Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1693-826/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
2S-1693-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01512-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas
A. K. Č., Š. Č.
Kategorijos

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1693-826/2015

Teisėja Loreta Bajorinienė (Proceso Nr. 2-46-3-01512-2015-6)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2; 3.3.2.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. K. Č. ir Š. Č. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimta pareiškimą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. Č. ir Š. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2005 metų gruodžio mėnesį buvo priskaičiuoti tokio dydžio atlyginimai: A. K. Č. – 100 000 Lt, Š. Č. – 15 000 Lt, ir jie nebuvo pakeisti iki pat įmonės likvidavimo dienos (2013-04-09). Nurodė, kad nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, bus kreiptasi į VSDFV dėl pensijos perskaičiavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-08-27 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino jį pareiškėjams. Teismas nurodė, kad ne dėl kiekvieno fakto gali būti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, – asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tą faktą, kurį pareiškėjas prašo nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai turi prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančius dokumentus: darbo sutarčių kopijas, kuriose nurodyta, kad pareiškėjai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė šios įmonės 2005 metų gruodžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštį. Šiame žiniaraštyje nustatyta, kad A. Č. už 2005 m. gruodžio mėnesį priskaičiuotas 100 000 Lt atlyginimas, Š. Č. – 15 000 Lt. Taip pat nustatyta, kad VSDFV taip pat patikslino pareiškėjų draudžiamąsias pajamas pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, o pareiškėjai šio atsakymo neskundė.

Pareiškėjai dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutarties padavė atskirąjį skundą, prašė nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai turi prašomą nustatyti faktą patvirtinančius dokumentus, nes pareiškėjams reikalingas dokumentas ne tik apie tai, kad prašomi nustatyti atlyginimai pareiškėjams buvo priskaičiuoti, bet ir apie tai, kad jie išliko nepakitę iki pat bendrovės likvidavimo. Tokių dokumentų pareiškėjai neturi ir kitokia, neteismine tvarka negali jų gauti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė nustatyti, kad jų atlyginimai už 2005 m. gruodžio mėn. iki 2013-04-09 išliko nepakitę, t. y. kad A. K. Č. gavo 100 000 Lt, o Š. Č. – 15 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, nes konstatavo, jog pareiškėjai turi prašomus nustatyti faktus patvirtinančius įrodymus. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-195/2014).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjai A. K. Č. ir Š. Č. teigia, kad nėra išlikę duomenų, kad už 2005 m. gruodžio mėn. ir iki pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo jiems buvo priskaičiuotas atitinkamai 100 000 Lt ir 15 000 Lt atlyginimas. Tokie duomenys yra būtini tam, kad jiems būtų perskaičiuojamos draudžiamosios pajamos pensijos dydžiui nustatyti. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraštyje dėl atlyginimų už 2005 m. nurodyta, jog A. K. Č. atlyginimas yra 100 000 Lt, o Š. Č. – 15 000 Lt. Tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009) konstatuota, jog pareiškėjai, kaip buvę įmonės akcininkai, nepagrįstai ir nesąžiningai nutarė sau išmokėti nurodyto dydžio atlyginimus, ir šios sumos buvo priteistos iš pareiškėjų likviduojamai bendrovei. Taigi esant nustatytam faktui, jog pareiškėjų darbo užmokestis (100 000 Lt ir 15 000 Lt) buvo nustatytas nepagrįstai ir šios sumos priteistos iš jų, nėra jokio pagrindo nustatyti šį faktą, kaip juridinę reikšmę turintį faktą. Faktas apie pareiškėjų 2005 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio neteisėtumą yra prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Konstatavus, jog 2005 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis pareiškėjams nustatytas nepagrįstai, nėra pagrindo ir pripažinti, jog šis atlyginimas išliko toks pat iki pat bendrovės likvidavimo 2013-04-09.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjai šioje byloje prašomą nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą prašė nustatyti ir kaip kreditinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, tačiau šis jų prašymas buvo netenkintas, atsižvelgiant į šioje nutartyje paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridiniu, nes nesukurs pareiškėjam teisinių padarinių, o pareiškimą pagrįstai atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis