Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1394-1011/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
1-1394-1011/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50516-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
H. B., Baudžiamojo
Advokatai
Darius Novikas, Audrius Pėstininkas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1394-1011/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50516-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1; 1.2.14.10.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.2.3.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Dianai Kiverytei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,

kaltinamiesiems H. B., jo gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui, T. Z. ir T. Š. bei jų gynėjui advokatui Dariui Novikui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

H. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S“ vadybininku, neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. padarymu,

T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A“, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2019-11-28 apie 1 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su T. Š. ir T. Z., nuo A. U. priklausančio automobilio BMW 328I X DRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), pagrobė du veidrodėlių gaubtus, kurio vieneto vertė 80 Eur, bendros 160 Eur vertės, bagažinės dangčio aptaką, 150 Eur vertės, viso pagrobė nukentėjusiajam A. U. priklausantį 310 Eur vertės turtą.

Be to, H. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2019-11-28 apie 1 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. apibraižė A. U. priklausančio automobilio BMW 328I X DRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), bagažinės dangtį, tuo sugadindamas nukentėjusiajam A. U. priklausantį 200 Eur vertės turtą.

T. Z. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2019-11-28 apie 1 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su T. Š. ir H. B., nuo A. U. priklausančio automobilio BMW 328I X DRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), pagrobė du veidrodėlių gaubtus, kurio vieneto vertė 80 Eur, bendros 160 Eur vertės, bagažinės dangčio aptaką, 150 Eur vertės, viso pagrobė nukentėjusiajam A. U. priklausantį 310 Eur vertės turtą.

T. Š. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2019-11-28 apie 1 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su T. Z. ir H. B., nuo A. U. priklausančio automobilio BMW 328I X DRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), pagrobė du veidrodėlių gaubtus, kurio vieneto vertė 80 Eur, bendros 160 Eur vertės, bagažinės dangčio aptaką, 150 Eur vertės, viso pagrobė nukentėjusiajam A. U. priklausantį 310 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis H. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino bei paaiškino, kad viskas vyko praeitais metais naktį, kaltinimuose nurodytu metu. Jis su T. buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir sugalvojo išvažiuoti į miestą, vėliau sutiko ir T. Z. Visi važiavo T. vairuojamu automobiliu. Į miestą važiavo pasivažinėti, vogti neplanavo. Tačiau važiuojant kilo idėja padaryti nagrinėjamą nusikaltimą. Važiuodami Verkių g. pamatė stovintį automobilį, tada kilo mintis jį apvogti. Tokia mintis vogti visiems kilo bendrai. Jis nuėmė „spoilerį“ pasinaudodamas šratinukais apjuosta viela; šį įrankį pasidarė vietoje. Kai vogė nematė, ką veikė nei T., nei T., nes buvo atsitūpęs už automobilio. Pabrėžė, jog nuiminėdamas spoilerį automobilio dangtį apgadino netyčia, tačiau suvokė, kad apgadinimus galėjo padaryti. Mokėjo šią detalę nuimti, nes pats tai daro savo automobiliui. Nurodė, jog „spoilerio“ ilgis beveik per visą bagažinės dangtį – maždaug 1,5 m. Kai nupjovė, iš karto bėgo į automobilį. Kiek atsimena, signalizacija nesuveikė. Mano, jog draugai bėgo iš paskos. Nematė, ką kiti draugai atsinešė. Jie susėdo į automobilį, „spoilerį“ padėjo ant galinės automobilio sėdynės ir važiavo toliau, kol po kokių 3–4 min. nesustabdė policijos pareigūnai. Policijos komisariate pasakojo taip, kaip buvo. Tvirtina tuos parodymus. Dabar pats vairuoja automobilį Volvo S40. Dirba vadybininku „S“ nuo sausio mėn. Gyvena vienas. Pabrėžė, jog niekada nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka. Pirmą kartą įvykdė nusikalstamą veiką. Nukentėjusiajam paaiškino visą situaciją, jo atsiprašė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, daugiau taip niekada nepasielgs.

Kaltinamasis T. Z. teismo posėdžio metu kaltę pripažino, paaiškino, kad ji su draugais sugalvojo susitikti. Nepamena tiksliai ar susiskambino, ar susirašė. Atvyko pas H. B. ir T. Š. į butą, pažiūrėjo futbolą ir sugalvojo pasivažinėti po miestą, pasiklausyti muzikos. Bevažinėjant pamatė automobilį ir visi bendrai sugalvojo, be jokio tikslo, nuimti nuo jo detales. Kai sustojo prie automobilio, visi trys išlipo. Nežino, kodėl buvo išlipęs iš mašinos. Gyvai nematė, bet numanė, kad H. B. turi šratinukus su viela, apie tai žinojo. Prie mašinos aptarė, kad apvogs minėtą automobilį. Viskas vyko spontaniškai. Nematė, kas ką darė. Drebėjo iš išgąsčio. Mano, jog tuo metu stebėjo aplinką, bet dėl streso nieko nematė. Po to sustabdė policija. Šiuo metu gyvena Alytaus raj. Atidarė savo įmonę, yra atsakingas už reklamą, klientų paiešką, taip pat mokosi. Dabar jokio automobilio nevairuoja. Turėjo anksčiau techniškai tvarkingą BMW. Prieš metus, dar prieš nusikaltimo padarymą, jį pardavė. Detalės rastos kratos metu buvo nuo jo asmeninio automobilio. Pripažįsta, jog padarė visiškai neapgalvotus nusikalstamus veiksmus, labai gailisi. Atsiprašė šeimos, nukentėjusiojo. Pasižada daugiau nedaryti nusikaltimų. Gavo didelę pamoką. Pabrėžė, jog žalą atlygino iš savo santaupų. Pripažįsta, jog yra baustas administracine tvarka nes važiavo neprisisegęs saugos diržo.

Kaltinamasis T. Š. teismo posėdžio metu kaltę pripažino, paaiškino, kad buvo bute dviese su H. B. T. Z. atvažiavo su mašina į butą. Jie kartu važiavo į miestą prasiblaškyti. Jis tuo metu vairavo tėvui priklausantį automobilį. Važinėdami pamatėme automobilį, kuris pasirodė gražus ir populiarus todėl sustojo. Krito į akį, todėl išlipę visi sugalvojo jį apvogti. Nurodė, jog prisiartinus suveikė automobilio signalizacija. Tada ji pasitraukė nuo automobilio pavažiavę savo automobiliu kokius 50–100 m. Kai signalizacija nustojo veikti, nutarė grįžti. Pripažino, jog jis pats nuėmė abiejų veidrodėlių gaubtus su atsuktuvu. Nežinojo kaip nuimti, tiesiog bandė. Patikino, jog tiksliai nematė, ką veikia H. B. ir T. Z., visi veikė greitai. Nurodė, jog atliekant vagystę nebuvo tiksliai nusprendę, ką būtų veikę su tais daiktais. Pabrėžė, jog netiktų pavogtos detalės jo automobiliui, nes ne tokios serijos automobilis, su kuriuo jis važinėja. Buvo pirmo kurso studentas, kai padarė nusikalstamą veiką, turėjo šiek tiek santaupų. Nebuvo poreikio daryti nusikalstamą veiką iš materialinių siekių, o ir tėtis duodavo pakankamai pinigų. Nurodė, jog šiuo metu dirba UAB „A“. Pripažįsta, kad pasielgė gėdingai, apgailestauja, atsiprašo šeimos ir artimųjų, nukentėjusiajam skambino. Pasižada dorai gyventi. Žalą atlygino tėtis, o paskui jie trise jam sumokėjo. Nėra minčių daryti nusikaltimus, nėra baustas ir teistas.

Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamieji įvykio metu važiavo su jam priklausančiu automobiliu BMW. Šį automobilį sūnui laikinai davė pasinaudoti, nuvažiuoti į Vilnių. Turi ir kitą transporto priemonę – vienas automobilis daiktų pervežimui, o šis automobilis žmonių pervežimui. Viską žino apie nusikaltimą. Sūnus atsiprašė dėl savo veiksmų, pakito jo elgesys. Jaučia jo uždarumą, pasireiškia gailestis, nuoširdumas didesnis, noriai kabinasi į gyvenimą. Jaunuoliui 20 metų, finansiškai negali stabiliai stovėti, bet jis pradėjo dirbti, geranoriškai atlygino žalą, kurią jis (liudytojas) atlygino nukentėjusiajam. Nurodė, jog anksčiau jis duodavo pinigų tiek, kiek galėdavo. Nemanė, kad sūnus su automobiliu darys nusikalstamą veiką, jam buvo šokas.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamieji H. B., T. Z. ir T. Š., kurie yra kaltinami nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamų paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalti, davė teismui išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjai, šioje baudžiamojoje byloje taikant BPK 273 str. nuostatas buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat šių veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2019-11-28 ir 2020-04-16 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto H. B. parodymai, kad gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais. 2019 m. vasarą jis įstojo studijuoti į (duomenys neskelbtini). Į Vilnių atvažiavo gyventi rugpjūčio mėn. pabaigoje ir apsigyveno (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi butą kartu su draugu T. Š. T. mokosi (duomenys neskelbtini) taip pat nuo 2019-09-01. Jie pažįstami nuo vaikystės. 2019-11-27 apie 22 val. pas jį su T. į butą atvažiavo vaikystės draugas T. Z. Trise jie žiūrėjo per televizorių futbolą, vėliau apie 1 val. nakties sugalvojo išvažiuoti į miestą. Sėdo į T. automobilį BMW, kurio valstybinio numerio neatsimena. Važiavo Žirmūnų gatve link Verkių gatvės. Važiuodami Verkių gatve, prie kelio pastebėjo stovintį automobilį BMW 328I, baltos spalvos. Iš pradžių pravažiavo šį automobilį, tačiau jiems kilo mintis pavogti nuo automobilio veidrodėlių gaubtus bei bagažinės apdailą („spoilerį“). T. grįžo atgal prie minėto automobilio ir šalia šio automobilio sustabdė savo automobilį. Iš automobilio išlipo jis (H. B.), priėjo prie automobilio, norėjo nuplėšti apdailą, tačiau suveikė automobilio signalizacija. Jis atsitraukė, įlipo į T. automobilį, pavažiavo apie 100 m. ir sustojo apsisukti. Palaukė, kol nustos kaukti signalizacija. Jis grįžo prie automobilio ir nuplėšė nuo bagažinės automobilio apdailą. Su savimi turėjo du šratinukus, kurie buvo surišti viela. Jis tą vielą užkišo už juostos ir atkėlė apdailą, tokiu būdu ją nuimdamas nuo automobilio. Neatmeta galimybės, kad su viela galėjo apibraižyti automobilį. Kadangi jis buvo atsitūpęs prie bagažinės, tai nematė, ar T., ar T. buvo prie automobilio priekio ir negali tiksliai pasakyti, kuris nuėmė veidrodėlių gaubtus. Jis pavogtą apdailą įdėjo pas T. į automobilį, gale, po kojomis. Kur buvo veidrodėlių gaubtai, pasakyti negali. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Netrukus juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Nusikalstamoje veikoje jis dalyvavo pirmą kartą. Kur jie būtų dėję vogtus daiktus, sunku jam pasakyti, kadangi nežino. Jie žinojo, kad automobilio dalis pardavus, galima užsidirbti pinigų, tai būtų kam nors pardavę jas. Mintis padaryti šias nusikalstamas veikas kilo spontaniškai kažkam iš jų trijų, kam konkrečiai, neprisimena. Neprieštaravo dėl sumanymo apvogti automobilį. Mano, kad šis nusikaltimas buvo padarytas iš kvailumo. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi (t. 1 , b. l. 113, 119).

2019-11-28 ir 2020-04-16 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto T. Z. parodymai, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais. 2019 m. vasarą jis įstojo studijuoti į (duomenys neskelbtini), kur mokosi 1-ajame kurse. Gyvena anksčiau nurodytu adresu. Butą jis nuomojasi kartu su drauge. Taip pat laisvu nuo studijų laiku jis dirba UAB „T“ jaunesniuoju klientų aptarnavimo specialistu. 2019-11-27 apie 22 val. jis nuvažiavo į svečius pas T. Š. ir H. B., kurie kartu nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Su T. ir H. jie pažįstami nuo vaikystės, kadangi kartu mokėsi (duomenys neskelbtini). Naktį sugalvojo išvažiuoti į miestą. Sėdo į T. Š. automobilį BMW 5, valstybino numerio nežino. Važinėjo Vilniaus miesto gatvėmis. Vienoje iš gatvių, galimai Verkių, važiuodami prie kelio pastebėjo stovintį automobilį BMW 328I, baltos spalvos. T. sustojo gretimai šio automobilio. Visiems jiems kilo mintis nuo automobilio pavogti veidrodėlių gaubtus ir galinį „spoilerį“. Trise išlipo iš automobilio ir priėjo prie minėto automobilio. Jis stovėjo šalia automobilio, T. nuėmė veidrodėlių gaubtus, o H. „spoilerį“. Ar jie automobilio dalis nuėmė rankomis, ar kokių nors įrankių pagalba, pasakyti negali, nes nežino. „Spoilerį“ H. padėjo už sėdynių automobilio gale, o kur T. dėjo veidrodėlių gaubtus, nepastebėjo. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Netrukus juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Nusikalstamoje veikoje jis dalyvavo pirmą kartą. Pavogtas detales turbūt būtų kam nors pardavę, tačiau iš anksto numatę, kam parduoti, jie neturėjo. Mintis padaryti šį nusikaltimą kilo spontaniškai kažkam iš jų trijų, kam konkrečiai, neprisimena. Neprieštaravo dėl sumanymo apvogti automobilį, nes nenorėjo pasirodyti bailiu prieš draugus. Mano, šis nusikaltimas buvo padarytas iš kvailumo, „bandos jausmo“, siekiant pajausti adrenalino pliūpsnį. Darė šį nusikaltimą, nes norėjo parodyti draugams, kad nėra bailys, gali susivaldyti tokiose stresinėse situacijose. Jo gyvenamojoje vietoje – bute kratos metu rastos ir paimtos automobilių detalės (automobilio BMW vairo pagalvė ir vairo apdailos detalė) yra nuo jo seno automobilio BMW328d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 2019-07-08. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi (t. 2. b. l. 10, 16).

2019-11-28 ir 2020-04-16 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto T. Š. parodymai, kad 2019 m. vasarą įstojo studijuoti į (duomenys neskelbtini) ir rugpjūčio pabaigoje atvažiavo į Vilnių. Kartu su vaikystės draugu H. B. jie nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). 2019-11-27 apie 23 val. pas jį su H. į svečius atvažiavo T. Z., kuris taip pat pažįstamas nuo vaikystės, kadangi kartu mokėsi (duomenys neskelbtini). Trise bendraudami jie sugalvojo nuo kokio nors automobilio BMW modelio pavogti veidrodėlių gaubtus bei bagažinės „spoilerį“ ir kam nors parduoti, kadangi žinojo, kad jos yra paklausios detalės. Iš anksto jie nežinojo, kam būtų automobilio dalis pardavę. Sėdo į jo automobilį BMW, 5 serijos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (registruotas tėvo J. Š. vardu – šį automobilį jam tėtis davė, kad jis važinėtų į mokslus iš Alytaus į Vilnių) ir išvažiavo į miestą. Važinėjo bet kokiomis Vilniaus miesto gatvėmis ir dairėsi automobilio BMW. Vienoje iš gatvių, galimai Verkių, važiuodami prie kelio pastebėjo stovintį automobilį BMW, 3 serijos, baltos spalvos. Nutarė nuo šio automobilio padaryti vagystę. Jis sustojo gretimai šio automobilio. Trise išlipo iš jo automobilio ir priėjo prie baltos spalvos BMW. Jis prisilietė prie veidrodėlių ir pradėjo kaukti signalizacija. Jie niekur nesitraukė. Nurimus signalizacijai, jis (T. Š.) atsuktuvo pagalba nuėmė veidrodėlių gaubtus, o kažkuris iš jo draugų – T. ar H. nuiminėjo nuo bagažinės „spoilerį“. Vogtas dalis įdėjo į automobilio galą. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Netrukus juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Automobilį vairavo jis. Jei policijos pareigūnai automobilyje nerado veidrodėlių gaubtų, jis negali pasakyti, kur jie dingo. Neatmeta galimybės, kad juos galėjo išmesti pro automobilio langą. Galinėje sėdynėje sėdėjo H. Vagystę darė pirmą kartą, anksčiau nėra vogęs dalių nuo automobilio. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Tai pirmas kartas, kai jis padarė nusikaltimą, ir dėl padaryto nusikaltimo jam labai gėda prieš save ir jo artimuosius, pažįstamus. Šis nusikaltimas buvo padarytas iš jaunatviškos kvailystės, noro pasirodyti prieš draugus, jog nėra bailys, kad, esant reikalui, gali surizikuoti ir susitvarkyti su iššūkiais ir dėl to kylančiu adrenalino kiekiu kraujyje. Dėl šio padaryto nusikaltimo labai gailisi, gėda prieš save, savo tėvą, kuris jį visuomet tik dorai auklėjo. Nežino, ką jie būtų darę su pavogtomis detalėmis, nes išankstinių planų ar užsakymų tikrai neturėjo. Nukentėjusiajam A. U. nusikaltimu padaryta žala yra atlyginta (t. 2, b. l. 43, 49).

2019-11-28 ir 2019-12-03 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklausto A. U. parodyami, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis BMW 328I X DRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis 2019‑11‑27, apie 21 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatė šį automobilį. Automobilį užrakino ir nuėjo namo. Automobilis buvo tvarkingas, niekas neapgadinta. 2019-11-28 apie 1.40 val., jam paskambino į jo telefono numerį policijos pareigūnas ir pasakė, kad galimai nuo jo automobilio yra pavogtos detalės. Jis atėjo į vietą, kur stovėjo jo automobilis, ir pamatė, kad aikštelėje stovi policijos ekipažas. Policijos pareigūnai pasakė, kad galimai sulaikė vagis, kurie nuo jo automobilio pavogė detales. Jis apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad yra pavogtas 150 Eur vertės bagažinės dangčio aptakas, nuo keleivio ir vairuotojo pusių pavogti veidrodėlių gaubtai. Vieno veidrodėlio gaubto vertė yra 80 Eur, dviejų veidrodėlių gaubtų vertė yra 160 Eur. Dėl vagystės jam padaryta 310 Eur žala. Taip pat yra apgadintas, nubrozdintas 200 Eur vertės bagažinės dangtis. Iš viso jam padaryta 510 Eur žala. Jis vakare automobilį aikštelėje pastatė tvarkingą, todėl bagažinę galėjo apgadinti tuo metu, kai vogė nuo bagažinės aptakos detalę. Vienas iš įtariamųjų – T. Š. jam atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl civilinio ieškinio nukentėjusysis nereikš (t.1, b. l. 38, 41).

2019-11-28 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto I. B. parodymai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-01-28 apie 1 val. jis gulėjo lovoje. Jo miegamojo langai yra į Verkių g. pusę. Langas buvo uždarytas. Jis išgirdo lūžtančio daikto garsą, o taip pat išgirdo, kaip pradėjo kaukti automobilio signalizacija. Jis priėjo prie lango ir pamatė, kad veikia baltos spalvos BMW automobilio signalizacija, nes mirksėjo žibintų posūkiai ir buvo garsinis signalas. Automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini). Jis pamatė, kad prie šio balto BMW automobilio, kurio signalizacija suveikė, iš vairuotojo pusės stovi kitas pilkos spalvos, 5 klasės BMW E60 automobilis. Jis nematė, ar pilkos spalvos BMW automobilyje buvo žmonės. Taip pat jis nematė lauke stovinčių ar einančių žmonių. Jis nematė, ar nuo balto BMW automobilio jau buvo nuimtos kažkokios detalės, tačiau jis pradėjo įtarti, kad kažkas nori pavogti nuo mašinos detales. Jis pradėjo skambinti telefono numeriu 112 . Pamatė, kaip minėtas pilkos spalvos automobilis pradėjo važiuoti link Verkių žiedo – autoūkio. Jis nematė, kiek žmonių buvo BMW automobilyje, nes buvo bute, t. y., per toli nuo tos vietos, kur stovėjo BMW automobilis. Jis pranešė policijai, kad buvo galimai apvogtas BMW automobilis ir pasakė, į kurią pusę pasišalino įtariamieji kitu BMW automobiliu. Jis jau nematė minėto pilkos spalvos BMW automobilio. Tada jis pamatė, kaip nuo Verkių žiedo pusės atbėgo du vyrai. Vyrai pribėgo prie minėto baltos spalvos BMW automobilio. Pirmas vyras pribėgo prie BMW automobilio bagažinės iš vairuotojo pusės, antras vyras pribėgo prie BMW automobilio bagažinės iš keleivio pusės. Jis pamatė, kaip jie pakėlė nuo balto BMW automobilio bagažinės aptaką ir nubėgo atgal link Verkių žiedo pusės. Jis nematė įrankio, kuriuo jie nuėmė aptaką nuo bagažinės. Jis neprisimena, kuris vyras nešėsi pavogtą detalę – aptaką. Priešais padangų servisą privažiavo minėtas pilkas 5 klasės BMW automobilis, į kurį įsėdo minėti du vyrai, kurie pavogė aptaką. Jis neprisimena, kur jie atsisėdo, ar abu į galą, ar vienas į galą, o kitas – į priekį. Pilkas BMW automobilis pradėjo važiuoti link Kareivių–Verkių g. sankryžos ir nuvažiavo tiesiai link „OGMIOS“ miestelio. Toliau jis nematė, kur jie nuvažiavo. Jis pranešė visą informaciją policijai ir padėjo ragelį. Jis įtariamųjų atpažinti negalės. Vyrai, kurie pavogė aptaką, buvo apsirengę tamsios spalvos striukėmis ir užsidėję kažką ant galvos: ar gobtuvus, ar kepures. Vyrai buvo vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jis jų atskirti pagal išvardytus požymius negalės, nes buvo tamsu ir jis buvo toli nuo jų. Jis pilkos spalvos BMW automobilio valstybinio numerio nematė. Taip pat jis nematė pilkos spalvos BMW automobilio vairuotojo (t. 1, b. l. 46).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog iš automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio šalia Tuskulėnų–Apkasų gatvių sankryžos, buvo paimta juodos spalvos plastmasinė automobilio apdaila (aptakas) (t 1., b. l. 11–17), kuri buvo apžiūrėta (t. 1, b. l. 30–31), ir pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajam A. U. (t. 1, b. l. 32) . Taip pat minėtu įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis aikštelėje (duomenys neskelbtini), fiksuojant trūkstamas detales: tai yra galinio vaizdo veidrodėlių abiejų plastmasinių apdailų (gaubtų) nebuvimą, taip pat apdailos nuo bagažinės dangčio nebuvimą, nuotraukose fiksuojant bagažinės dangčio apgadinimus (t. 1. b. l. 11, 16–17).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota, jog automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aptiktos ir paimtos dvi veidrodėlių apdailos (gaubtų) detalės (t. 1, b. l. 20–21), kurios buvo apžiūrėtos (t. 1., b. l. 26–27, 28) ir pagal pakvitavimą grąžintos nukentėjusiajam A. U. (t. 1, b. l. 29).

2020-04-15 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas savadarbis įrankis – dvi rašymo priemonės tarpusavyje sujungtos viela, pateiktas prie 2019-11-28 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. Švecovo tarnybinio pranešimo, aptiktas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės sėdynės porankyje (t.1, b. l. 33–34).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. Švecovo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019-11-28 apie 1.13 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. Balevičiumi, iš Vilniaus apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pro balkoną pranešėjas mato, kaip šalinasi automobilis, BMW 5 klasės, sidabrinės spalvos, kuris juda link EMSI degalinės, ir ką tik jame esantys asmenys apiplėšė kieme stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį BMW, 5 klasės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį Apkasų gatvėje, sukantį į Tuskulėnų gatvę. Automobilis BMW buvo sustabdytas Tuskulėnų gatvėje priešais pastatą Nr. 66. Automobilyje buvo trys asmenys. Vairuotojo vietoje sėdėjo T. Š., šalia jo – T. Z. ir gale, už vairuotojo, sėdėjo H. B. Automobilio salone, prie galinės sėdynės ant grindų, gulėjo tamsios spalvos „spoileris“ (t. y. aerodinam?nis įtaisas). Apžiūrėjus BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, galinės sėdynės porankyje rastas savadarbis įrankis iš dviejų tušinukų ir vielos, kuriais galimai buvo nupjautas automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „spoileris“. Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje buvo rastas nešiojamas kompiuteris „ASUS“ su pakrovimo laidu. Ant automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių kairės pusės durų ir ant galinio bamperio matėsi šviežios eismo įvykio žymės. Tačiau T. Š. teigė, kad eismo įvykis buvo vakar, t. y. 2019-11-26, automobilio stovėjimo aikštelėje, atėjęs rado jį apgadintą, tačiau į policiją nesikreipė, eismo įvykio neregistravo. Ekipažas V1711 ir V1714 nuvyko į vagystės vietą ir išsikvietė automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką, kuris patvirtino, kad nuo jo automobilio bagažinės dangčio yra pavogtas „spoileris“ ir galinio vaizdo veidrodėlių gaubtai. Visi trys asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 95).

Veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados

BK 178 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

BK 187 str. 3 d. nustatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 190 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL

Pagal BK 25 str. 2 d., nusikalstama veika įvykdoma bendrininkų grupės, kai nustatoma, jog bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales; bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.).

Pagal teismų praktiką visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikavimas gali skirtis esant vykdytojo ekscesui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-235/2001 ir kt.).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės yra svarbios ir nagrinėjamoje byloje, tinkamai vertinant bei kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų H. B., T. Z. ir T. Š. kaltė įvykdžius A. U. turto vagystę, taip pat H. B. kaltė tyčia sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, visiškai įrodyta.

Tokias išvadas leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

Žemesnės instancijos teismas

Teisminio nagrinėjimo metu H. B., T. Z. ir T. Š. savo kaltę pilnai pripažino paaiškino, kad nagrinėjamu atveju važiuodami automobiliu BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. Š. Verkių g., Vilniuje, pastebėjo stovintį kitą BMW automobilį, nutarė jį apvogti. Mintis apvogti kilo staiga, kam konkrečiai niekas iš kaltinamųjų prisiminti negalėjo. Sustoję prie automobilio visi išlipo, H. B. priėjęs prie galinio automobilio dangčio ir pasinaudojęs padaryta priemone iš dviejų rašiklių ir vielutės, nuplėšė automobilio galinio dangčio aptaką. T. Š. pasinaudojęs atsuktuvu nuėmė automobilio abiejų šoninio matymo veidrodėlių gaubtus. Tuo metu T. Z. buvo šalia automobilio, nors jokių veiksmų neatliko, tačiau būdamas šalia stebėjo kaltinamųjų veiksmus, aplinką. Vėliau visi susikrovę daiktus į T. Š. vairuojamą automobilį pasišalino, netrukus buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi, papildantys vieni kitus. Tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – kaltinamųjų ir liudytojų I. B., A. Švecovo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolai.

Tokiu būdu H. B., T. Z. ir T. Š. veikdami bendrai pavogė nuo nukentėjusiajam A. U. priklausančio automobilio BMW 328I X DRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), du veidrodėlių gaubtus (kiekvieno vertė p 80 Eur), bagažinės dangčio aptaką (150 Eur), t. y. iš viso pagrobė nukentėjusiajam A. U. priklausantį 310 Eur vertės turtą.

Be to, H. B., vagystės metu nuplėšdamas bagažinės dangčio aptaką, apgadino automobilio BMW 328I X DRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės dangtį, taip sugadindamas nukentėjusiajam A. U. priklausantį 200 Eur vertės turtą.

Iš kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad jie neturėjo tikslo apgadinti kitaip automobilio, tačiau siekė pagrobti tik atskiras jo detales. H. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad suvokė, jog plėšdamas automobilio galinio dangčio aptaką, suvokė, kad gali būti apgadintas ir pats galinis dangtis. Todėl tik H. B. pagristai inkriminuota ir BK 187 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika.

Tokiais veiksmais H. B., T. Z. ir T. Š. veikdami bendrai įvykdė BK 178 str. 1 d. numatytą vagystę, o H. B., tyčia apgadindamas nedidelės vertės turtą, taip pat įvykdė ir BK 187 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl H. B. ir T. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju A. U.

Teisme buvo gautas H. B., T. Z., T. Š. ir A. U. 2020-06-02 susitarimas, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad kaltinamieji pripažįsta savo neteisėtus veiksmus, jie susitaikė su nukentėjusiuoju, A. U. patirta materialinė žala buvo pilnai atlyginta, A. U. atsisako nuo visų turtinių ir neturtinių reikalavimų.

H. B. ir T. Š. pateikė teismui prašymus atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytu pagrindu.

BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 str. 2 d. nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.

Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.

H. B., kuris kaltinamas baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, ir T. Š., kuris kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, anksčiau teisiami nebuvo, savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, gailėjosi padarę nusikalstamą veiką. Kaltinamieji supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia tokio savo elgesio neteisėtumą, pilnai atlygino nukentėjusiajam A. U. padarytą žalą, nukentėjusysis jiems atleido ir jie susitaikė. Todėl yra BK 38 str. 1 d. 1–3 p. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Pažymėtina ir tai, kad H. B. idealiąja sutaptimi padarė dvi BK 178 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, tačiau tai nepaneigia BK 38 str. nuostatų taikymo galimybės (kasacinė nutartys Nr. 2K-P-85/2008; 2K-632/2005).

H. B. ir T. Š. asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių byloje esančiais įrodymais nenustatyta.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, tai, kad H. B. mokosi, T. Š. dirba, 2020-05-25 charakteristikoje įmonės direktoriaus yra vertinamas ypatingai teigiamai, ankščiau už nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiami, teisiami pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog H. B. ir T. Š. ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl T. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gautas T. Z. motinos Ž. Z. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.

T. Z. padarė BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2018-09-17 nutarimu T. Z., padariusio BK 187 str. 1 d. numatą nusikaltimą, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas taikant BK 38 str. nuostatas, t. y. susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 2, b. l. 31–32). Tačiau dėl BK 38 str. taikymo kilęs baudžiamasis teisinis santykis yra pasibaigęs, todėl vadovaujantis teismine praktika, pripažintina, kad T. Z. teisiamas pirmą kartą (2008-05-20 plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Taigi yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.

T. Z. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, vagystės metu nukentėjusiajam A. U. padaryta žala atlyginta. Todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 2–3 p. numatytos sąlygos.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 4 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, jog T. Z. 2016–2020 m. 7 kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2 jam paskirtos administracinės nuobaudos galiojo. Be to, kaip minėta, T. Z. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 187 str. 1 d., t. y. dėl svetimo turto sugadinimo. O ir nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu T. Z. įvykdė nusikalstamą veiką nuosavybei.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. Z. linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų normų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ir toliau nepažeidinės įstatymų bei nedarys nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyta sąlyga, todėl T. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas, o laiduotojos Ž. Z. asmeninių savybių bei tai, ar ji galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, vertinimas nėra tikslingas. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė Ž. Z., ji yra kaltinamojo motina, juos sieja artimas ryšys. Taigi, reikiamą teigiamą įtaką kaltinamajam ji gali daryti ir netaikant laidavimo instituto.

Bausmės T. Z. skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam T. Z. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. Z. įvykdė nesunkų, savanaudišką, baigtą, tyčinį nusikaltimą.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, gailėjosi prasikaltęs ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

T. Z. vagystę įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis ir ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant kokia bausmė skirtina T. Z., vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: 1 kartą buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ikiteisminis tyrimas buvau nutrauktas asmenims susitaikius (t. 2, b. l. 31–32); ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, tarp kurių yra ir pakankamai šiurkščių, studijuojantis (t. 2, b. l. 27).

Teismas įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. Z. paskiriant BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio trukmė yra kiek ilgesnė už vidutinę, t. y. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei tokius BK 48 str. 6 d. 1, 3 p. numatytus įpareigojimus: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti mokslus arba tęsti darbą arba be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje,

Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina 1/3, t. y. iki 1 metų laisvės apribojimo, paskiriant anksčiau minėtus įpareigojimus.

Vadovaujantis BPK 140 str. T. Z. buvo sulaikytas nuo 2019-11-28 1.40 val. iki 2019-11-29 16.11 val. (t. 2; b. l. 4, 20). Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d. nuostatomis, šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, 1 sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai, kiti procesiniai klausimai

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str.).

BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. Teisminėje praktikoje pažymėta, kad nusikalstamos veikos priemone negali būti pripažįstamas bet koks su jos padarymu susijęs turtas. Tokiam turtui keliami papildomi reikalavimai. Paprastai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Transporto priemonė laikoma panaudota nusikalstamai veikai daryti ne tik tada, kai ji specialiai tam buvo pritaikyta, bet ir tada kai tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011).

T. Z., T. Š. ir H. B. vagystę įvykdė atvykę į vietą J. B. priklausančiu automobiliu BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant pačios veikos padarymo aplinkybes, pavogtų daiktų kiekį (pavogti dvi veidrodžių ir galinio dangčio aptakas), akivaizdu, kad toks pasirinktas vagystės būdas, t. y. automobiliu atvykstant į vietą, taip pat pavogtus daiktus susikraunant į automobilį ir nedelsiant pasišalinant, buvo pasirinktas siekiant nebūti užkluptiems po nusikaltimo padarymo, taip pat nesulaikytiems su pavogtais daiktais. Taip pat akivaizdu, kad asmenys, vidurnaktį nešini automobilių dalimis (pavogti daiktai – veidrodėlių detalės ir automobilio galinio dangčio aptakas (apie 1,50 metrų ilgio), kurios yra pakankamai didelės ir negali būti gabenamos slepiant drabužiuose ar pan,, neabejotinai keltų įtarimų, tikėtina jog būtų pastebėti. Taigi, tik pasinaudodami automobiliu, kaltinamieji galėjo po įvykdytos vagystės operatyviai ir sunkiai atsekamai pasišalinti.

Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vagystės metu panaudotas automobilis BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius.

BK 72 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Taigi, kaltinamųjų nusikaltimo padarymui naudotas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, remiantis išrašu iš VĮ „Regtitra“ duomenų bazės, šis automobilis nuosavybės teise priklauso J. B., t. y. trečiajam asmeniui (b. l. 97). Todėl minėtas automobilis negali būti konfiskuotas, o svarstytinas klausimas dėl BK 72 str. 5 d. taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamųjų.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo T. Š., vertė 2020 m. birželio mėn. Lietuvoje – 6 040 Eur (su PVM).

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai ir kt.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijai, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Įvertinus tai, kad visi kaltinamieji yra jauno amžiaus, neteisti, jų pagrobto turto vertė (310 Eur) nėra didelė, pripažintina, kad jiems galinčios kilti teisinės pasekmės dėl automobilio panaudojimo nusikalstamoje veikoje buvo sunkiai įsivaizduojamos. Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę pilna apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kaltinamieji patirtų dideles neigiamas turtines pasekmes, kurios, nagrinėjamu atveju, nebūtų proporcingos jų suvoktam nusikalstamos veikos pavojingumui.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, automobilio BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamųjų būtų neproporcinga poveikio priemonė, nes ji kaltinamiesiems sukeltų ženkliai didesnes neigiamos turtines pasekmes, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamųjų T. Z., T. Š. ir H. B. išieškotina ne visa, o tik dalį automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės atitinkanti pinigų suma, t. y. iš kiekvieno po 1 000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Kaltinamiesiems nustatytinas 3 mėnesių terminas savanoriškam išieškotinos automobilio vertės daliai sumokėti.

Taikytas laikinas nuosavybės apribojimas J. Š. priklausančiam automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

H. B., T. Š. ir T. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 21, 22, 53, 54, 122, 123) – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2, 3 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

Atleisti H. B., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. numatytas nusikaltimas veikas, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju A. U. ir baudžiamąją jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Atleisti T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju A. U. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., T. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo, ir paskirti tokius Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1, 3 p. numatytus įpareigojimus bei draudimus:

1) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;

2) visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti mokslus arba tęsti darbą arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d. nuostatomis, į T. Z. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-11-28 1.40 val. iki 2019-11-29 16.11 val., 1 laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti T. Š., T. Z. ir H. B. Baudžiamojo kodekso 72 str. 1, 5 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jų automobilio BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. iš kiekvieno iš jų po 1 000 (vieną tūkstantį) Eur.

H. B., T. Š. ir T. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir įpareigojimus periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančiam automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti H. B. ir T. Š., kad:

1) jeigu jie per vienerius jie metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti H. B., T. Š. ir T. Z., kad automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. kiekvienas po 1 000 (vieną tūkstantį) Eur, jie turi sumokėti per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6610.

Išaiškinti T. Z., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m

iesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys