Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Tereza Gerasimovič 2021-08-30 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino. Nurodė, kad jos kontoroje vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininkės A. K. išieškotojo UAB „Julianus Inkaso“ naudai. Pareiškėjas ir skolininkė A. K. yra sudarę santuoką. Taip pat nustatyta, kad skolininkės vienintelės pajamos - vaiko priežiūros išmoka ir išmoka vaikams, iš kurių išieškojimas negalimas. Kitų pajamų ar asmeninio turto skolininkė neturi, todėl skola yra nedengiama. Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytą povedybinę (turto padalijimo) sutartį. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis. 3.100 straipsnis). Tokiu atveju turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, kitokios veiklos, taip pat pensijos, pašalpos (CPK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 2021-08-18 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo bendrą sutuoktinių turtą: sutuoktiniui R. K. priklausančias pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš jos darbinės veiklos. Patvarkyme antstolė nurodė, kad remdamasi nurodytomis teisės normomis ir įstatymo prezumpcija, kad skolininko su sutuoktine turto dalys yra lygios, areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas jos sutuoktinio gaunamose pajamose ir reikalauja iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 25 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. CPK nenumato galimybės atlikti išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, priimant turto aprašą ar turto arešto aktą. Išieškojimas iš sąskaitose esančių lėšų yra vykdomas per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021-08-24 buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta areštuoti Pareiškėjo pinigines lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2021-08-18 patvarkymu dėl siūlymo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei A. K. ir pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kol nėra nustatyta turto dalis, antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatlieka. 2021-08-30 duomenimis antstolė nėra nurašiusi Pareiškėjo piniginių lėšų ir nėra gavusi išskaitų iš jo darbovietės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdomas 1586,40 Eur skolos, 40 Eur išlaidų už advokato pagalbą, 9 Eur žyminio mokesčio bei procesinių palūkanų išieškojimas iš skolininkės A. K. išieškotojo UAB „Julianus Inkaso“ naudai. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininkė asmeninio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, pajamų negauna. Vienintelės skolininkės pajamos yra gaunama vaiko priežiūros išmoka ir išmoka vaikams, iš kurių išieškojimas negalimas. Taigi skola nėra dengiama. Taip pat vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkė A. K. yra sudariusi santuoką su R. K. nuo (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytą povedybinę (turto padalijimo) sutartį. Antstolė Tereza Gerasimovič 2021-08-18 patvarkymu Dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo bendrą sutuoktinių turtą: sutuoktiniui R. K. priklausančias pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš jo darbinės veiklos, o būtent pareikalavo iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 25 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Kartu nurodyta antstolės depozitinė sąskaita, į kurią turi būti pervedamos lėšos. Be to, 2021-08-18 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Tereza Gerasimovič skolininkei A. K. ir pareiškėjui pasiūlė pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Nors skolininkas skundžia antstolės Terezos Gerasimovič 2021-08-18 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), vis tik sutikti su jo skundu nėra pagrindo.

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad antstolė, nustačiusi, kad iš skolininkės lėšų šiuo metu išieškojimas nėra įmanomas, nes ji nedirba, pajamų negauna, nustačiusi, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su pareiškėju, įvertinusi tai, kad bendras sutuoktinių turtas nėra padalintas, neaišku, kokia turto dalis priklauso skolininkei bendrojoje nuosavybėje, skundžiamu 2021-08-18 patvarkymu Dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo R. K. gaunamą darbo užmokestį. Antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, išskaitų nepadarė, o vadovavosi teisės aktais ir pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė patvarkymą, areštuodama išimtinai tik bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininkės ir pareiškėjo bendrą turtą bei pasiūlė pareiškėjui ir skolininkei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Iki šiol antstolės siūlymas skolininkei ir pareiškėjui patiems pasidalinti santuokoje įgytą turtą / pajamas nėra įvykdytas.

Teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 667 straipsnį, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, turtas tarp sutuoktinių nedalinamas, o tik nustatoma skolininko dalis, esanti bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl turto dalies nustatymo pabrėžiama, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Nustačius skolininkės dalį bendrojoje pareiškėjo ir skolininkės jungtinėje nuosavybėje arešto mastas / dydis gali keistis ir netgi gali būti panaikintas, atsižvelgiant į nustatytą skolininkės dalį. Be to, kaip nurodė ir antstolė, ji tik areštavo pareiškėjo pinigines lėšas (jų dalį), tačiau jokių išskaitų nepadarė, t. y. išieškojimo nevykdė.

Dėl pareiškėjo lėšų arešto banko sąskaitose pažymėtina, kad išieškojimas iš sąskaitose esančių lėšų yra vykdomas per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą. 2021-08-24 buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjo banko sąskaitoje yra nustatyta 1200 Eur dydžio laisvai disponuojama suma per kalendorinį mėnesį. Pažymėtina, kad kol nėra nustatyta turto dalis, antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatlieka. Be to, kaip nurodė antstolė ji nėra nurašiusi pareiškėjo piniginių lėšų ir nėra gavusi išskaitų iš jo darbovietės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo vykdomojoje byloje nutraukti išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio, lėšų banko sąskaitose ir naikinti skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kol nebus nustatyta skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

R. K. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.