Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių atlyginimo už naudojimąsi žemės sklypu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Dental Investments“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovės naudai 130,00 EUR per metus periodinę kompensaciją, skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 20 d., nustatant, kad kompensacija mokėtina iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. Nurodė, kad ieškovei nuo 2014 m. spalio 20 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra pastatytas atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas ir nustatyta 0,12 ha ploto elektros linijų apsaugos zona bei nustatytas 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Ieškovė 2017 m. spalio 14 d. pretenzija pareikalavo atsakovę akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ sudaryti su ieškove naudojamos žemės nuomos sutartį bei atlyginti uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ patirtus nuostolius už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 7 d. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto registro duomenis apie sklypo vertę, atlygintas metinis nuostolių dydis (metinis nuomos mokestis) sudaro 502,20 EUR (1734 Lt). Atsakovė 2017 m. spalio 26 d. atsakyme „Dėl kompensavimo už skirstomųjų tinklų eksploatavimui nustatytą servitutą“ į ieškovo pretenziją atsisakė mokėti kompensaciją. Nurodė, kad nuostoliai dėl privačiame sklype įrengtų elektros įrenginių gali būti atlyginti, jei įrodomas jų faktas ir ryšys su servitutu. Ieškovui UAB „Dental investments“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., yra pastatytas atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas bei nustatyta 0,12 ha ploto elektros linijų apsaugos zona bei nustatytas 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Ieškovui priklausančio žemės sklypo naudojimo pobūdis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, be to, yra 43 arai, kurie skirti žemės ūkio naudmenims, iš kurių 38 arai skirti ariamai žemei. Taigi akivaizdu, kad nustatyta elektros linijų apsaugos zona bei dėl jų nustatytas servitutas pablogina ieškovo padėtį, smarkiai apriboja galimybes laisvai, savo nuožiūra, disponuoti konstitucinėmis teisėmis, susijusiomis su nuosavybės valdymu ir disponavimu. Pavyzdžiui, dėl atsakovui priklausančio elektros perdavimo linijos stulpo ir požeminių bei antžeminių komunikacijų ieškovas negali statyti mažaaukščių gyvenamųjų namų, apribojama galimybė, visavertiškai užsiimti žemės ūkio veikla. Dėl to yra patiriami nuostoliai, kurie galėtų būti kompensuojami viešpataujančiojo daikto savininko prievole mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015). Vidutinė Žemės sklypo vertė 3950,00 EUR. Ieškovas dėl nustatyto servituto ir apsaugos zonos negali naudotos 0,13 ha arba 13 arų ploto sklypo dalimi. Sklypo plotas 0,7 ha, tai reiškia, kad ieškovas negali naudotis 18,6 proc. sklypo dalimi, kas pinigine išraiška sudaro 734,70 EUR. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, jog 10 EUR yra protinga kaina už vieną arą. Pvz. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-950-357/2017 nurodyta, kad Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos 10,00 EUR už tarnaujančiojo žemės sklypo 1 arą per metus periodinės kompensacijos dydis atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai prašome priteisti 130,00 EUR per metus periodinę kompensaciją, skaičiuojant nuo turto įsigijimo dienos, - 2014-10-20, nustatant, kad kompensacija mokėtina iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.

Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad elektros įrenginiai ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengti teisėtai; reikalaujami priteisti nuostoliai neįrodyti; ginčo žemės sklypas ieškovės nupirktas jau su teisėtai nustatytais apribojimais; nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojus vieningai visiems tarnaujančių daiktų savininkams mokamos kompensacijos apskaičiavimo metodikai ieškovė turės teisę kreiptis dėl galimų servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju servitutas, užtikrinantis atsakovės teisę naudotis ieškovei priklausančios žemės sklypo dalimi (t. y. teisės aktų nustatyta tvarka atlikti elektros energetikos objekto remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų, taip pat servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas), yra nustatytas administraciniu aktu. Šis administracinis aktas iš esmės įteisino įstatyminį servitutą ieškovės nuosavybėje. Rašytiniai įrodymai (išrašai iš GIS, Priedas Nr. 2), patvirtina, kad per ieškovei priklausantį žemės sklypą einantys Elektros įrenginiai įrengti iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybė - tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančią žemę, ja naudotis ir disponuoti (ŽĮ 3 straipsnis). Iki nuosavybės teisių atkūrimo, valstybė žemę valdė nuosavybės teise (1964 m. CK 97 - 99 straipsniai). Atsakovei šiuo metu priklausančios elektros kabelių linijos žemės sklype buvo nutiestos tuo metu, kai žemės sklypas ir pačios elektros kabelių linijos nuosavybės teise priklausė valstybei (1969 metais), t. y. nutiestos paties turto savininko jam priklausančioje žemėje. Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovės žemėje esantys atsakovei priklausantys elektros įrenginiai buvo įrengti teisėtai, iki ieškovei įsigyjant žemės sklypą bei pastarajai žinant apie jų buvimą, ir šiuo metu atsakovė teisėtai, teisės aktuose numatyta apimtimi naudojasi ieškovės žemės sklypu elektros įrenginių eksploatavimui. Elektros įrenginiai, esantys ieškovei priklausančiame sklype, pradėti eksploatuoti nuo 1969 m., ieškovė, nei jos pirmtakai nė karto nesikreipė į atsakovę dėl konkrečios atsakovės darbuotojų padarytos žalos atlyginimo ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Remiantis teismų praktika, nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Kaip jau minėta (atsiliepimo 8 pastraipa), žemės sklypui nustatyti dviejų rūšių servitutai – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas ir kelio servitutas, taip pat kelios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – dirvožemio apsauga, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, vandens telkiniai, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos bei elektros linijų apsaugos zonos. Atsižvelgiant į tokį ginčo žemės sklypui nustatytų apribojimų kiekį ir mastą, elektros linijos ir jų apsaugos zonos nėra vieninteliai apribojimai naudotis žemės sklypu. Taigi, ieškovės teisės ir be nutiestų komunikacijų yra apribotos, tuo labiau, kad kiti apribojimai nustatyti ženkliai didesnei Žemės sklypo daliai nei tie, dėl kurių buvimo prašomą atlyginti nuostolius (pvz., dirvožemio apsauga nustatyta 0,43 ha plotui, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos zonos – 0,70 ha plotui, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos – 0,70 ha). Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nagrinėjamu atveju nustatytos visam žemės sklypo plotui (pagal NTR duomenis, Ieškovei priklausančio sklypo plotas yra 0,70 ha). Tokiu būdu Ieškovės nurodyta žemės sklypo dalis (0.13 ha), kuria ji negali naudotis dėl neva nustatyto servituto ir elektros linijų apsaugos zonos, patenka į kito apribojimo plotą. Taigi, iš atsakovės ieškiniu reikalaujama atlyginti nepagrįstus nuostolius, kai tuo tarpu suvaržymai visam žemės sklypo plotui nustatyti net ne dėl atsakovės įrenginių buvimo ieškovės žemės sklype, o dėl kitų visam sklypo plotui nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų - paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos. Daugiau nei pusė Ieškovei priklausančio žemės sklypo yra skirta ne mažaaukščių namų statybai, bet žemės ūkio darbams. Elektros apsaugos zonos nėra kliūtis žemės ūkio veiklai. Vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 4 dalimi, elektros energetikos objektų apsaugos zonose taikomi draudimai nėra absoliutūs ir gali būti netaikomi gavus atsakovės sutikimą. Ieškovė dėl tokio sutikimo į atsakovę nesikreipė, todėl nepagrįstas ir atmestinas ieškinio argumentas, kad ieškovė negali naudotis 0.13 ha Žemės sklypo plotu dėl jame nustatytos elektros linijų apsaugos zonos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tarnaujančiojo daikto savininko nuostolius įrodyti būtina tiek sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, tiek dėl kompensacijos už nustatytą servitutą mokėjimo. Ieškovė jokių konkrečių nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, ir jų dydžio neįrodė. Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, patiriamus dėl servituto nustatymo, nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais apie realiai patiriamą žalą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui šiuo atveju turi būti sumokėtas nuostolių atlyginimas pagal CK 4.129 straipsnį. Priešingu atveju, teismui tenkinus nepagrįstą ieškinį, būtų suformuota ydinga praktika, kurios pagrindu bet kuris asmuo siektų įsigyti elektros įrenginiais apstatytą žemės sklypą ir iš atsakovės gauti kuo didesnę kompensacijos sumą kurią vėliau faktiškai turėtų padengti visi elektros energijos vartotojai. Be to, periodinės kompensacijos reikalavimas akivaizdžiai prieštarauja teisiniam reguliavimui, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Šiuo atveju vienintelis teisingas kompensacijos mechanizmas gali būti siejamas tik su specialiuoju teisės aktu, priimtu, įgyvendinant EEĮ 75 straipsnio 3 dalį.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dental Invest“ nuo 2014 m. spalio 20 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (e.b.l. 12-14). Minėtame ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dental investments“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas bei nustatyta 0,12 ha ploto elektros linijų apsaugos zona bei nustatytas 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra išaiškinęs, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai yra nustatytas administraciniu aktu. Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – nuo 2007 m. spalio 25 d. nustatyta 0,112 ha elektros linijų apsaugos zona; ieškovei priklausančiame žemės sklype yra pastatytas atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas bei nustatytas 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Ieškovo įsigytas ginčo žemės sklypas įstatymu nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujantysis daiktas atsakovės energetikos objekto (viešpataujančiojo daikto), skirto elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti (LR CK 4.111 str., 4.124 str.).

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. numato, kad energetikos objektų eksploatavimui užtikrinti nustatomi servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas yra specialioji teisės norma Civilinio kodekso atžvilgiu. Taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kai servitutas nustatytas įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra išaiškinęs, kad įstatymu nustatytas servitutas yra atlygintinis. Pagal paminėtą teismų praktiką aplinkybė, jog ieškovas, įsigydamas žemės sklypą, turėjo matyti, jog žemės sklypas buvo apsunkintas servitutu, ir turėjo žinoti, jog pagal tuometinį teisinį reglamentavimą nustatytas servitutas nebuvo atlygintinis (buvo galima prašyti atlyginti tik įrodytus tiesioginius nuostolius), negali būti visa lemianti sprendžiant klausimą dėl servituto atlygintinumo. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir teisės aktuose nustačius atlygintinį servitutą po 2004 m. liepos 10 d. įrengtiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti naujiems objektams, iki 2004 m. liepos 10 d. žemės sklypą įsigijusio asmens teisės tampa labiau suvaržytos lyginant su naujai įgyto žemės sklypo savininko teisėmis, o tokiu būdu būtų pažeistas civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnio 1dalis), nes žemės sklypų savininkai, iki Energetikos įstatymo nuostatų pakeitimo įsigiję žemės sklypus, apsunkintus servitutu, prarastų teisę reikalauti už jų naudojimą atlyginimo, o kitoks teisės aktų aiškinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatyta, kokiais kriterijais turi vadovautis teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 str. numato teismo teisę parinkti kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui rūšį – tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją.

Nagrinėjamu atveju kompensacijos dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatytas ne visam ieškovės valdomam žemės sklypui, o tik 0,13 ha žemės sklypo plotui, ieškovė ūkinės veiklos nevykdo, duomenų apie žemės sklypo nuvertėjimą nepateikė, žemės sklypui taip pat nustatyti kiti apribojimai, nesusiję su atsakovės vykdoma veikla, tačiau atsižvelgiama, jog nurodyta 0,13 ha žemės sklypo dalimi ieškovė negali naudotis dėl elektros oro linijos apsaugos zonos, ieškovė privalo laikytis ribojimų, elektros tinklų įmonių darbuotojai elektros oro linijos apsaugos zonoje gali laisvai patekti, atlikti eksploatavimo ir remonto darbus. Taigi, dėl nustatytų servitutų ieškovė patiria nepatogumus ir turtinius netekimus, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, ieškovei iš atsakovės priteistina 130,00 EUR periodinė kompensacija, kuri skaičiuojama nuo 2014 m. spalio 20 d. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams. Dėl tokio kompensacijos būdo ir laikotarpio yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-600-345/2018. Atsakovės argumentas, jog ieškovė neįrodė tikslaus nuostolių, patiriamų dėl servituto nustatytų suvaržymų dydžio, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo prievolės atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra išaiškinęs, kad nors konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015, yra pripažįstama, jog žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį. Nagrinėjamu atveju vidutinė žemės sklypo vertė yra 3950,00 EUR. Žemės sklype yra pastatytas atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis elektros perdavimo linijos stulpas bei nustatyta 0,12 ha ploto elektros linijų apsaugos zona ir 0,01 ha servitutas, - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Taigi ieškovas dėl nustatyto servituto ir apsaugos zonos negali naudotis 0,13 ha arba 13 arų ploto sklypo dalimi. Sklypo plotas 0,7 ha, tai reiškia, kad ieškovas negali naudotis 18,6 proc. sklypo dalimi, kas pinigine išraiška sudaro 734,70 EUR. Teismų praktikoje pripažįstama, jog 10 EUR už tarnaujančiojo žemės sklypo 1 arą per metus periodinės kompensacijos dydis atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-950-357/2017). Atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės reikalaujamos kompensacijos pagrįstumo. Todėl teismas sutinka su ieškovo reikalaujamu kompensacijos dydžiu.

Iš atsakovės ieškovės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 15,00 EUR žyminis mokestis ir 847,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (LR CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ naudai 130,00 EUR per metus periodinę kompensaciją, skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 20 d., iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams, nustatant, kad kompensacija mokėtina iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ naudai 862,00 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.