- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- I3-2621-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00796-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. Š. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–15), kuriame prašo panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2021 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. P1-17 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Salantų regioninio parko direktoriui M. Š.“ (toliau – ir Įsakymas) (t. 1, b. l. 132, t. 2, b. l. 57).
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. vasario 10 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos komisija tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) priėmė motyvuotą išvadą „Dėl M. Š. tarnybinio nusižengimo“ Nr. V6-2 (t. 1, b. l. 133–140, t. 2, b. l. 58–65) (toliau – ir Išvada), kurioje pareiškėjas iš esmės kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu, ko nepatvirtina jokie tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys.
Šalies argumentai
Pabrėžia, kad Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, prieštarauja pati sau, kai pripažįsta, kad pareiškėjas atliko daug veiksmų, tačiau pripažįsta pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą. Pabrėžia, kad 2020 m. lapkričio 25 d. užfiksavus muflonų aptvaro pažeidimus ėmėsi aktyvių veiksmų, organizuodamas Šauklių riedulyno teritorijos patikras ir aptvaro taisymo bei remonto priežiūros darbus, muflonams pašaras buvo tinkamas, pažintinis takas nuolat prižiūrimas. Nei pareiškėjas, nei kuris nors kitas Salantų regioninio parko direkcijos darbuotojas negalėjo ir negali numatyti ar daryti kokią nors įtaką laukinių žvėrių veiksmams, kuriais jie dėl įvairiausių aplinkybių gali sugadinti aptvarą Šauklių riedulyne, bei jiems užkirsti kelią, nes tam nėra jokių prevencinių priemonių.
Mano, kad nuobauda paskirta, remiantis spaudoje pasirodžiusia publikacija, kuri yra deklaratyvi, neparemta jokiais realiais patikrintas bei ištirtais faktiniais duomenimis.
Paaiškina, kad 2021 m. sausio 4 d. Salantų regioninio parko direktoriaus įsakymu Nr. V-l buvo patvirtintas ne muflonų apskaitos žurnalas, kaip yra teigiama Išvadoje, o Biologinio turto aptvaro patikros ir priežiūros žurnalas, kuris pildomas nuo 2021 m. sausio 4 d.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 70–77).
Atsiliepime nurodo, kad 2020 m. lapkričio 25 d. fiksuotas incidentas dėl Šauklių riedulyne esančio muflonų tvoros pažeidimo ir galimo dalies muflonų pabėgimo. Šį faktą pripažįsta ir pareiškėjas. Pareiškėjas padarė jam Išvadoje inkriminuotas neteisėtas veikas dėl neatsargumo. Akcentuoja, kad pareiškėjas turėjo turėti numatytą veiksmu planą, ko reikštu pirmiausia imtis, įvykus panašaus pobūdžio incidentams. Pareiškėjas, skambindamas žodžiu, veikė savo diskrecijos teise (savo nuožiūra), nors tokios teisės, teisės aktai nenumato, o tai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas skirtingoms institucijoms, teikia skirtingą informaciją.
Dėl byloje esančių įrodymų akcentuoja, kad nors ūkininkas M. B. 2021 m. sausio 8 d. pranešimu paliudijo, kad kalbėjosi su Salantų regioninio parko direkcijos darbuotojais, jo pranešime nebuvo nurodyta data, kada įvyko šis pokalbis. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo paaiškinime yra netikslumų, pvz., klaidingai nurodomos įvykusio incidento datos: pareiškėjas vienoje vietoje nurodo incidento datą lapkričio 25 d., kitur – gruodžio 25 d.; nurodo, kad darbai buvo atlikti gruodžio 26 d. (tikriausiai turima omenyje lapkričio 26 d.). Paaiškinimas yra formalus, nes net nenurodyta, nei kokie tie bendruomenių atstovai, nei kokiu pagrindu Salantų RPD tie pašarai atvežami ir pan.
Nurodo, kad atlikti tako remonto darbai patvirtina netinkamą pareiškėjo darbų organizavimo faktą dėl rekreacinės infrastruktūros nepriežiūros.
Pagal išsilavinimą, užimamas pareigas, profesinę patirtį pareiškėjas vertintinas kaip kvalifikuotas asmuo, kuriam taikytini aukšti teisės žinių (žinojimo, suvokimo ir taikymo) standartai, todėl nustatyti pažeidimai negali būti pateisinami.
Nurodo, kad pašarai buvo netinkami. Tą įrodo E. R. rekomendacijos, pareiškėjo raštas, kuriame nurodyta, kad Salantų regioninio parko direkcija nėra įsigijusi pašarų papildomam muflonų šėrimui. Kadangi žiemos laikotarpis šiltas, muflonai gali išsimaitinti iš Šauklių riedulyne esančios augmenijos, papildomas šėrimas nebuvo numatytas. Be to, atsakovo darbuotojas nustatė nekokybiškų pašarų faktą, šienainio senumą, atvykus į buveinės patikrą.
Pareiškėjas yra parko direktorius ir yra atsakingas už parke esančios rekreacinės infrastruktūros priežiūrą, jos remonto darbų organizavimą. Direkcijos nuostatų 10.3 punktas įpareigoja direktorių organizuoti, koordinuoti ir/ar vykdyti regioninio parko kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugą, teritorijos ar jos atitinkamų dalių pritaikymą lankymui, rekreacinį naudojimą, tvarkymą ir priežiūrą.
Atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir parodo, kad pareiškėjas veikė savo diskrecijos teise (savo nuožiūra), o nesivadovavo teisės aktų nuostatomis. Šį teiginį grindžia šiais faktais: pirma, muflonų pabėgimo faktas fiksuotas 2020 m. lapkričio 25 d., informacija raštu atsakingoms institucijoms pateikta tik 2020 m. gruodžio 18 d. Kaip pareiškėjas nurodo, kad nuo 2020 m. lapkričio 25 d. dienos buvo remontuojamas muflonų aptvaras, skaičiuojami muflonai, skambinta įvairių institucijų vadovams, bet realių veiksmų, susijusių su muflonų sugrąžinimu į aptvarą, nebuvo suorganizuota, nes iki 2020 m. gruodžio 15 d., iki kol buvo tikrinta buveinė vietoje, pabėgę muflonai į aptvarą nebuvo viliojami, nes aptvare arba nebuvo pašarų, arba jie buvo nekokybiški, supelėję, supuvę. Antra, pirmą pasitarimą dėl pabėgusių muflonų sumedžiojimo direktoriaus organizavo tik 2021 m. sausio 9 d., nors muflonai iki 2020 m. gruodžio 25 d. arba turėjo būti sugražinti į aptvarą, arba sumedžioti, bet iki 2020 m. gruodžio 26 d. direkcijos specialistai remontavo tvorą. Trečia, iki buveinės patikrinimo rekreacinė infrastruktūra aptvare buvo neprižiūrima, nes suremontuota buvo tik 2020 m. gruodžio 23 d., nors rekreacinės infrastruktūros priežiūra buvo numatyta ir direkcijos nuostatuose. Taigi, išvardinti faktai kaip tik ir nurodo, kad pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 25 d. Salantų regioninio parko direkcijos ekologas tarnybiniu pranešimu informavo pareiškėją, kad užfiksavo Šauklių riedulyno-kadagyno muflonų aptvaro tvoros pažeidimus (t. 1, b. l. 146).
2020 m. gruodžio 4 d. žiniasklaidoje pasirodė straipsnis „Muflonai įžiebė nesantaiką“ (t. 2, b. l. 78–79).
2020 m. gruodžio 16 d. atsakovo Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas surašė Šauklių riedulyne įrengto muflonų aptvaro būklės ir ten laikomų muflonų apžiūros aktą (t. 2, b. l. 83–96).
2020 m. gruodžio 18 d. Salantų regioninio parko direkcija apie galimai pabėgusius laukinius gyvūnus pranešė VĮ „Valstybinei miškų urėdijai“ (t. 1, b. l. 122), Klaipėdos miesto medžiotojų (žvejų) klubui „Aitra“ (t. 1, b. l. 123), Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Skuodo r. policijos komisariatui (t. 1, b. l. 124).
2020 m. gruodžio 18 d. atsakovas raštu “Dėl informacijos pateikimo” paprašė pareiškėjo pateikti informaciją (t. 2, b. l. 97–98).
2021 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas raštu “Dėl informacijos pateikimo” informaciją pateikė (t. 2, b. l. 100–104).
2020 m. gruodžio 21 d. E. R. atliko ekspertinį Šauklių riedulyne esančio muflonų aptvaro vertinimą aptvaro viduje ir greta aptvaro esančių teritorijų (t. 1, b. l. 116).
2021 m. sausio 4 d. atsakovas surašė pareiškėjui pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (t. 1, b. l. 23–25) (toliau – ir Pranešimas). Pareiškėjui pranešimas įteiktas 2021 m. sausio 5 d. (t. 1, b. l. 25).
2021 m. sausio 5 d. Skuodo girininkijos girininkas surašė raštą „informacija apie muflonų aptvarą“ (t. 1, b. l. 147), kuriame nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. sutiko salaptų regioninio parko direkcijos darbuotojus remontuojančius
2021 m. sausio 9 d. įvyko susirinkimas dėl Šauklių riedulyno muflonų galimo pabėgimo aplinkybių išsiaiškinimo ir priemonių jiems sugauti (t. 2, b. l. 38–39).
2021 m. sausio 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas surašė Teritorijos apžiūros aktą (t. 2, b. l. 45–46).
2021 m. sausio 11 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl nurodyto įtariamo tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 26–30).
2021 m. vasario 10 d. (dokumente nurodyta 2020 m. vasario 10 d., tačiau teismas tai laiko technine klaida) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos komisija tarnybiniam nusižengimui tirti, sudaryta direktoriaus 2020 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-135, priėmė Motyvuotą išvadą „Dėl M. Š. tarnybinio nusižengimo“ Nr. V6-2 (t. 1, b. l. 133–140, t. 2, b. l. 58–65), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – netinkamai atliko Salantų regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir tokiu būdu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį, t. y. netinkamai organizavo Salantų regioninio parko direkcijos veiklą, susijusią su įsipareigojimais dėl muflonų priežiūros, pasibaigus projektui. Konstatuota pareiškėjo kaltės forma – neatsargumas, siūloma skirti nuobauda – papaikimas.
2021 m. vasario 12 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. P1-17 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Salantų regioninio parko direktoriui M. Š.“ (t. 1, b. l. 132, t. 2, b. l. 57), kuriuo vadovaujantis Išvada pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, apskundė ją teismui.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą ginčo laikotarpiu reglamentavo Valstybės tarnybos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) (toliau – ir VTĮ). VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – ir pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1062-556/2018, LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1958/2008, LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje A4–678/2004).
Taigi nagrinėjamoje byloje teismas analizuos, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.
Atsakovas skundžiamu Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą Išvadoje. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas dėl neatsargumo netinkamai atliko Salantų regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir tokiu būdu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 5 d.) (toliau – ir Taisyklės) 36 ir 39 punktus, t. y. netinkamai organizavo Salantų regioninio parko direkcijos veiklą, susijusią su įsipareigojimais dėl muflonų priežiūros, pasibaigus projektui.
VTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas) ir tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas).
Biudžetinių įstaigų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovo pareigos yra organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos (1 punktas) ir užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų (2 punktas).
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
Taisyklių 36 punkte nurodyta, kad ištrūkus į laisvę laukiniams gyvūnams, aptvarų, voljerų ar kitų statinių naudotojai privalo nedelsdami pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir policijai apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį. Gyvūnų hibridai, svetimžemių ir invazinių laukinių gyvūnų rūšių gyvūnai bei Lietuvos teritorijoje natūraliai negyvenę laukiniai gyvūnai turi būti sugauti arba nužudyti per trumpiausią įmanomą terminą, bet ne ilgesnį kaip vienas mėnuo.
Taisyklių 39 punktas nustato, kad leidimo turėtojai privalo tvarkyti registrą, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus (rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą). Registre įrašai daromi apie kiekvieną gyvūną, įrašai atnaujinami per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo. Draudžiama į registrą įtraukti neteisingus duomenis apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus. Registras ir Leidimas turi būti pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams paprašius.
Teismas neigiamai vertina byloje susiklosčiusią situaciją, kai Išvadoje neaiškiai nurodoma, už kokias konkrečiai veikas pareiškėjas traukiamas tarnybinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad apibendrintos išvados (netinkamai organizavo) turi būti aiškiai konkretizuotos ir individualizuotos (ką netinkamai atliko arba ko konkrečiai pareiškėjas nepadarė). Išvadoje nurodytos blanketinės teisės normos turi būti konkretizuotos: pavyzdžiui, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas „netinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ turi būti detalizuotas nurodant, kokią pareigybės aprašymo nuostatą pareiškėjas pažeidė, ir kaip faktiškai pasireiškė šis pareigybės aprašymo punkto pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje Išvada yra neaiški, teismo posėdžio metu taip pat nebuvo galima nustatyti, kaip pasireiškė pareiškėjo neteisėta veika: kokiu konkrečiai veikimu ar neveikimu kokia teisės norma pažeista. Teismo posėdžio metu šių neaiškumų pašalinti nepavyko, nes atsakovo atstovė prašė remtis Išvada.
Taip pat teismas neigiamai vertina, kad Įsakyme nenurodyta, kokių teisės normų pažeidimas galutinai inkriminuotas pažeidėjui, o Išvadoje skirtingose vietose nurodomas skirtingas pažeistų teisės normų skaičius (pavyzdžiui, Išvados 7 puslapio paskutinė pastraipa ir Išvados 8 puslapio2 pastraipa nuo viršaus).
Teismas išanalizavo visas Išvadoje paminėtas pareiškėjo veikas.
Pirma, Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas turėjo Aplinkos apsaugos departamentui ir policijai apie tai pranešti raštu, ką jis padarė, bet tik 2020 m. gruodžio 18 d.
Pažymėtina, kad nei iš Išvados neaišku, nei teismo posėdyje nepavyko identifikuoti, kas inkriminuojama pareiškėjui: 1) pavėluotas pranešimas ar nepranešimas; 2) nepranešimas raštu; 3) koks, anot atsakovo, turėjo būti pranešimo turinys – „tvora sugadinta ir galimai pabėgo muflonai“ ar „pabėgo muflonai“.
Dėl šios veikos, inkriminuotos pareiškėjui, teismas pabrėžia, kad teisės aktai (Taisyklių 36 punktas) nenustato formos, kuria turi būti pranešta atsakingoms institucijoms. Tą pripažįsta ir atsakovas. Teismas daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir policijai gali būti pranešta bet kokia forma: tiek žodžiu, tiek raštu. Pažymėtina, kad pabėgus gyvūnams pranešimas žodžiu gali būti operatyviausias būdas imtis skubių veiksmų, todėl reikalavimas pateikti informaciją raštu gali vilkinti procesą.
Taip pat byloje atsakovas neįrodė, kad 2020 m. lapkričio 25 d. jau buvo galima patvirtinti faktą, kad pabėgo muflonai. Priešingai – teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs R. U. nurodė, kad net 2020 m. gruodžio 15 d. per patikrinimą vietoje jis nekonstatavo, kad aptvare muflonų nėra. Jis konstatavo, kad muflonų nematė.
Teismas nustatė šias faktines aplinkybes: 2020 m. lapkričio 25 d. apie incidentą (rastą sugadintą tvorą ir galimą muflonų pabėgimą) žodžiu pranešė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui V. M., Klaipėdos medžiotojų (žvejų) klubo „Aitra“ pirmininkui V. D., ūkininkui M. B., girininkui G. P.. Tai nurodyta Išvadoje, į bylą pateiktos mobiliojo telefono išklotinės (t. 1, b. l. 154). Policijai tada pareiškėjas nepranešė. Tą patvirtino pareiškėjas teismo posėdyje. Pareiškėjas pranešė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir policijai 2020 m. gruodžio 18 d. raštu. Tai konstatuota ir Išvadoje (Išvados 5 lapas), į bylą yra pateikti raštai, kuriais pranešta (t. 1, b. l. 124).
Teismas daro išvadą, kad ši neteisėta veika negali būti pripažinta kaip padaryta pareiškėjo: viena vertus, dėl Išvados neaiškumų ir nekonkretumo neaišku, kas buvo laikyta neteisėtais veiksmais; kita vertus teismas padarė išvadą, kad pranešti galima ir žodžiu, ne tik raštu, be to, atsakovas neįrodė, kad 2020 m. lapkričio 25 d. buvo galima daryti vienareikšmę išvadą, kad muflonai pabėgo iš aptvaro.
Antra, Išvadoje nurodyta, kad nebuvo tvarkomas muflonų registras, kuriame turi būti daromi įrašai apie kiekvieną gyvūną, nes registras patvirtintas tik 2021 m. sausio 4 d.
Pažymėtina, kad ši veika nebuvo nurodyta pareiškėjui įteiktame Pranešime (t. 2, b. l. 23–25).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gavęs pranešimą apie tarybinį nusižengimą, turi aiškiai suvokti, kuo jis kaltinamas, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008; 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009; 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009).
Nagrinėjamu atveju atsakovui Pranešime nenurodžius ir nepaprašius pasiaiškinti dėl muflonų registro tvarkymo, pareiškėjas negalėjo pateikti paaiškinimų, todėl toks pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pripažįstamas iš esmės suvaržančiu pareiškėjo galimybes tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas (LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1846-629/2020 ir kt.). Tai ne formalus, bet esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pagrindas panaikinti atsakovo išvadą, kad pareiškėjas padarė šią neteisėtą veiką.
Trečia, Išvadoje nurodyta, kad pabėgusiems muflonams taikomos viliojimo priemonės į aptvarą nėra efektyvios, aptvare vykdomas šėrimas nėra racionalus, pašarai nekokybiški ir neracionaliai naudojami. Pareiškėjas su šiuo teiginiu nesutinka, nurodo, kad pašarai tinkamai gyvuliams ėsti, jie padėti ne ėdžiose, o ant žemės, kad būtų galima stebėti kameromis, pašarai skirti ne šėrimui, o tik priviliojimui.
Teismas išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus: į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad šienainio pakraščiuose yra tamsios, pilkos, žalsvos spalvos (elektroniniu būdu pateikto atsiliepimo priedai – spalvotos nuotraukos Nr. 12 ir Nr. 13), jis yra šlapias; 2) 2020 m. gruodžio 16 d. atsakovo Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Šauklių riedulyne įrengto muflonų aptvaro būklės ir ten laikomų muflonų apžiūros akte (t. 2, b. l. 83–96) nurodyta, kad pašarai nekokybiški (t. 2, b. l. 83); 3) teismo posėdyje Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas nurodė, kad šienas buvo netinkamas, druska ir grūdai buvo tinkami ėsti, jie buvo sušlapę, nes papilti ant žemės; 4) 2020 m. gruodžio 21 d. E. R. ekspertiniame Šauklių riedulyne esančio muflonų aptvaro vertinimu aptvaro viduje ir greta aptvaro esančių teritorijų vertinime (t. 1, b. l. 116) nurodyta, kad pašarai tinkami šerti ir vilioti, rekomenduojama žvėris vilioti stiprų kvapą skleidžiančiu šienainiu. Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju muflonai buvo viliojami pašarais, kurie buvo tinkami gyvuliams šerti. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad pašarus būtinai reikėjo sudėti į ėdžias, nes pareiškėjas nurodė priežastis (būtinybė stebėti kameromis), kodėl pašarai buvo ant žemės.
Teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai inkriminavo pareiškėjui analizuojamą neteisėtą veiką. Pirma, aptvare buvę muflonai buvo privilioti naudotomis priemonėmis: buvo suskaičiuoti 8 gyvūnai. Antra, iš aptvaro pabėgusių muflonų priviliojimo sėkmė nepriklauso vien nuo žmogiškųjų pastangų. Trečia, byloje nustatyta, kad pašaro buvo, jis atitiko minimalius standartus (tą įrodo fotonuotraukos).
Ketvirta Išvadoje nurodyta, kad lankytojams įrengtas takas vietomis sulūžęs.
Pareiškėjas teigia, kad takas buvo sulūžęs tik vienoje vietoje, tai užfiksuota po sezono pabaigos, takas buvo nedelsiant sutaisytas.
Teismas daro išvadą, kad atsakovė teisingai užfiksavo tako sulūžimo faktą, to neginčija ir pareiškėjas, tačiau į bylą pateiktos fotonuotraukos (takas sulūžęs vienoje vietoje), pareiškėjo paaiškinimai (tako remontas organizuojamas po sezono pabaigos), elgesys nedelsiant sutaisant taką (t. 2, b. l. 41) ir pridėti įrodymai, kad takas nuolat buvo prižiūrimas (t. 1, b. l. 22) įrodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio principai nebuvo pažeisti. Valstybės turtu rūpinamasi, jis nuolat remontuojamas, nustačius defektus, jie nedelsiant šalinami.
Pažymėtina, kad Išvadoje cituojama, kad apžvalgos bokšto stogo danga nuplėšta vėjo, tačiau konkretus pažeidimas šiuo aspektu nėra inkriminuotas (nėra nurodyta, kokie pareiškėjo veiksmai, kokius teisės aktus dėl bokšto pažeidė). Teismas daro išvadą, kad ši veika pareiškėjui nebuvo inkriminuota išvadoje, todėl bokšto stogo dangos aplyšimo nevertins ir dėl jo nepasisakys.
Pažymėtina, kad atsakovo atsiliepime teismui įvardintos pareiškėjos tam tikros veikos, kurios galėtų būti kvalifikuojamos pagal kai kurias Išvadoje nurodytas teisės normas, teisinės reikšmės neturi, nes ginčo nagrinėjimo teisme metu tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2158-756/2020).
Penkta, Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas faktiškai nepadarė nieko, kad muflonai būtų sugauti ir sugrąžinti. Taip pat Išvadoje prie pareiškėjo kaltės įvardijama, kad pareiškėjas turėjo turėti numatytą veiksmų planą, ko pirmiausia reikėtų imtis, įvykus panašaus pobūdžio incidentui.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad jokie teisės aktai nenustato pareigos turėti veiksmų planą, Išvadoje tokie teisės aktai taip pat nenurodyti, teismas šią neteisėtą veiką (turėjo turėti numatytą veiksmų planą, ko pirmiausia reikėtų imtis, įvykus panašaus pobūdžio incidentui) pašalina iš pareiškėjui inkriminuotų.
Pažymėtina, kad iš Išvados galima daryti prielaidą, kad pareiškėjui inkriminuotas neveikimas iš viso, o ne pavėluotas veikimas. Todėl teismas netirs pavėluoto veikimo, o tik neveikimą. Taip pat neaišku (Išvadoje nenurodyta), kokiu laikotarpiu pareiškėjas neveikė.
Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad pareiškėjas faktiškai nepadarė nieko, kad muflonai būtų sugauti ir sugrąžinti. Nustatyta, kad pareiškėjas atliko šiuos veiksmus: 1) sužinojęs apie tvoros pažeidimus, davė nurodymą skubiai organizuoti, koordinuoti muflonų skaičiaus nustatymą aptvare (t. 1, b. l. 146); 2) 2020 m. lapkričio 25 d. apie incidentą (rastą sugadintą tvorą ir galimą muflonų pabėgimą) žodžiu pranešė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui V. M., Klaipėdos medžiotojų (žvejų) klubo „Aitra“ pirmininkui V. D., ūkininkui M. B., girininkui G. P.; 3) Salantų regioninio parko darbuotojai vykdė muflonų bandos skaičiavimą, viliojo juos pašarais (t. 1, b. l. 149), taisė tvorą (t. 1, b. l. 150 ir kt.); darbuotojai tarnybiniu transportu nuolat vyko tikrinti aptvaro ir stebėti situacijos (t. 1, b. l. 176–199, t. 2, b. l. 34); 4) pranešė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir policijai 2020 m. gruodžio 18 d. raštu; 5) 2021 m. gruodžio 21 d. pakvietė muflonų augintoją E. P. atlikti ekspertinį Šauklių riedulyne esančio muflonų aptvaro vertinimą aptvaro viduje ir greta aptvaro esančių teritorijų (t. 1, b. l. 116); 6) 2021 m. sausio 7 d. išsiuntė kvietimus į organizuojamą išvažiuojamąjį susirinkimą Šauklių riedulyne-kadagyne dėl muflonų galimo pabėgimo aplinkybių išsiaiškinimo ir priemonių jiems sugauti;7) 2021 m. sausio 9 d. su Aplinkos ministerijos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui V. M. atliko Šauklių riedulymo aptvaro apžiūrą (t. 2, b. l. 45);8) 2021 m. sausio 9 d. suorganizavo susirinkimą Šauklių riedulyne-kadagyne dėl muflonų galimo pabėgimo aplinkybių išsiaiškinimo ir priemonių jiems sugauti; 9) 2021 m. sausio 22 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus išdavimo (t. 1, b. l. 16).
Taigi teismas daro išvadą, kad ši neteisėta veika (pareiškėjas faktiškai nepadarė nieko, kad muflonai būtų sugauti ir sugrąžinti) negali būti pripažinta kaip padaryta pareiškėjo.
Šešta, Išvadoje nurodyta, kad minėtos teisės aktų nuostatos buvo pažeistos, nes pareiškėjas netinkamai organizavo Salantų regioninio parko direkcijos veiklą, susijusią su įsipareigojimais dėl muflonų priežiūros, pasibaigus projektui. Šis teiginys Išvadoje nėra niekaip detalizuotas. Teismui neįmanoma patikrinti, ką netinkamai organizavo pareiškėjas. Be to, į bylą pareiškėjas pateikė paaiškinimus apie Salantų regioninio parko direkcijos įsipareigojimus dėl muflonų priežiūros ( t. 1, b. l. 18–22), pridėjo Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalą, kuriame žymimi turimi muflonai (t. 1, b. l. 49), pateikė 2020 m. liepos 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktą (t. 1, b. l. 60–61) apie atliktą planinį patikrinimą, vykdant laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje kontrolę, pateikė Salantų regioninio parko direktoriaus patvirtintus Salantų regioninio parko direkcijos ūkvedžio (t. 1, b. l. 71), ekologo (t. 1, b. l. 72–73) pareigybės aprašymus, kuriuose jiems patvirtintos funkcijos, susijusios su parko inventoriaus priežiūra, monitoringo vykdymu ir kt., pateikė 2020 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą apie įsigytą laižalą (t. 1, b. l. 82), pateikė 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl dvigubo pjovimo džiovintos medienos įsigijimo (t. 2, b. l. 41), pridėjo 2015 m. gruodžio 31 d. Salantų regioninio parko direktoriaus įsakymą „Dėl muflonų priežiūros Salantų regioninio parko direkcijoje taisyklių patvirtinimo ir atsakingų asmenų skyrimo“ (t. 2, b. l. 47–49) ir kt.
Teismas daro išvadą, kad ši neteisėta veika (netinkamai organizavo Salantų regioninio parko direkcijos veiklą, susijusią su įsipareigojimais dėl muflonų priežiūros, pasibaigus projektui) negali būti pripažinta kaip padaryta pareiškėjo: viena vertus, dėl Išvados nekonkretumo (nėra aišku, ką konkrečiai netinkamai organizavo); kita vertus teismui pateikti įrodymai, kad pareiškėjas organizavo Salantų regioninio parko direkcijos veiklą, susijusią su įsipareigojimais dėl muflonų priežiūros, tiek vykstant, tiek pasibaigus projektui.
Teismas pažymi, kad atsiliepime į skundą yra nurodyta, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kurių teisės aktai nenumato. Dėl šios inkriminuotos veikos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad negali įvardinti, kokius veiksmus atliko pareiškėjas, kurių nenumato teisės aktai. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas teikė skirtinga informaciją skirtingoms institucijoms. Pažymėtina, kad šios veikos nebuvo nurodytos Pranešime ir Išvadoje, todėl jos negali būti pripažinta, kad pareiškėjas jas padarė.
LVAT praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad atsakovo atsiliepime teismui bei teismo posėdyje duotuose paaiškinimuose įvardintos pareiškėjos tam tikros veikos, kurios galėtų būti kvalifikuojamos pagal kai kurias Išvadoje nurodytas teisės normas, teisinės reikšmės neturi, nes ginčo nagrinėjimo teisme metu tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2158-756/2020).
Pažymėtina, kad Išvadoje nenurodyta, kaip įvertintas ankstesnis pareiškėjo darbas, ar pareiškėjas turi galiojančių tarnybinių nuobaudų, ar buvo skatintas. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad per visą tarnybą jokių tarnybinių nuobaudų niekada nėra gavęs, ne karą buvo skatintas.
Taigi apibendrinant teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų atlikęs jam inkriminuotas neteisėtas veikas arba pašalino inkriminuotas jam veikas, nes tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.
Pagal LVAT praktiką nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir valstybės tarnautojui negalima reikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–3777/2011). Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (LVAT 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017). Būtent dėl šios priežasties teismas negali perimti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens kompetencijos ir už jį spręsti dėl pareiškėjo atsakomybės už veikas, už kurias vadovas tarnybinės nuobaudos neskyrė.
Kadangi nenustatyta, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotus teisės aktų pažeidimus, nenustatytas būtinasis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – neteisėta veika (VTĮ 32 straipsnio 1 dalis).Atitinkamai nėra ir pareiškėjo kaltės, ir priežastiniu ryšiu susijusių pasekmių. Nesant tarnybinio nusižengimo sudėties konstatuotina, kad Įsakymas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2021 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. P1-17 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Salantų regioninio parko direktoriui M. Š.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.