- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1947-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01452-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- P. G.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-4821-329/2011 pagal Lindorff Oy ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 843,86 Lt skolai grąžinti, 284,33 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad UAB „Tele2“ ir atsakovas 2001 m. gruodžio 6 d. sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. R2.2 A670-69044 1213, kuria UAB „Tele2“ įsipareigojo atsakovui teikti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, sutartyje numatytas papildomas paslaugas, perdavė naudotis SIM kortelę, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovas neapmokėjo 2004 m. balandžio 30 d. išrašytos PVM sąskaitos–faktūros, liko skolingas 843,86 Lt. 2005 m. gruodžio 29 d. sutartimi UAB „Tele2“ įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisę perleido naujajam kreditoriui – ieškovui. Dėl reikalavimo perleidimo atsakovas sutiko (sutarties dalyje „Kitos sąlygos“, CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Per teismo nustatytą terminą atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Konstatavo, kad 2005 m. gruodžio 29 d. Lindorff Oy ir UAB „Tele2“ pasirašyta skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartis atsakovui nesukėlė teisinių pasekmių, nes atsakovui įstatymo nustatytu būdu apie cesijos sutarties sudarymo faktą nebuvo tinkamai pranešta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas už akių neteisėtas ir nepagrįstas.
Pažeistas CK 6.109 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, nes atsakovas 2001 m. gruodžio 6 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 9.6 punktu sutiko dėl reikalavimo teisės perleidimo tretiesiems asmenims jo nemokumo atveju.
Nepagrįstai spręsta, kad atsakovui nebuvo siųstas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo. Lindorff Oy tokį pranešimą atsakovui siuntė paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu. Teismas nesivadovavo CPK 115 straipsnio 2 dalimi ir nenustatė ieškovui termino, per kurį jis būtų pateikęs įrodymus apie atsakovui siųstą pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo.
Nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama nagrinėjamu klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 plečiamai pasisakė dėl reikalavimo perleidimo tvarkos ir pažymėjo, jog „...kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalis nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pranešus skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento.“ Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (paskutinės žinomos gyvenamosios vietos seniūnijos seniūnui), todėl atsakovas apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas pagal civilinio proceso taisykles (CPK 111, 114, 135 straipsniai).
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl reikalavimo perleidimo tvarkos, netinkamai vertino rašytinius įrodymus, todėl netinkamai pritaikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Nustatyta, kad UAB „Tele2“ ir atsakovas 2001 m. gruodžio 6 d. sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. R2.2 A670-69044 1213, kuria UAB „Tele2“ įsipareigojo atsakovui teikti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo mokėti už paslaugas mokesčius, nustatytus UAB „Tele2“ patvirtintuose kainoraščiuose (b. l. 6). UAB „Tele2“ 2004 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą už suteiktas paslaugas 843,86 Lt sumai (b. l. 7). Byloje nėra duomenų, kad šią PVM sąskaitą–faktūrą atsakovas apmokėjo. 2005 m. gruodžio 29 d. sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teises į pradelstas gautinas sumas, atsirandančias UAB „Tele2“ sudarytų sutarčių su fiziniais ir juridiniais asmenimis pagal rašytinius susitarimus pagrindu (b. l. 8).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas 2001 m. gruodžio 6 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 9.6 punktu sutiko dėl reikalavimo teisės perleidimo tretiesiems asmenims jo nemokumo atveju, ir pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovui įstatymo nustatytu būdu apie cesijos sutarties sudarymo faktą nebuvo tinkamai pranešta.
Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog „...cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsakovui ieškinys su priedais, kurių vienas buvo reikalavimo perleidimo sutartis, buvo įteiktas pagal tuo metu galiojusią CPK 123 straipsnio 3 dalį – Vilijampolės seniūnijos seniūnui (b. l. 23). Vadovaudamasi kasacinio teismo formuojama praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks reikalavimo įvykdyti prievolę ir cesijos sutarties pateikimas atsakovui atitiko CK 6.109 straipsnyje nustatytą pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl buvo galimas.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl padarė neteisingą išvadą apie ieškinio nepagrįstumą. Teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų neatitinkantis teismo sprendimas panaikintinas. Kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Patenkinus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir valstybės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui Lindorff Oy (juridinio asmens kodas 0140351-4) 843,86 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt tris litus 86 ct) skolai grąžinti, 284,33 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 33 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Lt (šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 13,1 Lt (trylika litų 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui Lindorff Oy (juridinio asmens kodas 0140351-4) 68 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.