Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. D.Č. suėmimo laikas nuo 2015 m. liepos 23 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo įskaitytas į bausmės laiką.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir jam iš D. Č. priteisti 608,51 euro turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 75 eurai – pripažinti proceso išlaidomis ir nurodyta išieškoti jas iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. nuteistas už tai, jog nuo 2015 m. liepos 22 d., 23.00 val. iki 2015 m. liepos 23 d., 00.25 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų su A.M. tyčia sudavė daugybinius smūgius kumščiais ir spyrė A. M. į veidą, galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, po ko, pargriovęs nukentėjusįjį ant grindų, ne mažiau 4 kartų sudavė jam kumščiais bei spyrė į veidą, galvą, pilvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, ne mažiau 3 kartų kojomis užlipo ant gulinčiojo krūtinės ir trypė gulintį aukštielninką A.M., tokiu būdu iš viso į galvą-veidą sudavė ne mažiau 11 smūgių, į kaklą sudavė ne mažiau 1 smūgį, į rankas ir kojas sudavė ne mažiau 8 smūgių, tokiu padarė nukentėjusiajam daugybinius kūno sužalojimus – kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą kaktos kairėje, kraujosruvą bei muštinę žaizdą virš kairio antakio vidurinės dalies, muštinę žaizdą kairio antakio vidinio galo projekcijoje, kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių obuolių junginėse, žaizdą dešinio antakio lanko projekcijoje, žaizdą dešinio skruostikaulio viršutinio krašto projekcijoje, kraujosruvą dešinio skruosto srityje, pereinančią į dešinio žando sritį, muštinę žaizdą nosies šaknyje, kraujosruvą kairio skruosto srityje, kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, kraujosruvą smakro kairėje, kraujosruvą smakro dešinėje, žaizdą smakro dešinėje kiek žemiau lūpų dešinio kampo, kraujosruvą už dešinės ausies pereinančią į ausies kaušelį, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose išorinių kraujosruvų projekcijoje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, apimančią ir dešinį smilkininį raumenį, nusileidžiančią bei susiliejančią su veido kraujosruvomis, poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių komplekso daugybinius lūžius: poliežuvinio kaulo dešinio rago, skydinės kremzlės dešinės plokštelės viršutinio rago, kairiosios skydinės plokštelės užpakalinio krašto ir plokštelių jungties, žiedinės kremzlės lanko, kraujosruvas paviršiniuose ir giliuosiuose kaklo raumenyse, kraujosruvas paraverbaliai kaklinėje dalyje, kraujosruvas kaklo ir viršutinės dalies paodėje, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, blauzdoje, kairio kelio srityje, kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, kairės pusės III šonkaulio lūžį tarp priekrūtinkaulinės ir vidurinės raktikaulio linijų, kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžį vidurinėje raktikaulio linijoje su pasieninės plyšimu VI šonkaulio lūžgalių projekcijoje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžį tarp vidurinės raktikaulio ir priekinės pažasties linijų, kairio plaučio kraujosruvą, dešinės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžį kaulinių ir kremzlinių dalių riboje, dėl ko, nuo liemens traumos palaipsniui išsivysčius kvėpavimo nepakankamumui nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, taip nužudė A. M. ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėja prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis D. Č. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. Č. bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes, taip pat į tai, jog nusikaltimas yra baigtas ir tyčinis, dingstis ir motyvas nužudyti A. M. buvo mažareikšmiai – kaltinamojo pyktis dėl neva nukentėjusiojo kabinėjimosi prie jo merginos D. P.ar prie jo paties. Be to, pirmosios instancijos teismas skirdamas D. Č. bausmę bei nustatydamas jos dydį įvertino ir kaltininko asmenybę, tai, jog D. Č. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus ir neatlikus paskirtos arešto bausmės, jis taip pat baustas administracinėmis nuobaudomis už girto pasirodymą viešoje vietoje, smulkų svetimo turto pagrobimą, policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeidimą bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą (3 t., 52-56 b. l.). Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog jis savo kaltę pripažino ir gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skyrė D. Č. bausmę, kuri yra šiek tiek griežtesnė negu įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką – Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies – sankcijos vidurkis. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje be D. Č. prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Pirmosios instancijos teismo D.Č. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ir ją švelninti įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. Č. bausmę ir nustatydamas jos dydį, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių D. Č. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bei išimtinių aplinkybių, susijusių su D. Č. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas D. Č. už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą atmesti.