Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1133-1057/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-03-03
Bylos Nr.
e1-1133-1057/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33181-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
L. H.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1133-1057/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33181-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje L. H. (L. H.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 14 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. H. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 20 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė S. V. į krūtinės sritį, po to spyrė nukentėjusiajam į kairę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajam S. V. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais L. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. H. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Jis S. V. pažįsta kaip asmenį, kuris priekabiavo prie jo merginos. 2022 m. rugpjūčio 29 d. apie 19.30 val., jis paskambino S. V. norėdamas pasikalbėti apie atvejį, kai jis kabinėjosi prie jo merginos. Jis susitarė su juo susitikti, jis atėjo į jo namo kiemą adresu, (duomenys neskelbtini). S. V. į susitikimą atėjo ne vienas, vienas vyras galimai jo draugas sėdėjo netoliese, kitas vyras, kuris galimai taip pat jo draugas stovėjo netoliese, jis šių vyrų nepažįsta. Jis į susitikimą atėjo vienas, jis kartu su S. stovėjo prie laiptinės durų, jie kalbėjosi, vėliau nuėjo atsisėsti ant suoliukų, kurie yra greta laiptinės. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis pasikvietė M. A. pasikalbėti trise, M. patvirtino tai, kad S. tikrai prie jos priekabiavo, todėl jis ir S. pradėjo kalbėti pakeltu tonu, toliau vyko žodinis konfliktas. Jis pradėjo šaukti ant S., ranka sugriebė už jo rūbų, tuomet S. abiejomis rankomis atstūmė jį nuo savęs ir tuomet jis koja spyrė vieną kartą S. V. į krūtinės sritį, tęsdamas savo veiksmus koja vieną kartą spyrį į kairę ranką. S. pradėjo trauktis nuo jo, prie jų priėjo S. V. draugas, kuris sakė, kad jeigu dar kartą jį prilies, tai jam „jau bus“, tuomet jis kartu su M. pasitraukė į šalį ir nuvažiavo kartu su M. pasiimti daiktų į savo butą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. H. parodė, kad įtarimo esmė ir turinys aiškus, savo kaltę pripažįsta visiškai. Konflikto metu jis pradėjo šaukti ant S., ranka sugriebė už jo rūbų, tuomet S. abiejomis rankomis atstūmė nuo savęs ir spyrė vieną kartą S. V. į krūtinės sritį, tęsdamas savo veiksmus koja vieną kartą spyrė į kairę ranką. Gailisi dėl savo veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2003-05-24 18.30 val., paskambino jo draugė M. A., bet kalbėjo jam nepažįstamas vyras, kuris kiek žino yra (duomenys neskelbtini) pilietis, daugiau jo duomenų nežino, M. vyras. Jis su M. buvo meilužiai. M. vyras telefonu pasiūlė susitikti adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, išsiaiškinti dėl santykių su M. Jis nurodytu adresu atėjo apie 19 val. su savo draugu R. Š. Paskambinęs M. numeriu tam asmeniui pasakė, kad atėjo jo nurodytu adresu. Tada tas vyras išėjo iš laiptinės, vyras paaiškino, kad nori sužinoti tiesą dėl jo santykių su M. Atsisėdę ant suoliuko vyras jį pradėjo kamantinėti apie jų santykius su M. kas kaip vyko, kada ir kur. Jie kalbėjosi apie 1 valandą, nepažįstamas vyras atsistojęs kažką žiūrinėjo M. telefone ir jam sėdinčiam spyrė į galvos sritį 2 kartus, jam sukeldamas stiprų fizinį skausmą, tada jo draugas R. pribėgo ir išskyrė juos. Viso pokalbio metu vyras jį įžeidinėjo, vadino ,,necenzūriniai žodžiai“, viską matė M., kuriai taip pat trenkė, bet nematė kur, taip pat ją tampė už plaukų. Po jam suduotų smūgių vyras su M. nuėjo į laiptinę (duomenys neskelbtini), kur butai prasideda nuo (duomenys neskelbtini), galimai į (duomenys neskelbtini) butą esantį trečiame aukšte arba į butą, esantį ketvirtame aukšte virš (duomenys neskelbtini) buto. Minėtas vyras prieš jį smurtauja jau ne pirmą kartą, prieš jį jis smurtavo maždaug prieš savaitę, tada į policiją jis nesikreipė. Prašo ištirti šį įvykį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. V. parodė, kad jam atvykus į sutartą vietą paskambino M. ir pranešė, kad atvyko. Jeigu gerai atsimena M. draugo vardas L., kurį jis pažįsta tik iš matymo. L. pasiūlė nueiti pasikalbėti į vidinį kiemą. Jie sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi, po to jis nusprendė pasikviesti M. ir nuėjo jos pasikviesti. A. paprašė jo duoti savo telefoną, jis jam davė. Po kurio laiko atėjo M., jis jam buvo iš dešinės, o M. sėdėjo jam iš kairės. Jie kalbėjosi, L. klausė kiek kartų jis buvo susitikęs su M., jis atsakė, kad keturis ir tris iš jų turėjo lytinius santykius. Tai išgirdęs jis supyko, iš nugaros ranka sugriebė M. už kaklo ir ją kratė, po to griebė M. už plaukų, ji buvo susirišusi uodegą, ir patempė į viršų, jis suprato iš M. išraiškos, kad jai skaudėjo. Stebėjo kas vyksta. Po to jie vėl kalbėjosi. L. stovėdamas prieš jį 2 kartus spyrė jam į dešinį žandą, jis juto fizinį skausmą, jam nukrito akiniai. Kadangi jis buvo su draugu R., kuris buvo netoli jo, šis pribėgo pažiūrėti kas vyksta. L. pakėlė jo akinius, jis paprašė juos grąžinti, L. juos grąžino. Į gydymo įstaigas dėl sužalojimų nesikreipė. Ant jo žando matėsi paraudimas, jis jautė fizinį skausmą. Tačiau L. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio jis nereiškia. Maždaug prieš savaitę iki šio įvykio L. su M. buvo atvykę prie jo namų, L. sudavė kumščiais į veido sritį, rankomis sugriebė jo kaklą ir smaugė, tačiau jis dėl šių veiksmų į policiją nesikreipė.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusysis S. V. parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Tačiau nori patikslinti, kad L. jam 2 kartus spyrė į dešinės pusės žando sritį, tačiau nori patikslinti, kad L. 1 kartą spyrė į krūtinės sritį bei 1 kartą spyrė į ranką, tiksliai neprisimena į kurią ir sudavė 1 smūgį ranka į krūtinės sritį. Pretenzijų dėl jam sukelto fizinio skausmo L. neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 18.30 val. paskambino jo draugas S. V., kuris paprašė pagalbos, kad 19 val. adresu (duomenys neskelbtini) jam padėtų nuvykti nurodytu adresu. Vidiniame kieme, jis matė S. kuris bendravo su nepažįstamu vyru, jis atsisėdo ant netoliese esančio suoliuko ir stebėjo kaip S. kalbasi su kažkokiu vyru, kuris buvo su šviesios spalvos šortais, mėlyna maikute, žalia kepure, liekno kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Maždaug po 20 min. atėjo kažkokia moteris ir atsisėdo prie jų, jis tos moters nepažįsta. Ne vieną kartą matė, kad tas vyras iš jo draugo rankų pastoviai ištraukdavo per jėgą telefoną, kalbėjosi su mergina ir ne vieną kartą trenkė per galvą, po to tas vyras pakratė tą merginą ir atsistojęs pradėjo mušti jo draugą į įvairias kūno vietas, kojomis ir rankomis, tada jis priėjo prie jų ir atitraukė jį. Po to matė kaip vyras ir moteris nuėjo į laiptinę, į kurį butą neaišku.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. A. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) metus pažįsta S. V., su juo niekada nedraugavo ir nebuvo pora. Prieš pusę metų ji atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) adresu, (duomenys neskelbtini). Atsitiktinai keletą kartų buvo susitikusi draugą S. V., jokių santykių su juo nebuvo, tik pasivaikščiojo. Adresu, (duomenys neskelbtini), ji gyvena su savo vaikinu L. H., (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 29 d. ji pasiskundė savo vaikinui, kad jai rašinėja ir prie jos kabinėjasi jos senas draugas S. V., tada jos draugas L. paskambino S. su kuriuo susitarė susitikti šalia namų adresu, (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.30 val. atėjo į susitikimo vietą S., kuris paskambino jos draugui L. L. išėjo vienas, jie sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi, po 20 min. pokalbio L. atėjo į namus ir paprašė jos išeiti. Ji išėjo ir jie kieme sėdėjo trise. Sėdint vienas ant kito šaukė ir aiškinosi santykius. Vienu metu S. stipriai pastūmė L., tada L. supykęs kaire koja porą kartų, kiek tiksliai nežino, spyrė S. į galvos ar krūtinės sritį. Po smūgių iš kažkur atbėgo S. draugas ir išsivedė S. S. nebuvo praradęs sąmonės. Konflikto metu ji nenukentėjo, jos niekas nemušė, po konflikto kartu su L. grįžo į namus. Namuose jie susipyko ir ji nežino kur jis šiuo metu yra.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Asmuo prisistatęs V. kviečia policiją, nurodo, kad jį sumušė.???

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo atliktas įvykio vietos apžiūros metu fiksuojant BODYCAM. Vaizdo įraše fiksuota, kad nukentėjusysis S. V. nurodo, kad kilus konfliktui dėl merginos, jį sumušė (duomenys neskelbtini) ir pabėgo. Sudavė smūgius į krūtinę, į galvos sritį. Jį sumušusio asmens vardas L., kurį pažįsta iš matymo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. H. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Nors kaltinamasis L. H. iš pradžių apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau sekančios apklausos metu nurodė, kad kaltę pripažįsta ir labai gailisi dėl savo elgesio. Apklausos metu nurodė, kad konflikto metu jis pradėjo šaukti ant S., ranka sugriebė už jo rūbų, tuomet S. abiejomis rankomis atstūmė nuo savęs ir spyrė vieną kartą S. V. į krūtinės sritį, tęsdamas savo veiksmus koja vieną kartą spyrė į kairę ranką.

Tokius kaltinamojo parodymus atitinka nukentėjusiojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, apžiūros protokolai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. L. H. spirdamas vieną kartą S. V. į krūtinės sritį, po to spirdamas į kairę ranką, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto galėjo sukelti nukentėjusiajam S. V. fizinį skausmą, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. H. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). L. H. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visgi, teismas su tuo nesutinka, kadangi byloje nėra duomenų (alkotesterio kvitų, parodymuose nurodytų aplinkybių), jog L. H. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė nepripažintina sunkinančia.

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį L. H. – vieną kartą teistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Byloje nėra duomenų, kad L. H. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Manytina, kad šiuo atveju arešto bausmės paskyrimas yra tinkama bausmė padarytai nusikalstamai veikai. Pastebėtina, kad anksčiau paskirta švelnesnė bausmė neužtikrino, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymuose numatytų normų ir nenusikalstų. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė yra proporcinga ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį L. H., sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, kurie padės pasiekti bausmės tikslus.

Kiti procesiniai klausimai

L. H. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. H. (L. H.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. H. galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, L. H. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

3) nebendrauti su nukentėjusiuoju S. V.

Skirti L. H. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

L. H. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina Petraitienė