- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 1-210-593/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41194-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Olegas Šibkovas
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- D. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiajam A. M., kaltinamajam D. Č., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, teismo medicinos ekspertui G. A. C., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančių asmens dokumentų (asmenybė nustatyta iš CDB), teistas:
2013-07-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., laisvės apribojimu 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose;
2014-11-06 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2015-06-05 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius 64¹ str. – 20 parų arešto bausme, BK 64 str. pagrindu subendrinus bausmę su 2014-11-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 35 paros arešto, areštinėje, atliekant poilsio dienomis, 2015-09-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, patenkinus Kalėjimų departamento prie LR TM teikimą, pakeista 2015-06-05 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 35 arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis tvarka į įprastine arešto atlikimo areštinėje tvarka, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. nuo 2015-07-22, 23.00 val. iki 2015-07-23, 00.25 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų su A. M. tyčia sudavė daugybinius smūgius kumščiais ir spyrė A. M. į veidą, galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, po ko, pargriovęs nukentėjusįjį ant grindų, ne mažiau 4 kartų sudavė jam kumščiais bei spyrė į veidą, galvą, pilvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, ne mažiau 3 kartų kojomis užlipo ant gulinčiojo krūtinės ir trypė gulintį aukštielninką A. M., tokiu būdu iš viso į galvą-veidą sudavė ne mažiau 11 smūgių, į kaklą sudavė ne mažiau 1 smūgį, į rankas ir kojas sudavė ne mažiau 8 smūgių, tokiu padarė nukentėjusiajam daugybinius kūno sužalojimus – kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą kaktos kairėje, kraujosruvą bei muštinę žaizdą virš kairio antakio vidurinės dalies, muštinę žaizdą kairio antakio vidinio galo projekcijoje, kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių obuolių junginėse, žaizdą dešinio antakio lanko projekcijoje, žaizdą dešinio skruostikaulio viršutinio krašto projekcijoje, kraujosruvą dešinio skruosto srityje, pereinančią į dešinio žando sritį, muštinę žaizdą nosies šaknyje, kraujosruvą kairio skruosto srityje, kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, kraujosruvą smakro kairėje, kraujosruvą smakro dešinėje, žaizdą smakro dešinėje kiek žemiau lūpų dešinio kampo, kraujosruvą už dešinės ausies pereinančią į ausies kaušelį, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose išorinių kraujosruvų projekcijoje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, apimančią ir dešinį smilkininį raumenį, nusileidžiančią bei susiliejančią su veido kraujosruvomis, poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių komplekso daugybinius lūžius: poliežuvinio kaulo dešinio rago, skydinės kremzlės dešinės plokštelės viršutinio rago, kairiosios skydinės plokštelės užpakalinio krašto ir plokštelių jungties, žiedinės kremzlės lanko, kraujosruvas paviršiniuose ir giliuosiuose kaklo raumenyse, kraujosruvas paraverbaliai kaklinėje dalyje, kraujosruvas kaklo ir viršutinės dalies paodėje, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, blauzdoje, kairio kelio srityje, kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, kairės pusės III šonkaulio lūžį tarp priekrūtinkaulinės ir vidurinės raktikaulio linijų, kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžį vidurinėje raktikaulio linijoje su pasieninės plyšimu VI šonkaulio lūžgalių projekcijoje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžį tarp vidurinės raktikaulio ir priekinės pažasties linijų, kairio plaučio kraujosruvą, dešinės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžį kaulinių ir kremzlinių dalių riboje, dėl ko, nuo liemens traumos palaipsniui išsivysčius kvėpavimo nepakankamumui nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, taip nužudė A. M. ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.
Kaltinamasis D. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog tikslo nužudyti A. M. neturėjo. D. P. pasiūlė nueiti į butą išgerti ir jis sutiko. Atėjo dviese su D. P. bute buvo A. M., kurį pirmą kartą matė ir D. K., kurį prieš tai kartą matė. D. Č. atsinešė alaus, kiti irgi gėrė alų. Prieš ateidamas į butą, buvo ,,normaliai“ išgėręs ir jautėsi girtas. Bute A. M. pradėjo prie D. Č. kabinėtis, D. Č. jį ramino. Po to jis lindo prie D., vadino ją visokiais žodžiais. Ir D. K. buvo pasakęs jam ramintis. A. M. atsisėdo šalia D. Č., pradėjo sakyti, kad jis toks ir anoks, ėmė už kaklo. Kaltinamasis jam pasakė ramintis, kėlėsi persėsti kitur, o nukentėjusysis puolė jį iš nugaros, po ko viskas ir prasidėjo. Nesuprato, ką padarė, atsipeikėjo tik po to, kai D. atitraukė. Tada iš to buto išvažiavo, išvežė D. G.. Jeigu būtų buvęs blaivus, būtų iškvietęs greitąją. Viskas įvyko spontaniškai, nesusigaudė ką daro, sunku tai paaiškinti – aptemo protas. Atsimena parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, žino, kad buvo suduota 20 smūgių, teigia, jog juos sudavė į galvą, į šonkaulius, į kitas kūno vietas. Nesmaugė. Į galvą buvo apie 11 smūgių, kiti į šonkaulius, galvą, kaklą. Mušė nežiūrėdamas, kur duoti. Kai A. M. gulėjo ant žemės, jį įkėlė į lovą – pasodino ant sofos. Pasakė D. K., kad jis atneštų vandens, bet jis nenešė. Tada dar virtuvėje parūkė, po to pasižiūrėjo, kad nukentėjusysis gyvas, kvėpuoja, nepagalvojo, kad reikia iškviesti greitąją, nes buvo girtas. Paskambino D. G., kuris tuo metu dirbo taksistu ir jis nuvežė prie (duomenys neskelbtini) esančių nakvynės namų, tačiau į nakvynės namus D. Č. nėjo – ėjo į darbovietę lentpjūvėje, kur tuo metu dirbo, nes norėjo prieš darbą išsimiegoti. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. 61-63 b. l.), D. Č. patvirtino, jog nukentėjusysis vadino D. negražiais žodžiais, tačiau kodėl – nežino, mano, kad jie buvo nuo seniau pažįstami. Taip pat patvirtino, jog su alkūne prirėmė A. M. kaklą, bet atleido, tuo metu, kai norėjo pereiti kitur atsisėsti. Teigia, jog pajautė, kad jam už nugaros kažkas stovi ir todėl trinktelėjo nukentėjusiajam tuo metu, kai jis jau buvo atsistojęs. Trenkė, kad pats negautų smūgio ir po to sudavė kitus smūgius. Teigia, jog parodymų patikrinimo vietoje metu – viską parodė teisingai. Su civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins.
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis D. Č. parodė butą (duomenys neskelbtini), į kurį atėjo kartu su Diana, bute parodė vietas, kur 2015-07-22 įvykio metu sėdėjo pats ir kiti dalyviai, pademonstravo, kaip susikibo su A. ir jam sėdinčiam smūgiavo kumščiu bei spyrė keliu, pademonstravo kaip jį nutraukė nuo lovos bei smogė gulinčiam kumščiu bei spyrė, parodė, į kokias kūno vietas nukentėjusiajam sudavė smūgius rankomis bei kojomis bei kurioje vietoje paliko nukentėjusįjį išeidamas iš buto, o būtent: iš pradžių abu susikibo už kaklo, tačiau po kurio laiko vienas kitą paleido, nukentėjusysis nuėjo į virtuvę, grįžo, sėdėjo vėl tame pačiame kambaryje. Vėliau vėl konfliktas tarp jų atsinaujino ir D. Č., nenorėdamas, kad jam suduotų nukentėjusysis pats ėmė jį mušti sėdintį ant sofos, sudavė 16-17 smūgių į veido sritį ir tris kartus spyrė jam sėdinčiam ant sofos keliu ir po to parvertė ant grindų, toliau mušė, sudavė kumščiu į veidą pataikydamas į nosį bei spyrė nukentėjusiajam į kairį šoną ( 2 t., 176- 177 b. l.).
Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog A. M. buvo jo dėdė – mamos brolis. Mirties aplinkybes sužinojo tik kai susipažino su byla. A. M. kartą į mėnesį ateidavo pas žmoną į darbą ir paprašydavo pinigų, per šventes atvykdavo pas juos. Kad mirė sužinojo per pažįstamą, kuris dirba laidojimo namuose. A. M. palaidojo jis. Paskutinius dešimt metų jis stipriai gerdavo ir buvo ,,nusivažiavęs“. Anksčiau turėjo normalų darbą, A. M. buvo įleidęs jį gyventi į savo butą (duomenys neskelbtini), bet jis pridarė labai daug skolų, todėl jį iš to buto išprašė. Žino, kad po to jis nuomojosi butą, o kas vyko vėliau – nežino. Visuomet per šventes jį pasiimdavo pas save, jam žmona pastoviai duodavo pinigų. Pamatęs jį visuomet pakalbindavo, nepraeidavo pro šalį. Dėl laidojimo išlaidų padaryta turtinė žala. Valstybės Kompensaciją pasiėmė laidojimo namai. A. M. teigia, jog jis A. M. buvo likęs artimiausias giminaitis, su kuriuo mirusysis bendravo – su žmona jis seniai išsiskyręs, su dukra nebendrauja. Teigia, jog patyrė neturtinę žalą, kadangi laidojo kartu su žmona ir vaiku, viską matė, išgyveno. Visa tai vertina 10 000 eurų.
Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, kartu augę viename kaime. 2015-07-22 vežė kaltinamąjį kartu su jo drauge D. P.. Jie važiavo iki Išorų kaimo pasiimti daiktų. D. P. grįžo atgal, tiksliai neatsimena kur, gali būti, kad į (duomenys neskelbtini). Po to vežė juos naktį. D. Č. neturėjo kur miegoti, todėl D. G. nakvynės namų direktorės paprašė, kad leistų jam pernakvoti, ji sutiko. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. 163-165 b. l.), jog Nakvynės namų direktorei skambino dieną, o naktį jau nebenorėjo jai skambinti ir trukdyti. Kai jam naktį paskambino D. Č. – nuvežė jį iki nakvynės namų, kadangi dieną direktorės buvo prašęs, kad priimtų jį pernakvoti. D. Č. iki nakvynės namų vežė kartu su D. P.. D. Č. ten išlipo, o D. P. išlipo (duomenys neskelbtini). Po to baigėsi darbas ir jis išsikvietęs taksi automobilį grįžo namo. Važiuodami jo vairuojamu automobiliu, D. Č. ir D. P. tarpusavyje kažką šnekėjo apie muštynes, bet su kuo mušėsi – liudytojas nesuprato. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes (1 t. 163-165 b. l.), jog važiuojant girdėjo, kaip Diana paklausė D. Č.: „Dėl ko tu jį primušei ?“, o D. Č. atsakė: ,,Dėl tavęs, prie tavęs niekas nesikabinės“. Tada liudytojas pasidomėjo, klausdamas D. Č., ką šis primušė, tačiau jis atsakė: ,,ne tavo reikalas“ ir pokalbis nutrūko.
Liudytojas D. K. nurodė, jog A. M. pas jį gyveno apie trejus metus. A. M. grįžo namo išgėręs, tą patį vakarą į jo namus atėjo pažįstama D. P. ir atsivedė kaltinamąjį, kurio iki tol jis nepažinojo. D. K. tuo metu buvo blaivus, o Alfonsas išgėręs. A. D. su kaltinamuoju, visi pradėjo gerti jų atsineštą sidrą ir alų. Tuomet tarp A. M. ir kaltinamojo įvyko konfliktas, nes nukentėjusysis kažką pasakė D.. Jie susikibo, tačiau pavyko juos išskirti, tiksliau atkalbėti muštis. Po kiek laiko vėl jie pradėjo konfliktuoti. D. K. išėjo į tualetą, grįžęs, matė, kaip kaltinamasis muša nukentėjusįjį, tačiau į tai nekreipė dėmesio, nes manė, kad tai jų reikalas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 125-127 b. l.), jog apie 23 val. - 23.30 val. tarp A. ir kaltinamojo prasidėjo konfliktas. Konfliktas kilo, nes A. M. pavadino D. ,,Misisipe“, taip jis draugiškai vadindavo ir D. ir kitas merginas. Pati D. į tokį A. M. pasakymą niekaip nesureagavo ir nieko jam neatsakė, tačiau kaltinamasis pradėjo priekaištauti A., kad jis taip ją vadina. Besiginčydami jie sėdėjo ant sofos, stovinčios prie sienos, susikibo ir nukrito abu ant žemės. Matė, kaip abu vienas kitą laikė už kaklo, bet smūgių vienas kitam nesudavė. Jis su D. bandė juos raminti, bet šie neklausė. Kiek pagulėję, abu atsikėlė ir vėl atsisėdo ant sofos. Maždaug po pusvalandžio kaltinamasis vėl ėmė priekaištauti A., vėl pradėjo ginčytis. Šiems besiginčijant, D. K. nuėjo į tualetą, grįžęs į kambarį po 5 min., pamatė A. gulintį ant sofos, jo veidas buvo kruvinas, o vaikinas pasilenkęs prie A., daužė jį dešinės rankos kumščiu, spardė keliu į galvos ir veido sritį. Smūgių sudavė daug, tikslaus skaičiau negali pasakyti, bet sudavė ne mažiau 10 kartų kumščiu ir įspyrė ne mažiau 5 kartų keliu. Pamena, kad mušamas A. buvo nukritęs ant grindų, matė, kad jis prarado sąmonę, tačiau ,,D.“ dar smogė jam ne mažiau 4 smūgių dešinės rankos kumščiu į pilvo ar krūtinės sritį. Šiuos smūgius matė gerai, nes sugrįžęs atsisėdo ant sofos, prie lango. Jis su D. bandė atitraukti vaikiną nuo A., bet nepavyko. Patikslino, jog A. M. buvo praradęs sąmonę ir iki kol kaltinamasis iš jo namų neišėjo, sąmonės A. neatgavo. Prieš išeidamas kaltinamasis skambino kažkokiam savo draugui taksistui, kalbėjo apie tai, jog būtų įleistas į nakvynės namus ir po to išvažiavo. Jiems išvažiavus, pats D. K. nuėjo miegoti, matė, kaip atsikėlė A. M., kaip jis ėjo į tualetą. Matė, kad A. veidas kruvinas, tačiau jis nesiskundė ir neprašė kviesti greitosios med. pagalbos, pats D. K. taip pat greitosios nekvietė, nes manė, jog tai nėra būtina. A. vėl ėjo į tualetą, o D. K. užmigo. Pabudęs ryte A. kambaryje nerado, o rado jį vonioje sukniubusį, patikrino pulsą ir suprato, kad miręs.
Asmens parodymo atpažinti metu D. K. atpažinto D. Č. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, kuris 2015-07-22 jo bute sumušė A. M. (1 t.,137- 138, 139, 140 b. l.)
Liudytojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas parodė vietą, kur 2015-07-22 įvykio metu sėdėjo jis pats ir Diana, kur sėdėjo nukentėjusysis A. M. ir įtariamasis D. Č., pademonstravo, kaip D. Č. susikibo su A. M. kaip dilbiu spaudė nukentėjusiajam kaklą, tačiau tuo metu muštynės nekilo, viskas vyko normaliai, visi toliau sėdėjo. Toliau D. K. parodė, jog grįžęs iš tualeto pamatė kaip gulinčiam ant sofos A. M. D. Č. sudavė smūgį kumščiu į galvą bei keliu spyrė į galvos sritį, teigdamas, jog tokių smūgių buvo daug, ne mažiau kaip 4 kartai. Parodė, kaip D. Č., paimdamas ties krūtine nutraukė jį ant grindų ir toliau mušė, parodė, kaip daug kartų sudavė kumščiu į galvą, bei viena koja šokinėjo ant A. M. galvos ir krūtinės, ant galvos užšokdamas 1 kartą, ant krūtinės – du tris kartus. Taip pat parodė vietą tualete, kurioje 2015-07-23 rado A. lavoną (1 t., 135- 136 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti metu D. P. iš parodytų atpažinti trijų asmenų atpažino D. Č., kaip D., apie kurį davė parodymus, kuris mušė kojomis, smūgiavo A.. Jį atpažino iš veido bruožų, iš ūgio, iš visko. Iki įvykio jį pažinojo apie porą savaičių ( 1 t., 156-157, 158, 159 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu D. P. parodė butą (duomenys neskelbtini), į kurį 2015-07-22 atėjo su D. Č., bute parodė vietas, kur 2015-07-22 įvykio metu sėdėjo ji, D., A. ir D., pademonstravo, kaip priėjęs prie A. D. Č. smogė šiam rankomis bei spyrė, kaip mušė nukritusį ant grindų. ( 1 t., 154- 155 b. l.).
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M748/15 (02), nurodyta, jog A. M. mirties priežastis yra stranguliacija (kaklo suspaudimas), A. M. mirė 24-48 val. iki jo lavono autopsijos. A. M. konstatuota: Stranguliacija (kaklo suspaudimas); Krūtinės trauma: kairių 3-8-o šonkaulių kaulinių dalių lūžiai, dešinių 4-6 šonkaulių lūžiai kaulinių ir kremzlinių dalių riboje; visceralinės ir pasieninės pleuros pažeidimai kairėje, kairio plaučio 14 ir 16-o segmentų sumušimas, širdies sumušimas. Kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, poodinė kraujosruva krūtinėje. Krūtinės mechaninių sužalojimų visuma yra būdinga sagitalinės krypties krūtinės ląstos deformacijai tarp dviejų daiktų ar paviršių ir galėjo išsivystyti A. M. gulint aukštielninkam kai jį žalojęs asmuo užlipo (užšoko) ant A. M. krūtinės, arba ją suspaudė keliais. Krūtinės traumos laikas, tikėtina, artimas kaklo suspaudimo laikui, remiantis histologinio tyrimo duomenimis tarp šių žalojimo epizodų nepraėjo ilgesnis negu 2-3 valandų laikotarpis. Krūtinės trauma visumoje atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje ir dešiniajame smilkininiame raumenyje, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejuose skruostuose ir dešiniame žande, abiejų akių viršutiniuose ir apatiniuose vokuose, apatinėje lūpoje, smakre, dešinio užausio srityje ir dešinės ausies lezgelyje, muštinės žaizdos kaktoje, nosies nugarėlėje, smakre, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis. Galvos-veido sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 11 (vienuolikos) ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Galvos-veido traumos laikas, tikėtina, artimas kaklo suspaudimo ir krūtinės traumos laikui. Remiantis histologinio tyrimo duomenimis tarp galvos traumavimo ir aukščiau aprašytų žalojimo epizodų nepraėjo ilgesnis negu 2-3 valandų laikotarpis. Galvos-veido sužalojimai A. M. gyvam esant būtų vertinami pagal sveikatos sutrikdymo trukmę ar pasekmes. Pjautinės žaizdos dešinio antakio ir dešinio skruosto srityje, sprendžiant pagal žaizdų pobūdį padarytas aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, tikėtina, artimu kitų sužalojimų padarymui laiku. Dvi žaizdos padarytos dviejų trauminių poveikių pasėkoje. A. M. gyvam esant šios žaizdos būtų vertinamos pagal sveikatos sutrikdymo trukmę ar pasekmes. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairės alkūnės projekcijoje, kairėje šlaunyje, blauzdoje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai abiejose blauzdose, kairės alkūnės projekcijoje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Kairės alkūnės srities sužalojimai ir abiejų blauzdikaulių šiurkštumų sričių sužalojimai, tikėtina, susidarė A. M. griūvant ar suklumpant ant lygaus, plokščio neriboto paviršiaus. Kiti šiame punkte išvardinti sužalojimai padaryti nemažiau 8 (aštuonių) trauminių poveikių pasėkoje. Šiame punkte išvardintų sužalojimų laikas, tikėtina, artimas kitų konstatuotų sužalojimų padarymo laikui. Šie sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Seni sugiję poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžiai, rodantys anksčiau buvusią nemirtiną stranguliaciją (kaklo suspaudimą). Šių sužalojimų padarymo laiko nustatyti negalima.
A. M. lavono kraujyje rasta 1,06 ‰ ( promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 1,60 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje vertinama lengvu girtumu. A. M. lavono kraujyje amitriptilino, amfetaminų, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino ir jo metabolitų, metamizolio, opijatų nerasta. Sužalojimų, kurių pobūdis atitiktų pomirtinių sužalojimų pobūdį, nekonstatuota. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Neesant sužalojimų dilbiuose ir plaštakose galima teigti, kad savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Po kaklo suspaudimo A. M. valingų veiksmų atlikti negalėjo, nes kaklo suspaudimas buvo mirtinas. Kiti konstatuoti mechaniniai sužalojimai įtakos savarankiškų veiksmų galimybei neturėjo. Mirtis įvyko kaklo suspaudimo metu, kiti sužalojimai šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo. Vienareikšmiškai nustatyti A. M. kūno padėties bei jo ir jį žalojusio asmens tarpusavio išsidėstymo sužalojimų padarymo metu negalima. Visų mechaninių sužalojimų sekos nustatyti negalima, tačiau galima teigti, kad kaklo suspaudimas buvo padarytas vėliau negu kiti mechaniniai sužalojimai, nes šie sužalojimai atitinka priešmirtinius sužalojimus, o kaklo suspaudimo metu įvyko mirtis. ( 1 t., 55- 61 b. l.).
Atlikus papildomą lavono teismo medicinos specialistų komisijos tyrimą, VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. KM 3/2016 (02), konstatuota:
1. Remiantis sveikatos masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu A. M. lavone nustatyti kaklo sužalojimai – kraujosruvos kaklo paodėje, kraujosruvos paviršiniuose, giliuosiuose raumenyse; poliežuvinio kaulo dešinio rago, skydinės kremzlės dešinės plokštelės viršutinio rago, kairiosios skydinės plokštelės užpakalinio krašto ir plokštelių jungties, žiedinės kremzlės lanko lūžis – laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
2. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M748/15 (02) „Vidinis tyrimas“ kaklo organų (kvėpavimo takai-kaklo dalis) aprašymas – įėjimas į gerklas laisvas, gerklų gleivinė rausva, kiek paburkusi, balso plyšys praviras, praeinamas; trachėjoje svetimkūnių nestebima; kvėpuojamosios gerklės ir stambiųjų bronchų sprindžiai tušti – rodo, kad A. M. kaklo sužalojimai neuždarė kvėpavimo takų, neatėmė galimybės kvėpuoti po jų padarymo.
3. A. M. mirtis įvyko dėl liemens traumos (krūtinės ląsta-liemens dalis) – kraujosruva krūtinkaulio kūno projekcijoje; kairės pusės III šonkaulio lūžis tarp priekrūtinkaulinės ir vidurinės raktikaulio linijų; kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžis vidurinėje raktikaulio linijoje su pasieninės plyšimu VI šonkaulio lūžgalių projekcijoje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžis tarp vidurinės raktikaulio ir priekinės pažasties linijų, kairio plaučio kraujosruva, dešinės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžis kaulinių ir kremzlinių dalių riboje. Dėl liemens traumos palaipsniui išsivystė kvėpavimo nepakankamumas, įvyko mirtis. Spaudžiant kaklą, greita (momentinė) mirtis gali įvykti dėl refleksinio širdies sustojimo. Tokiais atvejais lavono veidas būna blyškus, teismo medicinos tyrimo (autopsijos) metu kūno paviršiuje, plaučių, širdies paviršiuose nematyti petechijų (smulkių taškinių kraujosruvų). Po mirties, dėl kraujotakos sustojimo, sužalojimų vietoje, audiniuose, kraujas neišsilieja, todėl negali atsirasti kraujosruvų. 2015-07-23 A. M. lavono apžiūroje įvykio vietoje, įvykio vietoje padarytose nuotraukose, VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M748/15 (02) 3-7 psl. „ Išorinis tyrimas“, matyti, kad A. M. lavono veidas ne blyškus, o cianotiškas (mėlynas), kūno paviršiuje, plaučių, širdies paviršiuose petechijos (smulkios taškinės kraujosruvos). VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M748/15(02) 4-7 psl. „ Vidinis tyrimas“ nustatyta kraujosruvos raumenyse aplink šonkaulių lūžius. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių galima atmesti greitą momentinę mirtį dėl refleksinio širdies sustojimo.
4. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M748/15 (02) 3-7 psl. „ Vidinis tyrimas“ matyti, kad A. M. lavono kaklo bendrinių miego arterijų vidiniuose paviršiuose bei bifurkacijos srityje įtrūkimų nestebima, tai rodo, kad kaklo kraujagyslių sužalojimų nėra. Spaudžiant kaklo paviršines kraujagysles (venas) ir/arba gilesnes kraujagysles (arterijas) apie 1-2 min. asmuo gali prarasti sąmonę. Kai kaklo paviršinių ir/arba gilesnių kraujagyslių nenutraukiamas ilgiau nei 5 min. asmuo gali patirti negrįžtamų galvos smegenų pakitimų, mirti. Po mirties, kaip paaiškinta komisijos ekspertizės „ 3“ punkte, dėl kraujotakos sustojimo, sužalojimų vietoje, audiniuose, kraujas neišsilieja, todėl negali atsirasti kraujosruvų. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M748/15 (02) 4- 7 psl. „Vidinis tyrimas“ nustatyta kraujosruvos raumenyse aplink šonkaulių lūžius. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M748/15 (02) „Vidinis tyrimas“ kaklo organų (kvėpavimo takai-kaklo dalis) aprašymas – įėjimas į gerklas laisvas, gerklų gleivinė rausva, kiek paburkusi, balso plyšys praviras, praeinamas; trachėjoje svetimkūnių nestebima; kvėpuojamosios gerklės ir stambiųjų bronchų sprindžiai tušti – rodo, kad A. M. kvėpavimo takai laisvi. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M748/15 (02) 5-7 psl. „Papildomų tyrimų duomenys“ VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK62/15(01) matyti, kad be poliežuvinio kaulo dešinio rago, skydinės kremzlės dešinės plokštelės viršutinio rago, kairiosios skydinės plokštelės užpakalinio krašto ir plokštelių jungties, žiedinės kremzlės lanko lūžio, A. M. nustatyti seni, sugiję poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžiai. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių bei atsižvelgiant į byloje nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad mirtis negalėjo įvykti dėl kaklo suspaudimo ir/arba kaklo organų sužalojimų.
5. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M748/15(02) duomenų apie A. M. lavono kaklo išorinius sužalojimus, nėra.
6. A. M. lavono kaklo sužalojimų-poliežuvinio kaulo dešinio rago, skydinės kremzlės dešinės plokštelės viršutinio rago, kairiosios skydinės plokštelės užpakalinio krašto ir plokštelių jungties, žiedinės kremzlės lanko lūžis – vaizdas rodo jų padarymo mechanizmą, t. y. suspaudžiant tarp ribotų traumuojančių daiktų. A. M. lavono kaklo sužalojimų vaizdas neleidžia nustatyti žalojusio(-ių) daikto (-ų) savybių, todėl pateikti daikto ( -ų) pavyzdį, nustatant kaklo organų lūžio mechanizmą, klaidinga.
8. A. M. lavono kaklo sužalojimai galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) trauminio (-ių) poveikio (-ių).
9. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M748/15 (02) duomenų apie galvos smegenų, stuburo ir/arba kitus sužalojimus, dėl kurių A. M. negalėtų atlikti fizinių veiksmų, nėra.
10. A. M. lavone nėra sužalojimų, dėl kurių įvyktų tiriamojo greita mirtis ir/ar negalėtų atlikti fizinius veiksmus.
11. Sužalojimų pobūdis, vaizdas atitinka byloje nurodytas aplinkybes. Sužalojimų pobūdis, vaizdas rodo, kad po jų padarymo tiriamasis galėjo atlikti byloje nurodytus fizinius veiksmus ( 1 t., 72- 76 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas G. A. C. patvirtino savo pasirašytą išvadą, ir nurodė, jog kaip matyti išvadoje, tai A. M. mirtis įvyko dėl liemens sužalojimų. Liemuo yra nuo kaklo iki kojų: be rankų, kojų, galvos ir kaklo. Ši kūno dalis yra liemuo, kuriame yra krūtinės ląsta. A. M. krūtinės ląstoje yra šonkaulių lūžiai daugelyje vietų – dėl to įvyko kvėpavimo nepakankamumas ir mirtis. Mirtis įvyko būtent dėl šonkaulių lūžimų, nes šonkauliai ir raumenys tarp jų dalyvauja kvėpavimo metu. Diafragma tai raumuo, kuris skiria krūtinės ląstą nuo pilvo ir visi jie dalyvauja kvėpavimo metu, padeda plaučiams kvėpuoti. Kai lūžta daugumoje vietų šonkauliai, tai būna sunku kvėpuoti, įvyksta kvėpavimo nepakankamumas ir mirtis. Gerklės kaulų sužalojimai mirčiai neturėjo įtakos, nes tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš aplinkybių matyti, kad kaklas buvo sužalotas pradžioje, o po to krūtinės ląsta. Kai įvyksta mirtis dėl kaklo sužalojimo, tai įvyksta refleksinė mirtis, t. y. staigi mirtis. Išvadoje paaiškinta, kad kūno išvaizda išoriškai atrodo kitaip. Veidas būna blyškus, nes mirtis būna staigi. Šiuo atveju veidas yra cianotiškas. Jis autopsijos metu buvo mėlynas. Kai vyksta staigi mirtis dėl kaklo sužalojimo nebūna taškinių kraujosruvų veide, kūno paviršiuje, širdies, plaučių paviršiuje, o šiuo atveju A. M. yra taškinės kraujosruvos ir tai rodo, kad mirtis nebuvo staigi, refleksinė. Kai įvyksta mirtis ir jeigu toliau žmogus būna traumuojamas, tada neatsiranda kraujosruvos, nes tam, kad kraujas išsilietų į aplinkinius audinius, turi širdis plakti, turi žmogus būti gyvas, vykti kraujotaka. Šiuo atveju matome, kad krūtinės ląstos sužalojimuose, aplink sužalojimus, aplink šonkaulių lūžius ir krūtinės ląstoje išoriškai yra kraujosruvos, tai rodo, kai buvo tokie sužalojimai padaryti, asmuo buvo gyvas. Galėjo būti ir taip, kad pirmiausiai sužalota krūtinė, o vėliau sužalotas kaklas, tačiau atmetama mirties priežastis dėl kaklo sužalojimo. Kaip matyti iš papildomo tyrimo duomenų 6 punkto, gerklės sužalojimo padarymo mechanizmas buvo suspaudžiant tarp ribotų traumuojančių daiktų. Riboti traumuojantys daiktai gali būti ranka iš abiejų pusių spaudžiant. Negali pasakyti ar A. M. kentė kančias, nes skausmas yra neobjektyvus, priklauso nuo daug faktorių, įvairiai suprantamas įvairiems žmonėms. Neturint duomenų, kokios medžiagos galėjo būti jo kūne, kaip jis reaguoja į skausmą, kas jam skausmas yra – negalima pasakyti ar jam skaudėjo, ar ne.
Įvykio vietos ir lavono 2015-07-23 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), trečio aukšto laiptinės koridoriuje, prie 20 -o buto durų rankenos, rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, kurios pavyzdys paimtas (vokas pažymėtas Nr. 1). 20-o buto vonios kambaryje ant vonios krašto rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, kurios pavyzdys paimtas (vokas Nr. 2). Kambaryje, ant galinės sienos, virš sofos atlošo, rastos kelios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Iš vienos dėmės paimtas pavyzdys (vokas Nr. 3). Taip pat ant kambaryje stovėjusios taburetės kojų rasta raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują (paimtas pavyzdys voke Nr. 4). Nuo kambaryje prie galinės sienos stovinčios sofos paimtas šviesios spalvos raštuotas patiesalas, ant kurio yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują (patiesalas supakuotas į dėžę Nr. 5). Iš virtuvėje stovėjusios šiukšlių dėžės paimtos dvi tuščios ir sulamdytos alaus skardinės, taip pat paimtas plastikinis 1 litro talpos tuščias alaus butelis ir tuščias cigarečių „ Fest“ pakelis. Ant minėtų objektų yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują (paketas Nr. 6). (1 t., 15-20, 21-40 b. l.).
Įvykio vietoje rasto lavono apžiūroje užfiksuota, kad rastas ant kelių bendroje vonios ir tualeto patalpoje sukniubęs vyro lavonas. Lavono apžiūros metu VTMT Kauno skyriaus teismo med. ekspertas G. A. C. nustatė, jog A. M. veide konstatuoti sužalojimai: dešinės akies vokuose violetinė kraujosruva, audinių patinimas; dešinės akies viršutiniame voke įstrižinė apie 2,5 cm ilgio muštinė žaizda, dešinės akies apatiniame voke įstrižinė apie 2 cm ilgio muštinė žaizda; čiuopiant nosies pamatą jaučiama nosies kaulo lūžio traškesys, kairės akies vokuose violetinė kraujosruva, dešiniame žaste apie 1 cm skersmens violetinė kraujosruva; dešinės alkūnės srityje išilginis apie 3x0,7 cm šviežias nubrozdinimas. Kaklo priekinėje dalyje bei krūtinės viršutinėje dalyje iki 0,5 cm skersmens tamsiai mėlynos taškinės kraujosruvos, kurios būdingos kūno padėties asfiksijai (pozinei asfiksijai). Dešinio kelio priekinėje dalyje šviežias nubrozdinimas. Kitų akivaizdžiai matomų sužalojimų nėra (1 t., 15- 40 b. l.).
Daiktų paėmimo protokole užfiksuota, jog apžiūrėti daiktai – patiesalas, paimtas nuo sofos lovos, stovinčios kambaryje, tuščios alaus skardinės, tuščias cigarečių pakelis „ FEST“, 1 litro talpos plastmasinis butelis su užrašu „Tauras“ – paimti (2 t., 52- 58 b. l.).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog VTMT Kauno skyriaus sanitarė pateikė tyrimui A. M. drabužius: juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos diržą, juodos spalvos kelnaites, juodos spalvos kojines, raktą su pakabuku (2 t., 59- 62 b. l.).
Drabužių apžiūros metu apžiūrėjus nužudytojo A. M. drabužius nustatyta, jog ant drabužių atidalinimo pėdsakų nerasta, ant marškinėlių, kelnių, kelnaičių rastos intensyvios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują ( 2 t., 63- 70 b. l.).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog įtariamasis D. Č. pateikė tyrimui savo drabužius: juodos spalvos su baltos spalvos juostele šonuose sportines kelnes, marškinėlius baltos spalvos su mėlynomis horizontaliomis juostelėmis (2 t., 71- 74 b. l.), kuriuos apžiūrėjus užfiksuota, jog ant jų rasta intensyvių raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują (2 t., 75- 80 b. l.).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/0) ( kopija) nustatyta, jog 2015-07-23, 12.28 val. atvykę pagal gautą telefoninį pranešimą GMP medikai (duomenys neskelbtini) konstatavo A. M. mirtį (2 t., 20-21 b. l.).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte nurodyta, jog 2015-07-23, 12.14 val. ir 14.01 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas piliečio pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl rasto A. M. lavono (duomenys neskelbtini). 2015-07-23, 00.51 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas piliečio skambutis iš telefono numerio 8-607-76425. Pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos (2 t., 30 b. l.), kurios apžiūrėtos turinį fiksuojant apžiūros protokoluose. Nustatyta, kad 015-07-23 12 val. 14 min. ir 14 val. 01 min. telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) į pagalbos centrą telefono linija „112“ paskambinęs vyras, prisistatė D. K., nurodė, kad jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonioje rastas A. M., kuris buvo iš vakaro sumuštas, lavonas (2 t., 31-41 b. l.).
Daiktų dokumentų pateikimo protokolu Jonavos nakvynės namų direktorė R. E. pateikė nakvynės namų gyventojų apskaitos žurnalo kopiją (2 t., 48 b. l.), iš kurios matyti, kad 2015 m. liepos 22 d. – 23 d. naktį nakvynės namuose D. Č. nenakvojo (2 t., 49-51 b. l.).
Specialisto išvada Nr. G2074/15(02) nustatyta, jog D. Č. konstatuota odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešiniame petyje, padaryti kietais bukais daiktais, kurių formos, dydžio, skaičiaus bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku (2015-07-23). Jie galėjo būti padaryti tiek griuvimo aukštielninka metu, tiek pašalinės jėgos poveikyje. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti ir besiginant (2 t., 188 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, nustatyta, jog 2015-07-22 D. K. bute (duomenys neskelbtini) A. M. D. Č. padarė kūno sužalojimus, nuo kurių A. M. mirė. Kaip nustatyta liudytojų bei paties kaltinamojo parodymais, konfliktas tarp D. Č. ir A. M. kilo dėl mažareikšmės dingsties – A. M. pavadinus D. P. ,, (duomenys neskelbtini)“. Pirminis konfliktas, kurio metu D. Č. suėmė ir suspaudė nukentėjusiojo kaklą į didesnes muštynes neperaugo, greitai baigėsi ir toliau visi sėdėjo ir vartojo alkoholį. Tačiau po kurio laiko konfliktas vėl prasidėjo ir tuo metu A. M., sėdinčiam ant sofos buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis į veidą, po to jis parverstas ant grindų, kur toliau D. Č. sudavė smūgius rankomis į veidą, bei viena koja užšoko ant galvos, spardė bei keletą kartų užšoko ant krūtinės. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad A. M. mirtinus sužalojimus padarė D. Č., kuris suprato, kad suduodamas daugybinius smūgius žmogui, nuo kurių šis nukrenta, po to užšokdamas ant nukentėjusiojo krūtinės, t. y. intensyviai žalodamas gulintį ir jam nesipriešinantį žmogų, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, tuo pat metu parodydamas savo abejingumą galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui, t. y. kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis D. Č. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, t. y. tuo, kad jis A. M. nužudė itin žiauriai. Prokuroras kaltinimą grindė tik nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiumi (ne mažiau 27), nors ne visi sužalojimai su nukentėjusiojo mirtimi yra susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Kaip nustatyta bylos medžiaga gerklės kaulų lūžiai padaryti prieš kurį laiką iki sužalojimų, sukėlusių mirtį padarymo, t. y. ne daugiau kaip prieš dvi valandas ir jie įtakos mirčiai neturėjo. Be to, kraujosruvos kairės alkūnės projekcijoje, odos nubrozdinimai abiejose blauzdose, kairės alkūnės projekcijoje galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam griūvant ar suklumpant ant lygaus, plokščio neriboto paviršiaus. Būtent tokios aplinkybės nustatytos – nukentėjusysis po prieš jį pavartoto smurto dar vaikščiojo ir buvo rastas miręs sukniubęs vonioje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015).
Analizuojamu atveju sutiktina, jog D. Č. dėl menkavertės priežasties – kreipimosi į jo draugę D. Č. manymu netinkamu žodžiu – pradėjo naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, po ko abu susikibo ir dėl ko A. M. buvo sužalota gerklė. Po to išgertuvės tęsėsi, kol vėl D. Č. puolė nukentėjusįjį ir pradėjo jį mušti – smūgiuoti rankomis ir kojomis. Duomenų, jog būtų naudojami įrankiai kūnui žaloti byloje nėra. Kaltinamasis D. Č. pripažino, jog nužudyti A. M. nenorėjo, tačiau neįvertino savo smūgių jėgos, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti neigiami padariniai, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi ir tyčios rūšis rodo, jog itin žiauriai nužudyti A. M. kaltinamasis D. Č. nesiekė. Pažymėtina ir tai, jog specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai, atitinkantys nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (būtų kvalifikuota priklausomai nuo gydymosi trukmės), neturėjo įtakos mirčiai, o mirtis įvyko išimtinai dėl liemens sužalojimų, o būtent dėl kairės pusės III šonkaulio lūžio priekrūtinkaulinės ir vidurinės raktikaulio linijų; kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžių vidurinėje raktikaulio linijoje su pasieninės plyšimu VI šonkaulio lūžgalių projekcijoje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžio tarp vidurinės raktikaulio ir priekinės pažasties linijų, kairio plaučio kraujosruvos, dešinės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžio kaulinių ir kremzlinių dalių riboje. Dėl liemens traumos palaipsniui išsivystė kvėpavimo nepakankamumas, įvyko mirtis. Ar tokie sužalojimai sukėlė dideles fizines kančias ar skausmą ekspertas atsakyti negalėjo, teigdamas, jog nenustatyta, kokios medžiagos galėjo būti jo kūne, kaip jis reaguoja į skausmą. Be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, A. M. žalojimas truko neilgą laiką – remiantis D. K. parodymais, jog konfliktas prasidėjo po 23 val. o taksi vairuotojui D. G., buvo paskambinta 24.00 – 00.15 min. laikotarpiu, daroma išvada, jog nuo konflikto pradžios iki D. Č. išėjimo iš D. K. buto, praėjo ne daugiau kaip 1 valanda. Tačiau per šį laiką, buvo kilęs ir pasibaigęs vienas konfliktas, antrasis konfliktas, kurio metu buvo mirtinai sužalotas A. M., kilo tik po kurio laiko, todėl akivaizdu, jog A. M. mušimas ir žalojimas nesitęsė ilgai.
Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados negali būti grindžiamos spėjimais ir prielaidomis, jas turi patvirtinti konkretūs teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra įrodyta, kad D. Č. nors ir sudavė A. M. daugybinius smūgius, tačiau nukentėjusiojo mirtį sukėlė būtent sužalojimai liemens srityje, kurie, kaip matyti iš kaltinamojo bei liudytojų parodymų ir specialisto išvados padaryti ne mažiau kaip 2 kartus spiriant į pilvą bei krūtinę bei ne mažiau kaip 3 kartus užšokus ant aukštielninko A. M. jį trypiant.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinimo pašalinama D. Č. inkriminuota nukentėjusiajam padarytų poodinių kraujosruvų kairės alkūnės projekcijoje, odos nubrozidinimų abiejose blauzdose ir kairės alkūnės projekcijoje padarymas ir kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis, tai yra, kad nužudymas buvo padarytas itin žiauriai.
Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę prisipažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, elgesį po nusikaltimo padarymo.
Nustatyta, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kad dingstis ir motyvas nužudyti A. M. buvo mažareikšmiai – kaltinamojo pyktis dėl neva nukentėjusiojo kabinėjimosi prie jo merginos D. P. ar prie jo paties.
D. Č. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas F 60.3., tačiau jis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (2 t., 65, 82-84 b. l.). D. Č. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus ir neatlikus paskirtos arešto bausmės. Taip pat jis baustas administracinėmis nuobaudomis už girto pasirodymą viešoje vietoje, smulkų svetimo turto pagrobimą, policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeidimą bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą ( 3 t., 52-56 b. l.)
Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti į tai, jog nusikaltimas baigtas, A. M. atimta gyvybė – sukeltos itin sunkios, negrįžtamas pasekmes. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė – nuo septynerių iki penkiolikos metų.
Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog labai sunkų nusikaltimą padarė, teistumui neišnykus, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybės, D. Č. skirtina bausmė viršijanti BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, skiriant atlikti bausmę pataisos namuose. Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti D. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nekeistina, o suėmime išbūtas laikas nuo 2015-07-23 įskaitytinas į bausmės laiką.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis A. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 1107,64 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą (1 t., 86-89 b. l.).
Nurodo, jog A. M. jis palaidojo savo lėšomis ir už Valstybinės Teismo medicinos tarnyboje iki 2015-07-27 laikomus palaikus sumokėjo 43,44 Eur, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ suteiktos paslaugos kainavo 564,20 eur (minusavus 304 Eurų pašalpą), šeimos kapavietėje bus pastatyta atminimo lenta, kuri kainuos apie 500 eurų.
Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas dalinai, priteisiant civilinio ieškovo naudai jo pateiktais dokumentais pagrįstas turėtas išlaidas, t. y. 564,2 euro už laidojimo paslaugas (1 t., 90 b. l.) ir 44, 31 euro už A. M. palaikų laikymą Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriuje iki 2015-07-27 (1 t., 92 b. l.), t. y. 608,51 euro.
Nors A. M. prašo priteisti būsimas išlaidas dėl atminimo lentos pastatymo, nurodydamas, jog ji kainuos apie 500 eurų, tačiau laikyti, kad ateityje civilinis ieškovas tikrai patirs šias išlaidas duomenų nėra. Juo labiau ir šiuo metu neaišku, o pats nukentėjusysis taip pat tiksliai nenurodė, kokio dydžio bus šios išlaidos. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nukentėjusysis ateityje pastatys atminimo lentą, dėl tokių išlaidų atlyginimo turės teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusysis A. M. prašo priteisti ir neturtinę žalą, nurodydamas, jog šią žalą patyrė, nes A. M. buvo vienintelis giminaitis – neturi brolių, seserų, su tėvu nebendrauja, motina A. S. nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje, tarp nukentėjusiojo ir mirusiojo buvo pastovūs ir artimi giminystės ryšiai, mirusysis kurį laiką gyveno nukentėjusiajam A. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, kartu švęsdavo Kalėdas, Velykas ir kitas šventes, padėjo jam materialiai. Todėl netikėta smurtinė mirtis sukėlė didelį dvasinį stresą ir šiuo metu jo netektis yra labai skaudi, juo labiau, kad jis mirė 61 metų amžiaus, buvo sveikas ir galėjo dar ilgai gyventi.
Lietuvos teismų formuojamoje praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties), bet ir artimiesiems giminaičiams, kurių sąvoka išaiškinta CK 3.135 straipsnyje bei BK 248 straipsnio 1 dalyje, t. y. broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams. Tačiau vertinant ar šiems asmenims padaryta neturtinė žala, atsižvelgiama į jų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, vertinama, ar santykiai iki mirties buvo draugiški, pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo A. M. ir žuvusiojo A. M. giminystės ryšiai ne tik kad nepatenka į artimų giminaičių sąvoką tiek CK 3.135 straipsnio, tiek BK 248 straipsnio prasmėmis, tačiau šie santykiai pastaruoju metu nebuvo nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirti bei nuoširdūs, todėl kolegija daro išvadą, jog A. M. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, A. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
Pinigų priėmimo kvitais Nr. 841491 ir 841492 nustatyta, jog A. M. už teisines paslaugas ir dokumentų surašymą advokatei R. C. sumokėjo 15 ir 60 eurų (1 t., 101 b. l.)
Šios išlaidos, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 105 str. pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo.
Dėl daiktinių įrodymų.
Teismui perduoti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 1) 4 vnt. nuoplovų pavyzdžių nuo raudonos spalvos dėmių ant vatos tamponėlių, paimtų 2015-07-23 įvykio vietos apžiūros, supakuoti į 4 atskirus vokus; 2) 2 tuščios alaus skardinės, tuščias cigarečių pakelis „FEST“, 1 litro talpos plastmasinis butelis su užrašu „Tauras“, rasti ir paimti 2015-07-23 įvykio vietos apžiūros metu, supakuoti į kartoninę dėžę; 3) D. Č. drabužiai: juodos sportinės kelnės, balti su mėlynomis juostelėmis marškinėliai, paimti 2015-07-23 iš įtariamojo D. Č.; 4) A. M. drabužiai: juodi marškinėliai trumpomis rankovėmis, mėlynos džinsinės kelnės, juodas dirža, juodos kelnaitės, juodos kojinės, raktas su pakabuku, pateikti 2015-07-28 VTMT Kauno skyriaus sanitarės; 5) Šviesus užtiesalas, rastas ir paimtas 2015-07-23 įvykio vietos apžiūros metu, nuo sofos, supakuoti į kartoninę dėžę – pripažintini menkaverčiu turtu, todėl, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini;
1 vnt. CD (kompaktinė plokštelė) su 2015-07-23 garso įrašais, pateiktais Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus; 1 vnt. CD (kompaktinė plokštelė) su siunčiamų bei gaunamų telefono numerių (duomenys neskelbtini) išklotinėmis bei nustatytomis celėmis; 3 vnt. DVD plokštelių su įtariamojo D. Č., liudytojų D. K., D. P. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašais – paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas
nusprendžia:
D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį 12 (dvylikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir jame išbūtą laiką nuo 2015 m. liepos 23 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įskaityti į bausmės laiką.
Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jam iš D. Č. 608,51 euro turtinei žalai atlyginti.
Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 75 eurus – pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai.
Daiktinius įrodymus: 4 vnt. nuoplovų pavyzdžių, paimtų 2015-07-23 įvykio vietos apžiūros, supakuotus į 4 atskirus vokus; 2) 2 tuščias alaus skardines, tuščią cigarečių pakelį „FEST“, 1 litro talpos plastmasinį butelį „Tauras“, rastus ir paimtus 2015-07-23 įvykio vietos apžiūros metu, supakuotus į kartoninę dėžę; 3) D. Č. drabužius: juodas sportines kelnes, baltus su mėlynomis juostelėmis marškinėlius, paimtus 2015-07-23 iš įtariamojo D. Č.; 4) A. M. drabužius: juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynas džinsines kelnes, juodą diržą, juodas kelnaites, juodas kojines, raktą su pakabuku, pateiktus 2015-07-28 VTMT Kauno skyriaus sanitarės; 5) Šviesų užtiesalas, rastą ir paimtą 2015-07-23 įvykio vietos apžiūros metu, nuo sofos, supakuotą į kartoninę dėžę – pripažintini menkaverčiu turtu ir, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti;
Vieną kompaktinę plokštelę su 2015-07-23 garso įrašais, pateiktais Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus; vieną kompaktinę plokštelę su telefono numerių (duomenys neskelbtini) išklotinėmis bei nustatytomis celėmis; 3 vnt. DVD plokštelių su įtariamojo D. Č., liudytojų D. K., D. P. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašais – palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.