Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. K., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Skunde apeliantas nurodo, kad jo psichikos būklė jau kuris laikas yra pakankamai stabili ir jis galėtų savarankiškai gydytis ambulatorinėmis sąlygomis. Su tuo negalima sutikti. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad M. K. psichikos būklė šiuo metu nėra pakankamai stabili, jis nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl nėra galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino pakankamai išsamiai bei savo išvadas motyvavo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinę sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

8. Apylinkės teismas, vadovaudamasis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 23 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), šios ligoninės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, padarė pagrįstą išvadą, kad M. K. psichikos būklė išlieka nepakitusi, todėl dar yra būtinas jo tolesnis gydymas stacionare. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas ir šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja gydytojų psichiatrų išvados bei rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal Komisijos medicininės apžiūros išvadą M. K. psichikos būklė nestabili; dėl ligos paūmėjimų, kurie kliniški pasireiškė mąstymo sutrikimais pagal formą ir turinį, suvokimo sutrikimais, dezorganizuotu ir sunkiai prognozuojamu elgesiu, verbaline agresija, impulsyvumu, jam buvo koreguotas medikamentinis gydymas; šiuo metu jis išlieka įtarus, gynybiškas dėl vidinių išgyvenimų, nenuoseklus, nelogiškas, emociškai neadekvatus, sutrikusios emocinių impulsų kontrolės, nepakankamos kritikos ligai bei gydymuisi. Teismo posėdyje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė papildomai paaiškino, kad šiuo metu M. K. dar negalėtų gydytis savarankiškai dėl kritikos stokos ligai bei gydymui, kartais jis iš dalies sutinka su gydymo planu, o po to vėl tam prieštarauja; jam skiriami tiek ilgalaikio veikimo vaistai, tiek taikomas medikamentinis gydymas, vaistus jis turi vartoti kasdien; šiuo metu jo santykiai su artimaisiais (tėvais) šiek tiek gerėja bei atsinaujina (mama jį aplankė praeitą vasarą, šiais metais du kartus atsiuntė siuntinius); prieš tėvus M. K. naudojo psichologinį smurtą, todėl jie baiminasi, kad negalėtų tinkamai padėti suvaldyti jo ligos. Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių minima Komisijos medicininės apžiūros išvada, ligoninės atstovės paaiškinimais nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

10. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų M. K. nepalankios Komisijos medicininės išvados duomenis. Tokiu atveju apygardos teismas vertina, kad M. K. padaryta uždrausta veika yra susijusi su tam tikru agresijos proveržiu ir jo ligos paūmėjimu, todėl ambulatorinis gydymas būtų galimas tik esant medicininės apžiūros išvadai, kuri leistų neabejoti dėl asmens psichikos būsenos stabilumo ir jo socialinio nepavojingumo. Dar kartą pabrėžtina, kad M. K. veikų pobūdis ir esama psichinė būsena yra tie kriterijai, lemiantys dabartines teismų išvadas dėl asmens socialinio pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl radikalaus laisvės suvaržymo izoliuojant jį nuo visuomenės taikymas yra visiškai pateisinamas ir eliminuoja galimybes, be jokios rizikos visuomenės saugumui, taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Juolab, kaip kad teismo posėdyje nurodė ligoninės atstovė, į įstaigą „Caritas“ galėtų vykti tik savarankiškas žmogus, nes tai tik iš dalies struktūrizuota aplinka, suteikianti nakvynės paslaugas. Kaip jau minėta, M. K. taikomas ir medikamentinis gydymas, su kuriuo jis ne visada sutinka. Beje, kaip matyti iš Komisijos medicininės apžiūros išvados, iki nusikalstamų veikų padarymo M. K. ambulatoriškai vaistų taip pat nevartodavo. Todėl šiuo metu teigti, jog M. K. galėtų gydytis savarankiškai negalima.

11. Nagrinėjamu atveju skunde M. K. išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš bylos matyti, kad M. K. savo ligos nepripažįsta, gydomas ambulatoriškai vaistų nevartojo. Visa tai lėmė, kad, paūmėjus ligai, jis padarė nusikalstamas veikas. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad M. K. ir gydomas stacionare ne visada sutinka vartoti skiriamus medikamentus. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos medicininės apžiūros išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad M. K. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas jam išties turi būti tęsiamas.

12. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju nagrinėjant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės jam pratęsimo, apylinkės teismas nesilaikė BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 2 dalyje numatyto 6 mėnesių termino, per kurį teismas privalo išspręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Kaip matyti iš bylos, paskutinį kartą M. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė buvo pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi. Klausimą dėl M. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pratęsimo Komisija svarstė 2021 m. rugsėjo 23 d. bei rekomendavo jam tęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas apylinkės teisme buvo gautas 2021 m. spalio 4 d. – taigi, nesuėjus 6 mėnesių terminui, bet išnagrinėtas jis buvo tik 2021 m. spalio 29 d., t. y. jau suėjus 6 mėnesių terminui. Tai yra BPK 405 str. 2 d. reikalavimo pažeidimas, tačiau jis nėra esminis, dėl kurio skundžiama teismo nutartis turėtų būti naikinama. Esmė šiuo atveju yra tai, kad M. K. priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo klausimas išspręstas teisingai.

13. Tokiu būdu, pripažįstama, jog M. K. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Tai leidžia teigti, kad gydant M. K. ambulatoriškai be jokios jo priežiūros iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra reikalingas ir būtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. K., skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.