- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- I1-3363-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01485-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Pareiškėjas paaiškina, kad 2020-11-24 jam buvo nustatytas COVID-19 virusas, todėl nuo 2020-11-24 iki 2020-12-22 su kitais sergančiais buvo patalpintas 2-ojo gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 8. Visą minėtą laikotarpį jis nebuvo išvedamas pasivaikščioti gryname ore, kas sukėlė jam nepatogumus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Seimo kontrolieriaus jam skirtoje pažymoje nurodoma, kad ir sergant jam turėtų būti sudaryta galimybė pasivaikščioti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 13-19) nurodo, kad atsiradus COVID-19 virusui Vilniaus PN ir pradėjus plisti tarp nuteistųjų ir suimtųjų, COVID-19 virusu užsikrėtę asmenys buvo izoliuojami ir laikomi atskirai nuo kitų asmenų rakinamose kamerose. Suimtieji (nuteistieji), kuriems yra nustatytas koronaviruso COVID-19 infekcijos teigiamas testo rezultatas bei suimtieji (nuteistieji), kurie turėjo kontaktą su sergančiais asmenimis, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų (nuteistųjų), šie asmenys yra perkeliami iš gyvenamųjų patalpų į rakinamas gyvenamąsias patalpas. Kontakto su kitais suimtaisiais (nuteistaisiais) šie asmenys neturi. Siekiant suvaldyti COVID-19 viruso plitimą bei perdavimą tiek pareigūnams, tiek kitiems įstaigoje laikomiems asmenims, izoliuojant susirgusius asmenis buvo imtasi visų virusui užkardyti būtinų saugumo priemonių. Susirgę asmenys, kol jiems pasireiškia ligos simptomai arba kol jie laikomi pasveikę po ligos, buvo izoliuojami kamerose, apribojant jų kontaktus su kitais asmenimis bei jų judėjimą už gyvenamosios kameros ribų. Vilniaus PN labiau nei būtina neriboja suimtųjų (nuteistųjų) teisių, o izoliuojant asmenis gyvenamose kamerose, rūpinasi kitų suimtųjų ir nuteistųjų sveikata, stengiasi, kad jie nesusirgtų COVID-19 virusu.
Pažymi, kad Vilniaus PN užtikrina, kad izoliuoti dėl COVID-19 nuteistieji nepatirtų orumą žeminančių sąlygų, suteikia tinkamą pagalbą, kai ji reikalinga, užtikrina, kad suimtieji ir nuteistieji galėtų pasinaudoti įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pataisos įstaigų veiklą, nustatytomis teisėmis (jei tos teisės aktų nustatyta tvarka laikinai neapribotos dėl COVID-19 viruso plitimo prevencijos).
Vilniaus PN paaiškina, kad 2020-11-24 R. P. buvo nustatytas koronaviruso COVID-19 teigiamas testo rezultatas. Susidarius tokiai situacijai, pastarasis buvo perkeltas į rakinamąją gyvenamąją kamerą Nr. 1, kurioje buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, kuriems buvo nustatytas koronaviruso COVID-19 teigiamas testo rezultatas.
Prasidėjus R. P. izoliacijai, pastarajam trumpą laiką nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, siekiant apsaugoti pareiškėjo bei kitų 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose laikomų asmenų gyvybę bei sveikatą. Taip pat buvo apribotas visas judėjimas gyvenamajame korpuse.
Organizuojant tolimesnes prevencines priemones dėl COVID-19 viruso sustabdymo, didinant apsauginių priemonių bei veiksmų spektrą, taip pat vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministro - Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimtus sprendimus bei rekomendacijas, palaipsniui buvo atnaujintas ir vykdomas sergančių bei izoliuotų suimtųjų ir nuteistųjų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau - BVK) nustatytų kai kurių teisių įgyvendinimas.
Vykdant aukščiau nurodytų institucijų sprendimus bei rekomendacijas, po trumpo visiško izoliavimo laikotarpio R. P. buvo sudarytos galimybės pasivaikščioti gryname ore, bei buvo sudarytos galimybės pasinaudoti kitomis BVK nustatytomis teisėmis, kurios nėra apribotos valstybės lygiu paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino metu.
Pažymi, kad susiklosčiusi situacija įvyko, tačiau tik siekiant užkirsti kelią COVID-19 viruso plitimui bei siekiant apsaugoti tiek pareiškėjo R. P., tiek kitų asmenų gyvybę bei sveikatą.
Vilniaus PN mano, kad pareiškėjo skundo argumentai bei dėl to kilusi neturtinė žala yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų
Pažymi, kad įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-06-10 įsakymu „Dėl pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, nuostatomis bei reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Atkreipia dėmesį, kad R. P. savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. R. P. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie nedalyvavimą teismą informavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, netinkamo kalinimo Vilniaus PN, t. y. dėl ribojimų taikymo (nesuteikiant pasivaikščiojimų) izoliacijos metu.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme nustatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.
BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.
Pareiškėjas teigia, kad jam susirgus COVID-19 virusu buvo apriboti pasivaikščiojimai.
BVK 119 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį, Departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, turi teisę, pranešęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, įsakymu laikinai, bet ne ilgiau kaip iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atšaukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti: kitų asmenų patekimą į pataisos įstaigas.
Karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152, buvo patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-06-17 įsakymas Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos“ (toliau – Rekomendacijos), kuriose buvo nustatytas darbo organizavimas įkalinimo įstaigų darbuotojams ir administracijai, esant COVID-19 viruso plitimo grėsmei.
Rekomendacijų 1 punkte įtvirtinta, kad organizuojant darbą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro -valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais ir rekomendacijomis. Darbas organizuojamas taip, kad tarp darbuotojų būtų kuo mažesnis kontaktas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020-03-12 įsakymu Nr. V-352 patvirtino asmenų, sergančių covid-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga covid-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisykles, kuriame aptartos privalomos izoliacijos nuostatos, būtinos, kad būtų užkirstas kelias infekcijos plitimui visuomenėje, tame tarpe izoliacijos metu nepalikti izoliavimo vietos, negyventi su kitais sveikais asmenimis ir t. t.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020-11-24 pareiškėjui buvo nustatytas koronaviruso COVID-19 teigiamas testo rezultatas, todėl jis buvo perkeltas į rakinamąją gyvenamąją kamerą Nr. 1, kurioje buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, kuriems buvo nustatytas koronaviruso COVID- 19 teigiamas testo rezultatas. Vilniaus PN neneigia, kad prasidėjus pareiškėjo izoliacijai, pastarajam trumpą laiką nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, siekiant apsaugoti pareiškėjo bei kitų 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose laikomų asmenų gyvybę bei sveikatą. Atkreipia dėmesį, kad taip pat buvo apribotas visas judėjimas gyvenamajame korpuse.
Bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad esant šalyje paskelbtam karantinui pareiškėjui, kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams, esantiems izoliacijoje, pagrįstai nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti. Akcentuotina, kad ne tik pareiškėjui, bet ir visiems Lietuvos gyventojams izoliacijos metu buvo griežtai draudžiama palikti izoliacijos vietą, o nesilaikantiems šios taisyklės buvo taikoma administracinė atsakomybė.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje teigė, kad Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs jo skundą dėl susidariusios situacijos, konstatavo, kad Vilniaus PN pažeidė jo teises izoliacijos metu nesuteikdami galimybės pasivaikščioti. Pareiškėjas nei su skundu, nei teismo posėdyje Seimo kontrolieriaus pažymos nepateikė, todėl teismas neturi galimybės susipažinti su jos turiniu, Be to pažymėtina, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Seimo kontrolierių veiklos tikslas - ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolierius gina žmogaus teises ir laisves, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. (5 str., 12 str. 1 d.). Seimo kontrolieriai, atlikę tyrimą, priima sprendimus: pripažinti skundą pagrįstu; atmesti skundą; nutraukti skundo tyrimą (22 str. 1 d.).
Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.