Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

4. Pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pareiškėja nurodė, kad ji bylinėjimosi stadijoje Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 neturėjo advokato, todėl negalėjo tikėtis teisinės pagalbos. Ji neturėjo lėšų teisininkui samdyti, o apie valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą neturėjo informacijos, todėl tik šiemet ji sužinojo, kad byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas pažeidžiant teisės normas. Šią informaciją gavo iš teisininkų 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje, kai į teisininkus kreipėsi gavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsakymą Nr. 1.15-5T-257 į savo 2019 m. liepos 4 d. prašymą. Todėl šią priežastį prašė laikyti svarbia ir atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

8. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos O. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, priteisė iš pareiškėjos 38,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

9. Teismas pripažino nustatytu, kad pareiškėja savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia aplinkybėmis, jog bylinėjimosi stadijoje Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-8805/2012 ji neturėjo advokato, todėl negalėjo tikėtis teisinės pagalbos – ji neturėjo lėšų teisininkui samdyti, o apie valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą neturėjo informacijos, todėl tik šiemet sužinojo, kad byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas pažeidžiant teisės normas. Šią informaciją gavo iš teisininkų 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje, kai į teisininkus kreipėsi gavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsakymą Nr. 1.15-5T-257 į savo 2019 m. liepos 4 d. prašymą. Nurodytą priežastį prašė laikyti svarbia ir atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujino pateikti. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. gavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. 1.15-ST-257, 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teisininkus, kurie paaiškino, jog turi kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Todėl pareiškėja ir kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašo atnaujinti procesą Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2805/2012, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2012 m. gruodžio 27 d., įsiteisėjo 2013 m. gegužės 15 d., pačiai pareiškėjai pasirašytinai įteiktas teismo sprendimo paskelbimo dieną, t. y. 2012 m. gruodžio 27 d.

10. Teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas pareiškėjai skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 27 d., kadangi pareiškėja dalyvavo teismui skelbiant sprendimą, todėl paskutinė diena prašymui atnaujinti procesą pateikti buvo 2013 m. kovo 27 d. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 teismui pateikė 2019 m. gruodžio 16 d., praleidusi (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą.

11. Spręsdamas dėl pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų prašymo pateikimo teismui termino praleidimo priežasčių, t. y., kad apie teismo sprendime padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą, ji sužinojo tik 2019 m. rugsėjo 30 d., kai į teisininkus kreipėsi gavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsakymą Nr. 1.15-5T-257 į savo 2019 m. liepos 4 d. prašymą, teismas nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 5 metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, dėl to nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 buvo priimtas 2012 m. gruodžio 27 d., įsiteisėjo 2013 m. gegužės 15 d., todėl 5 metų terminas suėjo 2018 m. gegužės 15 d. Termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

12. Spręsdamas dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo teismas pripažino nustatytu, kad Prienų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., A. B., R. K., A. S., R. K., M. B., V. D., D. B., A. N., J. A., G. D., B. K., G. B., E. Ž., D. B., A. S., L. M., J. Š., O. Ž., V. Ž., A. B., A. A., G. Š., I. Ž., J. K., O. B., D. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje pareiškėjos O. M. patikslintą pareiškimą atmetė. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, O. M. apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,75 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimą tinkamo teisės normų taikymo aspektu, t. y. peržiūrėjo apeliacine tvarka, dėl to nėra vienos iš sąlygų atnaujinti bylos nagrinėjimą vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 9 punktu. Nepaisydamas to, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas buvo peržiūrėtas, teismas išsprendė ir klausimą dėl galimybės šioje byloje atnaujinti procesą teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), pagrindu ir nustatė, kad prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė spendimą byloje, kuri iš viso neturėjo būti nagrinėjama teisme, kadangi U. Ž. paveldėto po sutuoktinio mirties turto valdymo faktą ir valdyto turto apimtį patvirtino dokumentai, gauti iš valstybinių institucijų, kurie buvo pakankami nuosavybės teisų atkūrimui vykdyti. O. M. nurodė, kad jos pateikti įrodymai: Lietuvos centrinio archyvo 2006 m. gruodžio 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) rūšiavimo komisijos archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas Ž. J. K. kaime turėjęs 24,23 ha žemės, iš jos 20,00 ha ariamos, 1,23 ha ganyklų, 3,00 ha neapmokestinto miško, (duomenys neskelbtini) savininkų sąrašas, kuriame įrašyta Ž. U., turinti 22,97 ha žemės, 1939 m. rugsėjo 16 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai patvirtina U. Ž. perimto valdyti po sutuoktinio mirties turto sudėtį, tai pakankamai aiškūs, tikslūs ir teisėti jos valdyto turto apimtį patvirtinantys dokumentai, todėl Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 gavęs pareiškėjos pateiktą pareikšimą su priedais juos turėjo atsisakyti priimti, nes prie pareiškimo pridėti priedai neabejotinai patvirtino įrodinėjamo U. Ž. turto valdymo faktą – faktui patvirtinti nereikėjo nei papildomų dokumentų paieškos, nei jų atkūrimo, o priimtame 2012 m. gruodžio 27 d. sprendime padaryta aiški teisės taikymo klaida – teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė spendimą byloje, kuri iš viso neturėjo būti nagrinėjama teisme. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutiko ir nurodė, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas 1940 m. liepos 22 d. L. S. priėmus žemės nacionalizavimo deklaraciją. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais siekiama atkurti nuosavybės teises asmenims, kurių nekilnojamasis turtas neteisėtai buvo nacionalizuotas okupacinės valdžios. Atkūrimo įstatymo prasme, nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 4 punktas). Atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti nustatyta, kurio asmens teisės buvo pažeistos vykdant žemės nacionalizaciją, t. y. privalo būti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ir kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte nustatyti kiti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, o šios tvarkos 13 punkte reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte nustatyti kiti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Tai gali būti žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“; įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.); nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas. Tvarkos 13 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 1.1.2 papunktyje nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais, gali būti šie papildomi dokumentai: Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947-1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai; įvairūs Lenkijos (1920-1939 metais), Lietuvos TSR (1940-1941 metais, 1945-1948 metais), Vokietijos (1941-1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte – 1939-1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas ir kiti dokumentai; Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941-1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai; mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą. Todėl sprendė, kad (duomenys neskelbtini) savininkų (duomenys neskelbtini) sąrašas nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises. Taip pat nurodė, jog šis bei kiti prašyme nurodyti dokumentai, kurie patvirtina U. Ž. paveldėto po sutuoktinio mirties turto valdymo faktą ir valdyto turto apimtį, buvo pateikti ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kurio sprendimas patikrintas apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs O. M. apeliacinį skundą nenustatė, jog byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pažeidžiant teisės normas. Be to nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sąrašas nelaikytinas tinkamu dokumentu, kadangi dėl jo tinkamumo jau yra priimtas įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2893-423/2018, kuriame konstatuota, kad bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos senelė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 21,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir 1,74 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), vertino pareiškėjos skunde nurodytus dokumentus: Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gruodžio 6 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie nekilnojamąjį turtą“, (duomenys neskelbtini) savininkų sąrašą, 1939 m. teismo sprendimą, UAB „Geoma LT“ 2012 m. vasario 6 d. O. M. prašymu parengtą planą teisminiam nagrinėjimui. Kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, įrodančių buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pareiškėja nei Nacionalinė žemės tarnyba teismui nepateikė. Be to, nurodoma, kad teisėja L. R. 2012 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 be teisinio pagrindo – išvados iš Nacionalinės žemės tarnybos, po administracinių teismų priimtų sprendimų. Pažymėjo, kad Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka). Š. T. 13 punktas numato, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Todėl laikė, jog nors rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog teismai išnagrinėjo civilinę bylą be žemėtvarkos skyriaus pasiūlymo kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo, tačiau pagrindžiant šią aplinkybę prie rašytinių paaiškinimų pridedamas pasiūlymo šablonas, kuris nėra laikomas tinkamu įrodymu, taip pat nepateikiama įrodymų pagrindžiančių, jog Nacionalinei žemės tarnybai netrūko dokumentų, norit pareiškėjai atkurti nuosavybės teises. Todėl sprendė, jog net ir nesant civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 žemėtvarkos skyriaus pasiūlymo kreiptis į teismą, bendrosios kompetencijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes pareiškėjos nurodytas nuosavybę pagrindžiantis dokumentas – 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašas nepagrindžia jokių duomenų apie U. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės kiekį, kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, įrodančių buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pareiškėja nepateikė.

13. Teismas pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose dieną prieš paskirtą teismo posėdį, nurodyto naujo proceso atnaujinimo pagrindo – dėl neteisėtos sudėties teismo ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 8 punktas), kuris nebuvo nurodytas prašyme atnaujinti procesą ir su kuriuo nebuvo susipažinę byloje dalyvaujantys asmenys, nenagrinėjo. Teismas išaiškino pareiškėjai, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo kitu pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, dėl to nėra vienos iš sąlygų atnaujinti bylos nagrinėjimą vadovaujantis (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, bet nepaisant šios priežasties ir jos konstatavimo nutartyje, teismas, pažeisdamas įstatymų reikalavimus, net neatnaujinęs proceso išnagrinėjo bylą iš naujo, tuo aiškiai parodęs kad daro teisės normos pažeidimą. Tokie veiksmai tik dar kartą įtikino pareiškėją apie nuolatinį teisės normų pažeidinėjimą - toks buvo padarytas ir priimant bylą nagrinėti Prienų rajono teisme.

1.5. Kritiškai vertintinas nutarties argumentas dėl bylos priėmimo nagrinėti be teisinio pagrindo - išvados nebuvimo iš Nacionalinės žemės tarnybos. Iš teismo argumentų ir analizės, darytina išvada, jog teismui jokie reikalavimai negalioja ir bet koks elgesys yra pateisinamas, gi iš pareiškėjos reikalaujama pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jog Nacionalinei žemės tarnybai netrūko dokumentų, norint pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, kadangi aplinkybę, jog pareiškėjai trūksta dokumentų nuosavybės teisėms atkurti, galėjo konstatuoti tik Nacionalinė žemės tarnyba, surašydama išvadą ir atsisakydama atkurti nuosavybės teises - šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba išvados nesurašė, tai reiškia kad ji laikė, jog buvo pakankamai dokumentų pareiškėjai atkurti nuosavybės teise.

1.6. Pirmosios instancijos teismas iš esmės net nesprendė termino praleidimo prašymui paduoti dėl proceso atnaujinimo priežasčių, jų svarbos, o tik vienu sakiniu nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti. Tačiau tuo pačiu teismas išnagrinėjo bylą pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, nors teisės normos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis), numato, kad tik atnaujinus bylos nagrinėjimą teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal CPK taisykles. Todėl laikytina, kad teismas pažeidė nagrinėjimo proceso eiliškumo taisykles ir viršijo savo įgaliojimus, tuo pažeisdamas pareiškėjos teises - atnaujinus bylos nagrinėjimą byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tuo pačiu pareiškėjai suteikiamos didesnės galimybės apginti savo interesus.