- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- eI2-9264-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01630-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- N. S. U.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sauliaus Jakaičio ir Eglės Kiaurakytės,
2024 m. liepos 4 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. S. U., (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 24S93478 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Sprendimu buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 24S93478, galiojęs iki 2025 m. rugsėjo 11 d., išduotas Kirgizijos Respublikos piliečiui. Sprendimo panaikinimo pagrindais nurodoma: (1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, (2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, (3) nutraukta darbo sutartis su asmeniu.
Teigia, kad 2023 m. gruodžio mėn. kreipėsi su prašymu dėl darbdavio pakeitimo. 2024 m. balandžio 9 d. priimtas sprendimas Nr. 24S95267 neleisti pakeisti darbdavio, formaliai nurodant, kad asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų, kadangi pareiškėjo atžvilgiu 2024 m. balandžio 5 d. priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Akcentuoja, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl darbdavio pakeitimo, pranešimu buvo informuotas, kad būtina nutraukti darbo sutartį su senuoju darbdaviu. Pareiškėjas apie tai informavo darbdavį ir atitinkamai 2024 m. balandžio 5 d. dar iki išsprendžiant klausimą dėl leidimo pakeisti darbdavį, priimtas šis skundžiamas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad nutraukta darbo sutartis su senuoju darbdaviu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu Migracijos departamentas prieš priimdamas skundžiamą sprendimą privalėjo apklausti jį bei suteikti galimybę pateikti paaiškinimus, kuriuos pateikus būtų aišku, jog dar nėra paties atsakovo išspręstas klausimas dėl darbdavio pakeitimo, primenant, kad pareiškėjas ketina dirbti pas naują darbdavį.
Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnyje numatyta, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Teisingumo teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pavyzdžiui, Teisingumo Teismo 2002 gruodžio 12 d. sprendimas Distilerie F. C. SpA prieš Ministro delle Finanze (C-395/00), 51 p.). Kartu pažymėtina, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
Šiuo gi konkrečiu atveju pareiškėjui buvo įteiktas sprendimas, dėl kurio jis pasisakyti jau nebeturi realios galimybės ir yra priverstas kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB "Valorvita" (toliau – ir Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. liepos 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas).
2023 m. rugsėjo 4 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760287346, galiojantį nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2025 m. rugsėjo 11 d., kuris asmeniui įteiktas 2023 m. rugsėjo 27 d.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis) bei nustatyta, kad su asmeniu darbo sutartis nutraukta. Šios aplinkybės buvo nustatytos patikrinimo metu, o būtent, kad pareiškėją įdarbinusioje bendrovėje nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 m. sausio 2 d., per visą šį laikotarpį nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigotas mokėti mėnesinio darbo užmokesčio (1387 Eur). Vidutinės asmens darbo užmokesčio pajamos bendrovėje siekė vos 172,89 Eur per mėnesį. Nustačius, kad su pareiškėju darbo sutartis nutraukta ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas negauna, buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad nebuvo išklausytas priimant ginčijamą sprendimą pažymima, jog Tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ nėra įtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992- 858/2016)1. Taigi, Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Migracijos departamento teigimu Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo
Pareiškėjo atstovas pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta administracinė byla Nr. eI2-9368-414/2024 dėl 2024 m. balandžio 9 d. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 24S95267 atsisakyti leisti pakeisti darbdavį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019, 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-467-662/2023). Taigi, teismas pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą.
Byla gali būti sustabdyta tik dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, jog yra pagrindas sustabdyti bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis yra pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos.
Vertinant sustabdymo pagrindus pirmiausia pažymėtina, kad 2024 m. birželio 20 d. priimta nutartis administracinėje byloje Nr. e12-9368-414/2024, kuria nutarta sustabdyti administracinę bylą Nr. eI2-9368-414/2024 pagal pareiškėjo N. S. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-9264-583/2024.
Taigi bylos nagrinėjimas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta leisti pakeisti darbdavį, sustabdytas iki šios bylos išnagrinėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo šios bylos nagrinėjimo sustabdymui.
Pažymėtina ir tai, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Įstatymo 40 str. 5 d.). Nustačius, kad asmuo leidimo galiojimo laikotarpiu neatitinka imperatyvių sąlygų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Migracijos departamentui nedelsiant kyla pareiga įvertinti leidimo išdavimo teisėtumą ir priimti atitinkamą sprendimą. Taigi ginčo teisinio santykio kvalifikavimas atliekamas nustačius tam tikrų aplinkybių visumą ir negali būti siejamas su kito sprendimo, šiuo atveju prašymo pakeisti darbdavį išnagrinėjimu ir jo teisėtumo vertinimu. Nenustačius tarp šių bylų tiesioginio prejudicinio ryšio, nėra pagrindo bylos nagrinėjimo sustabdymui, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo netenkinamas.
Dėl sprendimo teisėtumo
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 24S93478, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, taip pat Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais pagrindais (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir / ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukta darbo sutartis su asmeniu), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB "Valorvita" tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. liepos 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas). 2023 m. rugsėjo 4 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760287346, galiojantį nuo 2023-09-11 iki 2025-09-11, kuris asmeniui įteiktas 2023 m. rugsėjo 27 d.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 8 d. teikdamas Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2305-LLG-9842, nurodė, jog ketina dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Valorvita“, numatoma darbo užmokesčio suma 1387 Eur, pragyvenimo lėšos Lietuvoje – darbo užmokestis. Tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo UAB "Valorvita" nurodė, kad įsipareigojama įdarbinti užsienietį tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir mokėti ne mažesnį nei 1387 Eur darbo užmokestį .
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Migracijos departamentas naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje pateiktais duomenimis, vertindamas tik laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo datos (2023-09-11) nustatė, kad pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 m. sausio 2 d., tačiau per visą šį laikotarpį prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio (1387 Eur) asmuo negavo nei vieną mėnesį. Vidutinės asmens darbo užmokesčio pajamos Bendrovėje siekė vos 172,89 Eur per mėnesį. Būtina paminėti, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA.
2024 m. sausio 16 d. Migracijos departamentas gavo Bendrovės pranešimą Nr. 2401-PRNŠ-2098, kuriuo pranešama, kad 2024 m. sausio 2 d. darbo sutartis su asmeniu buvo nutraukta pagal LR DK 55 str. 1 d. (darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų).
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti.
Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. VSDFV duomenimis patvirtinama, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 m. sausio 2 d., tačiau pareiškėjo darbo Bendrovėje laikotarpiu jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1 387 Eur. Vidutinės asmens darbo užmokesčio pajamos Bendrovėje siekė vos 172,89 Eur per mėnesį ir nesiekė net numatyto minimalaus pragyvenimo lėšų dydžio Lietuvos Respublikoje, kuris yra numatytas 1 MMA. VSDFV informacinės sistemos duomenimis taip pat nustatyta, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikos įmonėse nedirbo, jokių pajamų negavo.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos, priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad fakto, jog pareiškėjo su UAB "VALORVITA“ darbo sutartis nutraukta nustatymas buvo teisėtas ir imperatyvus pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Įvertinus tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip jau paminėta Aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22, 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Migracijos departamento teismui pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėjui buvo mokamas mažesnis nei MMA darbo užmokesti, o taip pat nustatyta, kad nuo 2024 m. sausio 2 d. jis nutraukė darbo sutartį. Užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA buvo 840 Eur., o nuo 2024 m. sausio 1d. 924 Eur. Bylos duomenimis, pareiškėjas negavo darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).
Taigi byloje įrodyta, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (dėl darbo užmokesčio dydžio) ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų (darbo užmokestis Bendrovėje pareiškėjui buvo mokamas mažesnis nei nurodyta tarpininkavimo rašte ir mažesnis nei MMA), kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad Migracijos departamentas nevertino individualių pareiškėjo darbo santykių pasibaigimo priežasčių ir siekio sukurti naujus darbo santykius pateikus prašymą pakeisti darbdavį, bei priėmė ginčijamą sprendimą neišsprendęs prašymo dėl darbdavio pakeitimo, pažymėtina, kad nėra ginčo jog pareiškėjas darbo santykius nutraukė Migracijos departamentui dar neišnagrinėjus jo pateikto prašymo dėl darbdavio pakeitimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje darbo sutarties nutraukimas vertinamas kaip imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2362-662/2023. Taigi pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Įstatymo 40 str. 5 d.). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo nurodytos individualios aplinkybės neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas pirmiausia turėjo išspręsti prašymą dėl darbdavio pakeitimo.
Kaip jau paminėta, nustačius, kad pareiškėjas leidimo galiojimo laikotarpiu nutraukė darbo sutartį, negavo tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą nurodyto darbo užmokesčio, pateikti duomenys siekiant leidimo laikinai gyventi buvo neteisingi, tuo jis nebeatitinka imperatyvių sąlygų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentui nedelsiant kilo pareiga įvertinti leidimo išdavimo teisėtumą ir priimti atitinkamą sprendimą. Nustačius, kad atsakovas neatitinka šiame sprendime jau aptartų imperatyvių sąlygų, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, jo priėmimo nesiedamas su prašymo pakeisti darbdavį išnagrinėjimu.
Dėl pareiškėjo akcentuojamos jo pažeistos teisės būti išklausytam iki priimant ginčijamą Sprendimą, pažymėtina, jog gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014). Vis dėlto aptariama asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2500-624/2023).
Nors pareiškėjas skunde akcentuoja, kad prieš atsakovui priimant Sprendimą, jis nebuvo išklausytas ir neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos, teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad duomenys apie pareiškėją buvo aiškūs, nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėją. Pareiškėjas skunde nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti Sprendimo motyvus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat nustatyta, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo N. S. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.