Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovams E. F., A. P. ir R. P. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos nustatymo (trečiasis asmuo Bitučių šeimyna).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad E. F., auginančios nepilnamečius vaikus M. R., D. R., R. R., K. P. , gyv. (duomenys neskelbtini) šeima yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini), kai šeima buvo įtraukta į Jonavos rajono probleminių šeimų, auginančių keturis nepilnamečius vaikus, apskaitą dėl vaikų nepriežiūros bei socialinių įgūdžių stokos. Šeimai yra teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos (socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas). Vykdant socialinį darbą, teigiamų rezultatų pasiekti nepavyko. E. F. nesilaikė socialinių jgūdžių ugdymo ir bendrųjų socialinių paslaugų teikimo sutarties sąlygų. Neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros, nesudarė sąlygų vaikams augti saugioje ir sveikoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini) gyveno 1-o kambario nuomojamame bute, kuriame vyravo nešvara, netvarka, tvyro rūkalų kvapas, vaikams augti sąlygos nebuvo užtikrintos. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro duomenis, E. F. yra linkusi meluoti, manipuliuoti, vengė bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju.

(duomenys neskelbtini) kilus įtarimui, jog E. F. galimai vartoja psichotropines medžiagas, atlikus testą, įtarimai pasitvirtino. Atsižvelgiant į kritinę situaciją, (duomenys neskelbtini) E. F. su vaikais buvo apgyvendinta priklausomybės psichotropinėmis medžiagomis reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) moteris savavališkai nutraukė gydymąsi ir su vaikais grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vėl kilus įtarimams, jog E. F. galimai vartoja psichotropines medžiagas, atlikus testą, įtarimai pasitvirtino.

E. F. Šeimai nuo (duomenys neskelbtini) yra taikoma atvejo vadyba Jonavos socialinių paslaugų centre. Bendrai vertinant surinktą informaciją, buvo stebimas šeimos situacijos blogėjimas, t. y. E. F. nebendravimas ir nebendradarbiavimas su socialine darbuotoja, su vaikų ugdymo įstaigos pagalbos specialistais, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, neatsakingas lėšų panaudojimas, nesirūpinimas vaikų ugdymu bei sveikatos priežiūra.

Intensyvaus darbo eigoje buvo stebima, kad moteris neigia esamas socialines problemas šeimoje, neigia galimą priklausomybę psichotropinėmis medžiagomis. Šeima gyvena name, kuriame nėra patogumų (vandentiekio, kanalizacijos), yra lauko tualetas. Socialiniams darbuotojams lankantis namuose pastebėta, jog namuose yra būtiniausi namų apyvokos daiktai, baldai, tačiau namuose vyrauja netvarka, nešvara, rūbai ir kiti namų apyvokos daiktai ne savo vietose, dažnai randami ant grindų. Vaiki turi atskiras lovas, tačiau patalynė dažniausiai būna neapvilkta, vaikai ir patys sutuoktiniai miega be paklodžių. Mažametei K. P., kuri (duomenys neskelbtini). Atvykus į šeimos namus pirmoje dienos pusėje, ne kartą pastabėta, kad vaikai miega lovose neprausti, purvinomis kojomis, nešvariais veidais. Namuose juntamas nemalonus nešvaros ir šlapimo kvapas.

Šeimai persikėlus gyventi į namą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suintensyvintas socialinių paslaugų teikimas, šeimos socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, atvejo vadybininkas ir kiti pagalbą teikiantys specialistai lankosi šeimos namuose du kartus per dieną. E. F. buvo nuolat konsultuojama vaikų poreikių atliepimo, higienos, kasdienio gyvenimo klausimais, tačiau dėl moters motyvacijos stokos priimti pagalbą bei spręsti šeimos socialines problemas, vykdant socialinį darbą teigiamų rezultatų pasiekti nepavyko. Vykdant intensyvų darbą su šeima buvo pastebima, kad šeimos socialinė situacija palaipsniui vis prastėjo. Moteris su sutuoktiniu niekur nedirbo, gyveno iš gaunamų išmokų vaikams. E. F. neužtikrino vaikų visavertės ir sveikos mitybos (vaikus dažniausiai maitino dešrelėmis, makaronais). Atsižvelgiant į tai, Jonavos socialinių paslaugų centras kreipėsi į Jonavos r. savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių, jog vaikų išmokos būtų mokamos nepinigine forma. Kiekvieną mėnesį buvo sudaromi pinigų panaudojimo planai, aptariami dienos/ savaitės valgiaraščiai, numatomų darbų sąmata būsto remontui, kiti pirkiniai, atsižvelgiant į individualius vaikų poreikius.

Konsultacijų metu buvo stebima, jog E. F. manipuliuoja, neigė faktus dėl susiklosčiusios šeimos situacijos. Šalia gyvenančių kaimynų pastebėjimu, mažamečiai vaikai namuose labai dažnai buvo paliekami vieni, be suaugusiųjų priežiūros.

(duomenys neskelbtini), socialiniams darbuotojams lankantis šeimos namuose, buvo pastebėtas neadekvatus tiek E. F., tiek jos sutuoktinio elgesys (pastebėta nuotaikų kaita, juokas, po to pasireiškiantis pyktis, nerišli kalba). Vyras neneigė, jog vartojo psichotropines medžiagas, tačiau E. F., tai neigė. Atlikus testą, sutuoktinių šlapime identifikuotos narkotinės medžiagos. Įvykio eigoje buvo kviečiami policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone specialistai, greitoji medicinos pagalba.

Mažamečių vaikų tėvai A. P. ir R. P. vaikų gyvenime nefigūravo, vaikais nesirūpino, nesidomėjo, materialinio išlaikymo neteikė, nebuvo žinoma jų buvimo ir gyvenamoji vieta, todėl buvo priimtas sprendimas vaikus paimti iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 25 d, kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus su pareiškimu dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.

2020 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai civilinėje byloje Nr. S2- 21169-490/2019 ieškovo pareiškimą patenkino.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos nepilnamečiui M. R. nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini), skiriant laikinuoju globėju (duomenys neskelbtini), nustatyta M. R. globos vieta kartu su priežiūrą vykdančią budinčia globotoja L. K., kuri atsako už vaiko poreikių ir teisių užtikrinimą, pagal sutartį pasirašytą su Jonavos rajono socialinių paslaugų centru.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), likusiai be tėvų globos nepilnametei K. P. nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini), skiriant laikinuoju globėju (duomenys neskelbtini), nustatyta K. P. globos vieta kartu su priežiūrą vykdančią budinčia globotoja L. K., kuri atsako už vaiko poreikių ir teisių užtikrinimą, pagal sutartį pasirašytą su Jonavos rajono socialinių paslaugų centru.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos nepilnamečiui D. R. nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini), skiriant laikinąją globėją R. G., nustatant D. R. globos vietą kartu su globėja.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos nepilnamečiui R. R. nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini)., skiriant laikinąją globėją R. G., nustatant R. R. globos vietą kartu su globėja.

Jonavos rajonų paslaugų centre atsakovės E. F. šeimai yra taikoma atvejo vadyba, šeimai sudarytas pagalbos planas.

(duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu pristatyta, kad atsakovė E. F. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) reabilitavosi (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) pakeitė reabilitacijos vietą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Gautoje informacijoje iš (duomenys neskelbtini) pažymima, kad moteris sėkmingai (be baudų ir pažeidimų) praėjo 4 programos fazes. Programos metu E. F. buvo teikiamos socialinės bei psichologinės paslaugos, taip pat dvasinė pagalba. Informacijoje pažymima, kad moteris yra baigusi visą programą, savanoriauja, geba spręsti iškilusias problemas bei padeda jas spręsti kitiems. 2021 m. spalio 6 d. E. F. raštiškai informavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu A. F. grįžo iš (duomenys neskelbtini) į savo vyro namus (duomenys neskelbtini), ketina likti gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), prisidėti prie vaikų materialinio išlaikymo.

Minėto atvejo vadybos posėdžio metu, visų posėdyje dalyvavusių specialistų sprendimu buvo nutarta tęsti atsakovės nepilnamečiams vaikams laikinąją globą ir sudaryti pagalbos planą E. F. 2 mėnesių laikotarpiui. Siekiant išvengti atkryčių, atsakovei rekomenduota dalyvauti anoniminių narkomanų grupėse, sutartu laiku dalyvauti susitikimuose su vaikais 1 kartą per savaitę Jonavos r. socialinių paslaugų centre, prieš kiekvieną susitikimą, kartu su socialiniu darbuotoju aptarti bendravimą su vaikais, nustatytu laiku skambinti vaikų globėjoms. Siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą, rekomenduota E. F. įsitraukti į darbo rinką, išlaikyti darbo vietą, prisidėti prie vaikų materialinio išlaikymo, gerinti buities sąlygas, kurti saugią aplinką, kartu su socialine darbuotoja sudaryti atliekamų remonto, namų ruošos darbų planus (numatyti konkrečius veiksmus ir laiką, per kurį, atsakingai planuojant, bus stengiamasi vaikams sudaryti ir užtikrinti tinkamas sąlygas augti ir ugdytis).

Minėto posėdžio metu atsakovė E. F. teigė, kad šiuo metu pagrindinis jos tikslas - susigrąžinti vaikus, todėl, pasak moters, ji dės visas pastangas gerinti buitį, susirasti darbą ir susigrąžinti vaikus. Ji sutiko priimti pagalbą. Atsakovė teigė, kad yra baigusi visus reabilitacijos etapus, tačiau žino, kad siekiant išvengti atkryčių, privalo lankytis anoniminių narkomanų grupėse.

Antrasis atvejo vadybos posėdis įvyko 2022 m. sausio 12 d. Šio posėdžio metu E. F. teigė, kad jai nepavyko iki galo įgyvendinti pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nors dėjo daug pastangų: moteris sirgo Covid, keletą kartų turėjo izoliuotis, trūko laiko ir pinigų. Atsakovė supranta, kad šiuo metu esančios gyvenimo sąlygos neatitinka vaikų poreikių, todėl mano, kad reikia dar šiek tiek laiko susitvarkyti namus. Prie vaikų išlaikymo prisidėti negalėjo dėl sunkios finansinės padėties, tačiau atvykdama į susitikimus su vaikais, visada atnešdavo vaišių, dovanų, lauktuvių.

Jonavos r. socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis teigė, kad E. F. šeima stengėsi gerinti buities sąlygas, tačiau moters ligos, saviizoliacija, finansinė padėtis bei laiko stoka nedavė pasiekti norimų rezultatų. Specialistės manymu, E. F. nepavyko atstatyti ryšį su vaikais, nors prieš kiekvieną susitikimą su vaikais buvo aptariamas bendravimas.

Jonavos r. Socialinių paslaugų centro globos koordinatorė teigė, kad E. gydantis reabilitacijos centre, bendravimas su biologiniais vaikais vyko pagal sutartą bendravimo tvarką. Pradžioje susitikimai vyko sklandžiai. Atsiradus galimybei (dėl epidemiologinės situacijos), pirmasis mamos susitikimas su vaikais, nuo vaikų laikinosios globos įsteigimo, vyko (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Nuo (duomenys neskelbtini) bendravimas per Zoom platformą tapo nenuoseklus, E. F. neprisijungus į susitikimus, iš anksto apie tai neinformavusi. E. F. baigus gydymą reabilitacijos centre ir grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini) įvyko 3 gyvi susitikimai su vaikais. Keli susitikimai neįvyko dėl mamos ir vaikų, globėjų ligos (iš viso per visą vaikų globos laikotarpį iki šios dienos įvyko 5 gyvi mamos ir vaikų susitikimai). Moters bendravimas telefonu su vaikais ir globėjomis taip pat tapo nenuoseklus. Spalio mėnesį tris sekmadienius iš penkių vaikai mamos skambučio nesulaukė. Stebint nenuoseklų mamos ir vaikų bendravimą, kuris neigiamai įtakoja vaikų psichologinę savijautą, organizuotas bendras E. F., budinčių globotojų ir Globos centro specialistų susitikimas, kurio metu kalbėta apie vaikų savijautą, struktūruotų susitikimų ir bendravimo poreikį, siekiant gerinti vaikų emocinę savijautą, stiprinti vaikų ir mamos tarpusavio ryšį, bei kurti mamos ir globotojų bendradarbiavimą. Biologinė mama vaikų išlaikymo neteikia, tačiau į susitikimus atneša lauktuvių.

Minėto atvejo vadybos posėdyje dalyvavusių specialistų bendru nutarimu priimtas sprendimas dėl kreipimosi į teismą dėl motinos valdžios ribojimo, kadangi ne visi pagalbos plane numatyti ir kartu su E. F. sutarti įsipareigojimai įvykdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.253 straipsnio 2 punktu vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nepilnamečių vaikų D. R., R. R., M. R., K. P. laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu viršija aštuoniolikos mėnesių terminą. Taip pat nutarta pagalbos plano vykdymą tęsti iki teismo sprendimo.

Tarnybos Skyriuje buvo išklausyta nepilnamečių vaikų M. R., D. R., R. R. ir K. P. nuomonės.

Susitikimo metu M. R. pasakojo, kad jam (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini), labiausiai patinka kūno kultūros ir rusų pamokos. Klasėje turi draugų, mokykloje lanko kūno kultūros būrelį, labiausiai patinka futbolas. Jis gyvena kartu su sese K. ir globėja. Namuose auga dvi katės M. ir D., jomis rūpinasi globėja. Turi du brolius R. ir D., jie gyvena pas kitą globėją. Su broliais susitinka per gimtadienius, taip pat susitinka per susitikimus su mama, taip pat susitinka prie (duomenys neskelbtini), kai eina pasiimti sesės. Jam patinka gyventi pas globėją, ji kartais skaito knygą, gamina valgyti, kartais pramogauja, buvo Kaune, Megoje. Jis pats neturi telefono. Kartais mama paskambina globėjai ir jie pasikalba. Su mama susitinka retai, nes ji eina į darbą ir dėl laiko. Dabar mama serga. Kai susitinka su mama, ji atneša karšto šokolado, kartais dovanų: vaisių, žaidimų ir saldumynų. Norėtų gyventi pas mamą. Mama mokino juos kepti blynus, išsivirti koldūnus. Myli mamą. Mamos vyras jam buvo geras, o sesei - ne. Jo svajonė turėti namą, mašiną, baldus, kompiuterį, telefoną, daug saldumynų, televizorių. Jis svajoja gulėti, žiūrėti televizorių ir valgyti saldumynus. Šiuo metu jis skaito H. P. knygą. Knyga apie skraidančias šluotas, burtus, H. P. turi randą, panašų į žaibą. Laisvalaikiu dažniausiai skaito knygą ((duomenys neskelbtini)

Susitikimo metu K. P. pasakojo, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moksleivė, klasėje turi draugių: P., A., M. Jai patinka rašyti, mokykloje lanko šokių ir muzikos būrelius. Šiandien dainavo Lietuvos himną. Gyvena kartu su L. ir su broliu, jie sutaria gražiai. Po pamokų namuose skaito, žaidžia. Turi dvi kates: D.- ji plonesnė, ir M.- ji storesnė. Turi brolį R. ir D., jie dabar izoliacijoje. Kai jie nebuvo izoliacijoje, jie susitinka brolių kieme, arba kai jie ateina pas juos į kiemą. Su mamyte susitinka, dabar ji serga ir nebus susitikime. Geriau gyventi pas mamą kaime, ji turi namus ir šunį B., bet reikia pinigų, o mama jų neturi, jai reikia dar stogą statyti. Tėtis A. (mamos sutuoktinis) gyvena kaime, jis kartais paskambina, paskambina ir močiutė, ir mamytė. Svajoja apie mamą, nes ją myli ((duomenys neskelbtini)

Susitikimo metu D. R. pasakojo, kad jam (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini), labiausiai patinka matematikos pamoka. Klasėje turi draugų: G., J., T., E. Mokykloje lanko anglų kalbos būrelį. Laisvalaikiu žaidžia telefonu, žaidžia su žaislais. Jis gyvena kartu su broliu R. ir globėja R., sutaria visi gražiai. Su K. ir M. susitinka, kai eina susitikti su mama. K. ir R. mokosi toje pačioje mokykloje. Kai susitinka su mama, ji atneša lauktuvių, tačiau neprisimena ką. Nežino, ar norėtų gyventi pas mamą. Patinka gyventi pas globėją. Jis pažįsta tėtį A., kartais jį sutinka prie savo namų, kai eina iš mokyklos, su juo nekalba, jis būna kartais girtas ir su draugais. Nenorėtų gyventi su tėčiu. Jis buvo nupirkęs „pleisteišeną“, bet po to jį pardavė ((duomenys neskelbtini)

Susitikimo metu R. R. pasakojo, kad jam (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini), labiausiai patinka dailės, pasaulio pažinimo, kūno kultūros pamokos. Jam patinka piešti. Klasėje turi draugų: A., D., A. Mokykloje lanko dailės būrelį. Jis gyvena kartu su broliu D. ir globėja R. K. ir M. gyvena pas kitą globėją. Su jais susitinka per gimtadienius ir kieme. Susitinka ir su mama, ji kartais atneša lauktuvių: saldumynų, kartais žaislų. Norėtų gyventi pas mamą, nes patinka kiemas, dviračiai, daug kas. Ar norėtų grįžti pas mamą - nežino. Tėtį A. pažįsta, jį matė seniai, jis nebendrauja. Pas tėtį A. gyventi nenorėtų, nes jis daug geria ((duomenys neskelbtini)

Tarnybos Skyriuje buvo išklausyta budinčios globotojos R. G. nuomonė dėl tėvų valdžios apribojimo A. P., R. P. ir E. F. atžvilgiu. Moteris teigė, kad R. ir D. globoja apie pusantrų metų, vaikai jos namuose greitai priprato, jiems sekasi kuo puikiausiai, problemų nekyla. Vaikai nekalba apie mamą. Kuomet vaikų mama buvo ilgalaikėje reabilitacijoje, vaikams ji skambindavo reguliariai. Po gydymosi E. F. pradėjo skambinti nereguliariai, vaikai pradėjo ja netikėti, kad jiems paskambins mama. Po vaikų motinos gydymosi, globos centre įvyko vaikų ir motinos susitikimai 3 kartai, mieste - 4 kartai. Jai teko vaikams ir jų motinai pirkti bilietą į kino teatrą. Po pirmo pasimatymo su mama pas jų močiutę, vaikai blogai jautėsi, naktį apsišlapino, ko anksčiau nėra buvę. Vaikai pasakė, kad susitikimuose jie nenori būti bejos (globėjos). Vaikai išreiškė norą, kad susitikimai vyktų globos centre. D. vengia mamos pabučiavimų. Vaikai sakė, kad jie nori gyventi su ja (globėja). Kai vaikai kalba apie mamą, kaimą, tai jie ilgisi dviračių ir kiemo, bet jiems nepatinka, kad kaime nėra WC, vandens. Jos nuomone, E. F. neatstatė ryšio su vaikais. Vaikų tėvas A. per visą globos laiką vaikais nesidomėjo, vaikai pasakojo, jog jis vartoja alkoholinius gėrimus. Vaikų biologiniai tėvai prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, prie vaikų gerbūvio prisidėti nesisiūlė. Susitikimų metu motina atnešdavo saldumynų, žaislų. Jos pačios nuomone, D. ir R. biologiniams tėvams yra ribotina tėvų valdžia, nes jų šeimose nėra pokyčių, išskyrus motinos gydymąsi reabilitacijoje. E. F. namuose nieko nepadaryta, buitinės sąlygos vaikams augti nesudarytos.

Taip pat buvo išklausyta budinčios globotojos L. K. nuomonė dėl tėvų valdžios apribojimo A. P., R. P. ir E. F. atžvilgiu. Moteris teigė, kad globojamų vaikų K. P. ir M. R. motina E. F., grįžusi iš ilgalaikio reabilitacijos centro su vaikais bendrauja retai, susitikę buvo labai mažai. Vaikų motina skambina ne pagal susitarimą, kartais iš viso nepaskambina, vaikais nepasidomi. Jos nuomone, vaikų ir motinos ryšys silpnėja. Per motinos ir vaikų susitikimą, M. R. buvo pasimetęs, po susitikimo vaikas jai pasakojo, kad jis bijojo, kad jį išveš į kaimą pas mamą. Susitikimų metu vaikai motinai kelia sąlygas gerinti namų aplinką, kad namuose būtų ir WC, ir vonia. Jai pačiai K. sakė, kad norėtų gyventi su mama, bet ne su patėviu. E. F. prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda, vaikams pastoviai kartoja, jog neturi pinigų. Motinos ir vaikų susitikimo metu buvo nuspręsta kartu eiti į kiną, tačiau teko motinai nupirkti bilietą, nes ši neturėjo pinigų. Globotojos nuomone, motinos ir vaikų ryšys nėra atkurtas. Apie M. ir K. biologinius tėvus globotoja nieko nežinanti, jie vaikų gyvenime nedalyvauja.

Teismas 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. birželio d. rezoliucijomis priėmė ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį, o taip pat nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti.

Atsakovo neatvyko į teismo posėdį, apie posėdį yra pranešta per teismų informacinę sistemą LITEKO, atsakovams neatvykus, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant; jie yra atstovaujami advokato (CPK 246 straipsnis).

Trečiasis asmuo Bitučių šeimyna atstovas A. P. teismo posėdyje ieškinį palaikė, sutiko, kad būtų skirta Bitučių šeimyna buveinės adresas Garniškių g. 13, Bukonių kaimas, Bukonių sen., Jonavos rajonas nepilnamečių vaikų globėju.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais- vaikų gimimo liudijimų kopijos, nutartis dėl teismo leidimo išdavimo, laikinosios globos įsakymai, pagalbos plano su lydraščiu kopija, vaiko nuomonės išklausymo aktas, tarnybinis pranešimas, laikinojo apgyvendinimo aktas, vaiko situacijos vertinimo anketa, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras raštas, mokinių registro išrašas, Bitučių šeimynos sutikimas, rekomendacija dėl Bitučių šeimynos skyrimo, Bitučių šeimynos įstatai, Bitučių šeimynos licencija, išvada dėl globėjo tinkamumo, gyventojų registro išrašas, netekto darbingumo nustatymo tarnybos išrašas, Sodra duomenys, asmens baustumo išrašas, teistumo pažyma įrodytos bylos aplinkybės.

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad nepilnamečio M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) o mama E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad nepilnamečio D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) o mama E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad nepilnamečio R. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) o mama E. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vaiko laikino apgyvendinimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) rašytiniai paaiškinimai ieškinyje ir paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kilus įtarimui, jog E. F. galimai vartoja psichotropines medžiagas, atlikus testą, įtarimai pasitvirtino. Atsižvelgiant į kritinę situaciją, (duomenys neskelbtini) E. F. su vaikais buvo apgyvendinta priklausomybės psichotropinėmis medžiagomis (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) moteris savavališkai nutraukė gydymąsi ir su vaikais grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vėl kilus įtarimams, jog E. F. galimai vartoja psichotropines medžiagas, atlikus testą, įtarimai pasitvirtino.

E. F. šeimai nuo (duomenys neskelbtini). yra taikoma atvejo vadyba Jonavos socialinių paslaugų centre. Bendrai vertinant surinktą informaciją, buvo stebimas šeimos situacijos blogėjimas, t. y. E. F. nebendravimas ir nebendradarbiavimas su socialine darbuotoja, su vaikų ugdymo įstaigos pagalbos specialistais, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, neatsakingas lėšų panaudojimas, nesirūpinimas vaikų ugdymu bei sveikatos priežiūra. Intensyvaus darbo eigoje buvo stebima, kad moteris neigia esamas socialines problemas šeimoje, neigia galimą priklausomybę psichotropinėmis medžiagomis. Šeima gyvena name, kuriame nėra patogumų (vandentiekio, kanalizacijos), yra lauko tualetas. Socialiniams darbuotojams lankantis namuose pastebėta, jog namuose yra būtiniausi namų apyvokos daiktai, baldai, tačiau namuose vyrauja netvarka, nešvara, rūbai ir kiti namų apyvokos daiktai ne savo vietose, dažnai randami ant grindų. Vaiki turi atskiras lovas, tačiau patalynė dažniausiai būna neapvilkta, vaikai ir patys sutuoktiniai miega be paklodžių. Mažametei K. P., kuri (duomenys neskelbtini). Atvykus į šeimos namus pirmoje dienos pusėje, ne kartą pastabėta, kad vaikai miega lovose neprausti, purvinomis kojomis, nešvariais veidais. Namuose juntamas nemalonus nešvaros ir šlapimo kvapas.

Šeimai persikėlus gyventi į namą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suintensyvintas socialinių paslaugų teikimas, šeimos socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, atvejo vadybininkas ir kiti pagalbą teikiantys specialistai lankosi šeimos namuose du kartus per dieną. E. F. buvo nuolat konsultuojama vaikų poreikių atliepimo, higienos, kasdienio gyvenimo klausimais, tačiau dėl moters motyvacijos stokos priimti pagalbą bei spręsti šeimos socialines problemas, vykdant socialinį darbą teigiamų rezultatų pasiekti nepavyko. Vykdant intensyvų darbą su šeima buvo pastebima, kad šeimos socialinė situacija palaipsniui vis prastėjo. Moteris su sutuoktiniu niekur nedirbo, gyveno iš gaunamų išmokų vaikams. E. F. neužtikrino vaikų visavertės ir sveikos mitybos (vaikus dažniausiai maitino dešrelėmis, makaronais). Atsižvelgiant į tai, Jonavos socialinių paslaugų centras kreipėsi į Jonavos r. savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių, jog vaikų išmokos būtų mokamos nepinigine forma. Kiekvieną mėnesį buvo sudaromi pinigų panaudojimo planai, aptariami dienos/ savaitės valgiaraščiai, numatomų darbų sąmata būsto remontui, kiti pirkiniai, atsižvelgiant į individualius vaikų poreikius. Konsultacijų metu buvo stebima, jog E. F. manipuliuoja, neigė faktus dėl susiklosčiusios šeimos situacijos. Šalia gyvenančių kaimynų pastebėjimu, mažamečiai vaikai namuose labai dažnai buvo paliekami vieni, be suaugusiųjų priežiūros.

(duomenys neskelbtini) socialiniams darbuotojams lankantis šeimos namuose, buvo pastebėtas neadekvatus tiek E. F., tiek jos sutuoktinio elgesys (pastebėta nuotaikų kaita, juokas, po to pasireiškiantis pyktis, nerišli kalba). Vyras neneigė, jog vartojo psichotropines medžiagas, tačiau E. F., tai neigė. Atlikus testą, sutuoktinių šlapime identifikuotos narkotinės medžiagos. Įvykio eigoje buvo kviečiami policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone specialistai, greitoji medicinos pagalba. Mažamečių vaikų tėvai A. P. ir R. P. vaikų gyvenime nefigūravo, vaikais nesirūpino, nesidomėjo, materialinio išlaikymo neteikė, nebuvo žinoma jų buvimo ir gyvenamoji vieta, todėl buvo priimtas sprendimas vaikus paimti iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini).

Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 25 d, kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus su pareiškimu dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2- 21169-490/2019 ieškovo prašymą tenkino ir leido paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos nepilnamečiui M. R. nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini), skiriant laikinuoju globėju (duomenys neskelbtini), nustatyta M. R. globos vieta kartu su priežiūrą vykdančią budinčia globotoja L. K., kuri atsako už vaiko poreikių ir teisių užtikrinimą, pagal sutartį pasirašytą su Jonavos rajono socialinių paslaugų centru. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), likusiai be tėvų globos nepilnametei K. P. nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini), skiriant laikinuoju globėju (duomenys neskelbtini), nustatyta K. P. globos vieta kartu su priežiūrą vykdančią budinčia globotoja L. K., kuri atsako už vaiko poreikių ir teisių užtikrinimą, pagal sutartį pasirašytą su Jonavos rajono socialinių paslaugų centru. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos nepilnamečiui D. R. nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini), skiriant laikinąją globėją R. G., nustatant D. R. globos vietą kartu su globėja. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos nepilnamečiui R. R. nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini), skiriant laikinąją globėją R. G., nustatant R. R. globos vietą kartu su globėja.

Iš pateikto (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plano (toliau ir – pagalbos planas) nustatyta, kad E. F. šeimai yra taikoma atvejo vadyba, šeimai sudarytas pagalbos planas, kuris buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) ir papildomai pildomas šiomis datomis: (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 2020 m. vasario 1 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro pranešimo dėl atvejo vadybos posėdžio metu priimtų sprendimų plano kopijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbos plano nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu pristatyta, jog atsakovė E. F. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) reabilitavosi (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) pakeitė reabilitacijos vietą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Gautoje informacijoje iš (duomenys neskelbtini) pažymima, kad moteris sėkmingai (be baudų ir pažeidimų) praėjo 4 programos fazes. Programos metu E. F. buvo teikiamos socialinės bei psichologinės paslaugos, taip pat dvasinė pagalba. Informacijoje pažymima, kad moteris yra baigusi visą programą, savanoriauja, geba spręsti iškilusias problemas bei padeda jas spręsti kitiems. (duomenys neskelbtini) E. F. raštiškai informavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu A. F. grįžo iš (duomenys neskelbtini) į savo vyro namus (duomenys neskelbtini), ketina likti gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), prisidėti prie vaikų materialinio išlaikymo.

Minėto atvejo vadybos posėdžio metu, visų posėdyje dalyvavusių specialistų sprendimu buvo nutarta tęsti atsakovės nepilnamečiams vaikams laikinąją globą ir sudaryti pagalbos planą E. F. 2 mėnesių laikotarpiui. Siekiant išvengti atkryčių, atsakovei rekomenduota dalyvauti anoniminių narkomanų grupėse, sutartu laiku dalyvauti susitikimuose su vaikais 1 kartą per savaitę Jonavos r. socialinių paslaugų centre, prieš kiekvieną susitikimą, kartu su socialiniu darbuotoju aptarti bendravimą su vaikais, nustatytu laiku skambinti vaikų globėjoms. Siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą, rekomenduota E. F. įsitraukti į darbo rinką, išlaikyti darbo vietą, prisidėti prie vaikų materialinio išlaikymo, gerinti buities sąlygas, kurti saugią aplinką, kartu su socialine darbuotoja sudaryti atliekamų remonto, namų ruošos darbų planus (numatyti konkrečius veiksmus ir laiką, per kurį, atsakingai planuojant, bus stengiamasi vaikams sudaryti ir užtikrinti tinkamas sąlygas augti ir ugdytis).

Minėto posėdžio metu atsakovė E. F. teigė, kad šiuo metu pagrindinis jos tikslas - susigrąžinti vaikus, todėl, pasak moters, ji dės visas pastangas gerinti buitį, susirasti darbą ir susigrąžinti vaikus. Ji sutiko priimti pagalbą. Atsakovė teigė, kad yra baigusi visus reabilitacijos etapus, tačiau žino, kad siekiant išvengti atkryčių, privalo lankytis anoniminių narkomanų grupėse.

Antrasis atvejo vadybos posėdis įvyko (duomenys neskelbtini) Šio posėdžio metu E. F. teigė, kad jai nepavyko iki galo įgyvendinti pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nors dėjo daug pastangų: moteris sirgo Covid, keletą kartų turėjo izoliuotis, trūko laiko ir pinigų. Atsakovė supranta, kad šiuo metu esančios gyvenimo sąlygos neatitinka vaikų poreikių, todėl mano, kad reikia dar šiek tiek laiko susitvarkyti namus. Prie vaikų išlaikymo prisidėti negalėjo dėl sunkios finansinės padėties, tačiau atvykdama į susitikimus su vaikais, visada atnešdavo vaišių, dovanų, lauktuvių.

Jonavos r. socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis teigė, kad E. F. šeima stengėsi gerinti buities sąlygas, tačiau moters ligos, saviizoliacija, finansinė padėtis bei laiko stoka nedavė pasiekti norimų rezultatų. Specialistės manymu, E. F. nepavyko atstatyti ryšį su vaikais, nors prieš kiekvieną susitikimą su vaikais buvo aptariamas bendravimas.

Jonavos r. Socialinių paslaugų centro globos koordinatorė teigė, kad E. gydantis reabilitacijos centre, bendravimas su biologiniais vaikais vyko pagal sutartą bendravimo tvarką. Pradžioje susitikimai vyko sklandžiai. Atsiradus galimybei (dėl epidemiologinės situacijos), pirmasis mamos susitikimas su vaikais, nuo vaikų laikinosios globos įsteigimo, vyko (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Nuo (duomenys neskelbtini) bendravimas per Zoom platformą tapo nenuoseklus, E. F. neprisijungus į susitikimus, iš anksto apie tai neinformavusi. E. F. baigus gydymą reabilitacijos centre ir grįžus gyventi į Jonavą, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įvyko 3 gyvi susitikimai su vaikais. Keli susitikimai neįvyko dėl mamos ir vaikų, globėjų ligos (iš viso per visą vaikų globos laikotarpį iki šios dienos įvyko 5 gyvi mamos ir vaikų susitikimai). Moters bendravimas telefonu su vaikais ir globėjomis taip pat tapo nenuoseklus. Spalio mėnesį tris sekmadienius iš penkių vaikai mamos skambučio nesulaukė. Stebint nenuoseklų mamos ir vaikų bendravimą, kuris neigiamai įtakoja vaikų psichologinę savijautą, organizuotas bendras E. F., budinčių globotojų ir Globos centro specialistų susitikimas, kurio metu kalbėta apie vaikų savijautą, struktūruotų susitikimų ir bendravimo poreikį, siekiant gerinti vaikų emocinę savijautą, stiprinti vaikų ir mamos tarpusavio ryšį, bei kurti mamos ir globotojų bendradarbiavimą. Biologinė mama vaikų išlaikymo neteikia, tačiau į susitikimus atneša lauktuvių.

Minėto atvejo vadybos posėdyje dalyvavusių specialistų bendru nutarimu priimtas sprendimas dėl kreipimosi į teismą dėl motinos valdžios ribojimo, kadangi ne visi pagalbos plane numatyti ir kartu su E. F. sutarti įsipareigojimai įvykdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.253 straipsnio 2 punktu vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nepilnamečių vaikų D. R., R. R., M. R., K. P. laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu viršija aštuoniolikos mėnesių terminą. Taip pat nutarta pagalbos plano vykdymą tęsti iki teismo sprendimo.

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad susitikimo metu M. R. pasakojo, jog jam (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini), labiausiai patinka kūno kultūros ir rusų pamokos. Klasėje turi draugų, mokykloje lanko kūno kultūros būrelį, labiausiai patinka futbolas. Jis gyvena kartu su sese K. ir globėja. Namuose auga dvi katės M. ir D., jomis rūpinasi globėja. Turi du brolius R. ir D., jie gyvena pas kitą globėją. Su broliais susitinka per gimtadienius, taip pat susitinka per susitikimus su mama, taip pat susitinka prie (duomenys neskelbtini), kai eina pasiimti sesės. Jam patinka gyventi pas globėją, ji kartais skaito knygą, gamina valgyti, kartais pramogauja, buvo Kaune, Megoje. Jis pats neturi telefono. Kartais mama paskambina globėjai ir jie pasikalba. Su mama susitinka retai, nes ji eina į darbą ir dėl laiko. Dabar mama serga. Kai susitinka su mama, ji atneša karšto šokolado, kartais dovanų: vaisių, žaidimų ir saldumynų. Norėtų gyventi pas mamą. Mama mokino juos kepti blynus, išsivirti koldūnus. Myli mamą. Mamos vyrasjam buvo geras, o sesei - ne. Jo svajonė turėti namą, mašiną, baldus, kompiuterį, telefoną, daug saldumynų, televizorių. Jis svajoja gulėti, žiūrėti televizorių ir valgyti saldumynus. Šiuo metu jis skaito H. P. knygą. Knyga apie skraidančias šluotas, burtus, H. P. turi randą, panašų į žaibą. Laisvalaikiu dažniausiai skaito knygą.

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad susitikimo metu K. P. pasakojo, jog ji yra (duomenys neskelbtini) moksleivė, klasėje turi draugių: P., A., M. Jai patinka rašyti, mokykloje lanko šokių ir muzikos būrelius. Šiandien dainavo Lietuvos himną. Gyvena kartu su L. ir su broliu, jie sutaria gražiai. Po pamokų namuose skaito, žaidžia. Turi dvi kates: Di.- ji plonesnė, ir M.- ji storesnė. Turi brolį R. ir D., jie dabar izoliacijoje. Kai jie nebuvo izoliacijoje, jie susitinka brolių kieme, arba kai jie ateina pas juos į kiemą. Su mamyte susitinka, dabar ji serga ir nebus susitikime. Geriau gyventi pas mamą kaime, ji turi namus ir šunį B., bet reikia pinigų, o mama jų neturi, jai reikia dar stogą statyti. Tėtis A. (mamos sutuoktinis) gyvena kaime, jis kartais paskambina, paskambina ir močiutė, ir mamytė. Svajoja apie mamą, nes ją myli.

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad susitikimo metu D. R. pasakojo, kad jam (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini), labiausiai patinka matematikos pamoka. Klasėje turi draugų: G., J., T., E. Mokykloje lanko anglų kalbos būrelį. Laisvalaikiu žaidžia telefonu, žaidžia su žaislais. Jis gyvena kartu su broliu R. ir globėja R., sutaria visi gražiai. Su K. ir M. susitinka, kai eina susitikti su mama. K. ir R. mokosi toje pačioje mokykloje. Kai susitinka su mama, ji atneša lauktuvių, tačiau neprisimena ką. Nežino, ar norėtų gyventi pas mamą. Patinka gyventi pas globėją. Jis pažįsta tėtį A., kartais jį sutinka prie savo namų, kai eina iš mokyklos, su juo nekalba, jis būna kartais girtas ir su draugais. Nenorėtų gyventi su tėčiu. Jis buvo nupirkęs „pleisteišeną“, bet po to jį pardavė.

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad susitikimo metu R. R. pasakojo, jog jam (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini), labiausiai patinka dailės, pasaulio pažinimo, kūno kultūros pamokos. Jam patinka piešti. Klasėje turi draugų: A., D., A. Mokykloje lanko dailės būrelį. Jis gyvena kartu su broliu D. ir globėja R. K. ir M. gyvena pas kitą globėją. Su jais susitinka per gimtadienius ir kieme. Susitinka ir su mama, ji kartais atneša lauktuvių: saldumynų, kartais žaislų. Norėtų gyventi pas mamą, nes patinka kiemas, dviračiai, daug kas. Ar norėtų grįžti pas mamą - nežino. Tėtį A. pažįsta, jį matė seniai, jis nebendrauja. Pas tėtį A. gyventi nenorėtų, nes jis daug geria.

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo išklausyta (duomenys neskelbtini) budinti globotoja L. K.. Moteris teigė, kad globojamų vaikų K. P. ir M. R. motina E. F., grįžusi iš ilgalaikio reabilitacijos centro su vaikais bendrauja retai, susitikę buvo labai mažai. Vaikų motina skambina ne pagal susitarimą, kartais iš viso nepaskambina, vaikais nepasidomi. Jos nuomone, vaikų ir motinos ryšys silpnėja. Per motinos ir vaikų susitikimą, M. R. buvo pasimetęs, po susitikimo vaikas jai pasakojo, kad jis bijojo, kad jį išveš į kaimą pas mamą. Susitikimų metu vaikai motinai kelia sąlygas gerinti namų aplinką, kad namuose būtų ir WC, ir vonia. Jai pačiai K. sakė, kad norėtų gyventi su mama, bet ne su patėviu. E. F. prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda, vaikams pastoviai kartoja, jog neturi pinigų. Motinos ir vaikų susitikimo metu buvo nuspręsta kartu eiti į kiną, tačiau teko motinai nupirkti bilietą, nes ši neturėjo pinigų. Globotojos nuomone, motinos ir vaikų ryšys nėra atkurtas. Apie M. ir K. biologinius tėvus globotoja nieko nežinanti, jie vaikų gyvenime nedalyvauja.

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo išklausyta (duomenys neskelbtini) R. G.. Moteris teigė, kad R. ir D. globoja apie pusantrų metų, vaikai jos namuose greitai priprato, jiems sekasi kuo puikiausiai, problemų nekyla. Vaikai nekalba apie mamą. Kuomet vaikų mama buvo ilgalaikėje reabilitacijoje, vaikams ji skambindavo reguliariai. Po gydymosi E. F. pradėjo skambinti nereguliariai, vaikai pradėjo ja netikėti, kad jiems paskambins mama. Po vaikų motinos gydymosi, globos centre įvyko vaikų ir motinos susitikimai 3 kartai, mieste - 4 kartai. Jai teko vaikams ir jų motinai pirkti bilietą į kino teatrą. Po pirmo pasimatymo su mama pas jų močiutę, vaikai blogai jautėsi, naktį apsišlapino, ko anksčiau nėra buvę. Vaikai pasakė, kad susitikimuose jie nenori būti bejos (globėjos). Vaikai išreiškė norą, kad susitikimai vyktų globos centre. D. vengia mamos pabučiavimų. Vaikai sakė, kad jie nori gyventi su ja (globėja). Kai vaikai kalba apie mamą, kaimą, tai jie ilgisi dviračių ir kiemo, bet jiems nepatinka, kad kaime nėra WC, vandens. Jos nuomone, E. F. neatstatė ryšio su vaikais. Vaikų tėvas A. per visą globos laiką vaikais nesidomėjo, vaikai pasakojo, jog jis vartoja alkoholinius gėrimus. Vaikų biologiniai tėvai prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, prie vaikų gerbūvio prisidėti nesisiūlė. Susitikimų metu motina atnešdavo saldumynų, žaislų. Jos pačios nuomone, D. ir R. biologiniams tėvams yra ribotina tėvų valdžia, nes jų šeimose nėra pokyčių, išskyrus motinos gydymąsi reabilitacijoje. E. F. namuose nieko nepadaryta, buitinės sąlygos vaikams augti nesudarytos.

Vadovaujantis CK 3.253 straipsnio 2 dalimi, vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Laikinoji globa nepilnamečiams M. R., D. R., R. R. ir K. P. nustatyta (duomenys neskelbtini) Nepilnamečių tėvams A. P. ir R. P. nusišalinus nuo nepilnamečių vaikų auginimo (atsakovai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus ir nesirūpina vaikais) ir nededant pastangų suformuoti ryšius su nepilnamečiais vaikais, o atsakovei E. F. nededant pakankamai pastangų atkurti ryšį su vaikais, teismo nuomone, ieškovė visiškai pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo priimti sprendimą pratęsti laikinąją globą, nes nėra pagrindo manyti, jog egzistuoja reali galimybė grįžti vaikams į šeimą, ir pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvo valdžios ribojimo ir nuolatinės globos nustatymo.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Atsakovai yra nusišalinę nuo pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymo.

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Tėvų valdžios apribojimui pakanka vieno iš nurodytų pagrindų buvimo. Priežastys, dėl kurių buvo nustatyta laikinoji globa nepilnamečiams M. R., D. R., R. R. ir K. P., iki šiol nėra išnykusios, atsakovai A. P. ir R. P. ir šiuo metu yra nusišalinę nuo beveik visų pareigų vaikų atžvilgiu vykdymo, jais kasdiena nesirūpina, vengia atlikti pareigą auklėti vaikus, vaikai gyvena globoje, atsakovai nesiėmė priemonių dėl vaikų susigrąžinimo, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas apriboti atsakovams tėvo valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Taip pat konstatuotina, kad atsakovė E. F. ir šiuo metu nededa pakankamai pastangų atkurti ryšį su vaikais, nesiima priemonių dėl vaikų susigrąžinimo, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Nėra duomenų, jog atsakovų nusišalinimą nuo pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymo sąlygotų objektyvios aplinkybės, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas negali suprasti savo veiksmų prasmės bei jų valdyti. Taip pat pažymėtina, jog tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2002 m. spalio 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-1225/2002).

Atsakovai A. P. ir R. P. ilgą yra nusišalinę nuo pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymo, patys savo vaikais tiesiogiai nesirūpina, vaikai yra globojami kitų asmenų ir nėra jokių objektyvių duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Tai, teismo nuomone, įrodo, jog atsakovai patys nesiekia tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu, neketina susigrąžinti vaikų į šeimą, todėl taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovams jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovai tinkamai neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, atsakovai vaikais tinkamai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovams ir laikinas motinos valdžios apribojimas atsakovei E. F.. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus neterminuotai apriboti atsakovams tėvo valdžią ir terminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovams išaiškintina, jog, vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei tėvai įrodo, kad tėvai pakeitė savo elgesį, ir gali auklėti savo vaikus (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnio 2 dalis).

Apribojus tėvų valdžią išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turinę padėtį. Siekiant užtikrinti atsakovų pareigą reguliariai prisidėti prie jų nepilnamečių vaikų išlaikymo, iš atsakovės prašoma priteisti materialinį išlaikymo jos nepilnamečiams vaikams, kiekvienam priteisiant po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos, išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant jomis disponuoti globėjui globotinio interesais.

Pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis turėtų būti vertinama atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti, jų motyvaciją ir veiksmus, kurių jie imasi ar turėtų imtis siekdami keisti susidariusią nepalankią finansinę situaciją ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikius bei vykdant turimus įsipareigojimus dėl materialinio išlaikymo vaikams teikimo. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis sprendimo priėmimo dieną atsakovė Lietuvos Respublikoje nedirba. Byloje nesant duomenų, jog atsakovei būtų nustatytas ribotas darbingumas ir/ar kad ji turi kitus išlaikytinius, teismas ieškinį šioje dalyje tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovės kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 100 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos, išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant jomis disponuoti globėjui globotinių interesais. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Taip pat prašoma pakeisti 2013 m. kovo 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-390-814/2013 ir 2017 m. lapkričio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-3312-814/2017, priteistų materialinių išlaikymų nepilnamečiams vaikams tvarkytojams skiriant nepilnamečių vaikų rūpintojus. Atsižvelgiant į tai, kad priteistas materialinis išlaikymas turi būti naudojamas nepilnamečių vaikų interesams ir, teismo nuomone, tokį materialinio išlaikymo lėšų instituto panaudojimą geriausiai įgyvendintų nepilnamečių vaikų rūpintojas, dėl ko toks ieškovės reikalavimas tenkinamas ir pakeičiami nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai, juos paskiriant nepilnamečių vaikų rūpintoją.

CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centras rekomenduoja be tėvų globos likusių vaikų nuolatiniais globėjais skirti (duomenys neskelbtini). Socialių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) išduota licencija socialinei globai tekti Nr. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. P. ir R. P. namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini) atstovai, yra sukurta saugi aplinka vaikams augti. Namuose vaikai turi atskirus kambarius su reikiamais baldais bei visomis reikiamomis priemonėmis. Kieme yra žaidimų erdvė (futbolo vartai, batutas, baseinas, dviračiai, kamuoliai ir kiti įvairūs žaislai. (duomenys neskelbtini) skiria daug dėmesio sveikai mitybai, 90 proc. maisto produktų užsiaugina patys. Globėjai padeda globotiniams įveikti mokymosi sunkumus, ugdo pareigingumą, planuoja turiningą laisvalaikį. Šeimoje naudojamos drausminimo priemonės, taikomos taisyklės pagal kylančius poreikius ir esamas galimybes. Globėjai turi pozityvias nuostatas dėl kalbėjimo su globojamais vaikais apie jų praeitį, iš patirties žino, jog tai padeda kurti teigiamą ryšį su globotiniais. Esant poreikiui sudaro sąlygas vaikams bendrauti su jų artimaisiais. Globėjai gerbia vienas kito nuomonę, sprendimus priima kartu, sistemingai palaiko ryšius su specialistais, kitais globėjais.

Atsižvelgiant į tai, kad A. P. ir R. P., būdami (duomenys neskelbtini) atstovai, tinkamai vykdo laikinųjų globėjų pareigas globojamų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, užtikrina vaikų fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaikų teisę į saugią socialinę aplinką, vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, todėl patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų M. R., D. R., R. R. ir K. P. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams įsiteisėjimo nustatytina kartu su Bitučių šeimyna.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė byloje atleista nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovų priteisiamas 108 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 36 Eur žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, atsakovei E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnametės dukters K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio priėmimo dienos nuo (duomenys neskelbtini) iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 100 Eur (po vieną šimtą eurų), išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant jomis disponuoti globėjui globotinio interesais.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-390-814/2013, priteisto materialinio išlaikymo M. R., D. R. ir R. R. iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkytoju skirti M. R., D. R. ir R. R. nuolatinį rūpintoją(globėją) (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini),

Pakeisti 2017 m. lapkričio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-3312-814/2017, priteisto materialinio išlaikymo K. P., iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkytoju skirti K. P. nuolatinį globėją (rūpintoją) (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti M. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Skirti M. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vaikų gyvenamąją vietą nustatant kartu su globėju.

Paskirti (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto administratoriumi.

Priteisti valstybei iš atsakovų E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) žyminį mokestį, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 36 Eur (trisdešimt šešių eurų žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo, globėjo skyrimo, išlaikymo priteisimo ir pakeitimo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.