Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo asmens K. M. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-16 nutarimo, kuriuo K. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį 1 700 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, panaikinimo arba paskirtos nuobaudos sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. M. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, o būtent, už tai, kad jis 2017-05-28, apie 23.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini) įtariama neblaivus ir policijos pareigūno reikalavimu vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. atstovas advokatas A. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-16 nutarimą ir bylą nutraukti arba sumažinti paskirtą baudą, sutrumpinti teisių atėmimo laikotarpį (įskaičiuojant laikotarpį, kuriuo K. M. buvo laikinai atimta teisė vairuoti transporto priemones.

2.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nutarimą, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės. Pažymi, kad teismas nesilaikė in dubio pro reo principo ir neišsamiai ištyrė įrodymus, dėl ko galima būtų teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas asmens kaltę dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo grindė tik policijos pareigūno N. P. tarnybiniu pranešimu. Apeliantas mano, kad vien tik šio įrodymo nepakanka norint konstatuoti asmens kaltę dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo. Apeliantas pabrėžia tai, jog asmens kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo negali būti grindžiama vien policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos medžiagoje esantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo 2017-08-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-364-382/2017).

2.2. Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą. Apelianto nuomone, apylinkės teismas paskyrė akivaizdžiai per didelę baudą bei per ilgos trukmės administracinio poveikio priemonę. Skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, neatsižvelgė į tai, jog nebuvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (K. M. neatsitrenkė ir nesugadino kelio ženklo, jam neinkriminuotas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas), nebuvo sugadintas turtas, taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais jokios turtinės žalos ar kitos žalos nepadarė. Taip pat apeliantas nurodo, kad nebuvo sukeltas pavojus transporto eismo saugumui, nekilo grėsmė kitiems vairuotojams ir aplinkiniams bei jų gyvybei, o tai reiškia, kad buvo išvengta skaudžių padarinių. Apeliantas nuomone, K. M. vairuojant automobilį ir sprogus mašinos padangai buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, todėl sustabdė transporto priemonę ir toliau nevairavo, o skambino draugams ir prašė jų pagalbos, tai rodo asmens ypatingai atsakingą požiūrį į eismo saugumą. Todėl inkriminuotas administracinis nusižengimas K. M., negali būti traktuojamas kaip labai pavojingas, kadangi asmuo nevairavo automobilio būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo net nesėdėjo už vairo, o tik stovėjo šalia transporto priemonės ir, kaip nurodo pats K. M., tik pastatęs automobilį pavartojo alkoholį. Apeliantas teigia, kad teismas pripažindamas K. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą ir skirdamas administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę neatsižvelgė į visas aplinkybes, jų pobūdį bei pavojingumą. Taip pat apylinkės teismas nesilaikė ANK 34 straipsnyje nurodytų baudos dydžio bei asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijų, nes teismui nenustačius K. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas vis tiek apeliantui skyrė didesnę baudą nei sankcijoje numatytas vidurkis bei ilgesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nei sankcijoje nustatytą vidurkį.

2.3. Apeliantas kelia klausimą, ar administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nagrinėjamu atveju iš viso gali būti inkriminuojamas ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nes K. M. veiksmai ir elgesys neatitinka šio straipsnio sudėties požymių. Taip pat, apeliantas abejoja, ar asmens buvimas prie automobilio neįvykus eismo įvykiui ir nepadarius jokio kitos žalos eismo dalyviams, gali būti traktuojamas kaip vairavimas. Tačiau pažymi, kad pirmos instancijos teismas nurodė, jog K. M. vairuodamas automobilį padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Apeliaciniame skunde pažymi, kad K. M. atsisakė pūsti į alkotesterį, nes nevairavo transporto priemonės išgėręs (jį pareigūnai rado ne automobilyje), nėra jokių įrodymų, kad transporto priemonę K. M. vairavo išgėręs (to nematė net policijos pareigūnai), todėl nėra inkriminuojamo ANK 422 straipsnio 7 dalies pažeidimo sudėties, nėra sunkinančių aplinkybių (tą konstatavo ir pats pirmosios instancijos teismas). Taip pat nurodo, kad nėra jokių įrodymų (fotonuotraukų, liudytojų ir kt.) apie padarytus tariamai nusižengimus. Apeliantas pažymi, kad panašioje situacijoje, nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-3559-1017/2017), kai nebuvo kitų įrodymų, tik policijos pareigūnų parodymai, tai asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo.

3. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

4. Skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniame skunde neigiamas pažeidimo padarymo faktas bei nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžiai, todėl apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, <...>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Analizuojant administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės K. M. veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais K. M. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia teismo išvadas, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

8. Pagal ATPK 422 straipsnio 7 dalį K. M. nubaustas konstatavus, jog jis vairavo automobilį įtariamai neblaivus ir vengė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu.

9. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

10. K. M. teisme neginčijo fakto, kad jis vairavo transporto priemonę, nurodė, jog atsisakė tikrintis neblaivumą, nes išgėręs automobilį nevairavo, alkoholio išgėrė laukdamas draugų, kurie turėjo nutempti jo automobilį, todėl pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį atsakomybėn negali būti traukiamas. Tačiau šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, iškeltą apylinkės teisme, paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Bendrojo pagalbos centro duomenimis, buvo pranešta apie tai, kad galimai neblaivus vairuotojas atsitrenkė į kelio ženklą ir galimai bando šalintis. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 23.34 val.; pareigūnai į vietą atvyko 23.41 val. (po septynių minučių). Taip pat nurodyta, kad pranešėjas stebi. Tai sutampa su liudytojų N. A. ir E. K. parodymais, kad jie atvyko netrukus nuo pranešimo, kur dar buvo pranešėjas ir kuris nuvažiavo tik jiems atvykus. N. A. taip pat nurodė, kad jiems atvykus, pažeidėjo automobilis dar buvo šiltas, ėjo dūmai, įvykio vietoje buvo tik K. M.. E. K. nurodė, kad jiems atvykus prie šaligatvio dar buvo motociklininkas, pranešęs apie įvykį, kuris parodė į krūmus, kur jie rado K. M.. Vėliau prisiskambinus motociklininkui šis patvirtino, kad vairavo asmuo, į kurį jis nurodė, tačiau liudyti atsisakė. Abu liudytojai parodė, kad K. M. iš viso neigė vairavęs ir atsisakė nurodyti, kas vairavo jo automobilį. Liudytojas N. A. nurodė, kad K. M. teigė jog jis atvažiavo autobusu, vėliau, kad vairavo draugai, o jis sėdėjo šalia. Pasak liudytojos E. K., K. M. paaiškino, kad buvo Komunijos šventėje, buvo išgėręs, automobilį vairavo kitas asmuo. Tai, kad K. M. neigė vairavęs automobilį, patvirtino ir vėliau į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai N. P. bei I. B.. Ši aplinkybė užfiksuota ir surašytuose E. K. bei N. P. tarnybiniuose pranešimuose. Apklausiami pareigūnai nurodė, kad dėl K. M. elgesio bei iš burnos sklindančio kvapo jie įtarė, kad jis vairavo neblaivus, tačiau pastarasis atsisakė tikrintis neblaivumą, teigdamas, kad jo automobilį vairavo kitas asmuo. Tuo tarpu K. M. aplinkės teisme nurodė, kad vairavo automobilį, o išgėrė laukdamas draugų. Atsižvelgiant į policijos pareigūnų atvykimo laiką, jų iš esmės sutampančius ir detalius parodymus, kuriuos patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, K. M. versija, kad jis gėrė po automobilio sustabdymo, vertinama kaip siekis išvengti atsakomybės, todėl atmetama kaip nepagrįsta.

11. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilį „Ford Galaxy“ kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo būtent K. M.. Taip pat nustatyta ir tai, kad jis, pareikalavus policijos pareigūnui, atsisakė pasitikrinti neblaivumą, teigdamas, kad iš viso nevairavo šios transporto priemonės. Toks K. M. elgesys – atsisakymas policijos pareigūnui pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, – rodo, kad atlikdamas tokius veiksmus K. M. suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Dėl to darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo K. M. veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.

12. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad teismas negalėjo vadovautas kaip įrodymais policijos pareigūnų parodymais ir jų tarnybiniais pranešimais. Pažymėtina tai, kad įrodymus teismas vertina ne atskirai, o visumoje. Nagrinėjamu atveju liudytojų (pareigūnų) parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje bei su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, bendrojo pagalbos centro duomenimis. Visa tai rodo, kad apylinkės teismas tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek liudytojų parodymus, tarnybinius pranešimus pagrįstai vertino kaip įrodymus bei grindė jais K. M. kaltę. Apylinkės teismo sprendimą K. M. pripažinti kaltu vengus neblaivumo patikrinimo lėmė bylos įrodymų visuma.

14. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

15. Vairuotojui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (vidurkis 1 500 Eur). Taip pat privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki ketverių metų (vidurkis 2 metai 6 mėnesiai).

16. Apygardos teismo nuomone, skundžiamu nutarimu nepagrįstai K. M. buvo paskirta didesnė nei vidutinė ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bauda - 1 700 Eur bei nustatytas didesnis nei vidutinis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas - 3 metams. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad nebuvo nustatyta nei K. M. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių bei atsižvelgus į pažeidėjo kaltę, byloje esančius K. M. charakterizuojančius duomenis. K. M. darbe charakterizuojamas teigiamai. Jo vairavimo stažas 20 metų, per jį už KET pažeidimus buvo baustas tris kartus: 2009 metais už važiavimą be artimųjų šviesų; 2012 metais už greičio viršijimą 28 km/h ir 2016 m. už automobilio vairavimą neprisisegus saugos diržo. Tai rodo, kad K. M. nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, o analizuojamas pažeidimas galimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio nei nulemtas K. M. nepagarbos įstatymui ar elementarios atsakomybės dėl savo veiksmų stokos. Taigi, nepaisant padaryto administracinio pažeidimo sunkumo, galimai siekiant nuslėpti kitą administracinį nusižengimą ar nusikaltimą (vairavimą apsvaigus nuo alkoholio), atsižvelgiant į K. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei bausmės paskirtį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti didesnę nei vidutinę ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą piniginę nuobaudą bei didesnį nei vidutinį specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas nutarimas keistinas, sušvelninant K. M. paskirtą piniginę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę iki jų vidurkio. Dar labiau mažinti K. M. paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo.

17. Apeliantas prašo įskaičiuoti laikotarpį, kuriuo K. M. laikinai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apeliantui išaiškinama, kad specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminai nustatomi vadovaujantis ANK 686 straipsniu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-16 nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

K. M., padariusiam ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, paskirti 1 500 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną.