Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytos veikos prieš mažametę žmonos dukrą neįvykdė, apie visa tai sužino tik iš pareigūnų, kai jie 2017 m. gegužės 4 d. atėjo pas juos į namus, apieškojo butą. Mano, kad mažametė E. B. viską išsigalvojo, nes ji dažnai fantazuoja, be to, nemėgsta jo, jai didelę įtaką daro jos tikras tėvas, t. y. V. B.. Pastarasis nuolat kišdavosi į mergaitės auklėjimą, sakydavo, kad jai nebūtina klausyti jo (teismo pastaba - kaltinamojo), nes jis jai ne tėvas, nors jis pats stengėsi mergaitę auklėti tinkamai, ruošdavo su ja pamokas, žaisdavo įvairius žaidimus. O mergaitė jį vadindavo ,,ožiu“, be to, V. B. ne kartą rašė skundus į VTASą, kaltino jį net pedofilija. Iki šioje byloje tiriamo įvykio E. B. gyveno ir pas juos, ir pas savo tikrąjį tėvą. Mano, kad mergaitė galėjo susižaloti kieme, kai ji važinėjo dviračiu. Jis tikrai neturi dėl ko atsiprašyti, nes nieko blogo mergaitei nėra padaręs ir tikrai nebuvo tokio atvejo, kad būtų jos atsiprašinėjęs, davęs šokoladą ir ,,Coca Cola“ butelį ir prašęs sakyti, kad nieko nebuvo, o įvykį mergaitė susapnavo. Mergaitės nebaugino, nerodė jai jokių ženklų, jis su ja bendrauja normaliai. Po įvykio niekada su ja nepasilieka vienas (t. 2 b. l. 108-110). Analogiškus parodymus kaltinamais davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 47-49, 55-58)

Kaltinamojo V. M. kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:

-mažametės E. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu), kad ją skriaudžia mamos vyras, kuris liepė jai klauptis ant grikių. Po to naktį liepė jai perrašyti daug puslapių, mažiausiai 10, buvo pagriebęs už kaklo, stumdė, skriaudė. Sakė, kad jeigu ji teisme ką nors blogai prieš jį pasakys, jis ją užmuš. Kai ji buvo mažytė ir buvo kartu su tėčiu, prašė mamos, kad leistų važiuoti į teatrą. Tada mama papasakojo tam dėdei, kuris nuvažiavo ir atsuko tėčio mašinai ratus, priekinius ir galinius. Dėdė sakė, kad jeigu ji kažką blogai papasakos teisme, tai jis atvažiuos pas mamą ir išmes ją iš ketvirto aukšto balkono. Tėtis - V. B., dėdė - V. M.. Jos mama eidavo į šokius, kur šoko vienoje grupėje su dėde, ten jie ir susipažino. Susipažinusi su V. M. mama ėmė neduoti jos pasiimti tėčiui. Įvykio dieną ji grįžo iš mokyklos, darė pamokas, pažaidė, pavalgė, buvo ta valanda, kai jau turėjo eiti miegoti. Ji norėjo pabūti viena ir užsidarė duris, o mamos vyras atidarė duris, užlenkė kilimą, ant grindų pribėrė grikių ir liepė jai klūpėti ant tų grikių vieną valandą su aukštyn pakeltomis rankomis (kad nesiremtų į grindis). Tai įvyko pavasario viduryje, atsimena, kad buvo trečiadienis, nes visada trečiadienį ir ketvirtadienį važiuoja pas tėtį. Paėmė iš jos telefoną, kad negalėtų paskambinti tėčiui. Tai įvyko jos močiutės (mamos motinos) namuose. Seneliui sustojo širdis ir šį išvežė į ligoninę. Grikiai buvo išberti tuose namuose. Kai ji žaidė, patėvis jai neleido, patraukė kilimą ir pripylė grikių. Pastarasis užėjo su grikiais (pakelio apačioje - žalia juostelė, pakelis - permatomas, ant pakelio nupieštas grikių patiekalas), atitraukė kilimą ir liepė atsiklaupti ant jų. Tai buvo pusiau pilnas maišelis. V. M. ant grindų pabėrė pusę to maišelio turinio, daugiau nieko paberta nebuvo. Ji iš karto pastarojo paklausė, kam beria tuos grikius, o šis liepė jai klauptis ant grikių, tokiu būdu nubausdamas už tai, kad ji uždarė savo kambario duris. Šis liepė jai vaikščioti ant kelių po tuos grikius. Ji bandė priešintis, laikė kelius, kad nereikėtų klūpėti ant grikių, o V. M. rankomis laikė ją truputį aukščiau virš kelių. Šis dar pabėrė grikių, viską, kas dar buvo likę tame maišelyje. Jai labai skaudėjo, dūrė, nes grikiai turėjo aštrius kraštus. Jai skaudėjo abu kelius. Ji jau po 5 minučių nejautė kelių, jai pradėjo bėgti kraujas, nebeturėjo jėgų prieiti prie lovos. Taip pat parodė, kad pirštą jai atpjauti grasino mamos vyras, kai ji nebeturėjo jėgų klūpėti ant grikių. Tuo metu, kai ji klūpėjo ant grikių, mama sėdėjo virtuvėje, kalbėjo telefonu ir sakė: ,,Tau taip ir reikia“. Nežino, kodėl mama taip sakė. Jai iš kairiojo kelio pradėjo bėgti kraujas. V. M. liepė jai rinkti grikius rankomis. Mama išgirdusi, kad ji verkia, atėjo iš virtuvės ir pamatė, kad jai bėga kraujas. Ji atsinešė iš spintelės spirito žaizdai valyti ir pleistro. Dėdė tuo metu žiūrėjo televizorių. Po to, naktį, V. M. vertė ją perrašyti knygos puslapius į sąsiuvinį. Kai parodė žaizdas tėčiui, tėčiui vos nesustojo širdis. Tėtis žino, kur dėdė dirba, žino pastarojo numerį. Tėtis iškvietė greitąją, policiją ir pasakė, kad viskas bus gerai. Paskui tos žaizdos užgijo ir nuo to laiko ji gyvena pas tėtį. Apie įvykį dar žinojo jos mokytoja, močiutė ir senelis (mamos tėvai) bei draugė - A, kuriems ji pati papasakojo. Mokytojai bei A apie įvykį papasakojo antrą dieną, o močiutei – trečią. Seneliams buvo jos gaila, bet po to jie ją aprėkė. Mokytoja paskambino dėdei ir apšaukė jį. Tos vietos, kur buvo žaizdos, atrodo paraudusios, matėsi įdubusios skylutės - lyg su adata būtų buvę badyta. Gydytoja sakė, kad nieko tokio ir po kelių dienų praeis. Mamos tėvai (seneliai) ir mama jai sakė, kad ji pati nusipelnė tokio elgesio, nes ji turėtų ruošti pamokas, o ne žaisti sugrįžusi iš mokyklos namo. Su mamos vyru dažnai bardavosi, šis liepdavo jai rašyti. Jai reikėdavo perrašinėti bet kokią knygą, mažiausiai 10 puslapių į sąsiuvinį. Taip pat parodė, kad V. M. grasino ją nužudyti pirmą kartą, ketvirtadienį, kai buvo atvažiavę į teismą. Mama girdėjo šį grasinimą ir tik liepė šiam išeiti. Buvo taip, kad nenorėjo važiuoti pas mamą iš tėčio. Kai ateina laikas važiuoti pas mamą, visada klausia tėčio, ar galima dar bent 5 minutes nevažiuoti, nes ją ten bara. Ji dabar nuo gegužės mėnesio gyvena su tėčiu. Tėtis jos nebara, neverčia tvarkyti namų, leidžia pasirinkti, ką tvarkyti, o ko ne. Atvažiavusi pas mamą su pastarąja daug žaidžia, daug kur važiuoja. Mamos vyras nelabai gerai su ja bendrauja – būdamas šalia verčia vėl ją perrašinėti knygas į sąsiuvinį. Tą naktį, kai buvo įvykis, nakvojo pas mamą. Iš ryto mamos vyras išvažiavo ir su ja apskritai nebendravo. Neatsimena, kiek laiko po įvykio pragyveno pas motiną. Įvykio dieną ji žaidė tik savo kambaryje, lauke buvo tik pakeliui į mokyklą, žaisti į lauką nebuvo išėjusi. Kelias dienas prieš įvykį važinėjosi dviračiu, nuo kurio dažnai krenta, todėl užsideda šalmą ir apsaugas ant kelių ir alkūnių, kad nesusižeistų. Nors su apsaugomis važinėjasi ne visuomet. Tėtis pranešdamas jai, kad reikės važiuoti į teismą, sakė, kad nereikia bijoti, kad reikės viską, ką šiandien kalbėjo, papasakoti. Ji suprato, kad apie įvykį su grikiais reikės pasakoti. Jis neliepė konkrečiai pasakoti būtent apie grikius. Tėčiui ji papasakojo apie šį įvykį - tą patį, ką papasakojo teisme - po savaitės. Antrą dieną mokytojai, trečią močiutei, draugei po to, o tėčiui - po savaitės. Su tėčiu po įvykio pasimatė tik po savaitės, todėl tik tuomet papasakojo. Su mamos vyru yra bendravusi telefonu, turi šio numerį. Šiam skambino tik du kartus, paskui šis pakeitė telefono numerį ir patį telefoną. Abu pokalbiai telefonu buvo po įvykio. Ji skambino ir pasakė šiam, kad viską papasakos teisme apie pastarąjį ir numetė ragelį, antrą kartą padarė tą patį. Ji paėmė mamos vyro vizitinę kortelę, gulėjusią mamos namuose ant stalo, ir pati sugalvojo paskambinti jo numeriu. V. M. numeris įvestas kaip ,,Koziol“ (ožys), nes tėtis jį taip pavadino. Tėtis taip mamos vyrą pavadino dėl to, kad šis ją skriaudė (t. 1, b. l. 158-161);

-mažametės nukentėjusiosios E. B. įstatyminio atstovo V. B. protokolu-pareiškimu Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos NV registravimo skyriui (t. 1 b. l. 1-2), parodymais ikiteisminio tyrime metu (t. 1 b. l. 54, 66-68, 70-71) ir teisme, kad buvusi jo sutuoktinė su nauju vyru tyčia taip sugalvojo pasielgti, nes įvykis buvo būtent tą savaitę, kai dukra buvo pas juos. Tai yra – 2017 m. balandžio 27 d. Jis sužinojo viską vėliau – 2017 m. gegužės 4 d. Jie tikėjosi, kad žymės ant kelių nebesimatys. Kai jis atvažiavo pasiimti dukters, ji jam automobilyje parodė žaizdas ant kelių. Visi dukters keliukai buvo su šašiukais. Buvo matyti žaizdelės kaip nuo adatų. Dukra papasakojo, kad patėvis užlenkė kilimą ir, pripylęs grikių, liepė jai klūpoti. Jis padarė žaizdų nuotraukas, jas vėliau pateikė tyrėjai. Dukra jam pasakojo, kad mamos naujas sutuoktinis ją vertė perrašinėti tekstus, net 10 lapų. Sakė, kad tai būdavo skiriama kaip bausmė. Taip pat dukrą bausdavo neduodamas maisto. Tai viskas buvo daroma su buvusios sutuoktinės palaiminimu. Dukra pasakodavo, kad patėvis pyko ant jos, jei norėdavo pabūti viena, jei užsidarydavo kambario duris, sakė, kad jis ją imdavo už kaklo ir spausdavo, stumdydavo. Tą kartą, kai dukra parodė žaizdas ant kojyčių, jis iš karto pranešė policijai. Pareigūnai liepė iškviesti medikus. Kadangi pagal jo kvietimą medikai nevažiavo, policijos pareigūnai patys iškvietė. Žaizdas matė ir atvykę policijos pareigūnai. Dukra nieko neišsigalvojo, juo labiau, kad jis jai neliepė sakyti netiesos. Dukra iki šiol, kai prisimena tą atvejį, apsiverkia. Pirminiai jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra neišsamūs, nes dukra tik vėliau viską papasakojo nuodugniau. Be to, dukra bijojo, kad jos pasakojimas pakenks mamai. Dukra pasakojo jam, kad patėvis liepė eiti per grikius pakėlus rankas, kad nesiliestų jomis į grindis. Dukra minėjo, kad iš skausmo bijojo, jog praras sąmonę. Leido atsistoti, kai pradėjo bėgti kraujas iš kelių. Dukra klūpojo apie valandą. Dukra prisiminė, kad tą dieną, kai V. M. ją paklupdė ant grikių, tai minėjo, kad nupjaus iš pradžių vieną pirštą, o paskui antrą, kadangi dukra norėjo atsiremti rankomis į grindis, o patėvis jai neleido to daryti. Dukra yra sakiusi, kad mama ją 3 kartus vežė pas kažkokią moterį į Vilnių, kaip suprato ,,raganą“, siekdama, kad mergaitė jo atsižadėtų, nemylėtų, kad jis mirtų. Pas psichologus dėl ekspertizės jis vežė dukrą, tačiau pačioje apklausoje nedalyvavo. Be to, buvo iškviesta ir motina. Šiuo metu mergaitė gyvena pas jį. Ji važiuoja susitikti su mama, tačiau grįžta liūdna, nes myli mamą ir nori su ją būti. Be to, motina ne kartą atsisakė susitikti su dukra dėl savo kitų planų. Jis nedraudžia motinai matytis su dukra. Sužinojęs apie šį įvykį, kitą dieną dukters neleido į mokyklą. Paskambino motinai ir pranešė, kad dukra neatvyks į mokyklą. Taip nusprendė dėl mergaitės būsenos. Uniforma ir mokykliniai reikmenys buvo likę pas motiną. Motinos reakcija buvo keista, atsakė, kad viską atiduos, jei mergaitė grįš pas motiną. Be to jam dukra prisipažino, jog motina prašė pasakyti, kad jai viskas prisisapnavo, aiškino jai, kad jei taip nepasakys, tai mamą pripažins bendrininke ir į kalėjimą pasodins. Savo ieškinį palaiko visiškai ir prašo priteisti iš kaltinamojo už dukrai padarytą moralinę skriaudą 3200 Eur bei turtinę žalą – 1800 Eur. Mano, kad už neturtinę žalą prašoma suma yra tik minimali, nes jo dukra patyrė labai didelį stresą, baimę ir pažeminimą. Turtinę žalą patvirtinančių dokumentų nėra pateikęs, nes jų neišsaugojo, tačiau šią žalą sudaro: išlaidos dėl važiavimo pas ikiteisminio tyrimo teisėją, į teismą, pas psichologus dėl ekspertizės, išlaidos dėl raminamųjų vaistų, kuriuos vartojo ir dukra , ir jis pats (t. 2, b. l. 110-112, 129);

-liudytojos A. C. parodymais teisme, kad buvo E. B. mokytoja. Kaltinamąjį ir mergaitės tikrąjį tėvą pažįsta. Pirmąjį - iš matymo, antrąjį - pažįsta, nes abiejų tėvai kažkada bendravo. E. B. labai gabi mergaitė. Ją mokė dvejus metus ir vieną mėnesį. Tikras mergaitės tėvas mergaitę nuspendė pasiimti pas save praeitų metų rudenį. Kai mergaitė atėjo į mokyklą ji pajuto, kad jos šeimoje ne viskas tvarkoje. Ketvirtadienį jai paskambino V. B. ir pasakė, kad penktadienį dukra neateis į mokyklą ir kad motina apie tai žino. Sekmadienį V. B. jai vėl paskambino ir pasakė, kad visi vadovėliai ir uniforma yra pasilikę pas mergaitės motiną, paaiškino situaciją, kodėl mergaitė lieka gyventi su juo, kad tarnybos yra informuotos dėl įvykio. Jai buvo pasakyta, kad patėvis mergaitę nuskriaudė, pastatė ant kelių, jį turėjo ant kažko tai stovėti. Ji pažadėjo perduoti mergaitės motinai, kuri dirba toje pačioje mokykloje, kad ji atiduotų vadovėlius ir uniformą. Motina viską atnešė. Į mokyklą buvo atvykę vaikų teisių apsaugos darbuotojai, bendravo su mergaite. Pirmadienį jai mergaitė pasakė, kad patėvis jai liepė stovėti ant grikių. Ji nepatikėjo, tada mergaitė parodė keliukus. Ant jų buvo matyti žymės, kaip raudoni kraujo taškiukai. Sunku patikėti, kad mergaitės patėvis taip pasielgė, nes mergaitė apie savo patėvį labai gražiai visada atsiliepdavo. Taip pat mergaitė minėjo, kad šeimoje ne viskas gerai, kad tėvas liepė patėvį vadinti ,,kaziol“. Ji aiškino mergaitei, kad jos tėtis tik dabar piktas dėl tokios situacijos šeimoje, kad mergaitė gyventų savo gyvenimą, kad būna situacijų, kai tėvai ne visada tinkamai elgiasi. Tėvas po įvykio pakeitė mokyklą iš lenkiškos į lietuvišką. Mano, kad tai nebuvo geras spendimas, nes mergaitei ir taip buvo sunku. Buvo atvejai, kad net pats tėvas sakė, kad mergaitė pradėjo kartais meluoti, todėl ji negali atsakyti, ar ji buvo nuoširdi, kai jai pasakojo apie tiriamą įvykį. Mergaitės motina dirba jos mokykloje ir yra jai pavaldi, nes ji (teismo pastaba – liudytoja) yra direktoriaus pavaduotoja. Su motina apie įvykį nesikalbėjo. Žino, kad mergaitė lankė individualias psichologo konsultacijas, dėl ko - negali atsakyti, nes ši informacija konfidenciali (t. 2, b. l. 125-127). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja taip pat patvirtino, kad E. B. pirmadienį atėjus į mokyklą, ji ją pasikvietė pokalbiui ir mergaitė patvirtino, kad tikrai stovėjo ant kelių namuose pas mamą, o ją pastatė „pan V“, kuris gyvena kartu su mama. Už ką pastatė, ji nepaklausė, nes pažinojo mamos šeimą, besirūpinančią mergaite, tuo labiau, kad E mama dirba jų gimnazijoje mokytoja. Mergaitė jai net parodė savo kelius, ant kurių buvo žymės - taškeliai. Ji nežino, kas atsitiko iš tikrųjų. Bet pirmą pranešimą apie įvykį ji gavo iš E tėvo, o mergaitė patvirtino, kad buvo paklupdyta (t.1, b. l. 163-164);

-liudytojos A. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 74) ir teisme, kad tiriamo įvykio nebuvo, nes jos dukra viską išsigalvojo paveikta jos buvusio sutuoktinio. Jei būtų tikrai toks įvykis, ji, kaip mama, būtų apgynusi dukrą. Jos dukra visada labai gerai bendravo su jos nauju vyru: jis padėdavo ruošti pamokas, daug žaidė su ja, jie visada kartu atostogaudavo. Jokių taškelių įvykio dieną ant dukters kelių nepastebėjo. Gal kažkokios žaizdos ant kelių ir buvo, nes dukra važinėja dviračiu ir galėjo dėl to susižaloti. Mano, kad dukra nori įtikti savo tėčiui, todėl taip ir elgiasi. Ji myli ją, kaip mamą, ir nori grįžti namo. Kai ji atvažiuoja namo, nori būti savo kambaryje, glaudžia jai mielus daiktus. Mano, kad tėvas kažkokiais tai būdais įkalba dukrą, kad jei ji nesakys tai, ko nori jis, tai jam bus blogai. Jos buvęs sutuoktinis turi didelę įtaka dukrai. Ji neneigia, kad kartais nesusitinka su dukra, kai ji paskambina nesuderintą pagal planą dieną, bet tai normalu, nes pas ją taip pat būna planų ir darbų, dėl ko ji su dukra tuo metu susitikti negali. Tačiau niekada neatsisakė susitikti su dukra kitu laiku. Tikrai dukros neįkalbinėjo sakyti, kad jai viskas prisisapnavo (t. 2, b. l.127-129);

-eksperto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimu teisme, kad jis atliko medicininių dokumentų ir kitų jam pateiktų daiktų tyrimą ir visiškai palaiko padarytą išvadą. Pats mažametės E. B. neapžiūrėjo. Jam buvo pateikta jos medicininė kortelė. Susipažinęs su specialisto konsultacine išvada (t. 2 b. l. 92-93) mato, kad joje nurodyti ne tik objektyvūs duomenys, bet ir paties išvadą davusio specialisto pamąstymai. Mergaitė klūpodama ant kruopų judėjo, o tai galėjo pažeisti jos kelių odos epidermį. Pažeistas epidermis išskiria skystį – limfą ir dėl to vėliau gali susiformuoti šašas. Byloje pateiktose nuotraukose (t. 1, b. l. 42-43) matyti, kad jos yra su šešėliais, nes nuotraukos juodai baltos, tačiau jei būtų žaizdelės atsiradusios nuo griuvimo, būtų ir keliai nubrozdinti arba platesnė vieta, o matyti tik dėmelės, t. y. šašeliai. Jie yra žemiau kelio sąnario, blauzdikaulio šiurkštumas projekcijoje. Viskas priklauso nuo to, kaip mergaitė klūpėjo, t. y. kuria dalimi liestasi buvo. Be to, pas kiekvieną yra individualu, kaip blauzdikaulio šiurkštuma išreikšta: pas vienus labiau, pas kitus – ne, todėl kaip ji atsikiš atsiklaupus ir kaip remsis tuo pagrindu, kuriuo klupi, gali ir iš vis sąnarys nesusiliesti. Šašelis, kaip darinys, yra nešviežias, jis yra tik pasekmė. Jei yra slydimo kontaktas ir braukiamas judesys, tuo metu gali būti nubrozdinimas. Krentant ant akmenukų, gali būti pažeistas epidermis, suspaudžiant kapiliarą ir tuomet gali atsirasti kraujosruva. Apdžiūvęs kraujas atrodys kaip nubrozdinimas su šašeliais. Visgi neatmeta galimybės, kad mergaitė galėjo klūpėti ant grikių. Konsultacinėje išvadoje aptarti dažniausiai pasitaikantys variantai. Viskas priklauso nuo to, kiek asmens kraujagyslės yra elastingos ir kiek spaudžiant gali būti jos pažeistos (t. 2, b. l. 147-150);

-liudytojo S. D. parodymais teisme, kad jis atvyko dėl įvykio gavęs pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Mažametės tėvas pranešė, kad ją skriaudžia jo buvusios sutuoktinės dabartinis vyras. Jis buvo nuvykęs tiek pas mažametės motiną, tiek pas mažametės tėvą. Kai atvyko pas pranešėją, matė, kad mergaitė žaidžia. Namų aplinka buvo rami. Mergaitės tėvas pasakė, kad jo dukrą klupdė ant grikių. Jis surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Jame nurodė, kas buvo paklausta mergaitės. Ji nenorėjo grįžti pas motiną. Nepamena ar buvo vienas, ar su kolega, dažniausiai važiuoja po vieną. Savo tarnybiniame pranešime teisingai nurodė, kad buvo atvykusi GMP medikė M. V.. Mergaitė papasakojo, kad jos motinos vyras V (teismo pastaba - kaltinamasis) už tai, kad ji uždarė duris, liepė jai klūpėti ant grikių, o vėliau – juos surinkti. Medikė, apžiūrėjusi mergaitę, nustatė, kad yra liekamieji pėdsakai po kelio traumos. Ant kelių matėsi daug šašų. Apžiūrėjęs mergaitės motinos namus nei grikių, nei žirnių nerado. Vaikas buvo paliktas su tėvu, nes jokios grėsmės jam likti nebuvo (t. 2, b. l. 150-151);

-liudytojos M. V. parodymais teisme, kad visų aplinkybių gerai neatsimena. Pamena, kad buvo iškviesta kaip medikė į įvykio vietą. Pamena šašiukus ant mergaitės kelių. Jie buvo smulkūs, kaip sudžiūvęs, nešviežias kraujas. Kuo jie buvo padaryti – negali atsakyti. Hematomų ar nubrozdinimų nematė. Jos atliktos apžiūros aprašymas buvo šabloninis. Parinko šabloną artimiausią situacijai (t. 2 b. l. 170);

-apskaitų žiūryklės duomenimis, kuriais užfiksuota, kad V. B. 2017 m. gegužės 4 d. 19.18 val. pranešė jog jo dukra skundžiasi skausmu keliuose, nes motinos sugyventinis liepė klūpėti jai ant grikių (t. 1, b. l. 26);

-2017-05-04 įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) ir kuriame grikių likučių nerasta (t. 1, b. l. 27-31);

-2017-05-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. A33(19)-1134, kuriame nurodyta, kad A ir V. M., gyvenančių (duomenys neskelbtini), šeima neįrašyta į savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. 1, b. l. 37);

-2017-05-29 Vilniaus r. savivaldybės administracijos Nemenčinės m. seniūnijos raštu Nr. 19-51-(6.10), kuriame nurodyta, kad A. M. ir V. M. šeima gyvena dviejų kambarių bute, kuriame yra visi patogumai, virtuvė, netrūksta jokių apyvokos daiktų. 2017-05-26 apsilankymo metu bute buvo šilta, švaru, visi daiktai sudėti į savo vietas, kambariai gražiai sutvarkyti. E. B. turi savo atskirą kambarį, kuriame yra sudarytos sąlygos mergaitės ugdymui ir laisvalaikiui praleisti. Kambaryje yra daug žaislų ir kitokių ugdymosi priemonių. Mergaitės kambarys įrengtas tvarkingai, yra spinta daiktams sudėti ir rašomasis stalas, kambaryje šilta, jauku ir šviesu. Pokalbio metu A. M. ir V. M. tikino ir pabrėždavo, kad šeimoje nėra naudojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas prieš E. B.. Sutuoktiniai yra įsitikinę, kad apie smurtą jų šeimoje išsigalvoja mergaitės tėvas – V. B., kuriam mergaitė pastoviai skundžiasi, kad šeimoje ji verčiama laikytis tvarkos, tinkamo elgesio normų, laiku atlikti pamokas, tvarkyti kambarį, reikiamu laiku eiti miegoti, nevalgyti daug saldumynų ir t.t. Sutuoktiniai pabrėžė, kad E. B. nuolatos sakydavo, kad viską pasakys tėčiui, jei mama ar patėvis vers ją daryti tai, ko ji nenori, todėl A. M. ir V. M. yra įsitikinę, kad dukra išgalvoja nebūtus dalykus apie smurtą ir skundžiasi tėvui, o šis be jokio reikalo, prikurdamas savo versijas, tyčia apskundžia jų šeimą. A. M. paaiškino, kad dukra jau apie tris savaites gyvena pas tėvą V. B.. A. M. negali tinkamai paaiškinti, kodėl dukra nuo 2017-05-04 nenori grįžti namo, kadangi prieš tą dieną santykiai jų šeimoje buvo labai geri, nebuvo jokių konfliktų. A. M. pasakė, kad bendrauja su dukra telefonu ir mokykloje. A. M. žodžiais, bendraudama telefonu prie tėvo, E. B. sako, kad nenori namo, o mokykloje sako, kad nori grįžti namo, tačiau vis raginama kartu grįžti namo iš mokyklos, mergaitė nuolatos atsisako. A. M. ir V. M. pokalbio metu daug kartų pabrėždavo, kad V. B. nuolatos jau kelerius metus manipuliuoja mergaite ir verčią šią sakyti tik blogus dalykus apie A. M. ir V. M.. Sutuoktinių teigimu, E. B. yra per daug apsimelavusi ir įtikinta V. B. sakyti melą, kad net prie savo mamos akivaizdžiai meluoja ir sako nebūtus dalykus. Sutuoktiniai taip pat teigė, kad toks skundas dėl smurto yra tik eilinis V. B. kerštas, o vaikas yra tik įrankis tam kerštui įgyvendinti, todėl mergaitės mama yra įsitikinusi, kad E. B. tėvas ne tik nesilaiko bendravimo tvarkos su dukra, o dar ir naudodamasis tėvo valdžia priešingai vaiko interesams, nuolatos manipuliuoja vaiku. Apsilankymo metu sutuoktiniai parodė E. B. nuotraukas, kurios buvo padarytos mergaitei grįžus iš tėvo namų. Nuotraukose buvo matyti, kad mergaitė buvo nešukuota, su suveltais plaukais, su mėlyne ant krūtinės ir nubrozdinimu ant alkūnės. Motina paaiškino, kad būtent tai yra įrodymas, kad pats mergaitės tėvas nemoka tinkamai pasirūpinti dukra, leidžia jai daryti, ką nori: valgyti daug saldumynų, važinėti vienai dviračiu po visą Nemenčinės miestą, vėlai eiti miegoti, meluoti ir pan. A. M. žodžiais, mergaitė priprato prie laisvės tėvo namuose, kad į tam tikras elgesio taisykles ir pareigas reaguoja priešiškai, grasindama pasiskųsti tėvui. Motinos teigimu, mergaitė nuolatos lanko mokyklos psichologo konsultacijas. Vilniaus r. savivaldybės administracijos Nemenčinės m. seniūnija taip pat informavo, kad buvo kelis kartus gavusi skundų iš V. B. dėl minėtoje šeimoje jo dukros atžvilgiu naudojamo psichologinio ir galimai fizinio smurto, tačiau jokia informacija niekada nepasitvirtindavo, kadangi abi pusės gina save ir kaltina viena kitą dėl manipuliavimo mažamete ir psichologinio smurto pastarosios atžvilgiu. Anksčiau bendravus su E. B. buvo pastebėta, kad mergaite yra labai stipriai manipuliuojama, kadangi prie motinos ji elgiasi vienaip, o prie tėvo – kitaip, todėl akivaizdu, kad tėvų tarpusavio nesutarimas gali smarkiai pakenkti mergaitės psichikai ir tolesnei raidai (t. 1, b. l. 38-39);

-2017-05-04 VA VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. D. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad prie jo ir medikės M. V. (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai M. V.), E. B. papasakojo, jog 2017 balandžio mėn., dienos neatsimena, namuose mamos vyras Valentinas ją už tai, kad uždarė savo kambario duris, pastatė klūpėti ant grikių kambaryje, o vėliau liepė juos surinkti. Tai ne pirmas kartas, kad šis prieš ją smurtavo. Mama jos nemuša. Medikė apžiūrėjo vaiką ir nustatė, kad pas vaiką yra liekamieji pėdsakai po kelio traumos. Ant kelių matosi daug šašų (t. 1, b. l. 40);

-2017-08-08 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK vyresniojo tyrėjo V. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. elektroniniu paštu atsiuntė tris nuotraukas, kurias padarė įvykio dieną, kai pastebėjo ant dukros kelių sužalojimus ir šiai papasakojus apie sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Nuotraukos prijungtos prie bylos (t. 1, b. l. 41);

-nuotraukomis, kuriose matyti ant kelių užfiksuoti tamsesni nei visa kūno oda taškeliai, kurie išsidėstę žemiau sąnarių (t. 1 b. l. 42-44);

-2017-05-10 apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, apžiūrėjęs Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 1708179341 kopiją, nustatė, jog 2017 m. gegužės 4 d. GMP specialistė M. V. apžiūrėjusi E. B., gim. 2008 m., konstatavo šašelius kelių srityse. Tai rodo, kad keliuose buvo paviršiniai odos pažeidimai, galimai nubrozdinimai, padaryti odai kontaktuojant su nelygiu paviršiumi, prieš keletą dienų iki mergaitę apžiūrint. Šių odos pažeidimų padarymo galimybė keliais remiantis į smulkius, gana kietus daiktus, tokius kaip grūdai (grikiai), neatmetama. Toks kelių odos sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 46-49, 51);

-gimimo liudijimu Nr. 600186, kuris patvirtina, kad E. B. gimė 2008 m. rugpjūčio 10 d. ir įvykio metu buvo mažametė (t. 1, b. l. 72);

-2017-08-28 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) rašte Nr. S2.4-204 nurodyta, kad E. B. pasiekimai visų dėstomų dalykų, išskyrus lietuvių kalbą ir matematiką, prilygsta aukštesniajam lygiui, o lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimai – pagrindiniam lygiui. Mergaitė yra gabi, aktyviai dirba pamokose, greitai atlieka užduotis, bet ne visada yra atidi. Noriai bendrauja, dalyvauja gimnazijos ir klasės renginiuose. Yra mylima draugų. Mokinės tėvai yra nesusituokę, ši beveik iki 2016-2017 mokslo metų pabaigos gyveno su mama ir patėviu. Mergaitės tėvai tarpusavyje nesutaria, bet abu rūpinasi savo dukra. Šiuo metu gyvena su tėvu. 2016-2017 mokslo metų antrąjį pusmetį lankė gimnazijos psichologės individualius užsiėmimus (1 t., b. l. 165);

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-25/2018, kuriuo konstatuota, kad 1. šiuo metu E. B. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nekonstatuojama. Kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8 jai konstatuojamos betarpiškai po byloje nagrinėjamo įvykio 2017-05-04. Pagal LR sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V.298/158/A1-86 patvirtintas ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ E. B. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, tai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo punktą 9, nes po byloje nagrinėjamų įvykių E. B. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų. 2. E. B., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, psichikos būklę galėjo suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų (2017-05-04 pritaikytos fizinės bausmės) pobūdį, t. y. išorinę pusę, tačiau negali įvertinti tokių veiksmų reikšmės (jog ši bausmė yra dar ir žeminanti jos orumą, savigarbą ir savivertę). E. B., atsižvelgiant į visa tai bei jos būseną (fizinis silpnumas, emocinė priklausomybė nuo įtariamojo), negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams. 3. E. B., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, psichinę būklę, galėjo suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes (įvykio vieta, įtariamojo ir E. B. veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 4. E. B. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, kurie iš esmės veiktų jos duodamus parodymus (parodymų turinį). Vertinant parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į E. B. būseną (tėvų skyrybos ją iki šiol veikia psichotraumuojančiai), tėvo V. B. vaidmenį (kuris atvirai, dukros akivaizdoje reiškia nuostatas įtariamojo atžvilgiu) -visa tai veikia (gali veikti) neesmines E. B. nurodomas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes. 5. E. B. dalyvauti kituose teisminiuose procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama. 6. Šiuo metu klinikiniame vaizde stebimas padidintas E. B. nerimastingumas, emocinė įtampa, graudinimasis sietini su tėvų skyrybų situacija. Atsakyti į klausimą, ar konfliktiniai E. B. tėvų tarpusavio santykiai turi įtakos E. B. nuomonei apie motinos dabartinį sutuoktinį-įtariamąjį V. M., nėra šios ekspertizės uždavinys: šios ekspertizės uždavinys yra nustatyti E. B. galimybes duoti parodymus, jos suvokimą apie įvykį ir galimybes priešintis, bei nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą (t. 2, b. l. 14-23);

2018-05-22 ekspertės A. Š. paaiškinimų protokolu, kuriuo užfiksuota, kad ekspertė nurodė, jog jos pateiktame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-25/2018 įvykio data nurodyta 2017-05-04, nes formuluodama ekspertizės akto išvadas rėmėsi gauta teismo nutartimi, todėl atsakymuose mini 2017-05-04 datą. Įvykio datos nustatymas yra faktinė aplinkybė, o faktinių aplinkybių nustatymas nepriklauso teismo psichologų, psichiatrų kompetencijai. Neatmeta tai, kad konkreti įvykio data tyrimo eigoje gali būti tikslinama bei keistis. Analizuodama ikiteisminio tyrimo medžiagą ir ekspertizės metu gautus duomenis, atsižvelgdama į tai, kad tiriamoji negalėjo (negali) suteikti informacijos apie tikslią įvykio datą (apklausos metu nurodė pavasario viduryje, trečiadienis), tiriamosios emocinės būklės pokyčius siejo ne su konkrečia data, o su pačiu nagrinėjamu byloje įvykiu (t. 2, b. l. 26-27);

-teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0184/18, kurioje nurodyta, kad 1. teismo medicinos gydytojai vertina sužalojimus apžiūrint nukentėjusįjį arba pagal medicinos dokumentus, tačiau pagal fotonuotraukas sužalojimų vertinimas negalimas; 2. klūpant ant riboto paviršiaus daiktų vyksta spaudimo mechanizmas ir to pasėkoje yra būdingas kraujosruvų, bet ne odos nubrozdinimų („šašelių“), susidarymas. Kraujosruvos stebimos iki kelių savaičių laikotarpyje, o pirmą parą dažnai būna ir stiprus patinimas. Tiriamuoju atveju jokių kraujosruvų ar odos patinimų medicininiuose dokumentuose nėra nustatyta; 3. smulkūs odos nubrozdinimai kelių srityse padaryti kietais, bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir pagal savo lokalizaciją būdingi pargriuvimui, galimai ir prie trečiame klausime nurodytų aplinkybių (t. 2, b. l. 92-95)

-psichologės I. L. atsakymu ir psichologiniu E. B. tyrimu, kuriuose nurodoma, kad 2017 m. sausio 16 d. mergaitės E. B. mama A. M. kreipėsi su prašymu dėl mergaitės konsultacijos, paklausius priežastį, mama motyvavo, kad pati mergaitė prašė leidimo lankytis psichologo konsultacijose. Įvyko 8 konsultacijos: sausio 16 d., sausio 23 d., sausio 30 d., kovo 3d., kovo 30 d., balandžio 3 d., balandžio 10 d., gegužės 22 d. Dėl E. B. jokių nusiskundimų nesulaukta. Stebint klasės mokinių elgesį, mergaitė pasirodė kaip stropus, mandagus vaikas. Tačiau 2016 m. gruodžio mėn. klasės valandėlės metu kalbant apie draugystę ir kam reikalingi draugai, po teiginio, kad kiekvienas, turi rasti, kam galėtų išsipasakoti, E. B. netikėtai pašoko iš savo suolo, atbėgo prie lentos ir visiems girdint pareiškė, kad tėtis jai sako, kad jos mama nėra tikra. Nenorint sukelti didelio šurmulio nuramino mergaitę ir paprašė grįžti į savo vietą, o po pamokos sutarė tai aptarti. Po pamokos su mergaite kalbėjo apie jos tėčio pasakytus žodžius, mergaitė labai pergyveno ir nerimavo, kad mama jos gali nemylėti dėl to, kad ji nėra tikra jos dukra. Bet pokalbio metu išaiškino situaciją ir mergaitė pažadėjo, kad kai kitą kartą turės kokių nors rūpesčių ar norės pasikalbėti, galės visada ateiti pasikalbėti. Konsultacijų metu buvo atliekamas mergaitės asmenybės įvertinimas, mergaitė buvo ištirta nestandartizuotomis mąstymo, dėmesio, atminties, suvokimo metodikomis, iš kurių paaiškėjo, kad mergaitės atmintis, dėmesys, suvokimas yra normos ribose, atitinka jos amžiaus vaikų skales. Tuo tarpu HTP ir nebaigtų sakinių metodikos parodė, kad mergaitė, tikėtina, jaučia didelį spaudimą iš aplinkos, jos poreikiai nėra patenkinti, save realizuoja fantazijose. Nebaigtų sakinių metodikoje užbaigiant sakinį „Būčiau labai laiminga, jei „ mergaitė atsakė, kad būtų laiminga, jei jos mama būtų kartu su tėčiu. Toje metodikoje baigiant sakinius, susijusius su tėvu, mergaitė atsakydavo, kad norėtų, kad tėtis būtų geras ir norėtų su ja bendrauti. Į teiginį „Manau, kad tikras draugas“ „ atsakė, kad tai jos mama. O į teiginį „Mano motina ir aš...“, mergaitė atsakė šeima. Konsultacijų metu mergaitė papasakojo, kad gyvena su mama ir patėviu, o tėvas sutartomis dienomis pasiima po pamokų. Mergaitė sakė, kad nenori būti tėčio namuose, nes tėčio dažniausiai nebūna ir mergaitė turi prižiūrėti jaunesnį giminaitį, kas jai nelabai patinka. Paklausus kas jai patinka, mergaitė pasakojo, kad patinka leisti laiką su mama ir patėviu, pasakojo, kad su mama vyko slidinėti, vasarą buvo prie jūros. Ir kad labai tikisi sulaukti broliuko ar sesutės. Tuo tarpu nuo balandžio 10 d. mergaitė nepasirodė konsultacijose, sutikus ją mokykloje, mergaitė pranešė, kad tėtis draudžia lankytis, todėl gegužės 22 d. nustebino mergaitės vizitas, kai mergaitė pati atėjo ir pranešė, kad nori pasikalbėti. Paklausus, kodėl mergaitė dabar nusprendė ateiti pasikalbėti, mergaitė atsakė, kad atėjo dėl to, kad jai liepė Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Mergaitė pradėjo pasakoti, kad šiuo metu gyvena su tėčiu, su mama nieko bendro nenori turėti, nes mama jos nemyli. Pasakojo, kad jai puikiai sekasi, tėtis ją rūpinasi ir labai ją myli ir, kad laukia vasaros, nes tėtis žadėjo nuvežti prie jūros ir tai bus pirmas kartas, kai jį pamatys jūrą. Pasiteiravus mergaitės, kad rodos ji pasakojo, kad su mama buvo prie jūros, mergaitė atrėžė, kad su mama niekada niekur nebuvo išvykusi. HTP ir nebaigtų sakinių metodikos rodo, kad mergaitė, tikėtina, jaučia didelį spaudimą iš aplinkos, jos poreikiai nėra patenkinti, galimai yra darytas psichologinis poveikis mergaitei. Atlikus psichologinį tyrimą per laikotarpį 2017-01-16/2017-04-10 konstatuota, kad mergaitė pasižymi konkrečiu mąstymu, akcentuoja konkrečias savybes ar detales, jai kaip asmenybei, būdinga psichinė energija, budrumas, ji moka prisitaikyti prie aplinkos, pasižymi jautrumu, globos siekimu, tačiau pastebimas nerimas, susijęs su socialiniais kontaktais, yra linkusi į uždarumą galbūt net fantazavimą, gali turėti problemų su emocijų kontrole, patenkinimu, galima pastebėti mergaitės nerimo, nesaugumo ir gynybiškumo požymius, mergaitės mąstymas adekvatus (t. 2 b. l. 97, 98-99).