Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-08-31 · Civilinė byla Nr. 2S-439-280/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-31
Bylos Nr.
2S-439-280/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01529-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
G. S.
Suinteresuotas asmuo
R. S., Panevėžio rajono Aukštadvario žemės ūkio bendrovė, Ramirent Baltic AS Vilniaus filialas, Akcinė bendrovė "Linas Agro", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, UAB "Stuko ūkis", UAB "Scandagra", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB EDS INVEST, UAB "Baltic Agro", Uždaroji akcinė bendrovė "Alauša", Compagnie francaise dassurance pour le commerce exterieur Baltics filialas, UAB "Krisvita"
Kreditorius
UAB „Stuko ūkis“, AB „Linas Agro“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos, UAB „Scandagra“, UAB „EDS Invest“, D. S., V. L., Compangnie Francaise D
Civilinė byla Nr. 2S-439-280-2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01529-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14.; 3.4.5.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3335-1137/2021 pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys R. S., išieškotojai UAB „Stuko ūkis“, AB „Linas Agro“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos, UAB „Scandagra“, UAB „EDS Invest“, D. S., V. L., Compangnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialas, Panevėžio rajono Aukštadvario žemės ūkio bendrovė, UAB „Alauša“, V. Š., A. J., N. Č., UAB „Krisvita“, UAB „Baltic Agro“, Ramirent Baltic AS Vilniaus filialas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti 2021-03-03 patvarkymą Nr. S-21-181-5346 ir 2021-03-10 patvarkymą Nr. S-21-181-6051.

2. Nurodė, kad 2021-03-03 patvarkymu Nr. S-21-181-5436 antstolis patvarkė: 2017-10- 30, 2017-10-31, 2018-05-02, 2018-07-10, 2018-08-24, 2018-11-13 turto arešto aktais Nr.S-1372, Nr.S-1375, Nr.S-444, S-682, S-S10, S-996 areštuotą skolininkui G. S. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančias 1/2 dalis žemės sklypų (viso 15 vnt.) įvertinti pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2021-02-19 ekspertizės akte Nr. PNE-21-0 17 nustatytas šio turto vertes. 2021-03-10, patvarkymu Nr. S-21-181-6051 antstolis patvarkė: 2020-10-07 turto arešto aktu Nr. S-20-181-25628 areštuotą skolininkams G. S. ir R. S. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančius ir įkeistus žemės sklypus (viso 3 vnt.) įvertinti pagal J. A. 2021-03-01 ekspertizės akte Nr. E21/02-14N-1 nustatytas šio turto vertes.

3. Nurodė, kad patvarkymai yra neteisėti, pažeidžia skolininko teises bei teisėtus interesus, todėl yra naikintini. Antstolis 2021-03-03 patvarkymu įvertindamas skolininkui priklausantį turtą, vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu, nors UAB (duomenys neskelbtini) nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą. Vertindamas turtą antstolis privalėjo paskirti ne turto vertinimą, o ekspertizę, kurią turėjo pavesti atlikti ekspertui. Vykdymo proceso metu turtas turi būti tinkamai įkainojamas. Panevėžio apygardos teismas 2020-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-469-544/2020, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams G. S. ir R. S. priklausančius žemės sklypus ir kitą turtą, nagrinėjant ieškovų ieškinį dėl skolininko G. S. sutuoktinei priklausančio turto pripažinimo bendru su G. S.. Dėl šių priežasčių antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į aprašytą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-05-06 nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas.

5. Teismas nustatė, kad antstolio E. S. kontoroje yra vykdomos 32 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko G. S., taip pat kitų antstolių patvarkymais prisijunta prie išieškojimo.

6. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad antstolis 2021-03-03 patvarkymu įvertindamas skolininkui priklausantį turtą, negalėjo vadovautis UAB (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu. Pažymėjo, kad ekspertizės atlikimas teisminės bylos nagrinėjimo metu ir vykdymo proceso metu yra reglamentuotas skirtingai, tik teismo paskirtoms ekspertizėms yra keliama papildoma sąlyga dėl tokias ekspertizes atliekančio subjekto (t. y. kad asmuo turi būti iš teismo ekspertų sąrašo). Pripažino, kad vykdymo proceso metu ekspertizę galima pavesti atlikti asmeniui, kuris turi reikiamą kvalifikaciją, bet nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 1 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktu, numatančiu, kad areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus (toliau - TVVPĮ) bei darė išvadą, kad vykdymo procese antstoliui atliekant turto vertinimą, antstolio pasirinktiems ekspertams nėra keliama privaloma sąlyga būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.

7. Nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra įrašyta į išorės turto ar verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą nuo 2012-08-01 Ekspertizės aktą Nr. PNE-21-017 pasirašęs O. I. turi galiojantį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą. Todėl pripažino, kad antstolis turėjo teisę vadovautis atliktos ekspertizės akte Nr. PNE-21-017 nurodyta informacija, nustatydamas areštuoto turto kainą vykdymo proceso metu.

8. Nesutiko, kad antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į areštuotą turtą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020-12-10 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nustatė, kad minėta nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-469-544/2020, kaip laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikytas turto areštas ir draudimas disponuoti ir teismine bei neteismine tvarka nukreipti išieškojimą į atitinkamą turtą. Antstolio patvarkymai Nr. S-21-181-5436 ir Nr. S-21-181-6051 buvo priimti ne dėl disponavimo ar išieškojimo nukreipimo į atitinkamą turtą (pavyzdžiui, varžytynių paskelbimas ir jų vykdymas), bet dėl turto vertės nustatymo. Pripažino, kad šie vykdymo veiksmai nepažeidžia nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

9. Taip pat nustatė, kad minėta nutartimi buvo areštuotas konkretus ir tiksliai nurodytas pareiškėjo sutuoktinės R. S. vardu kaip asmeninė nuosavybė registruotas turtas, uždraudžiant tokiu turtu disponuoti ar teismine bei neteismine tvarka nukreipti išieškojimą į tokį turtą. Iš 2021-03-03 patvarkymo Nr. S-21-181-5346 ir 2021-03-10 patvarkymo Nr. S-21-181-6051, turinio nustatė, jog jie priimti ne dėl pareiškėjo sutuoktinės turto, kuris areštuotas 2020-12-10 nutartimi, bet dėl kito sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančio turto. Nutartimi areštuotas šis nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) kiti statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) kiti statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nė vienas iš šių nekilnojamojo turto objektų nėra minimas antstolio patvarkymuose Nr. S-21-181-5436 ir Nr. S-21-181-6051. Todėl pareiškėjo teiginį, jog antstolis neatsižvelgė į jo pateiktą informaciją ir nukreipė išieškojimą į turtą, kuriam Panevėžio apygardos teismo 2020-12-10 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-05-06 nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti bei panaikinti antstolio E. S. 2021-03-03 patvarkymą Nr.S-21-181-5346 ir 2021-03-10 patvarkymą Nr.S-21-181-6051.

11. Nurodo, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo pasisakyta, kad šalių pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos verte, negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006). Tai taikoma ir antstolio pateiktam turto vertinimui, kuris negali būti laikomas ekspertizės aktu, kai jį atliko ne ekspertas. Jo pagrindu antstolis negalėjo vadovautis nustatydamas areštuoto turto kainą. Antstolis privalėjo paskirti ekspertizę ir ją turėjo pavesti atlikti ne turto vertintojui, o ekspertui. Antstolis kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu dėl ekspertizės atlikimo (turto rinkos vertės nustatymo). Tačiau pasidomėjus, kas yra UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamo turto agentūra ir dokumentą pasirašę asmenys A. Š. ir R. P., paaiškėjo, kad nei vienas iš jų nėra teismo ekspertas, kuris būtų įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad turtas esantis (duomenys neskelbtini) (viso 22 vnt. nekilnojamojo turto pozicijų), jau buvo vieną kartą įvertintas UAB (duomenys neskelbtini) atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Areštuotas turtas 2019-01-31 patvarkymu buvo įvertintas 435 000 Eur, t.y. 246 000 Eur brangiau (arba net 2,3 karto brangiau), nei įkainavo UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamo turto agentūra. Toks kainų sumažinimas esmingai pažeidžia skolininko interesus gauti kuo didesnę pinigų sumą už jam priklausantį turtą. Areštuoto turto pardavimo iš varžytinių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytinių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006).

13. Priešingai nei nustatė teismas, antstolis skundžiamais patvarkymais nutarė ne tik turtą įkainuoti nepriklausomų turto vertintojų nustatytomis kainomis, bet ir „praėjus 20 dienų skelbti turto pardavimo varžytynes“. Todėl skundžiamais patvarkymais pasisakyta ir dėl disponavimo turtu, kas yra uždrausta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis civilinėje byloje Nr.e2- 469-544/2020.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ prašo atskirojo skundo netenkinti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktą areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Šio įstatymo 12 straipsnis numato reikalavimus turto arba verslo vertinimo veikla siekiantiems verstis asmenims. Taigi, turto vertinimą gali atlikti bei pateikti ekspertizės aktą ne tik teismo ekspertai, kurie yra įrašyti į teismo ekspertų sąrašus. Todėl darytina išvada, kad antstolis teisėtai rėmėsi turto vertinimu. Akivaizdu, jog skolininkas elgiasi nesąžiningai, siekia vilkinti išieškojimo procesą, todėl pateikia tikrovės neatitinkančius faktus.

15. Nurodo, kad pagal 2020 m. gruodžio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikytas turto areštas ir draudimas disponuoti bei nukreipti išieškojimą, tačiau atlikti turto vertinimą nėra uždrausta. Todėl antstolio veiksmai yra teisėti ir nepažeidžiantys teisės aktų. Šia nutartimi buvo areštuotas konkretus turtas, kuris yra pareiškėjo sutuoktinės R. S. asmeninė nuosavybė, o antstolio patvarkymuose buvo nurodytas kitas turtas nei minėtoje nutartyje.

16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „SCANDAGRA“ prašo atskirojo skundo netenkinti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundas yra nepagrįstas ir pareikštas vien siekiant vilkinti priverstinį skolos išieškojimo procesą. Skunde dėstomi faktiniai argumentai net nėra susiję su skundžiama nutartimi ar skundžiamais antstolio patvarkymais, o tai leidžia manyti, kad teikiant skundą yra galimai piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Skunde minima UAB (duomenys neskelbtini), A. Š. ar R. P. jokio vertinimo ginčo objektu esančio vykdymo proceso metu neatliko (vertinimą atliko kiti subjektai). Be to, prieš dvejus metus (t. y. 2019 m. sausio 31 d.) UAB (duomenys neskelbtini) atliktas turto vertinimas ne tik neleidžia daryti jokių išvadų dėl esamos turto vertės, kadangi bėgant laikui situacija rinkoje keičiasi, bet ir tokiu vertinimu net nebuvo remtasi skundžiant antstolio patvarkymus pirmosios instancijos teismui.

17. Nesutinka, kad antstolis tariamai neturėjo teisės remtis UAB (duomenys neskelbtini) parengtu 2021 m. vasario 19 d. ekspertizės aktu Nr. PNE-21-017, nustatant areštuoto turto kainą. Skundo argumentai neatitinka teisinio reglamentavimo, be to, skolininkas neginčijo ankstesnių antstolio patvarkymų, susijusių su turto vertintojo paskyrimu. Tik teismo paskirtoms ekspertizėms yra keliama papildoma sąlyga dėl tokias ekspertizes atliekančio subjekto (t. y. asmuo turi būti iš teismo ekspertų sąrašo), bet vykdymo proceso metu ekspertizę galima pavesti atlikti ir asmeniui, kuris turi reikiamą kvalifikaciją, bet nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, kuriame nurodomas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Sprendimų vykdymo instrukcija detalizuoja minėtą nuostatą ir instrukcijos 28 punktas numato, kad areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. UAB (duomenys neskelbtini) įrašyta į išorės turto ar verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Ekspertizės aktą Nr. PNE-21-017 pasirašęs O. I. turi galiojantį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą. Ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą parengė turto vertintojas, kuris atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Antstolis turėjo teisę vadovautis atliktos ekspertizės akte nurodyta informacija, nustatydamas areštuoto turto kainą vykdymo proceso metu. Ekspertizę UAB (duomenys neskelbtini) buvo pavesta atlikti 2021 m. sausio 8 d. patvarkymu Nr. S- 21-181-536, dėl jo skundų ar prašymo dėl eksperto nušalinimo negauta. Skolininkui ginčijant visai kitus patvarkymus dėl areštuoto turto vertės nustatymo nėra galima kvestionuoti ankstesnių antstolio patvarkymų, kurie nėra ir nebuvo ginčijami per įstatymo nustatytą terminą. Patvarkymas Nr. S-21-181-5436 buvo priimtas dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir skolininkas šiuo metu galėtų kvestionuoti tik patį turto vertės nustatymą (jo tinkamumą), bet ne subjektą, kuriam buvo pavesta ir kuris atliko kaip ekspertas atitinkamo turto vertinimą.

18. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo abejoti UAB (duomenys neskelbtini) atlikto vertinimo pagrįstumu bei vertinimą atlikusio subjekto kvalifikacija. Skolininkas nekvestionavo UAB (duomenys neskelbtini) atlikto vertinimo pagrįstumo, neginčijo nei atlikto turto vertinimo turinio, nei formos pagrįstumo, t. y. nekvestionavo atliktų turto vertinimo išvadų atitikimo teisės aktų reikalavimams (pavyzdžiui, neteigė, kad būtų buvę pasirinkti netinkami lyginamieji objektai, neįrodinėjo, kad vertintojas būtų nenustatęs ir neįvertinęs kokių nors reikšmingų turto savybių ir pan.), kas sudaro pagrindą teigti, kad skolininko skundas yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Tik skunde jau yra keliamas klausimas dėl vertinimo pagrįstumo, tačiau remiamasi vertinimu, kuris atliktas daugiau nei prieš du metus. Jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų abejoti nustatyta rinkos verte nebuvo pateikta, o pirmosios instancijos teismui apskritai net nebuvo nurodyta jokių argumentų dėl atlikto vertinimo nepagrįstumo, kas leidžia teigti, jog skolininkas nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados turinio (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

19. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-469-544/2020, kaip laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikytas turto areštas ir draudimas disponuoti ir teismine bei neteismine tvarka nukreipti išieškojimą į atitinkamą turtą. Šiuo konkrečiu atveju ginčijami patvarkymai priimti ne dėl disponavimo ar išieškojimo nukreipimo į atitinkamą turtą (pavyzdžiui, varžytynių paskelbimas ir jų vykdymas), bet tik dėl turto vertės nustatymo. Skirtingai nei nurodoma skunde, skundžiamais patvarkymais nebuvo paskelbtos varžytinės, o tik buvo informuota apie varžytinių būsimą paskelbimą. Nutartimi buvo areštuotas konkretus skolininko sutuoktinės R. S. vardu kaip asmeninė nuosavybė registruotas turtas, tuo tarpu ginčijami patvarkymai priimti dėl kito sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančio turto. Patvarkymais taikomi suvaržymai tik skolininko turtui, kuris priklauso skolininkui kaip asmeninė ar bendroji nuosavybė, bet negali būti taikomi turtui, kuris registruotas kaip asmeninė R. S. nuosavybė. Nei vienas iš minėta 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi areštuoto turto vienetų nėra net minimas ginčijamuose patvarkymuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo procese antstoliui atliekant turto vertinimą, antstolio pasirinktiems ekspertams nėra keliama privaloma sąlyga būti įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Mano, kad antstolio pateiktas turto vertinimas negali būti laikomas ekspertizės aktu, kai jį atliko ne ekspertas.

23. Byloje nustatyta, kad antstolio E. S. kontoroje vykdant vykdomąją bylą 0181/17/02365 ir kitas vykdomąsias bylas areštuotas skolininkui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018-12-05 nutartimi Nr. 2VP-12225-1026/2018 nustatė, kad skolininkui G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S. nutartyje išvardinto areštuoto turto (15 žemės sklypų) dalį sudaro 1/2 dalis. Antstoliui gavus skolininko skundą dėl turto perkainavimo vykdomosiose bylose 2020-12-07 surašytas patvarkymas Nr. S-20-181-32727, kuriuo nuspręsta G. S. skundą patenkinti, panaikinti 2020-11-05 patvarkymą ir paskirti papildomą areštuotų žemės sklypų turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią 2021-01-08 patvarkymu Nr. S-21-181-536 pavesta atlikti UAB (duomenys neskelbtini). Turto vertintojas O. I. 2021-02-08 apžiūrėjo vertinamą turtą ir pateikė antstoliui 2021-02-19 nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. PNE-21-017, kuriuo vadovaujantis vykdomosiose bylose 2021-03-03 priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-21-181-5436 ir įvertinta skolininkui G. S. priklausanti 1/2 dalis žemės sklypų.

24. Ekspertizės akto bendrojoje dalyje nurodoma, kad ekspertizė atlikta ir ekspertizės aktas parengtas pagal antstolio E. S. 2021-01-08 prašymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-21-181-536. Ekspertizės aktą elektroniniu parašu pasirašė turto vertintojas O. I. ir UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo A. M.. Ekspertizės akto prieduose yra pateiktas Turto vertinimo priežiūros tarnybos pažymėjimas Nr. 000125, kuriuo įrodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įrašyta 2012-08-01.

25. Taip pat byloje nustatyta, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0181/20/00793 2021-03-10 patvarkymu Nr. S-21-181-6051 areštuoti skolininkams G. S. ir R. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantys ir įkeisti žemės sklypai, kurie įvertinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo eksperto J. A. 2021-02-13 ekspertizės aktu Nr. E21/02-14N-1. Teismo ekspertui J. A. areštuotų ir įkeistų 3 žemės sklypų ekspertizę pavesta atlikti 2020-10-09 patvarkymu skirti turtui ekspertizę Nr. S-20- 181-25983.

26. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolis nepagrįstai kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu dėl ekspertizės atlikimo (turto rinkos vertės nustatymo), tačiau UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamo turto agentūra ir dokumentą pasirašę asmenys A. Š. ir R. P., nėra teismo ekspertai. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nurodo neteisingas faktines bylos aplinkybes, kadangi nagrinėjamu atveju papildomą areštuotų žemės sklypų turto vertės nustatymo ekspertizę buvo pavesta atlikti UAB (duomenys neskelbtini), o vertinamą turtą apžiūrėjo turto vertintojas O. I., jis pateikė antstoliui 2021-02-19 nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. PNE-21-017, be to, pats pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų teigė, jog UAB (duomenys neskelbtini) nėra teismo ekspertas ir negalėjo atlikti turto vertinimo. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su vykdymo procese atliekamo turto vertinimo bei reikalavimų turto vertintojams.

27. Pažymėtina, kad įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymas reglamentuojamas CPK VI dalyje, taip pat jos normų taikymo tvarką detalizuojančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

28. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo– antstolis, vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai (CPK 681, 682 straipsniai), o galiojantys įstatymai nenustato kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam teisės aktų keliamus reikalavimus. Turto vertintojams keliamus reikalavimus nustato TVVPĮ 8 ir 9 straipsniai.

29. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktą areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad Ekspertizės akto Nr. PNE-21-017 prieduose yra pateiktas Turto vertinimo priežiūros tarnybos pažymėjimas Nr. 000125, kuriuo įrodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įrašyta 2012-08-01. Ekspertizės aktą pasirašęs O. I. turi galiojantį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą, taigi, jis turi teisę pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas turto vertinimą atlikti.

30. Pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tik teismo paskirtoms ekspertizėms yra keliama papildoma sąlyga dėl tokias ekspertizes atliekančio subjekto (t. y. asmuo turi būti iš teismo ekspertų sąrašo). Tačiau vykdymo proceso metu ekspertizę galima pavesti atlikti asmeniui, kuris turi reikiamą kvalifikaciją, nors nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas būtų reiškęs nušalinimą UAB (duomenys neskelbtini), kuriai buvo pavesta atlikti papildomą areštuotų žemės sklypų turto vertės nustatymo ekspertizę antstolio 2021-01-08 patvarkymu Nr. S-21-181-536. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę įstatymo nustatytu terminu reikšti nušalinimą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas neginčijo antstolio 2021-01-08 patvarkymo Nr. S-21-181-536, kuriuo papildomą areštuotų žemės sklypų turto vertės nustatymo ekspertizę buvo pavesta atlikti UAB (duomenys neskelbtini). Dėl nurodyto, jo argumentai, susiję su netinkamos kvalifikacijos turto vertintojo paskyrimo, nesudaro pagrindo naikinti antstolio 2021-03-03 priimto patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-21-181-5436.

32. Apeliantas skunde dėl antstolio veiksmų nenurodė argumentų, kad turto vertinimas būtų atliktas netinkamai ir neteisingai būtų nustatyta turto vertė. Kadangi apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti naujų reikalavimų, nurodyti naujų argumentų (CPK 312 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl to, kad galimai turto vertė turėjo būti didesnė.

33. Taip pat negalima sutikti su apeliantu, jog skundžiamais patvarkymais pasisakyta dėl disponavimu turtu, kas buvo uždrausta Panevėžio apygardos teismo 2020-12-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-469-544/2020, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai areštavus atsakovams G. S. ir R. S. priklausančius žemės sklypus ir kitą turtą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į areštuotą turtą, nes minėta nutartimi uždrausta į jį teismine ar neteismine tvarka nukreipti išieškojimą. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymai Nr. S-21-181-5436 ir Nr. S-21-181-6051 buvo priimti ne dėl disponavimo ar išieškojimo nukreipimo į atitinkamą turtą, bet dėl turto vertės nustatymo.

34. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-183-544/2021, buvo areštuotas konkretus ir tiksliai nurodytas pareiškėjo sutuoktinės R. S. vardu kaip asmeninė nuosavybė registruotas turtas, uždraudžiant tokiu turtu disponuoti ar teismine bei neteismine tvarka nukreipti išieškojimą į tokį turtą (žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) kiti statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) kiti statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutartis šioje dalyje palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi. Iš 2021-03-03 patvarkymo Nr. S-21-181-5346 ir 2021-03-10 patvarkymo Nr. S-21-181-6051, turinio matyti, jog šie patvarkymai buvo priimti ne dėl pareiškėjo sutuoktinės R. S. turto, kuris buvo areštuotas minėta 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi, bet dėl kito sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančio turto. Kadangi nei vienas iš 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje paminėtų nekilnojamojo turto objektų nėra minimas antstolio patvarkymuose Nr. S-21-181-5436 ir Nr. S-21-181-6051, negalima sutikti, jog jais pažeidžiami teismo nustatyti ribojimai.

35. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos užbaigimą, ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo. Dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Suinteresuotas asmuo UAB „SCANDAGRA“ prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 574,75 Eur.

37. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi netenkinamas apelianto atskirasis skundas, spręstina dėl skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

39. Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą galėtų būti 609,96 Eur (1 517,40 Eur x 0,4). Taigi, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

40. Vis dėlto, įvertinus pateikto skundo turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalauja daug specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suinteresuotam asmeniui priteistinas išlaidų dydis šiuo atveju mažintinas iki 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 str., teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeista.

Priteisti iš G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Scandagra“, į. k. 300539043, naudai.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė