas sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu (jo dalimi), keliais daiktais ar suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo dydį (rūšį), todėl tai, kad asmuo perleisdamas mainų pagrindu vieną daiktą, mainais gauna kelis daiktus, neprieštarauja mainų prigimčiai.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, vertintina, kad atsakovė pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio nuostatas, minėtus sandorius laikydama sudėtinėmis mainų sandorio dalimis.

Taip pat pareiškėjai nesutinka su Ataskaitoje, o taip pat su Ekspertizės akte (atlikus pareiškėjų inicijuotą teismo ekspertizę) nustatytu minėtų sklypų rinkos vertės vertinimu. Teigia, jog nustatant ir šią žemės sklypo vertę Ataskaitoje buvo padaryti VPĮ 22 straipsnio ir Metodikos 55, 58.1, 58.2 punktų nuostatų pažeidimai, todėl nustatyta ginčo sklypų vertė yra klaidinga, naudotasi tik vienu nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodu – lyginamuoju, palyginimui nepagrįstai pasirinkti žemės sklypai, esantys Buvydiškėse, Pavilionyse ir Plytinėje, vertinimui pasirinkti nekilnojamojo turto objektai buvo skirtingose verčių zonose, nesiremta panašiu laikotarpiu panašioje vietovėje buvusių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sandoriais, kur panašūs sklypai parduoti už 80 000 Lt, 100 000 Lt ir 400 000 Lt. Mano, jog (duomenys neskelbtini) esančio sklypo rinkos vertę nustačius pagal šiuos sandorius, būtų nustatyta, kad pareiškėjui VMI konstatuoto mainų sandorio pasekoje atiteko menkesnės vertės turtas, nei jis perleido. Mano, jog turto rinkos vertės turi būti apskaičiuojamos ne pagal nepriklausomų turto vertintojų paskaičiavimus, tačiau pagal Įgyvendinimo taisykles. Mano, jog trečiasis sandoris nebuvo mainų sandorio dalis, todėl priskaičiuota per didelė GPM suma. Teigia, kad Ekspertizės aktas nereikšmingas, nes ekspertizė atlikta netinkamai, nesilaikant turto vertinimo metodikos reikalavimų (58.1 p.), nebuvo atliktas išsamus vertinimas, nepagrįstai buvo lyginami sklypai su sklypais iš skirtingų verčių zonų (57.44, 57.46, o ne 57.45), nepagrįstai vertinti palyginamieji sandoriai iš aplinkinių kaimų, aplinkinių teritorijų, nesiribojančių su ginčo sklypų verčių zona, nepagrįstai pasirinkti palyginimui sandoriai, sudaryti 2008 m., kai ginčo sandoriai iš esmės sudaryti 2010 m., kai dėl ekonominės krizės reikšmingai nukrito nekilnojamojo turto vertė, nepagrįstai taikė lyginamąjį metodą, nes lyginamo analogiško turto vertės reikšmingai svyruoja (iki 40 proc.).

Atsakovas prašo atmesti minėtus argumentus. Be kita ko, pažymi, jog AATVNT patvirtino Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams, ekspertizė atlikta pareiškėjų iniciatyva, eksperto ataskaita nustato šiek tiek kitas vertes, eksperto išvados nėra nuginčytos, reikia remtis eksperto išvadomis, ekspertizė tinkamai atlikta, pateikiant visus skaičiavimus, įvertinant reikšmingas aplinkybes, todėl atsakovė atitinkamai perskaičiavo pareiškėjų mokestines prievoles pagal teismo ekspertizę. Teigia, jog nustatytos turto vertės skirtumai tarp atsakovės užsakyto vertinimo ir teismo eksperto vertinimo nedideli (apie 5 proc.), nurodo, jog teismų praktikoje imamas vidurkis tarp kelių ataskaitų nustatytų turto verčių arba vertinama, kuris įrodymas turi didesnę reikšmę, o nagrinėjamu atveju atsakovės užsakytą UAB „Krivita“ ataskaitą laiko lygiaverte teismo eksperto išvadoms, joje atliktas tinkamas vertinimas (Turto vertinimo tarnyba patvirtino ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams), nagrinėjamu atveju mokesčių mokėtojui palankesnis teismo eksperto pateiktas turto vertinimas.

Ataskaitoje nustatyta, jog pareiškėjų iš J. ir V. Š. 2009-12-29 įsigyto 1,3 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė įsigijimo metu buvo 468 000 Lt, 2009-12-29 pareiškėjų perleisto J. ir V. Š. sūnui T. Š. 1,18 ha sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė įsigijimo metu buvo 429 000 Lt, o 2010-05-13 pareiškėjo iš T. Š. įsigyto 1/3 dalies iš 1,18 ha sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė įsigijimo datai buvo 173 000 Lt.

Ekspertizės akte nustatytos tokios žemės sklypų vertės: 1) 1,3000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009 m. gruodžio 29 d. buvo 128 000 Eur arba 441 958,40 Lt; 2) 1,1800 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009 m. gruodžio 29 d. buvo 117 000 Eur arba 403 977,60 Lt; 3) 1/3 dalies iš 1,1800 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. gegužės 13 d. buvo 46 900 Eur arba 161 936,32 Lt.

Ekspertizės akte nurodoma, jog turto rinkos vertės nustatymas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (aktualia redakcija, Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139, toliau - VPĮ), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin. 2012, Nr. 50-2502, su pakeitimais 2013, Nr. 59-2952, toliau - Metodika), laikantis Tarptautinių vertinimo standartų (2022) ir Europos vertinimo standartų (2020). Nurodoma, jog Turto ir verslo vertinimo metodika leidžia naudoti šiuos turto vertinimo metodus: 1) lyginamojo metodo esmė „vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui“; 2) išlaidų (kaštų) metodas, kurio esmė yra „prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina“; 3) pajamų metodas, jo esmė – „turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę“; 4) minėtų metodų deriniai. Atsižvelgiant į vertinamo turto pobūdį, paskirtį bei vertinimo tikslą (teismo ekspertui užduotus klausimus), ekspertizės akte turto rinkos vertėms nustatyti naudojamas lyginamasis metodas. Nurodoma, jog ekspertizės objektai pagal 2009-2010 m. Vilniaus miesto savivaldybės verčių zonų žemėlapius patenka į verčių zoną Nr. 57.45. Ekspertizės 2.6 skyriuje aptariami ekonominiai, socialiniai rodikliai, nekilnojamo turto rinkos konjunktūra iki rinkos verčių nustatymo dienų. 2.8.1 skyriuje pagrindžiamas lyginamojo metodo taikymas („Kadangi ekspertizės objektai – tai rinkoje parduodamas nekilnojamas turtas (du žemės sklypai ir žemės sklypo dalis), kurį teismo ekspertas gali palyginti su rinkoje parduotais analogiškais ir/ ar panašiais objektais, šio metodo taikymas yra objektyvus ir tinkamas nustatant vertinamo turto rinkos vertę. Lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė“). 2.8.2 skyriuje paaiškinama, jog „vertinant turtą lyginamuoju metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas, tai yra palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos atsižvelgiant į vertinamo ir lyginamųjų objektų skirtumus“, aptariamas patikslinimų vertės naudojimas, pataisos koeficientai (1) Laiko pataisos koeficientas, parodantis rinkos vertės kitimo dydį. Jo reikia tada, kai palyginimui imamas gerokai anksčiau įvykusio sandorio pavyzdys (analogas) ir yra žinoma, kad per tą laiką rinkos konjunktūra pakito; 2) Vietos pataisos koeficientas, kai palyginamieji vertinamo objekto analogai yra kitoje vietovėje, kurios rinkos konjunktūros sąlygos kitokios negu vertinamo, šis koeficientas parodo vietovių rinkos skirtumus; 3) Kiti pataisos koeficientai, išreiškiantys vertinamo objekto ir palyginamojo analogo fizinių savybių ir naudojimo sąlygų skirtumus: 3.1. Finansavimo sąlygų pataisos koeficientas, kai lyginamieji objektai buvo pirkti-parduoti skirtingomis sąlygomis (išsimokėtinai, lizingo būdu ar panašiai); 3.2. Sklypų plotų skirtumų – įvertina vertinamojo ir lyginamųjų sklypų dydžio skirtumų įtaką vertinamojo objekto vertei; 3.3. Infrastruktūros elementų – įvertinantis infrastruktūros elementų skirtumus; 3.4. Komunikacijų – šis koeficientas skaičiuojamas, kai lyginamųjų objektų aprūpinimas komunikacijomis bei jų funkcionavimo autonomiškumas skiriasi nuo vertinamojo; 3.5. Privažiavimo kelių – įvertina vertinamojo ir lyginamųjų objekto pasiekiamumo skirtumus; 3.6. Kitų veiksnių pataisos koeficientas įvertina vertinamojo ir lyginamųjų objektų individualius skirtumus, tai yra servitutai, turto naudojimo ypatumai bei apribojimai, priklausiniai, individualūs pagerinimai ir pan.; Naudojant šį koeficientą nurodomos turto vertintojui žinomos konkrečios aplinkybės, galinčios sąlygoti vertinamojo turto vertę).

Teismo ekspertizės 2.8.2.1. skyriuje nurodoma, jog lyginamųjų objektų kainų korekcijai naudojami 11 žemės sklypų sandorių, aptariamas skirtingų verčių zonų įtakos įvertinimas („Kadangi ekspertizės ir lyginamieji objektai Nr. 1-2 išsidėstę skirtingose verčių zonose, atliekamas lyginamųjų objektų Nr. 1-2 vietos pataisos koeficiento apskaičiavimas remiantis 2009 m. VĮ Registrų centras žemės ūkio paskirties žemės koeficientų lentele“).

Kaip matyti iš Ekspertizės akto turinio, pareiškėjų argumentai dėl netinkamai atlikto vertinimo palyginamųjų sandorių parinkimo laiko, vietos, verčių zonų prasme yra nepagrįsti, ir atmestini.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

ABTĮ 61 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę.

Teismas sprendžia, jog vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, ginčo sklypų rinkos vertė nagrinėjamų sandorių sudarymo datai nustatytina remiantis Ekspertizės akto išvadomis, kurios palankesnės mokesčių mokėtojui. Kiti pareiškėjų argumentai, susiję su nesutikimu su teismo ekspertizės išvadomis, yra deklaratyvaus pobūdžio, neatitinka teismo eksperto tiriamosios dalies, kurioje nuosekliai pagrįstos padarytos išvados dėl vertinto retrospektyviai turto vertės. VPĮ 22 str. aptaria turto vertinimo ataskaitos turinį, o Turto vertinimo metodikos 58.1 punktas numato reikalavimą dėl lyginamųjų sandorių skaičiaus parinkimo, tačiau pagal nustatytas aplinkybes ir teismo eksperto ataskaitos turinį nėra pagrindo teigti, kad teismo eksperto aktas neatitinka pareiškėjų nurodomų reikalavimų. Turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo: lyginamojo metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybes; analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes; padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes; taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus (Metodikos 62 punktas). Tai teismo ekspertas atliko, tad nėra teisinio pagrindo teigti, jog nebuvo šiuo atveju tinkamas lyginamojo metodo parinkimas. Lyginamasis metodas netaikomas, kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, kas šiuo atveju teismo eksperto nenustatyta.

Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad teismo ekspertas privalėjo turto vertinimą atlikti remiantis ne mažiau kaip 2 turto vertinimo metodais, nes tokios išvados nesuponuoja Turto vertinimo metodikos 55 punktas. Teismo ekspertizės akto 37 lape yra išsamiai pagrįstas taikyto konkrečiu atveju turto vertinimo metodo parinkimas.

Pareiškėjo baigiamosiose kalbose išsakytas argumentas dėl galimybės apklausti teismo ekspertą nesudarymo yra nepagrįstas ir nesąžiningas, kadangi teismo ekspertizės aktas byloje gautas 2023 m. sausio mėnesį, tačiau prašymas dėl teismo eksperto šaukimo buvo pateiktas 2023-06-08 teismo posėdžio metu. Nepaisant to, teismas tenkino pareiškėjo prašymą su sąlyga, išaiškinęs, kad teismo ekspertui pareikalavus apmokėti papildomas išlaidas, pareiškėjas privalės įmokėti atitinkamo dydžio užstatą ekspertizės išlaidoms padengti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu neprieštaravo teismo įpareigojimui. Po teismo posėdžio pareiškėjui atsisakius sumokėti užstatą papildomoms teismo ekspertizės išlaidoms padengti, teismo ekspertas posėdyje nedalyvavo. Be to, pareiškėjai nepateikė užduotinų klausimų, į kuriuos nebūtų atsakyta teismo ekspertizės akte. Tai, kad pareiškėjų netenkina teismo ekspertizės išvados, sudaro pagrindą teikti savo argumentus, paaiškinimus ir įrodymus, ką pareiškėjai ir atliko.

Kiti pareiškėjo skundo ir papildomai išsakyti argumentai nesudaro pagrindo teismui nesiremti teismo eksperto išvadomis dėl aptariamo turto rinkos vertės.

Atitinkamai darytina išvada, kad skundžiamuose sprendimuose buvo pagrįstai vertinama, jog pareiškėjas 2009‒2010 metų laikotarpiu įgijo didesnės vertės žemės sklypus, negu perleido T. Š., ir tokiu būdu, remiantis GPMĮ 2 str. 15 dalies, MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatomis, įvertinus pareiškėjo ir kontrahentų tarpusavio santykius, gavo papildomų pajamų natūra, kurios apmokestintinos GPM.

Atsakovė pateikė mokestinės prievolės, atsiradusios dėl nagrinėjamo mainų sandorio, perskaičiavimą, paaiškindama, jog atsižvelgiant į Ekspertizės akte nurodytas žemės sklypų vertes, turi būti vertinama, kad 2009-2010 m. laikotarpiu pareiškėjas iš J. ir V. Š. gavo 1,3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sandorio datai buvo 441 958,40 Lt, tą pačią dieną T. Š. perleido 1,18 ha sklypą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sandorio datai buvo 403 977,60 Lt, o 2010-05-13 A. D. iš T. Š. gavo 1/3 dalį iš 1,18 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė sandorio datai buvo 161 936,32 Lt, t. y., gavo 199 917,12 Lt (441 958,40 Lt + 161 936,32 Lt – 403 977,60 Lt) pajamų natūra. Nustačius, kad 54 123,5 Lt sudarė šio turto įsigijimo kaina ir kitos su įsigijimu ir perleidimu susijusios išlaidos, apskaičiuojama 145 793,62 Lt (199 917,12 Lt – 54 123,5 Lt) apmokestinamųjų pajamų suma, tokiu būdu, pareiškėjas iš minėto sandorio 2010 m. gavo 72 896,81 Lt (145 793,62 Lt / 2) apmokestinamųjų pajamų (pajamų natūra), kurias privalėjo deklaruoti ir sumokėti 15 proc. GPM tarifu.

Teismas taip pat pažymi, kad yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą mokesčių administratoriaus perskaičiavimą (ABTĮ 56 str. 5 d.), pagrįstą teismo eksperto išvadomis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas dar 2014 m. (2014-05-19 pavedimas tikrinti Nr. FR0773-190), o mokestiniai ginčai trunka nuo 2017 m., kai VMI priėmė sprendimus dėl Patikrinimo akto 1 ir Patikrinimo akto 2 tvirtinimo.

Atitinkamai keistini skundžiami pareiškėjo atžvilgiu priimti administraciniai sprendimai (VMI ir Komisijos sprendimai), patikslinant, jog, atlikus pareiškėjo mokestinės prievolės už 2010 m. perskaičiavimą, papildomai apskaičiuojama 28 980,25 Eur (8 886,70 Eur + 20 093,55 Eur) GPM, vietoje 29 242,94 Eur. Pareiškėjos mokestinės prievolės dydžiui teismo ekspertizės duomenys įtakos nedaro, tad jos skundas pilnai atmestinas.

Dėl baudos ir delspinigių

Pareiškėjai teigia, jog vidutinio 30 proc. mokesčio dydžio 8 772 Eur GPM bauda pareiškėjui ir vidutinio 30 proc. mokesčio dydžio 6069 Eur GPM bauda pareiškėjai, skirtos nepagrįstai, pažeidžiant Metodikos 18.1, 18.2 ir 18.4 punktų reikalavimus, baudos netinkamai individualizuotos.

MAĮ 138 straipsnis nustato, jog mokesčių įstatymo pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. Pagal MAĮ 139 str. 1 dalį bauda gali būti skiriama už veikas, kuriomis buvo neteisėtai sumažintas mokėtinas mokestis, gali būti skiriama bauda nuo 10 iki 50 procentų mokėtinos mokesčio sumos dydžio, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

GPMĮ 36 str. 2 dalyje nurodoma, jog už GPMĮ pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Baudų Metodika) 18 p. nustatyti baudos dydžio nustatymo reikalavimai. Mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, neviršydamas MAĮ 139 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų skirtinų baudos dydžių, o jeigu skirtinos baudos dydžiai nustatyti specialiajame mokesčio įstatyme, tai neviršydamas jame nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamas į tokias MAĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes kaip a) pažeidimo pavojingumo pobūdis ir mastas. Mokesčių administratorius, vertindamas pažeidimo pavojingumo pobūdį, atsižvelgia į kėsinimosi dalyko svarbą, vertingumą, pažeidimo padarymo būdą, padarytos žalos dydį ir mastą, pažeidimo tikslus ir motyvus. Pažeidimo pavojingumo mastą mokesčių administratorius vertina atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pasekmes, t. y. pažeidimu padarytą žalą valstybei, pažeidimui padaryti naudojamas priemones, įtrauktų pažeidimui padaryti kitų mokesčių mokėtojų kiekį ir pan. (18.1 punktas); b) kaltė (kaltės forma ir rūšis). Mokesčių administratorius vertindamas mokesčių mokėtojo kaltę, individualiai vertina, ar mokesčių mokėtojo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas buvo susijęs su jo tyčiniais/netyčiniais veiksmais ar neveikimu (18.2 punktas); c) atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės (18.4 punktas). Baudų metodikos 18¹ punktas pateikia nebaigtinį sąrašą atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o Baudų metodikos 18² punktas - atsakomybę sunkinančių aplinkybių baigtinį sąrašą.

Pareiškėjų deklaratyvūs argumentai dėl galimai netinkamo baudos individualizavimo nepagrįsti konkrečių reikšmingų baudos individualizavimui faktinių aplinkybių analize.

LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis (pvz., LVAT 2008 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-214/2008). Skiriant baudą asmeniui, individualizuojant jos dydį, privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurias lemia pažeidimo pobūdis (pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1117/2010). Skiriamos baudos dydis priklauso nuo visų kompleksiškai vertinamų su konkrečiu atveju susijusių minėtų aplinkybių, o esant atsakomybę didinančių ir mažinančių aplinkybių pusiausvyrai (ar tokių aplinkybių nesant), skiriamas įstatyme nustatytos minimalios ir maksimalios sankcijos vidurkis (pvz. LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1546/2010).

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjams bauda turėjo būti skiriama imant sankcijoje numatytos baudos vidurkį (30 proc.) ir šį baudos dydį didinant iki 50 proc. arba mažinant iki 10 proc., priklausomai nuo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių balanso, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą.

Skundžiamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose, nustačius visas aplinkybes, įtakojančias baudos dydį, t. y. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pareiškėjai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi tyrimo metu, teikė patikrinimui paaiškinimus), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (ginčijamą pažeidimą, mastą, padarytą žalos dydį (apskaičiuotą pareiškėjų nesumokėtų mokesčių sumą), pavėluotą VMI nurodymų vykdymą), pagrįstai ir teisėtai skirta bauda pagal sankcijoje nustatytą baudos vidurkį (30 proc. bauda), esant nustatytoms ir atsakomybę sunkinančioms ir lengvinančioms aplinkybėms. Pareiškėjai neįrodė daugiau ar svaresnių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ar kitų reikšmingų mažesniam nei sankcijos vidurkis baudos skyrimui aplinkybių.

Atsakovė 2023-03-09 pateikė pareiškėjui skirtinos baudos perskaičiavimą nuo atitinkamai perskaičiuotos pareiškėjui 28 980,25 Eur GPM sumos (vietoje 30 proc. dydžio 8772 Eur GPM baudos, apskaičiuojama 30 proc. dydžio 8 694 Eur (28980,25 Eur x 30 proc.), kuri atitinkamai tikslintina remiantis aukščiau nurodytais motyvais. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjai taip pat teigia, jog VMI neteisingai apskaičiavo delspinigius, kadangi nesilaikė MAĮ 98 str. 2 d. nustatyto reikalavimo, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už 180 dienų laikotarpį. Taip pat teigia, jog delspinigiai perskaičiuotini atsižvelgiant į tai, jog pagrindinė skola paskaičiuota per didelė, be to, atliekant delspinigių paskaičiavimą padaryta aritmetikos klaidų. Atsakovė teigia, kad delspinigiai paskaičiuoti pagal teisės aktų reikalavimus, aritmetiniai netikslumai galimi dėl valiutos pasikeitimo, tačiau yra mažareikšmiai (kaip nurodė pareiškėjai, 1 Eur ribose). Be to, pažymi, jog pareiškėjos atžvilgiu delspinigiai neperskaičiuoti.

MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 97 str. 2 d.). MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Kaip matyti iš nurodyto reguliavimo, iš esmės delspinigius pradedama skaičiuoti nuo mokestinės prievolės atsiradimo ir skaičiuojama iki ginčo išsprendimo momento, bei ne daugiau kaip 180 d. nuo ginčo išsprendimo momento.

Teismas pažymi, kad delspinigiai skaičiuojami kaip kompensacija už tai, kad valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis, o mokesčių mokėtojas šiomis lėšomis disponavo nepagrįstai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-885-575/2021, 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-373-575/2022).

Nagrinėjamu atveju atmestinas pareiškėjų aiškinimas, jog delspinigiai galėjo būti paskaičiuoti apskritai tik už 180 dienų, toks aiškinimas akivaizdžiai neatitinka nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikoje suformuoto aiškinimo, pareiškėjų nurodomas 180 d. terminas skaičiuotinas nuo ginčo išnagrinėjimo pabaigos.

Atsakovė 2023-03-09 pateikė pareiškėjui priskaičiuotų delspinigių perskaičiavimą, atliktą vadovaujantis GPMĮ 26 straipsniu, MAĮ 66 straipsnio 4 dalimi, 96-99 straipsnių nuostatomis, ir pareiškėjui už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2017-08-31 vietoje 15 779,70 Eur GPM delspinigių apskaičiavo 15 603,08 Eur GPM delspinigių, kuri atitinkamai tikslintina remiantis aukščiau nurodytais motyvais. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas.

Atsižvelgus į visumą aukščiau išdėstytų argumentų ir nustatytų faktinių aplinkybių, iš esmės nėra teisinio pagrindo pareiškėjų skundus jų nurodytais argumentais tenkinti. Pareiškėjos skundas atmestinas pilna apimtimi, o pareiškėjo atžvilgiu priimti administraciniai sprendimai (MGK 2022 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. S-59 (7-31/2022) (MGK sprendimas 2) ir Inspekcijos 2022 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. 68-13 (VMI sprendimas 2) keistini, įvertinus tiksliausius turto rinkos vertės duomenis ir mokesčių administratoriaus atlikto paskaičiavimo duomenis, patikslinant mokestinę pareiškėjo prievolę ir su ja susijusias sumas, nustatant, kad iš viso, atlikus pareiškėjo mokestinės prievolės už 2010 m. perskaičiavimą, papildomai apskaičiuojama 28 980,25 Eur (8 886,70 Eur + 20 093,55 Eur) GPM vietoje 29 242,94 Eur ir nuo perskaičiuotos 28 980,25 Eur GPM sumos, vietoje 30 proc. dydžio 8 772 Eur GPM baudos, apskaičiuojama 30 proc. dydžio 8 694 Eur (28 980,25 Eur x 30 proc.) GPM bauda, už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2017-08-31 vietoje 15779,70 Eur GPM delspinigių apskaičiuotina 15603,08 Eur GPM delspinigių.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos A. D. skundą.

Iš dalies patenkinti pareiškėjo A. D. skundą.

Pakeisti MGK 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. S-59 (7-31/2022) ir Inspekcijos 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 68-13, patikslinant pareiškėjo mokestinę prievolę ir su ja susijusias sumas, nustatant, kad iš viso, atlikus pareiškėjo mokestinės prievolės už 2010 m. perskaičiavimą, papildomai apskaičiuojama 28 980,25 Eur GPM vietoje 29 242,94 Eur, vietoje 8 772 Eur GPM baudos apskaičiuojama 8 694 Eur dydžio GPM bauda ir vietoje 15 779,70 Eur GPM delspinigių apskaičiuojama 15 603,08 Eur GPM delspinigių.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.