Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau rašoma ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, aprašyto 2018-02-13 kaltinamajame akte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. nesunkiai surikdė sveikatą:

2017-07-21, laikotarpiu nuo 20.20 val. iki 20.44 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju K. V. metu, tyčia metaline juosta – profiliu, du kartus sudavė K. V. į kairės rankos alkūnę, padarydamas K. V. kairės alkūnės alkūnkaulio alkūninės ataugos atvirą lūžį.

Kaltinamasis V. K. parodė, kad jis kaltu prisipažįsta ir kartu kaltu neprisipažįsta. Kaltinamasis parodė, kad 2017-07-21 vakare buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten gyvena su žmona J. K. ir jos sūnus iš pirmosios santuokos – nukentėjusysis K. V.. Apie 20 val. 30 min. įvyko konfliktas, tuo metu jo žmona miegojo. Jis žiūrėjo televizorių kitame kambaryje. Nukentėjusysis nedavė pinigų virtuvės remontui, dėl to buvo pykčiai. Pamatęs nukentėjusįjį virtuvėje gaminantį maistą, jam pasakė, kad eitų į savo kambarį, nes neturi teisės būti virtuvėje. Tada nukentėjusysis pradėjo keiktis, sakė, kad jam virtuvė taip pat priklauso, Tada jis paėmė metalinę virtuvės baldų maždaug metro ilgio detalę ir nukentėjusiajam ja sudavė du kartus: vieną kartą per galvą, kitas smūgis buvo nejučiomis, abu pradėjo bartis. Jis iškvietė policiją, kuri atvyko labai greitai. Kai nukentėjusiajam sudavė smūgius į pečius, nukentėjusysis pakėlė ranką. Nežino, kodėl jis pakėlė ranką, jo per galvą nemušė. Nukentėjusysis paėmė peilį, kai jis (kaltinamasis) užėjo į virtuvę Tuo metu nukentėjusysis gamino sau maistą. Greitoji pagalba išvežė nukentėjusįjį į ligoninę, jis pats kraujo ant nukentėjusiojo kūno ar virtuvės grindų nematė. Du pareigūnai atvyko – vyras ir moteris. Į policiją skambino ir nukentėjusysis. SODROS ieškinio nepripažįsta, nepripažįsta ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio. Ligonių kasai padarytą žalą atlygino. Konfliktai tarp jo ir nukentėjusiojo vyksta seniai, dėl jų kaltas nukentėjusysis. Jis, kaltinamasis, turi butą Jonavoje ir ten gyvendavo, norėdamas suteikti ramybę savo žmonai. Nukentėjusysis yra jo žmonos J. K. sūnus iš pirmosios santuokos.

Atsakydamas į prokuroro klausimus kaltinamasis parodė, kad konfliktas su nukentusiuoju įvyko, kai nukentėjusysis buvo virtuvėje, prie stalo buvo su peiliu ir gaminosi vakarienę. Metalinę virtuvės baldų detalę jis pasiėmė iš koridoriaus. Kai jis nusprendė paimti metalinę detalę, nukentėjusysis jam grasino. Sudavė smūgius nukentėjusiajam, gindamasis nuo provokacijos, jam apie provokaciją pasakė pasąmonė. Atsakydamas į teismo klausimą, kodėl konflikto metu neišėjo iš virtuvės ir buto, kaltinamasis parodė, kad negali pasakyti, kodėl konflikto metu neišėjo iš virtuvė ir buto, nežino, ar tai būtų buvę saugiau. Kaltinamasis, atsakydamas į gynėjo klausimą papildomai parodė, kad konfliktai tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjo nuo 2008 metų. Nukentėjusiojo buvo prašoma būti vyru ir išeiti iš buto, gyventi savarankiškai, bet jis neišėjo. Su žmona pasakė nukentėjusiajam, kad per teismą išvys, jis atsakė, kad pasikars, jeigu išvarys jį, o mama kaip mama jo pagailėjo, dėl to visada ginčijosi su žmona. Žmona vėliau padavė nukentėjusįjį į teismą dėl jo iškeldinimo. Teismas priėmė sprendimą, nepalankų jo žmonai dėl nukentėjusiojo iškeldinimo iš buto, bet sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Jis padarė išvadą, kad nukentėjusiajam muštynės reikalingos. Jeigu nukentėjusysis sumuš jį – kaltas nukentėjusysis. Jeigu jis sumuš nukentėjusįjį – kaltas jis (kaltinamasis). Parodė: jei nori jį teisti – tegul teisia.

Kaltinamojo parodymų teismas nevertina įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir vertina juos parodymais, kuriuos kaltinamasis duoda, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindžia toliau aptariamais nukentėjusiojo K. V. parodymais, liudytojos E. V. parodymais, specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašais. Kartu teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje yra nenuoseklūs. Iš pradžių kaltinamasis parodė, kad metaline virtuvės spintelės dalimi smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, po to parodė, kad smūgiavo į petį. Kaltinamasis bandė savo veiksmus motyvuoti būtinąja gintimi, tačiau iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis išėjo iš virtuvės, kurioje buvo kilęs ginčas su nukentėjusiuoju, ir netrukus sugrįžo į virtuvę, rankoje atsinešdamas maždaug metro ilgio metalinę virtuvės spintelės apdailos detalę, su kuria nukentėjusiajam sudavė du smūgius. Nukentėjusiajam bandant ranka užsidengti galvą, kaltinamasis sužalojo nukentėjusiojo alkūnę, sulaužydamas alkūnkaulį, padarydamas atvirą jo lūžį. Po konflikto kaltinamasis buvo išėjęs iš virtuvės ir galėjo į ją nebegrįžti, galėjo nueiti pas žmoną, kuri miegojo viename iš trijų buto kambarių, galėjo išeiti iš buto ir susisiekti su policija. Policijai jis paskambino tik po to, kai sužalojo nukentėjusįjį.

Nukentėjusysis K. V. parodė, kad 2017-07-21 įvykio metu kartu su mama gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis turi butą (duomenys neskelbtini), bet jis atvykdavo pas mamą dažnai. Įvykio metu jis buvo bute pas mamą. Konflikto metu mama miegojo. Apie 20 val., užsinorėjo valgyti. Išėjo iš namų, nusipirko dešrelių, pradėjo jas virtuvėje virti. Kaltinamasis jį užsipuolė ir pradėjo įžeidinėti rusiškai, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio, tik pasakė, kad turi teisę būti virtuvėje. Kaltinamasis liepė išeiti iš virtuvės. Jam pasakęs, kad teismas nuspręs ar gali būti virtuvėje, nekreipė dėmesio į jį. Jis garsiai keikėsi, norėjo, kad mama atsikeltų, bet ji neatskėlė. Tai tęsėsi apie 10 min. Po to kaltinamasis išėjo iš virtuvės ir netrukus sugrįžo su metaline maždaug metro ilgio virtuvės spintelės dalimi rankose. Sudavė smūgį, taikydamas į galvą. Jis tik spėjo užsidengti galvą kaire ranka, kad apsaugoti galvą nuo smūgio. Kaltinamasis pataikė į alkūnę. Sudavė ir dar vieną smūgį, nuo kurio jis taip pat dengėsi ranka. Tuo metu jis atsidarė stalčių ir išsitraukė peilį. Kaltinamasis pamatė peilį ir iš karto išbėgo iš virtuvės. Tada iškvietė policiją bei paskambino brolio žmonai. Brolio žmona gyvena šalia, sekančiame name. Kvietė, nes žinojo, kad mamai jos reikės. Pasakė policijai, kad jį muša su strypu, o jis ginasi peiliu, kažkaip panašiai. Policija per 5 min. atvyko, kaltinamasis pas mamą nubėgo į kitą kambarį. Po smūgio jis nejudėjo, kraujas lašėjo, nenorėjo išsikruvinti. Policija iškvietė greitąją pagalbą, jis streso būklėje nejautė skausmo, kraujas lašėjo, pareigūnai pasakė, kad reikės siūti. Dėl sužalojimo nukentėjusysis gydėsi 6 savaites ir dar 3 savaites buvo reabilitacijoje ir tuo metu nedirbo. Ieškinį pareikštą byloje 261,76 eurų palaiko – tai skirtumas tarp atlyginimo ir Sodros išmokų. Ieškinį 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti taip pat palaiko. 5000 eurų pareikštas ieškinys susideda iš to, kad su mama konfliktų nebuvo iki kaltinamojo atsiradimo, jis ateidavo ir ją įkalbinėdavo, nurodinėdavo kada keltis. Jis neidavo į virtuvę, kai joje būdavo kaltinamasis, o kaltinamasis neidavo į virtuvę, kai joje būdavo jis. Kaltinamasis nuolat liepdavo jam išeiti iš buto. Renovacijos metu darė remontą savo kambaryje ir vonios kambaryje. 5000 eurai yra moralinė žala, jautė nepatogumus 9 savaites, skausmų nebuvo, bet vaikščiojo su parišta ranka, visada sulenkęs ranką, gijo kaulas 6 savaites. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl grasinimo nužudyti V. K., todėl negalėjo gyventi namuose. Gyvena nuomojame kambaryje, bet jį parduoda, todėl bet kada gali tekti išsikelti. Mama padavė jį į teismą dėl iškeldinimo. Teismas ieškinį atmetė, bet sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Parodė, kad po konflikto, kaltinamajam išėjus iš virtuvės, jis visiškai nesitikėjo, kad kaltinamasis sugrįš š virtuvę su metaline detale ir jį sužalos. Jeigu būtų neužsidengęs galvos ranka, kaltinamasis būtų sužalojęs jo galvą. Pačiam kaltinamajam nebuvo nuo ko gintis: jis kaltinamajam negrasino, jokių judesių peiliu kaltinamojo atžvilgiu nepadarė, peilį iš virtuvėje stovinčios spintelės paėmė tik tada, kai kaltinamasis jam sudavė antrą smūgį. Mamos, iki atvažiuojant policijai, nebuvo nei virtuvėje, nei jos prieigose.

Liudytoja E. V., policijos darbuotoja, parodė, kad buvo atvykusi į įvykio vietą pagal iškvietimą. Kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį. Atvykus, nukentėjusysis paaiškino, kad jį užsipuolė su metaliniu strypu dėl to, kad jis naudojosi virtuve. Kraujo kiek atsimena, buvo, bet neatsimena, kurioje vietoje. Rankoje nukentėjusysis peilio neturėjo, buvo virtuvėje. Atvyko pagal nukentėjusiojo skambutį. Su kaltinamuoju teko bendrauti, vertėjaujant jo žmonai, jis pripažino, kad įvyko konfliktas, pats padavė strypą. Ji rusų kalbos nesupranta, vertė jo žmona, neprisimena, kas iš kolegų policininkų su ja buvo įvykio vietoje. Įvykio vietoje buvo daromas vaizdo įrašas.

Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, o nukentėjusysis yra jos sūnus iš pirmos santuokos. Gyvena (duomenys neskelbtini) su vyru ir sūnumi, nors nori, kad sūnus ten negyventų. 2017-07-21 nukentėjusysis gyveno bute. Ji su vyru darė remontą, o K. V. neprisidėjo prie remonto. Sūnus nepadėjo kabinti virtuvėje spintelių, kad virtuve galima būtų naudotis. 2017-07-21 blogai jautėsi, užmigo, konflikto nematė. Išgirdo triukšmą, kai koridoriuje buvo pilna pareigūnų. Jos vyras buvo sulaikytas, pamatė K. V. virtuvėje su peiliu rankoje. Pasakė jam, kad ji galėjo pašildyti maistą.

2017-07-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvada Nr. G2045/2017(02), kurioje nurodyta, kad K. V. konstatuotas kairės alkūnės (alkūnkaulio alkūninės ataugos) atviras lūžis. Sužalojimo padarymui pakako vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar daikto briauna. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, alkūnkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (I t. b. l. 34).

2018-01-17 apžiūros protokolu aprašytas vaizdo ir garso įrašas, padarytas įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Įraše matyti daugiabučio virtuvės vaizdas. Virtuvėje prie viryklės stovi K. V.. Vaizdo ir garso įraše gerai matoma K. V. kairė ranka. Nukentėjusysis minėtą ranką parodo prieš kamerą, alkūnės srityje matomos dvi žaizdos, kurios kraujuoja. Policijos pareigūnei pasiteiravus „kas čia įvyko“, K. V. atsako: „aš norėjau išsivirti dešrelių, ir virtuvėje mane užsipuolė su strypu metaliniu, aš su ranka gyniausi, peilį išsitraukiau tik apsigynimui“. Vaizdo įraše matomi kraujo lašai ant virtuvės grindų, nukentėjusysis K. V., bendraudamas su pareigūne, rankose peilio nelaiko, kairėje rankoje asmuo laiko savo pasą. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė – 26 s. (I t. b. l. 36-38).

2018-01-29 apžiūros protokolu apžiūrėtas ir aprašytas garso įrašas, gautas iš BPC. Pasigirsta moteriškas atsiliepusiosios balsas (toliau – atsiliepusioji): „112“, po to, pasigirsta vyriškas skambinančiojo balsas (toliau – skambinantysis): „laba diena“, atsiliepusioji: „laba diena“, skambinantysis: „aš noriu į (duomenys neskelbtini)“, atsiliepusioji: „kokiam mieste?“, skambinantysis: „Kaunas“, atsiliepusioji: „Kaunas, (duomenys neskelbtini) kiek?“, skambinantysis: „(duomenys neskelbtini)“, atsiliepusioji: „(duomenys neskelbtini), durų kodas yra?“, skambinantysis: „taip“, atsiliepusioji: „durų kodas? laiptinės durų kodas?“, skambinantysis: „nežinau, ten didelis jis“, atsiliepusioji: „o kas čia nutiko?“, skambinantysis: „čia puolė mane su pagaliu, sumušė ranką, pasiėmiau dabar peilį, kad išsikviesčiau policiją“, atsiliepusioji: „kas peilį turi?“, skambinantysis: „aš peilį rankose turiu, kad manęs neužmuštų“, atsiliepusioji: „supratau, greitosios reikia jums?“, skambinantysis: „ne nereikia, kraujas bėga tik iš rankos, iš alkūnės“, atsiliepusioji: „vardas, pavardė?“, skambinantysis: „K. V.“, atsiliepusioji: „pavardę pakartokit“, skambinantysis: „K. V.“, atsiliepusioji: „K. V., kaimynas čia, kaimynas jus muša?“, skambinantysis: „ne, ne kaimynas, čia mamos dabartinis vyras puolė“, atsiliepusioji: „sugyventinis mamos?“, skambinantysis: „ne, vyras, dabartinis“, atsiliepusioji: „ai, vyras, tuoj atvyks policija, laukit, viso“, skambinantysis: „gerai, dėkui, laukiam“. Pokalbio pabaiga. Garso įrašo trukmė 1 min. 14 s. (I t .b. l. 43-45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad vaizdo ir garso įrašai patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Juos patvirtina ir liudytojos, policijos darbuotojos E. V. parodymai. Liudytoja J. K. buvo bute, tačiau miegojo ir įvykio nematė. Ši liudytoja parodė, kad atėjo prie virtuvės tik atvykus policijos darbuotojams, matė nukentėjusiojo rankoje peilį, tačiau jos parodymus paneigia vaizdo įrašas, nukentėjusiojo ir E. V. parodymai.

Metalinė detalė - juosta profilis 2017-07-25 apžiūrėta ir aprašyta apžiūros protokolu. (I t. b. l. 24-25).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos nusikalstamos veikos padarymu ir baustinas.

Veikos kvalifikavimas.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos padarymu atsiradusių pasekmių, kurias kaltinamasis sukėlė savo tyčiniais veiksmais, bei nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalyje. Iš anksčiau aptartos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam dėl alkūnkaulio atviro lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kartu teismas dar kartą akcentuoja, kad kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, jog jis, nors ir padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimą, tačiau tai padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo veiksmų bei nepažeisdamas būtinosios ginties nuostatų ir taisyklių, neatitinka aprašytų nusikalstamo įvykio objektyvių aplinkybių, todėl atmetama. Ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo 2017-07-21 nužudyti ar sunkiai sutrikdyti V. K. sveikatą yra nutrauktas įsiteisėjusiu 2018-02-12 prokuroro nutarimu (2 t., b. l. 88-91).

Dėl bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas. Teismas daro išvadą, kad jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje – laisvės apribojimas, laisvės apribojimo trukmę parenkant, atsižvelgus į visas šiame nuosprendyje aprašytas ir aptartas aplinkybes.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis K. V. pareiškė 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jam nusikaltimu padarytos neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau rašoma ir CK) 6.250 straipsnį neturtinę žalą pinigais įvertina teismas. Nukentėjusiojo ieškinyje nurodomas 5000 eurų neturtinės žalos dydis, kurį jis prašo priteisti iš kaltinamojo, yra akivaizdžiai neproporcingas tai neturtinei žalai, kurią nukentėjusysis patyrė ir pats įvertino jos dydį. Nukentėjusysis gydėsi daugiau kaip 10 dienų, buvo nedarbingas devynias savaites, tačiau šiuo metu, ir tai matyti iš paties nukentėjusiojo parodymų teisiamajame posėdyje, nebeturi nusiskundimų dėl sveikatos, kurią kaltinamasis buvo sutrikdęs. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri yra sunki – kaltinamasis gauna lėšų tik minimaliems savo poreikiams tenkinti – 315,30 eurų dydžio pensiją; teismas atsižvelgia į sąžiningumo ir teismingumo principus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei teismų praktiką.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 840 eurų 67 ct dydžio civilinį ieškinį nurodydamas, kad tai yra pinigai, išmokėti nukentėjusiajam dėl jo nedarbingumo. Ieškinys įrodytas pateikiamais dokumentais (sprendimais, nedarbingumo pažymėjimais, t. 1 b. l. 50-67), yra įrodytas ir tenkintinas.

Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 97 eurų 65 ct civilinio ieškinio nutrauktinas BPK 107 straipsnio pagrindu, kaltinamajam Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginus padarytą žalą gera valia.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Nukentėjusiajam K. V. iš kaltinamojo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistini 726 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši) eurai advokato atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis) – atstovavimo išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais, jos yra adekvačios nukentėjusiojo advokato atliktam darbui apmokėti.

Dėl daiktinių įrodymų.

Metalinė detalė - juosta profilis, 2017-07-25 apžiūrėta ir aprašyta apžiūros protokolu (I t. b. l. 24-25), saugoma Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje (kvitas serija BBB Nr.0057194), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina Dvi kompaktinės plokštelės, saugomos byloje, paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnis).

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti kaltinamajam V. K. bendrauti su nukentėjusiuoju K. V. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patenkinti civilinį nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos. Priteisti nukentėjusiajam K. V. iš kaltinamojo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 261,76 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 76 ct).

Patenkinti civilinį nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam K. V. iš kaltinamojo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį) eurų.

Patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš kaltinamojo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 840,67 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 67 ct).

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 97,65 eurų civilinio ieškinio nutraukti BPK 107 straipsnio pagrindu.

Priteisti nukentėjusiajam K. V. iš kaltinamojo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis) eurus advokato atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktinius įrodymus – metalinę detalinę juostą profilį, 2017-07-25 apžiūrėtą ir aprašytą apžiūros protokolu (I t. b. l. 24-25), saugomą Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje (kvitas serija BBB Nr.0057194), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnis). 2017-07-21 policijos pareigūnų darytą vaizdo įrašą įvykio vietoje, saugomą kompaktiniame diske (I t., b. l. 35), palikti saugoti byloje. Garso įrašą iš BPC, saugomą kompaktiniame diske (I t., b. l. 42), palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.