- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- e2-2732-983/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02193-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
vadovaudamasi CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 296,91 EUR skolą, 74,27 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.
Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad UAB „Bite Lietuva“ su atsakovu 1996-06-18 sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. M0405/138, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas (b.l. 6, 12). Taigi tarp pradinio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovo yra susiklostę sutartiniai santykiai. Iš 1996-09-01 sąskaitos Nr. 0280230996 matyti, kad atsakovas turėjo iki 1996-09-15 sumokėti 1095,96 Lt (317,41 Eur). Tačiau atsakovas neatsiskaitė su UAB „Bitė Lietuva“ pagal minėtą sąskaitą, todėl susidarė įsiskolinimas pradiniam kreditoriui.
2006-09-25 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi pradinis kreditorius reikalavimo teisę į skolininką S. J. dėl 296,91 Eur (1025,16 Lt) skolos atlyginimo perleido ieškovui (b.l.10, 11, 8). Ieškovas nurodo, kad atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas rašytiniu pranešimu, išsiųstu parastu paštu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų informavęs atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą. Ieškinyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, kurioje nurodoma, jog tais atvejais, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 str. 7 d. nuostatas. Tačiau šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė negalima vadovautis nagrinėjamoje byloje, nes skiraisi faktinės aplinkybes: civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas, kai naujasis kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir atsakovui gavus ieškinį su priedais, tarp kurių buvo ir reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, be to, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu internetiniame puslapyje paskelbiant apie tai, kad Trakų rajono apylinkės teisme (Vytauto g. 47, 49, Trakai) yra priimtas ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą“, įm. k. 111882842 ieškinys atsakovui S. J., gim. (duomenys neskelbtini), dėl 296,91 Eur skolos, 74,27 Eur palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nedetalizuojant kokiu pagrindu atsirado reikalavimo teisė. CK 6.109 str. 1 d. nustatyta imperatyvaus pobūdžio nuostata, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teismų praktikoje aiškinama, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pradinio kreditoriaus (UAB „Bite Lietuva“) turimo reikalavimo (dėl 371,18 Eur skolos priteisimo) perleidimą naujajam kreditoriui – ieškovui.
Nors atsakovas neprašė taikyti ieškinio senatį, tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo praėjus beveik 20 m. nuo skolos atsiradimo. Pažymėtina, kad teisės aktai nustatyto laiko tarpą (terminą), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Jeigu asmuo veikia priešingai, nei nurodyta anksčiau – protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekia ginti savo pažeistas teises, negalima pripažinti, kad tai suteiktų atsakovui teisėtus lūkesčius tikintis, jog toks asmuo apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino atitiktų ieškinio senaties teisės instituto paskirtį. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002 ir kt.). Pažymėtina, kad reikalavimo atsiradimo metu galiojo 1964 m Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 1964 CK 84 str. 1 d. nustatytas bendras 3 m. ieškininės senaties terminas, tačiau ieškiniams dėl ryšių organizacijų santykių su klientais taikomi sutrumpinti senaties terminai, nurodyti Lietuvos Respublikos ryšių statute (1964 CK 84 str. 4 d.). Tačiau 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad CK taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001-07-01). Taigi prieš įsigaliojant naujajam CK baigėsi 1964 m. CK bei Lietuvos Respublikos ryšių statute numatytas ieškinio senaties terminas tokio pobūdžio reikalavimams. Reikalavimo teisė ieškovui buvo perduota 2006-09-25 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi, tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi tik 2016-07-22, nors, būdamas profesionalus skolų išieškotojas, turėjo žinoti, kad pagal CK 1.125 str. 1 d. reikalavimams dėl skolos priteisimo taikomas bendrasis – 10 m. ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu teismas, vadovaudamasis CK 1.137 str. 3 d., gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę, jei šis piktnaudžiauja savo teisėmis. Nepagrįstas savo srities profesionalo neveikimas siekiant išieškoti skolą itin ilgą laiko tarpą bei palūkanų skaičiavimas už maksimalų leistiną laikotarpį (t. y. 5 m.) gali būti vertinamas kaip ieškovo piktnaudžiavimas savo teisėmis. Nepaisant to, atsisakymas įgyvendinti civilinę subjektinę teisę nepanaikina šios teisės (CK 1.137 str. 6 d.).
CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, tai yra, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kurie suteikia teisę asmeniui pačiam spręsti dėl savo, jo nuomone, pažeistos teisės gynimo strategijos ir būdo. Bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 177 str., 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).
CPK 285 str. 2 d. nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausis Teismas yra pažymėjęs, kad, skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Priimdamas sprendimą už akių, teismas paprastai sprendžia tik dėl teisinio pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vertindamas teisinį byloje esančių įrodymų pagrįstumą ir netirdamas detaliau įrodymų, t. y. netirdamas faktinio įrodymų pagrįstumo. Taigi formalus įrodymų vertinimas reiškia, kad teismui nereikia detaliai tirti įrodymų, nustatinėti konkrečių faktinių bylos aplinkybių, ir teismas pagal byloje esančius įrodymus tik sprendžia, būtų pagrindas tenkinti ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Sprendimas už akių gali būti nepalankus ir aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2011; 2006-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovui, todėl darytina išvada, kad reikalavimo perleidimo faktas negali būti panaudotas prieš atsakovą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad reikalavimas dėl 296,91 EUR skolą, 74,27 EUR palūkanų priteisimo iš atsakovo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93 str. 6 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. ir 286 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.