- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-86-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03121-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- V. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22-902/2022 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Pušinis namas“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl rangos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu, kurį patikslino, prašė nutraukti ieškovo V. S. ir atsakovės UAB „Pušinis namas“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019 m. gegužės 30 d. ir taikyti restituciją: pareigoti atsakovę UAB „Pušinis namas“ grąžinti ieškovui V. S. už statybos rangos darbus sumokėtus pinigus 24 190,00 Eur; įpareigoti atsakovę UAB „Pušinis namas“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti adresu (duomenys neskelbtini) atsakovės pastatytą rąstų pastatą ir išsivežti statybines medžiagas; nustatyti, kad atsakovei UAB „Pušinis namas“ neįvykdžius šio teismo sprendimo dalies dėl pastato išardymo ir statybinių medžiagų išvežimo per 30 dienų nuo jo įsiteisėjimo, skirti atsakovei UAB „Pušinis namas“ baudą po 50 Eur už kiekvieną vėlesnę teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovo V. S. naudai; priteisti ieškovui V. S. iš atsakovės UAB „Pušinis namas“ 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (26 190 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu dėstė, kad norėdamas statyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rąstinį namelį su pirtimi, 2018 m. spalio mėnesį susisiekė su atsakovės direktoriumi T. D. telefonu, o 2018 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu nusiuntė savo nubraižytą namo projektą (schemą), gavo iš atsakovės brėžinį ir vizualizaciją, preliminarius medžiagų ir darbų paskaičiavimus, bei preliminarią informaciją apie sutarties sąlygas. 2019 m. gegužės 30 d. atsakovė su ieškovu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti rąstinių sienojų montavimo, stogo dengimo, kamino mūrijimo bei kitus darbus, kaip tai nurodyta sutarties priede Nr. 1 pagal pridedamą projektą už bendrą 24 190,00 Eur kainą, o ieškovas įsipareigoja priimti darbus ir atsiskaityti už juos Rangos sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties šalys visiškai atsiskaitė už atliktus darbus 2019 m. rugsėjo 11 d., pasirašė Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą.
3. Kilus įtarimams dėl atliktų darbų kokybės, ieškovas 2019 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Medinių namų gamintojų asociacijos (jai priklauso ir atsakovas) ekspertą T. B., prašydamas įvertinti, ar atsakovo pastatytas pastatas atitinka MNGA standarto “Rastinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai” reikalavimus. T. B. apžiūrėjo pastatą 2019 m. lapkričio 11 d. ir surašė statinio ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Akte ekspertas nurodė, kad apatinis rąstų vainikas neteisingai padėtas ant pamato, kas sudaro sąlygas kauptis lietaus vandeniui tarp pamato ir apatinio rąsto, todėl reikia įrengti skardinį lietaus vandens nuvedimo lataką. Taip pat nustatė, kad ne visos medinės pastato kolonos visu plotu remiasi į pagrindą (dalis kolonos pagrindo kabo šalia pagrindo), o tam, kad jos būtų stabilios, jos turi būti vertikaliai išstatytos ir visu pagrindu remtis į pamatą. Ieškovas, susipažinęs su T. B. surašytu aktu, pastebėjo, jog jis į aktą neįrašė vieno pastato apžiūros metu pastebėto trūkumo, jog rangovas į rąstus susuko metalinius varžtus su išilginiu sriegiu, jungiant kelis rąstus, kas neleis rąstams natūraliai sėsti, ir tai prieštarauja MNGA standarto “Rastinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai” 5.6.1 punktui, kuriame rašoma: „Rentiniai vertikaliai tvirtinami mediniais kaiščiais ar kitais tvirtinimo elementais. Visi šie tvirtinimo elementai turi netrukdyti rąstinei pastato daliai sėsti. Tvirtinimo elementų kiekis, tipas, matmenys ir tarpai tarp jų numatomi projekte. Visi metaliniai tvirtinimo elementai turi būti apsaugoti nuo korozijos.“ Tai sukėlė ieškovui įtarimus, ar MNGA ekspertas tinkamai įvertino atsakovo atliktus darbus.
4. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas kreipėsi į Lietuvos rąstinių namų gamintojų asociaciją su prašymu įvertinti UAB „Pušinis namas“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų darbų kokybę ir atitikimą statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. 2020 m. sausio 14 d. buvo gautas RNGA prezidento/statinio dalinės ekspertizės vadovo A. K. Statinio dalinės pirminės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad ieškovo (užsakovo) objekte statybos darbai atlikti nesilaikant esminių statinio reikalavimų „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, kitų statybos norminių reikalavimų, elementarios statybų kultūros ir tvarkos. Nustatyti pažeidimai paslėptuose darbuose ir konstrukcijose ateityje turės didžiulės įtakos pastato stabilumui ir sandarumui, todėl pastatą būtiną dalinai perstatyti pagal techninius reikalavimus. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog esminiai pažeidimai paslėptuose darbuose ar konstrukcijose nulemia būtinybę atlikti šiuos darbus: lietaus nuotekų sistemos nuėmimas; stogo dangos nuardymas, stogo medinių konstrukcijų nuardymas; pastato sienojų išardymas, išrinkimas iki tos vietos kur yra įsukti vertikalūs sraigtai, bei pačių sraigtų pašalinimas; pastato sienojų surinkimas atgal, panaudojant privalomus medinius kaiščius bei šilumos izoliacines medžiagas tarp sienojų; terasos (stoginės) medinės konstrukcijos sumontavimas naujai, atsižvelgiant į šių konstrukcijų eksploatacinį stabilumą, panaudojant papildomus skersinius ryšių elementus; terasos (stoginės) kolonų (statramsčių) sumontavimas atsižvelgiant į g/b polių ašis; stogo ilginių, kurių aplamai trūksta tam tikrose konstrukcijos vietose, sumontavimas; stogo konstrukcijos (gegnių, plėvelės, išilginių ir skersinių grebėstų) sumontavimas, atstatymas, vadovaujantis, privalomais tokiems statiniams, techniniais reikalavimais bei pačios stogo dangos sumontavimas, sudėjimas, atsižvelgiant į medinių konstrukcijų montavimo priešgaisrinius reikalavimus; visos stogo konstrukcijos sumontavimas, naujai, atsižvelgiant į vertikales apkrovas visom, be išimčių, sienoms, pertvaroms; kamino tinkamas apšiltinimas, išvengiant eksploatacinio kondensato, skardinimas ir sandarinimas; lietaus nuotekų sistemos sumontavimas, naujai.
5. Ieškovo vertinimu, atsakovė, vykdydama Rangos sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus), 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priede nurodytus esminius statinių reikalavimus (1. Mechaninis atsparumas ir pastovumas; 2. Gaisrinė sauga; 3. Higiena, sveikata ir aplinka; ir kt.), pagal kuriuos statiniai turi būti projektuojami, statomi, ir atitinkamai naudojami taip, kad nesukeltų viso statinio ar jo dalies griūties (priedo 1 dalies a punktas), žalos kitoms statinių dalims (priedo 1 dalies c punktas), kad kilus gaisrui statinių laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas (priedo 2 dalies a punktas), kad statinius naudojant energijos sąnaudos būtų mažos, atsižvelgiant į statinių naudotojus ir vietovės klimato sąlygas (priedo 6 dalis), kad statinį naudojant nekiltų jokio pavojaus gyventojų higienai arba sveikatai ir saugai ir per visą jų būvio ciklą jie neturėtų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui, ypač dėl drėgmės statinių dalyse ar statinių vidaus paviršiuose (Priedo 3 dalies g punktas).
6. Kartu ieškovas nurodė, kad ginčo statinį apžiūrėjęs specialistas bei ekspertas D. K. 2020 m. lapkričio 3 d. surašė ginčo statinio apžiūros aktą. Jame buvo konstatuota, jog statinio kolonos atremtos ne į polio centrą, dėl ko polinis pamatas patiria ne tik gniuždymo apkrovas, tačiau ir lenkimo, skėlimo jėgas, kurioms pamatas nebuvo suprojektuotas, dėl šios priežasties kyla tikimybė pamatui arba medinei kolonai nuskilti ir prarasti laikomąją galią; medinę koloną būtina perstatyti į polio centrą; rąstų sujungimų vietose yra neleistini tarpai, dėl kurių pastatas netenka sandarumo ir sujungimų tarp rąstų standumo. Blogai suleisti rąstai, tarpai viršija leistinas nuokrypas ir pastatas dėl šių priežasčių praranda sandarumą ir stabilumą. Po 2020 – 2021 m. žiemos sezono tarpai tarp pačių rąstų ir rąstų sujungimų vietose dar labiau padidėjo, todėl būtinas pastato išrinkimas ir rentimas tinkamo dydžio / skerspjūvio rąstais, sandariai juos renčiant, vengiant plyšių ar nesandarumų susidarymo; kaminas praleidžia drėgmę, kuri patenka į patalpas, taip gadinamos medinės konstrukcijos. Taip pat nėra išlaikyti minimalūs reikalaujami atstumai nuo dūmtraukio krašto iki medinių konstrukcijų. Vien tik šiam trūkumui pašalinti būtina nuardyti dalį stogo, kad būtų įmanoma sumontuoti medines konstrukcijas reikiamu atstumu (> 130 mm) atitraukus nuo dūmtraukio. Būtina tinkamai apskardinti kaminą, užsandarinant siūles tarp stogo dangos ir kamino elementų. Be to, stogo konstrukcijoje panaudota nenužievinta mediena, kuri greičiau genda (pūva). Žievė taip pat neturi jokių stiprumo savybių, dėl ko medinių konstrukcijų skerspjūvis yra susilpninamas ir taip medinės konstrukcijos nukrypsta nuo projektinio stiprio. Nenužievintą medieną reikia pakeisti arba nužievinti ir stiprinti nužievintas konstrukcijas, tačiau to padaryti nedemontavus stogo neįmanoma; montuojant pastato konstrukciją, buvo panaudoti sraigtai (medsraigčiai), kurie vertikaliai sujungia horizontaliai gulinčius rąstus. Sraigtų (medsraigčių) yra aptinkama daugumoje pastato sienų, šie elementai trukdo rąstinei pastato daliai sėsti. Toks tvirtinimo būdas rąstinėse konstrukcijose yra draudžiamas dėl pastovios elementų deformacijos priklausomai nuo drėgmės lygio aplinkoje ir pačiuose rąstuose ir prieštarauja MNGA Standarto 5.6.1 punktui – rentiniai vertikaliai tvirtinami mediniais kaiščiais. Sraigtų (medsraigčių) susukimas į sienojus suvaržo jungčių šlyties ir paslankumo deformacijas, todėl rąstiniai elementai gali išklupti, išsilenkti. Vienintelis neleistinų varžtų pašalinimo būdas – viso pastato išrinkimas ir surinkimas; montuojant pastato stogo konstrukcijas neatsižvelgta į tolygiai paskirstomas vertikalias apkrovas visoms, žemiau esančioms, pastato išorinėms ir vidinėms sienoms, pertvaroms. Dėl to atsirado tarpai tarp rąstų. Trūkstamiems ilginiams sumontuoti reikia išrinkti dalį stogo, sumontuoti ilginius ir sumontuoti stogo konstrukcijas bei dangą pakartotinai. Horizontalius tarpus tarp rąstų pašalinti įmanoma tik demontuojant pastatą, pašalinant įsuktus varžtus ir pakartotinai surenkant pastatą; terasos (stoginės) nepriklausoma laikančioji medinė statramstinė konstrukcija (kolonos su ilginiu/sija) sumontuoti neatsižvelgiant į pačių sienojų, terasos konstrukcijos ir pačių gegnių paslankumą, kas taip pat turi įtakos pastato stabilumui. Esama kolona nesujungta su namo konstrukcija ir jau praradusi vertikalumą. Siją ir koloną jungiantis varžtas pakrypęs. Kolonos ir varžto deformacijos patvirtina, jog namas praranda stabilumą. Vienintelis konstruktyviai tinkamas terasos kolonos ir sijos sujungimo su pastatu būdas – stogo dangos ir konstrukcijų ardymas, viršutinių rąstų eilių demontavimas iki reikiamo lygio ir apjungiančių sijų (rąstų) sumontavimas. Terasos (stoginės) ant kolonų esantys ilginiai, tarpusavyje yra sujungti nesilaikant STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, atsiranda skilimo galimybė. Atrama įrengta susilpnintoje sijos dalyje, todėl kirpimo jėgos gali sulaužyti siją. Būtina pakeisti netinkamai atremtas sijas, demontuojant dalį stogo ir sijas sujungiant taip, kaip to reikalauja norminiai teisės aktai; stogo konstrukcija pralinkusi. Gegnės ne visur remiasi į ilginius, todėl neužtikrinama reikiama atrama. Dėl šios priežasties stogas gavęs papildomą sniego apkrovą gali sulūžti. Stogo įlinkį ir riziką įlūžti galima pašalinti tik demontuojant stogo dangas, įvedant trūkstamus ilginius ir sumontuojant konstrukcijas bei dangą pakartotinai. Pastato konstrukcijoms panaudoti sienojai turi būti su išgaubtu rąsto paviršiumi, iš viršaus uždedant sekantį sienojų su išilgine išdroža (pazu). Tokia sienojaus forma įtakoja geram atmosferinių kritulių pasišalinimui ir nesusikaupimui (neužsilaikymui) ant medienos paviršiaus. Tačiau daugumoje vietų viršutinis rąsto išgaubimas neegzistuoja. Tai įtakoja lietaus vandens susikaupimui, o ilgainiui ir pačios medienos pažeidimams, puvimui. Sienojų be išdrožos suapvalinimas ar pakeitimas įmanomas tik išardant pastatą ir pakeičiant tuos sienojus, kurie yra be išgaubtos viršutinės išdrožos; rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo priede Nr.1 nustatyta, kad sienojai statomi iš 16 cm stirio stačiakampių frezuotų pušinių rąstų (1 p.), rąstai džiovinami džiovyklose iki 18-22 proc. drėgnumo. Tačiau sienojų storis kai kur yra vos 15,5 cm (155 mm). Vienintelis būdas pašalinti šią neatitiktį – išardyti pastatą pakeičiant per mažo skersmens sienojus į tinkamo skersmens (160 mm) sienojus.
7. Pasibaigus 2020 - 2021 metų žiemos sezonui 2021 m. balandžio 2 d. ieškovas dar kartą apžiūrėjo pastatą ir pastebėjo, kad dar labiau išryškėjo anksčiau pastebėti defektai, t.y. padidėjo tarpai sienojų sukirtimo/suleidimo vietose (Nuotraukos Nr. 1, 4, 6, 7, 10-15, 23), matosi kiauryminiai plyšiai (Nuotrauka Nr.3). Kadangi po pastatymo sienojai iš išorės buvo nupurkšti dažais, pastato išorės nuotraukose vaizdžiai matomas didelis medienos nuodžiūvis (nuotraukos Nr. 16-20). Daugumos sienojų storis – nuo 15,2 cm iki 15,5 cm (Nuotraukos Nr.2, 5, 8, 9, 21,22). Toks didelis nuodžiūvis ir plyšių atsiradimas nulemtas netinkamai išdžiovintos (šlapios) medienos panaudojimu, netaisyklingai atliktų konstrukcijos rentimo ir montavimo darbų.
8. Dėl visų nurodytų defektų pastatas praranda sandarumą ir stabilumą. Aptarti trūkumai suformuoti dar ankstyvoje statybų stadijoje ir jų ištaisymas yra būtinas, kad būtų užtikrintas tinkamas pastato eksploatavimas. Defektų pobūdis neleidžia jų ištaisyti neišardant viso pastato, todėl norint ištaisyti trūkumus (defektus) ir atlikti darbus taip, kad pastatas atitiktų norminių teisės aktų reikalavimus, ieškovo vertinimu, pastatą būtina demontuoti ir iš naujo surinkti.
9. Kartu ieškovas nurodė, kad dėl netinkamo vartojimo rangos sutarties vykdymo jis patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, itin didelius nepatogumus, paaiškėjo, kad pastato defektus galima pašalinti tik pastatą demontavus ir naujai pastačius. Ieškovas tikėjosi užbaigti pastato statybą iki 2019 m. lapkričio mėnesio, vėliausiai – 2020 m. kovo 1 dienos, kad galėtų namelyje su pirtimi atšvęsti savo 50 metų jubiliejų. Be to, šalia namelio ieškovas planavo pastatyti garažą, jau išliejo garažo pamatus. Tačiau ir garažo statyti ieškovas dabar negali, kadangi šalinant atsakovo pastatyto namo trūkumus reikės atlikti ardymo darbus, žemės sklype sandėliuoti medžiagas. Nuolatinis galvojimas apie tokius nepatogumus labai neigiamai paveikė ieškovo emocinę būklę, jis patiria stresą, kuris pasireiškia prasidėjusia nemiga, nuotaikų svyravimu, susirūpinimu. Todėl ieškovas prašo jam priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB ,,Pušinis namas“ ieškovo V. S. naudai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 390,50 Eur bylinėjimosi ir su bylinėjimusi susijusių išlaidų. Taip pat atsakovei UAB ,,Pušinis namas“, iš ieškovo V. S. priteisė 3 435 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš ieškovo ir atsakovės iš kiekvieno po 16,15 Eur teismo išlaidų, o kartu nurodė sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovui V. S. iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų depozitinės sąskaitos likusią nepanaudotą 100 Eur sumą už liudytojų iškvietimą.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, taip pat įvertinęs šalių žodinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, Ekspertizės aktus, darė išvadą, jog atsakovė, vykdydama Rangos sutartį, pastatė nekokybišką pirtį, tiek su esminiais, tiek su neesminiais trūkumais, dėl kurių ieškovas negalėjo pirtimi naudotis nuo pat jos pastatymo momento, tačiau teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog šalinant trūkumus yra būtina šią pirtį iš naujo perstatyti, ją iš naujo surinkti, t.y. būtų pagrindas nutraukti ieškovo V. S. ir atsakovo UAB „Pušinis namas“ 2019 m. gegužės 30 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją, pareigojant atsakovą grąžinti ieškovui už statybos rangos darbus sumokėtus pinigus be įpareigojant jį ieškinyje nurodytu 30 dienų terminu išardyti pirtį, išsivežant statybines medžiagas.
12. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad nors A. K. Ekspertizės akte ir D. K. Apžiūros akte užfiksuota daug pirties defektų/trūkumų, tačiau defektai netinkamai aprašyti, neaiški jų apimtis, lokacija, kokie nustatyti teisės norminių aktų, išskyrus STR pažeidimai, yra apsiribota bendro pobūdžio teiginiais, nepateikta argumentų dėl pastato perstatymo būtinybės. Be to, A. K., kuris ir rengė Statinio dalinės pirminės ekspertizės aktą, nebuvo paskirtas teismo ekspertu ir jo kandidatūra dėl ekspertizės akto surašymo ir išvadų pateikimo teismo nebuvo įvertinta, kaip objektyvi, todėl šiuo aktu teismas iš esmės nesirėmė.
13. Skundžiamame sprendime teismas taip pat nurodė, kad specialisto D. K. 2020 m. lapkričio 3 d. Apžiūros akte, kurį teismui pateikė ieškovo atstovė 2020 m. lapkričio 9 d., nors ir nurodyta, jog nustatyta daug pirties defektų, tačiau lieka neaišku, kodėl specialistas nurodė, kad šalinant defektus, yra būtina visą pirtį demontuoti ir iš naujo surinkti, jis neanalizavo kitų galimų metodikų trūkumams pašalinti, juo labiau, kai ieškovo ir atsakovo pasirašyta 2019 m. gegužės 30 d. rangos sutartis (jos 8.2.2. punktas) nenumatė, kaip atsakovė pirties trūkumus šalina. Pažymėta ir tai, jog D. K. Apžiūros akte nesivadovavo ieškovo ir atsakovės pasirašyta rangos sutartimi bei joje numatytais reikalavimais pirčiai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog D. K. teismas nebuvo pavedęs atlikti teismo ekspertizės dėl statinio ir jo galimos kandidatūros objektyviai išvadai duoti nesvarstė. Dėl to teismas rėmėsi ekspertizės aktais, kurie buvo surašyti teismo ekspertų teismui paskyrus ekspertizes.
14. Dėl reikalautos neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nekyla abejonių, jog atsakovo neteisėta veika (nekokybiškos pirties pastatymas) yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo patirtais neigiamais išgyvenimais dėl pirties su trūkumais. Neturtinė žala ir yra apibrėžiama kaip asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, stresas ir pan., teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Dėl pasakyto, ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nusprendė tenkinti ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 2 000 Eur sumą, nes ieškovas nuo pat pirties pastatymo ja negali naudotis, savo esme pirties trūkumai iki šiol nėra pašalinti.
15. Atsitinkamai teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas iš atsakovės už ieškovui priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs, kad ieškinys yra patenkintas 50 proc. Kartu teismas nurodė, jog yra pagrindas mažinti atsakovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi nesumažinus atsakovės teisinių paslaugų kainos, ieškovas prarastų faktinę galimybę ginti savo teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu ieškovas V. S. prašo panaikintu skundžiamo sprendimo dalį, kuria netenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas arba panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria netenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas, ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
16.1. Nurodo, kad apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas teismo posėdyje turi būti pripažintas būtinu ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įpareigota pateikti išvadą byloje.
16.2. Apeliantas pabrėžia, jog teismas netinkamai taikė vartojimo rangą reglamentuojančias teisės normas, reglamentuojančias užsakovo (vartotojo) teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį, priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės – nenustatė atsakovės padarytų sutarties pažeidimų esmės ir mąsto, statinio trūkumų mąsto ir jų įtakos statinio naudojimui pagal paskirtį.
16.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog Rangos sutarties sąlygos su ieškovu nebuvo individualiai aptariamos. Ieškovas (vartotojas) yra silpnesnioji šio sandorio šalis, todėl jo teisė nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą ir gali būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka.
16.4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.680 straipsnį, tuo atveju, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis, t. y. turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: „<...> 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas“. CK 6.364¹ straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl net ir nesant sutartyje sąlygų, reglamentuojančių užsakovo (vartotojo) teisę nutraukti sutartį, ieškovas patikslintu ieškiniu pagrįstai reiškė reikalavimą nutraukti sutartį, kadangi tokią teisę jam suteikia įstatymas.
16.5. Šiuo atveju ieškovo reikalavimai dėl statinio defektų šalinimo ir/ar nuostolių atlyginimo buvo pateikti atsakovui per šalių sudarytoje sutartyje nustatytą garantinį terminą, tačiau atsakovas 2020-04-07 atsakyme į pretenziją sutiko pašalinti tik dalį akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų smulkių defektų, kai kuriuos siūlė pašalinti už papildomą mokestį, tačiau esminių statinio defektų nepripažino. Ieškovas esminiu sutarties pažeidimu laiko tą faktą, kad jis negali naudotis pastatytu pastatu-pirtimi pagal paskirtį. Pastatas-pirtis yra nesaugi, eksploatavimui netinkama ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tai, kad ieškovas negali naudotis pastatyta pastatu-pirtimi pagal paskirtį, patvirtina pirmosios instancijos teismui civilinėje byloje pateiktas Teismo eksperto E. L. 2022 m. birz?elio 15 d. teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo ekspertės Z. B. 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
16.6. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad sprendžiant dėl Rangos sutarties pažeidimo mąsto, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo argumentų, ekspertės Z. B. išvadų, A. K. ir D. K. aktų išvadų, kad pastatytas statinys ne tik neatitinka šalių sudarytos sutarties ir jos priedo reikalavimų, bet ir Medinių namų gamintojų asociacijos (toliau – MNGA) patvirtintų rąstinių namų statybos taisyklių, nurodytų MNGA standarte „Rastinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai” (toliau – MNGA standartas), ir Statybos techninių reglamentų, o visi defektai, atsižvelgiant į jų pobūdį ir mąstą, gali būti ištaisyti tik statinį išardant ir perstatant iš naujo. Teismas nevertino statinio defektų (sutarties pažeidimo dėl kokybės reikalavimų) visumos.
Žemesnės instancijos teismas
16.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad aukštesnę įrodomąją galią turi eksperto E. L. ekspertizės išvados, kuriose nenurodyta, kad dėl visų nustatytų esminių ir neesminių defektų yra būtina pastatą – pirtį iš naujo surinkti, ją iš naujo perstatyti, o defektus pašalinti galima pastatą remontuojant, t.p. liudytojų V. R. ir T. B. parodymai, kurie, apžiūrėję pirtį, nenustatė esminių pastato – pirties trūkumų, dėl kurių būtų būtina pirtį iš naujo perstatyti, bei UAB ,,Vytauto statyba“ 2022 m. rugpjūčio 25 d. komercinis pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad esminių trūkumų šalinimas (pagal teismo eksperto E. L. ekspertizės aktą) kainuotų 1023,66 Eur sumą.
16.8. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo T. B. parodymus, nes jis yra Medinių namų gamintojų asociacijos, kuriai priklauso UAB „Pušinis namas“, vadovas, todėl yra suinteresuotas atsakovui palankiu teismo sprendimu. Taip pat teismas turėjo kritiškai vertinti T. B., kaip specialisto, paaškinimus, kadangi jis 2019 m. lapkričio 11 d. statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) sugebėjo nurodyti tik du statinio defektus, t.y. kad apatinis rąstų vainikas neteisingai padėtas ant pamato, kas sudaro sąlygas kauptis lietaus vandeniui tarp pamato ir apatinio rąsto, bei kad visos medinės pastato kolonos visu plotu remiasi į pagrindą (dalis kolonos pagrindo kabo šalia pagrindo), tačiau sprendė, kad tai yra estetinio pobūdžio trūkumas. Teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto E. L. ekspertizės išvadomis dalyje dėl statinio trūkumų nustatymo.
16.9. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskyrė ginčo statinio statybos ekspertizę, užduodamas ekspertui klausimą, kokie yra statinio trūkumai, jeigu bus nustatyti statinio trūkumai, ar tokie trūkumai yra esminiai. Taigi ekspertizės objektas yra konkretus ginčo statinys. Kaip matyti iš 2022-06-15 eksperto E. L. ekspertizės akto, ekspertas statinio neapžiūrėjo, o vadovavosi byloje surinktomis kitų specialistų nuotraukomis. Tai reiškia, kad ekspertas neatliko ekspertizės objekto tyrimo, o jo nurodyti faktiniai duomenys apie statinio defektus, jų mąstą, šalinimo galimybes yra nepatikimi, išvados nepagrįstos, nes ekspertas neapžiūrėjo statinio, kaip visumos, ir nenustatė visų defektų. Statybiniai defektai yra aiškinami kaip esminiai, t. y. susiję su pastato saugumu, pagrindinėmis statinio dalimis, statinio dalių arba viso statinio visišku arba daliniu sugriuvimu ar sugadinimu, taip pat defektai, keliantys grėsmę statinio tvirtumui ir saugumui. Taip pat nustatyti ir kiti defektai, kurie, nors ir nepripažinti esminiais, tačiau dėl jų sutrumpės statinio kokybiška gyvavimo trukmė.
16.10. Papildomai apeliantas pabrėžia, jog po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) išvados pateikimo byloje buvo atliktos dvi statinio teismo ekspertizės, tačiau teismas po VVTAT išvados pateikimo byloje, kai buvo gauti nauji teismo ekspertizių aktai, neįpareigojo VVTAT pateikti galutinę išvadą, o taip pat nepripažino VVTAT atstovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu. Ieškovas neturėjo galimybės realizuoti įstatymų leidėjo įstatymu nustatytos teisės išvadą teikiančiai institucijai byloje pateikti klausimus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neužtikrino išvadą teikiančios institucijos atstovo dalyvavimo byloje, o gavęs naujus rašytinius įrodymus – neįpareigojo VVTAT pateikti išvados, ko pasėkoje, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 252 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad Valstybės ir savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į procesą savo iniciatyva, atstovai duoda savo išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
16.11. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir ieškovo teisę į teisingą teismą, kadangi 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje nesuteikė ieškovui teisės užduoti klausimus atsakovo atstovams dėl posėdžio metu tiriamų naujų įrodymų. Nors, prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, pirmosios instancijos teismas paklausė šalių, ar jie neturi prašymų ir papildymų, ir ieškovo pusė pasakė, kad prašymų, papildymų neturi, tačiau, teismui paskelbus baigiamąsias kalbas, ieškovas, kuriam buvo suteikiama teisė pirmam kalbėti, pareiškė, jog nori užduoti papildomus klausimus atsakovo atstovams.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
17.1. Nurodo, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pirkėjas (užsakovas), net ir būdamas vartotoju, negali visiškai laisvai savo nuožiūra rinktis bet kurio teisių gynimo būdo, o turi laikytis proporcingumo reikalavimo, kuris yra detalizuotas kasacinio teismo išaiškinimuose. Esant galimybei naudotis daiktu pagal paskirtį po trūkumų pašalinimo, sutarties nutraukimas nėra galimas pirkėjo (užsakovo) teisių gynimo būdas.
17.2. Atsakovė rąstinį statinį pagal Rangos sutartį pilnai pagamino, sumontavo ir pastatė ieškovui priklausančiame sklype ant ieškovo išlietų pamatų, tokiu būdu jis tapo nekilnojamuoju daiktu. Atsakovė iš esmės sutartį, nors ir su neesminiais trūkumais, bet įvykdė, todėl Rangos sutarties nutraukimas nėra proporcingas prievolių pažeidimui ir sukeltų neadekvačių teisinių pasekmių. Ieškovo pažeistos teisės gali būti veiksmingai apgintos ir kitais būdai, tačiau, patikslinęs ieškinį, ieškovas reiškė reikalavimą dėl išimtinai šio – kraštutinio – jo teisių gynimo būdo taikymo.
17.3. Iš ieškovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieškovas esminiu sutarties pažeidimu laiko tą faktą, kad jis negali naudotis pastatyta pirtimi pagal paskirtį. Tačiau negalėjimas naudotis statiniu pagal paskirtį yra tik pasekmė to fakto, kad atsakovei nebuvo sudarytos galimybės pašalinti trūkumų, kurie trukdo statiniu naudotis pagal paskirtį. Tokiu būdu ieškovas piktnaudžiauja teise ir pažeidžia sutarčių vykdymo principus. Negalėjimas naudotis pirtimi kylant būtent iš ieškovo veiksmų (trukdymo pašalinti trūkumus), tad ieškovas negali remtis šia aplinkybe gindamas savo teises.
17.4. Papildomai atsakovė pažymi, jog sprendžiant dėl galimybės nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, būtina atsižvelgti į tai, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Akivaizdu, jog sutarties nutraukimo atveju atsakovo nuostoliai būtų itin dideli, kadangi pirtis yra pastatyta iš atsakovės medžiagų, konkrečiai pagal ieškovo pageidavimus, ieškovo sklype, panaudotos medžiagos nebegalėtų būti panaudojamos pagal paskirtį pakartotinai, todėl atsakovės nuostoliai būtų net didesni už sutarties vertę.
17.5. Atsakovė pabrėžia, kad priešingai nei teigia apeliantas, Medinių namų gamintojų asociacijos (toliau – ir MNGA) taisyklėse nenumatytas draudimas naudoti metalinius medsraigčius. MNGA taisyklių 5.6.1. punktas paneigia apelianto teiginius, neva metalinių medsraigčių naudojimas rąstinių namų statyboje yra negalimas. Minėto punkto paskutiniame sakinyje nurodoma, jog „visi metaliniai tvirtinimo elementai turi būti apsaugoti nuo korozijos“. Tai savaime patvirtina, kad metaliniai tvirtinimo elementai gali būti naudojami rąstinių pastatų statyboje. Į bylą atsakovas yra pateikęs ir kitų įrodymų, patvirtinančių, jog metaliniai medsraigčiai yra naudojami rąstinių pastatų statyboje tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse.
17.6. Apibendrindama atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus ir motyvuotai pasisakė dėl jų vertinimo, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, užtikrino procesines šalių teises bei teisingai pritaikė materialiosios teisės normas. Pažymėtina, jog ieškovui nėra užkirstas kelias apginti savo teises kitais būdais (leidžiant atsakovui atlikti trūkumų pašalinimą ir garantinį pastato aptarnavimą, atsakovui to neatlikus – reikalauti trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo ir pan.). Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas – sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas būtų neadekvatus ir neproporcingas ieškovo teisių gynimo būdas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų jį pagal apelianto nurodytas ribas. Byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėja apeliaciniu skundu reiškiamų reikalavimų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą. Vien tai, kad, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti VVTAT atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu bei papildomai išklausyti šios institucijos nuomonę, nesudaro pagrindo spręsti, jog ši civilinė byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Faktinės bylos aplinkybės
5. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp ieškovo V. S. ir atsakovės UAB ,,Pušinis namas“ 2019 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais atlikti rąstinių sienojų montavimo, stogo dengimo, kamino mūrijimo bei kitus darbus, kaip nurodyta sutarties priede Nr. 1 už 24 190 Eur. Į darbų kainą įeina visos sutarties 1.1. punkte objekto statybai reikalingos medžiagos, kitos rangovo išlaidos (sutarties 2.1.-2.2. punktas). Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, jog užsakovas darbų vykdytojui atsiskaito už paslaugas tokia tvarka: 4 500 Eur avansinis mokėjimas sumokamas sutarties pasirašymo dieną, 4 500 Eur etapinis mokėjimas sumokamas pristačius paruoštus rąstus į statybvietę ir pradėjus sienojų montavimo darbus; 10 000 Eur mokėjimas atliekamas pastačius rąstinius sienojus ir pradėjus stogo montavimo darbus; galutinis 5 190 Eur atsiskaitymas – atlikus visus sutartyje numatytus darbus ir pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą. Planuojama darbų pradžia – 2019 m. liepos 15 d., pabaiga iki 2019 m. rugsėjo 25 d. (sutarties 4.1.-4.2. punktai). Rangovas visus darbus įsipareigojo atlikti kokybiškai, kruopščiai ir atsakingai (sutarties 5.1. punktas); garantavo, kad darbų rezultatas atitiks sutartyje, įskaitant jos priedą, bei statybos teisės aktuose numatytas sąlygas ir reikalavimus (sutarties 5.2. punktas); rangovas įsipareigojo darbų atlikimo metu naudoti tik kokybiškas medžiagas (sutarties 5.3. punktas).
6. Sutarties 6.3. punktu rangovas įsipareigojo laikytis galiojančių statybos teisės aktų, normų ir taisyklių, įskaitant, bet neapsiribojant statybos techniniu reglamentu STR.1.06.01:2016, rąstinius sienojus statyti vadovaujantis Medinių namų gamintojų asociacijos patvirtintomis rąstinių namų statybos taisyklėmis (6.4. punktas). Sutarties 9 punktu rangovas garantavo, kad darbų atlikimo kokybė atitiks sutartį bei Lietuvoje galiojančias statybos normas ir taisykles. Sutarties objektui atliktiems darbams nustatytas 5 metų garantinis terminas, kuris skaičiuojamas nuo darbų pridavimo dienos (9.2. punktas). Be to, 2019 m. gegužės 30 d. sutarties priedu Nr. 1 ieškovas ir atsakovas detalizavo rangos darbus, darbų atlikimo medžiagas. Sutarties šalys visiškai atsiskaitė už atliktus darbus 2019 m. rugsėjo 11 d. (ginčo dėl to nėra), pasirašė Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą.
7. Patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė leisti jam nutraukti 2019 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją - įpareigoti atsakovę grąžinti už statybos rangos darbus sumokėtus 24 190,00 Eur sumą bei įpareigoti išardyti pastatytą rąstų pastatą, išsivežant statybines medžiagas, o nustatytu terminu (per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) to atsakovei nepadarius, paskirti jai baudą.
8. Ieškovas vertino ir teigė, kad pastatyta rąstinė pirtis yra su esminiais trūkumais, dėl kurių pastatas praranda sandarumą ir stabilumą. Kad būtų užtikrintas tinkamas pastato eksploatavimas yra būtinas trūkumų ištaisymas. Ieškovo vertinimu, defektų pobūdis neleidžia jų ištaisyti neišardant viso pastato, todėl norint ištaisyti trūkumus (defektus) ir atlikti darbus taip, kad pastatas atitiktų norminių teisės aktų reikalavimus, pirtį būtina demontuoti ir iš naujo surinkti. Atsakovė su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko, teigė, kad jie pareikšti nepagrįstai ir yra atmestini, nes pirties defektus galima ištaisyti šio statinio neperstatant ir iš naujo nesurenkant. Atsakovė, kaip rangovas, buvo nurodžiusi, kad yra pasirengusi trūkumus ištaisyti.
9. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog nėra pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę ieškovo teisių gynimo priemonę ir leisti nutraukti Rangos sutartį, kadangi byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad trūkumus įmanoma pašalinti, o atsakovė sutinka tą atlikti.
10. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paskirta ir atlikta ekspertizė. 2022 m. birželio 15 d. teismo eksperto E. L. pateikė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti tokie pirties trūkumai: ,,1. kai kurių rąstų sienose storis yra 155 mm ir neatitinka šalių pasirašytos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priedo Nr. 1, 1 punkto, kuriame numatyta, sienojai statomi iš 16 cm storio stačiakampių frezuotų pušinių rąstų, taip pat mažesnis rąstų storis netenkina ir Medinių namų gamintojų asociacijos standarto ĮST300095656-04:2011 „Rąstinių pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ 5.1.2. punkto reikalavimo, kuris numato, kad mažiausiasis apskritojo skerspjūvio (tekintų arba frezuotų rąstų) 53 lapas iš 53 sienos rąsto skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 160 mm. Kadangi šis defektas buvo fiksuotas pavieniuose rąstuose, todėl defektas nėra esminis. 2. Pavieniai sienos rąstai neturi viršutinio suapvalinimo. Siekiant užtikrinti rąstų jungties sandarumą, jungtis turi būti užsandarinta. Defektas nėra esminis. 3. Necentriškai sumontuotos kolonos. Necentriškai sumontuotos kolonos netenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ 117 punkto reikalavimų, pagal kurį medinius elementus būtina centruoti mazguose. Šis defektas yra esminis ir kolonas būtina permontuoti arba platinti esamą pamatą jį apibetonuojant. 4. Sijų atrėmimo mazgas netenkina STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ 122 punkto reikalavimų. Tiriamu atveju įpjova sijos atramoje yra didesnė nei 0,25h. Defektas yra esminis. Mazgą būtina stiprinti. 5. Nėra išlaikytas saugus atstumas nuo kamino iki medinių stogo konstrukcijų, todėl nėra tenkinami šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 32 punkto reikalavimai taip pat kaminų gamintojo rekomendacijos. Šis defektas yra esminis, todėl medines konstrukcijas papildomai būtina apsaugoti. 6. Buvo fiksuoti statybos darbų defektai: nesandarumas tarp rąstų, nenužievinta mediena, plyšiai tarp rąstų, netinkamas pakalimo tvirtinimas, netinkamas apskardinimas, nėra esminiai ir gali būti pašalinti remontuojant pastatą“. Ekspertas taip pat nurodė, jog ,,rąstinio namo medinės dalies nuosėdis yra natūralus procesas, dėl kurio gali atsirasti plyšiai tarp rąstų; ...galimi plyšiai rąstuose dėl medienos džiūvimo. Plyšiams tarp rąstų ir rąstuose poveikį turi medienos ir aplinkos drėgnis, aplinkos temperatūra, eksploatavimo sąlygos. Plyšių tarp rąstų galimas plotis yra nurodytas Medinių namų gamintojų asociacijos standarto ĮST300095656-04:2011 „Rąstinių pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“, kuris pateiktas šioje teismo byloje. Šio standarto 5.5.5 punktas numato, kad džiūstant tarp rąstų gali atsirasti ne didesni kaip 10 mm plyšiai, 90 % plyšių turi būti ne didesni kaip 5 mm. Rąstuose dėl džiūvimo atsivėrę plyšiai yra nereglamentuojami techniniais reglamentais ar standartais.“
11. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartimi skyrė papildomą statybos ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertei Z. B.. Teismo ekspertė nuvyko į vietą, apžiūrėjo ginčo pirtį ir atliko papildomą ekspertizę. Papildoma teismo ekspertize buvo nustatyti tokie esminiai pastato trūkumai: ,,terasos kolonų įrengimas ant betoninių pamatų, jų vertikalumo nebuvimas, kolonų reguliavimo mechanizmo netinkamas įrengimas (STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas ,,Mechaninis patvarumas ir stabilumas“ reikalavimų pažeidimas); kamino įrengimo darbų per arti degios gegnės įrengimas (STR 2.01.01(2):1999 ,,Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ reikalavimų pažeidimas); apie kaminą sudrėkę stogo konstrukcijos visu kamino perimetru, sudrėkę kamino plokštumos, sudrėkę stogo konstrukcijos virš įėjimo ir ,,lašinės“ nekokybiški darbai, ko pasekoje drėks sienojų dalys (STR 2.01.01(4):2008 ,,Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ reikalavimų pažeidimas); nekokybiški sąsparose rąstų sujungimai ir atsiradę plyšiai (STR 2.01.01(6):2008 ,,Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ reikalavimų pažeidimas)“ bei nustatė neesminius defektus, kurių neištaisius sutrumpės statinio kokybiška gyvavimo trukmė: rąstų sienojų plokštumose, sąsparose ,,mėlynių“ dėmės, varžtų neteisingas panaudojimas sienojų sujungime, gegnių sujungimas slankiojančiomis sistemomis nekokybiškas įrengimas, ne pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priede Nr. 1 numatytus skerspjūvius gegnių sumontavimas, stogo pakalimų defektai, lietaus sistemų montavimo defektai.“ Papildomame ekspertizės akte nėra duota išvada, jog dėl nustatytų statinio defektų yra būtina pirtį iš naujo perstatyti; nurodyta, jog būtina trūkumus šalinti.
12. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių nutraukimo yra nuosekli ir išplėtota. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Sutarties nutraukimas – kreditoriaus teisių gynimo būdas, tačiau sutarčių nutraukimo ribojimai reiškia, kad turi būti paisoma ir skolininko interesų. Skolininko teisės ginamos nustatant nutraukimo sąlygas, tvarką bei nutraukimo padarinius. Jeigu sutarties nutraukimo sąlygos nustatytos sutartyje, jų teisėtumas skolininko iniciatyva gali būti patikrinamas taikant įvairias teisines priemones, tokias kaip sandorio negaliojimas, sutarties atsisakymas, esant esminei šalių nelygybei, sutarties pakeitimas ar nutraukimas kitais pagrindais bei kitomis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
13. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
14. CK 6.680 straipsnis numato, jog jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.
15. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog reikalavimą sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Taigi esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima, priešingai nei pirmiau aptartoje priemonėje – pirkėjo reikalavime mažinti pirkinio kainą; 2) trūkumai gali būti pašalinti. LAT pažymėjo, kad galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Be to, sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“, turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes. Pažymėta, kad ištaisyti daikto trūkumus pardavėjas privalo per protingą terminą, protingas terminas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos reikšmingas aplinkybes. Be to, pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
16. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau ir nustatyta byloje esančiais įrodymais, atsakovė pagamino, sumontavo ir pastatė ieškovui priklausančiame sklype ant ieškovo išlietų pamatų, medinę pirtį. Statinys yra pastatytas, sumontuotas ir, nors ir turi trūkumų nurodytų ekspertizės aktuose, tačiau stovi iki šiol (į bylą nėra pateikta duomenų, kad pirtis dėl netinkamo jos pastatymo yra sugriuvusi ar pradėjusi griūti). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys Rangos sutartyje nenumatė galimo sutarties nutraukimo tuo atveju, jeigu rangovas sutartį vykdys netinkamai, ginčo pirtį pastatys su trūkumais, įskaitant esminius. Rangos sutarties 10.1. p. p. įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu šalys padaro sutarties pažeidimą ir neištaiso tokio pažeidimo per protingą terminą nuo kitos šalies pareikalavimo jį ištaisyti pateikimo dienos, tai sutartį pažeidusi šalis privalo kompensuoti nukentėjusiai šaliai visus tokios šalies patirtus tiesioginius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra itin reikšminga tai, kad apelianto nurodytus trūkumus atsakovė viso teisminio proceso metu iš esmės pripažino ir nurodė sutinkanti ištaisyti, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog atsakovė atsisakė taisyti trūkumus, jų neištaisė, o ginčo objektas dėl to, kad nebuvo ištaisyti trūkumai, sugriuvo ar pradėjo griūti.
17. Nagrinėjamu atveju teismo ekspertizės aktuose yra nurodyti esminiai bei neesminiai pirties, kaip pastato trūkumai, taip pat išdėstyta, jog defektai yra šalintini ir juos galima pašalinti. Tačiau nei 2022 m. birželio 15 d. teismo eksperto E. L. ekspertizės akte, nei Z. B. 2022 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės akte nėra duota išvada, kad ginčo pirties trūkumai negali būti ištaisomi.
18. Taigi nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, kai atsakovė iš esmės pripažįsta trūkumus, teisminio nagrinėjimo metu atliktos net dvi teisminės ekspertizės, o pats ginčo objektas nėra sunaikintas ar žuvęs, leidžia pagrįstai spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas vadovautis ne ieškovo savo iniciatyva užsakytų tyrimų išvadomis, o ekspertizės aktuose išdėstytais faktais, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti. Svarbu pabrėžti, kad abu ekspertai, tiek apžiūrėję pirtį vietoje, tiek analizavę jos būklę iš bylos medžiagos, nenurodė, kad vienintelis būdas ištaisyti pirties trūkumus yra šios pirties perstatymas. Priešingai, teismo ekspertai nurodė, kad defektus galima pašalinti statinį remontuojant. Taigi vien tai, kad ieškovas yra išdėstęs kategorišką reikalavimą dėl Rangos sutarties nutraukimo, savaime nesudaro pagrindo tokį reikalavimą tenkinti, kai byloje esančių aplinkybių visuma leidžia vertinti, kad pirties trūkumai pirmiausia gali būti ištaisomi, ką Rangos sutarties nuostatomis iš esmės susitarė abi šalys.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė, kodėl remiasi teismo ekspertizės išvadomis, kurių liudytojų parodymais remiasi bei kodėl nesiremia A. K. išvada bei D. K. apžiūros aktu. Su išdėstytu vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, jam pritaria ir papildomai šių argumentų nekartoja, juo labiau kad ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs. Vien tai, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pagrįstu vertinimu, nėra pagrindas spręsti, jog nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas vadovautis ieškovo savo iniciatyva atliktais tyrimais bei jų metu gautomis išvadomis.
20. Kartu pastebėtina ir tai, kad ieškovas nuo Rangos sutarties sąlygų aptarimo iki sutarties sudarymo turėjo apie 7 mėnesius, todėl turėjo pakankamai laiko bei galimybių įvertinti, kokios konkrečiai sutarties sąlygos jam yra esminės bei siekti numatyti konkrečius reikalavimus sutartyje. Nagrinėjamu atveju atsakovė faktiškai vykdė sutartį, kaip jau minėta pirmiau, sutarties objektas yra pastatytas ir nors turi trūkumų, tačiau šiuos trūkumus galima pašalinti. Tokia faktinė situacija, priešingai nei nurodo apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog Rangos sutartis turi būti nutraukta ir taikoma restitucija. Šiuo atveju ieškovo teisės gali būti realiai apgintos atsakovei pašalinus Rangos sutarties trūkumus.
21. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl Rangos sutarties nutraukimo bei netaikytas kitas teisių gynimo būdas, pažymėtina, kad ieškovas, kuris buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame konkrečiai nurodė, jog pakeičia ieškinio reikalavimą ir vietoje žalos atlyginimo priteisimo prašo nutraukti Rangos sutartį ir taikyti restituciją. Tokia susiklosčiusi situacija neleidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti nagrinėjamoje byloje dėl kito ieškovo teisių pažeidimo būdo taikymo. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po patikslinto ieškinio pateikimo ieškovas iš esmės nesiekė įrodinėti žalos dydžio ar turinio. Patikslinęs reikalavimą ieškovas nurodė vieną, konkrečią ir itin kraštutinę jo teisių gynimo priemonę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva nagrinėti civilinę bylą dėl žalos dydžio bei apimties, be ko alternatyvių ieškovo teisių gynimo priemonių taikymas iš esmės nėra įmanomas, kadangi žalos dydis turi būti įrodinėjamas, o kitai šaliai turi būti sudaromos galimybės gintis nuo reiškiamų reikalavimų.
22. Ieškovo pateiktame apeliaciniame skunde taip pat itin daug dėmesio skiriama neva esminiams civilinio proceso pažeidimams, padarytiems nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodoma, kad netinkamai apklausta išvadą duodanti institucija, buvo apribotos ieškovo teisės užduoti klausimus, o taip pat teismas neuždavė ieškovo nurodomų jam aktualių klausimų ekspertui. Tokie ieškovo argumentai pripažįstami nepagrįstais ir atmetami.
23. Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, o teismas buvo sudaręs galimybę šalims nurodyti klausimus, kokius jie nori užduoti ekspertui. Svarbu ir tai, jog būtent ieškovo atstovė advokatė, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties, pateikė prašymą dėl papildomos ekspertizės byloje skyrimo bei suformulavo ekspertui užduotinus klausimus. Taigi ieškovas turėjo galimybes užduoti jam rūpimus klausimus, dėl ko darytina išvada, kad jo procesinės teisės pažeistos nebuvo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto teiginiai dėl neva nesuteiktos teisės jam užduoti klausimus teismo posėdyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu apeliantas buvo atstovaujamas atstovės advokatės, o teismas, baigdamas bylos nagrinėjimą iš esmės, konkrečiai uždavė klausimą, ar šalys paklausė šalių, ar jie neturi prašymų ir papildymų, ir ieškovo pusė pasakė, kad prašymų, papildymų neturi, taip pat neprašo garsinti rašytinės bylos medžiagos. Taigi ieškovas bei jam atstovaujanti atstovė advokatė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ne tik galėjo užduoti klausimus, juos, be kita ko ir uždavė, atsakovės atstovui, tačiau ir nurodė, kad prašymų ir papildomų neturi. Tai, priešingai nei siekia įrodyti ieškovas, nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo procesinių teisių pažeidimo ar varžymo pirmosios instancijos teisme.
24. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, buvo pateikusi išvadą teisminio proceso pradžioje, kurioje nurodyta, jog teismui nustačius, kad atsakovės pagal Sutartį numatyti darbai atlikti nekokybiškai ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas, ieškovo reikalavimas nutraukti sutartį, taikyti restituciją bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra teisėtas ir pagrįstas. Kartu institucija informavo, jog palaiko šioje išvadoje išdėstytą poziciją, todėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas nedalyvaus teismo posėdžiuose, prašo teismą bylą toliau nagrinėti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui nedalyvaujant. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia institucijos išvada yra aiški ir pakankama spręsti, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra tas subjektas, kuris galėtų atlikti byloje atliktų teismo ekspertizių patikrą ar revizuoti pateiktus ekspertizės aktus. Todėl tokia susiklosčiusi situacija, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo sutikti su apeliantu ir pripažinti, jog buvo padaryti kokie nors esminiai procesinės teisės pažeidimai, dėl kurių civilinė byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme ar grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
26. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priteistinos atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 1 815,00 Eur (už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas iš ieškovo.
28. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia informaciją iš jos internetinio tinklalapio. Įvertinusi prašomo prijungti dokumento turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujo įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šio dokumento nebuvo galima pateikti anksčiau, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Be to, prašomas prijungti procesinis dokumentas yra viešai skelbiamas, o pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl šių priežasčių pateiktą dokumentą, kuris teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pušinis namas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.