Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, ir

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs (laikomas neteistu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., būdama atsakinga už mažametės savo dukros S. B., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis, tyčia fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaiką, mažametės S. B. atžvilgiu sistemingai laikotarpiu nuo 2020 metų iki 2022 m. spalio 28 d. namuose naudojo fizinį ir psichologinį smurtą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), o būtent:

tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, 2020 metais, namuose (duomenys neskelbtini), tyčia metė televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį į mažametę dukrą S. B.ir pataikė nukentėjusiajai S. B. į galvą, taip sukėlė mažametei dukrai S. B. fizinį skausmą ir išgąstį;

tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, 2021 metais bei 2022 metais, tyčia metė mobilaus ryšio telefoną į mažametę dukrą S. B.ir pataikė nukentėjusiajai S. B. į galvą, taip sukėlė mažametei dukrai S. B. fizinį skausmą ir išgąstį;

tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, 2021 metais bei 2022 metais, tyčia delnu sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai S. B. į pakaušį, taip sukėlė mažametei dukrai S. B. fizinį skausmą, bei vadino nukentėjusiąją S. B. jos savivertę menkinančiais, įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ,,valkata, durne, niekam tikusia", bei palikdavo vieną namuose prižiūrėti mažametį brolį D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu psichologiškai gniuždė ir žemino mažametę dukrą S. B., darydama žalą vaiko psichiniam vystymuisi, t. y. tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis.

Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

D. S. ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 metų iki 2022 m. spalio 28 dienos, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), taikydamas fizines bausmes – S. B. ant kelių klupdydamas į kampą, tyčia delnu suduodamas smūgius į sėdmenis, tyčia delnu suduodamas S. B. per rankas, nukentėjusiajai mokantis antroje ar trečioje klasėje, tyčia su liniuote suduodamas per rankų pirštus, taip mažametei nukentėjusiajai S. B. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji E. M., 2023 m. sausio 13 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad D. B. yra jos buvęs sugyventinis ir jos dukros S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Su D. kartu gyveno nuo 2010 metų iki 2016 metų. Šiuo metu S. gyvena su savo tėvu D. B. ir jo žmona bei vaikais (duomenys neskelbtini) rajone, o ji gyvena su savo sūnumi D. M. ir sugyventiniu D. S., kuriam šiuo metu 33 metai, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji nesutinka, kad 2020 metais metė televizoriaus pultelį į dukrą ir pataikė jai galvą, to nebuvo. Galbūt tvarkydamasi namuose metė pultelį ant lovos, o dukra tuo metu ten buvo, bet tikrai S. į galvą pulteliu nepataikė ir jos neužgavo. Tą patį gali pasakyti ir apie telefoną, niekada juo nepataikė į dukrą ir jos neužgavo, galbūt kažkur šalia numetė telefoną, neprisimena. Dėl telefono gali pasakyti, kad kartais, kai S. neruošia mokykloje užduotų namų darbų ar gauna mokytojos pastabą, ji jai uždraudžia naudotis telefonu kažkurį laiką, pavyzdžiui, kol padaro namų darbus. S. tada pykdavo, sakydavo, kad pasiskųs tėčiui. S. turėjo telefoną „Redmi“ šviesiai mėlynos spalvos, o ji turėjo „Redmi“ telefoną tamsiai mėlynos spalvos. Per pakaušį su ranka S. taip pat niekada nėra mušusi. Yra mušusi S. su ranka tik per užpakalį, kelis kartus, kai ožiuodavosi, neruošdavo pamokų arba, kai mokytoja paskambindavo dėl blogo S. elgesio. Mušė S. per užpakalį tik su ranka. Kada tai buvo ir kiek kartų, neprisimena. Dar kaip drausminančią priemonę klupdė S. į kampą ant kelių, kai labai prasižengdavo, arba tiesiog pastatydavo į kampą, kad pastovėtų ramiai, pagalvotų. Ilgiausiai kampe yra stovėjusi 10–15 minučių, o klūpėjusi ilgiausiai 5 minutes. S. išleisdavo iš kampo, kai atsiprašydavo dėl savo blogo elgesio. Turi pasakyti, kad yra S. pavadinusi ,,durne“, kai nesusivaldė, bet ,,valkata ar nevykėle“ nėra vadinusi. Stengiasi prie vaikų nesikeikti, bet yra išsprūdę necenzūrinių žodžių, kai buvo susinervinusi. Šiaip tokiais atvejais išeina į balkoną nusiraminti. S. nelengvas charakteris, sunku ją auklėti. Dėl S. palikimo vienos namuose su broliu D. gali pasakyti, kad buvo tokių atvejų, kai S. viena liko namuose su D. Jos anksčiau su D. negyveno, jis tik savaitgaliais pas jas atvažiuodavo. Paskutinius pusę metų gyvena kartu. Dar kai negyveno kartu, D. vakare po darbo, apie 20–21 val. ją paimdavo ir jos kartu važiuodavo apsipirkti ilgesniam laikui, po to kartais užsukdavo pas jo brolį išgerti kavos, pabendrauti ir grįždavo. Visai nakčiai S. su broliu niekada nėra palikusi. Dėl namų tvarkymo ar maisto gaminimo, tai ji tvarkydavo ir valgyti gamindavo, kai pati norėjo. Būdavo, kad ji sirgdavo, tai S. pati pasisiūlydavo namus sutvarkyti arba paklausdavo, ar gali išsikepti kiaušinienės, blynų, ji jai leisdavo. Konkrečiai iš jos reikalaudavo tik rūbus spintoje susitvarkyti ir savo asmeninius daiktus, žaislus, knygas susidėti, lovą pasikloti. Su broliu S. vienos nepalikdavo be reikalo, nebent turėdavo reikalų seniūnijoje, poliklinikoje ir pan. Bet stengėsi išeiti tuo metu, kai sūnus miega, kad S. lengviau būtų. S. su D. gražiai sutarė, vienu metu net tėčiu buvo pradėjusi jį vadinti, bet ji pasakė, kad ji turi tėtį ir jis yra D.. D. su S. ruošė pamokas, jis ją taip pat bausdavo ir drausmindavo, kaip ir ji – atimdavo telefoną, klupdydavo į kampą, ranka suduodavo per užpakalį. D. su S. kartu ruošdavo pamokas, kartais net iki 1 ar 2 val. nakties, nes S. neklausydavo, pati nedarydavo namų darbų, o laukdavo, kol už ją kas padarys. Jei D. garsiau aprėkdavo S., ji paprašydavo, kad apsiramintų, neleido S. skriausti. Šiuo metu S. gyvena su savo tėčio šeima, bet jos kasdien susiskambina, pakalba. Prieš Naujus metus ji buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) rajoną pas savo dėdę, kuris gyvena netoli D., tai S. buvo atėjusi į svečius, jos pabendravo, buvo išėję pasivaikščioti, picerijoje picą valgė. Į (duomenys neskelbtini) važiuoti su dukra neleido jos tėtis, todėl nevažiavo. Šiuo metu vyksta teismas dėl S. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, vakar buvo mediacijos susitikimas. Ji neprieštarauja, kad S. gyventų su tėvu, jei ji taip pasirinko. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes yra S. taikiusi fizines bausmes, sudavusi ranka per užpakalį, stačiusi ir klupdžiusi į kampą, kartais galbūt pavadinusi įžeidžiančiai ar nusikeikusi prie vaiko, bet niekada nėra metusi į ją ir pataikiusi bei užgavusi su telefonu ar televizoriaus pulteliu. Taip pat yra palikusi S. vieną prižiūrėti savo brolį D., bet tik todėl, kad neturėjo kitos išeities, reikėjo reikalus susitvarkyti arba apsipirkti.

Papildomai 2023 m. balandžio 5 d. apklausta kaltinamoji E. M. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad savo ankstesnius parodymus tvirtina ir patikslino, jog anksčiau teigė, kad niekada nėra metusi į savo dukrą S. telefono ir televizoriaus pultelio, pataikiusi ir ją užgavusi. Neneigia, kad galėjo taip būti, galėjo mesti ir užgauti, bet visko dabar neprisimena, nes auginant ir auklėjant S., ne vienas konfliktas tarp jų buvo, ne vieną kartą ją baudė. Kaip ir minėjo, dukters sunkus charakteris, sunkiai sekėsi jai ją auklėti. Šiuo metu S. gyvena su savo oficialiu globėju, savo tėvu D. B.. Gailisi dėl savo tokio elgesio, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę (elektroninės b. l. 112–115, 191–193).

Kaltinamasis D. S., 2023 m. vasario 28 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad E. M. yra jo sugyventinė, jie trise su E. sūnumi D. gyvena nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Iki 2022 m. rudens mokyklinių atostogų su jais gyveno ir E. dukra S., kuri dabar gyvena su savo tėvo šeima. Jie kartu su E. yra apie šešerius metus, o gyvena kartu apie trejus metus. Pripažįsta, kad S. yra klupdęs į kampą ne vieną kartą, kai ji neklausydavo, pamokų neruošdavo, taip sakant ,,lipdavo ant galvos“. Klupdymą naudojo kaip drausminančią priemonę, nes su diržu vaikų mušti šiais laikais negalima. Yra sudavęs S. ranka per užpakalį, bet tik delnu, jokių kitų priemonių, kaip diržas ar panašiai, nenaudojo. Delnu S. per rankas nemušė, o liniuote ruošiant pamokas, yra buvę, bet ne taip, kad vaikui skaudėtų, o daugiau žaidimo forma. Pradžioje, kai pradėjo draugauti su E., jų santykiai su S. nebuvo labai geri ir šilti, bet jau nuo trečios klasės santykiai tapo daug šiltesni, jie atrado bendrą kalbą. Nemano, kad E. būtų į dukrą metusi telefoną, nebent kai tvarkėsi, numetė ant lovos, stalo, bet ne į vaiką. Dėl necenzūrinių žodžių, tai gal vienas kitas išsprūsdavo, kai bardavosi su E., bet prie vaikų stengiasi nesibarti ir nesikeikti. Tas pačias drausminančias priemones S. naudojo ir E., tai yra klupdė į kampą, suduodavo ranka per užpakalį. S. galėtų apibūdinti kaip labai užsispyrusią, neturinčią savo nuomonės. Mano, kad jai įtaką padarė jos tėvas, kuris pasiėmė ją gyventi kartu, kad nereiktų mokėti pinigų jos išlaikymui. Būdavo, kad kai grįždavo iš darbo, su E. važiuodavo į parduotuves apsipirkti, o S. likdavo viena namuose su broliu, bet tai nebuvo vėlai, o apie 18 valandą. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes yra ranka mušęs S. per sėdmenis, klupdęs į kampą, bet norėdamas nubausti, o ne sumušti. S. tikrai neskaudėjo, jai buvo parodyta, pagąsdinta, kad jei blogai elgsis, bus blogiau, bet nieko blogiau nebuvo. S. verkdavo, bet jis arba E. pasikalbėdavo su S. ir viskas buvo gerai. Jis nežino, kaip vaikus auklėti, nenaudojant fizinių bausmių ar smurto, nes jie tik savo teises žino, o pareigų ne.

2023 m. balandžio 7 s. papildomai apklaustas D. S. parodė, kad prisimena savo 2023 m. vasario 28 d. apklausos metu duotus parodymus, juos patvirtina. Nori patikslinti, kad viską apsvarstęs ir apgalvojęs, parodo, kad galėjo įvykdyti pranešime apie įtarimą nurodytus veiksmus, tik dabar visko tiksliai neprisimena, nes nemažai laiko praėjo ir ne vieną konfliktą yra turėję su E. dukra S. Gailisi, kad taip elgėsi, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę (elektroninės b. l. 163–166).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai 9 metai, gruodžio 8 dieną jai bus 10 metų. Prieš tai, kai apsigyveno pas tėtį, gyveno su mama E. M., (duomenys neskelbtini), ten lankė mokyklą. (duomenys neskelbtini) gyveno su mama, broliu D., kuriam dabar trys metai ir mamos draugu D. Gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Gyveno vieno kambario bute. Jų santykiai su mama buvo geri, iki kol mama nesusipažino su dėde D. D. irgi turi dukrą E., su ja jos susidraugavo, tačiau pats D. yra labai griežtas ir ji jo bijo, bijo jam pasakyti, kad jo bijo, jis daug rėkia, garsiai kalba, dirba jis iki vėlumos, iki maždaug 20.30 val. vakaro, kai grįžta namo, dažnai su mama išeina į parduotuves apsipirkti, tada namuose lieka ji viena su broliu ir turi jį prižiūrėti, išeina mama su D. nakties metu ir jų namuose nebūna nuo 2 iki 3 valandų, ir prašo jos neužrakinti durų, kad vėliau galėtų grįžę įeiti į namus, tuo laiku, kai jų nėra, niekas iš suaugusių jų neprižiūri, brolį prižiūri ji, dažnai ir pampersus jam keičia, rengia jį, pati bijo likti viena, kai būna tamsu, todėl dažnai vėliau rašo į mobilaus ryšio telefoną mamai, kad ji greičiau grįžtų. Yra rašiusi ir D., kai mama neatsiliepia. Jai nepatinka prižiūrėti brolį, bet apie tai ji irgi mamai nesiskundžia, nes irgi bijo, kad jos atsakymas, jai nepatiks ir ji pradės rėkti ir ją apvardžiuoti. Mama dažnai kalba keiksmažodžiais jos atžvilgiu, sako „(duomenys neskelbtini)“, o ir apvardžiuoja ją sakydama „valkata, durnė, niekam tikusi“, tai ją žeidžia, ji liūdi girdėdama tokius žodžius iš mamos. Yra buvę, kad prieš ją smurtavo ir dėdė D., jis jai nepatinka, jis yra ją mušęs liniuote per rankas, statė ją į kampą bei kelis sykius yra sudavęs jai per užpakalį su delnu per drabužius. Apie įvykį, įvykusį su liniuote, gali papasakoti, kad tai įvyko tada, kai ji buvo savo lovoje, kambaryje, dėl kažkokios priežasties neprisimena, o ir tai buvo senai, dar ji buvo galimai ar 2 ar 3 jau klasei, jis tiesiog jai sudavė liniuote per pirštus vieną kartą, taip jai skaudėjo, įvykį matė mama. Statė ją D. į kampą dėl to, kad ji žiūrėjo mamos rūbus, o D. tai nepatiko, jis sakė, kad ji neliestų rūbų, ji jo tą akimirką nepaklausė, tada jis pasakė, kad ji eitų stovėti į kampą, kampe ir stovėjo ir klūpėjo ant kilimo tą kartą apie 20 minučių, bet kada tiksliai tas buvo irgi pasakyti negali, jai skaudėjo kelius. Iš D. yra gavusi ir per rankas, jo rankomis, kai darė kartu namų darbus ir ji kažką ne taip atliko, tada D. jai sudavė savo delnais vieną kartą per jos rankas, tai buvo 2021 metais, bet tikslaus laiko ir datos negali pasakyti, neprisimena, bet jai irgi skaudėjo. Dėl sudavimo per užpakalį, gali pasakyti, kad irgi neprisimins ir neįvardins dienos, kada tai buvo, bet tai buvo užpraeitais 2020 metais, tokie D. veiksmai jai buvo nemalonūs ir jai skaudėjo. Apie tai niekam nesakė, matė tai tik mama. Yra atvejų, kai mama ir naudojo jėgą prieš ją, t. y. mama yra metusi į ją mobilaus ryšio telefoną du kartus ir pultą nuo televizoriaus. Pirmą kartą į ją metė mobilaus ryšio telefoną mama praeitais metais, t. y. 2021 metais, tikslaus laiko neprisimena, kai jos tarpusavyje su mama susipyko, dėl ko tiksliai susipyko, dabar ji negali pasakyti, neprisimena, prisimena, kad vienu metu ji sėdėjo kambaryje ant lovos, mama dėl kažkokios priežasties pradėjo rėkti ant jos, neprisimena dėl ko ir pasiėmusi į rankas savo telefoną metė į ją, ko pasėkoje telefonas kliudė jos dešinės pusės galvą ir atsitrenkė į sieną, jai labai skaudėjo galvą tada nuo tokių mamos veiksmų apie pusvalandį laiko, ji verkė, mama jos atsiprašė, tą pačią dieną, bet vėliau. Ji jai atleido aną kartą, įvykį galėjo matyti tik brolis, nes dėdė D. dirbo tuo metu. Antrą kartą mama metė į ją telefoną šiais metais, t. y. 2022 metais, vasaros metu, kai dar reikėjo eiti į mokyklą, prisimena, kad tai buvo išeiginės ar tai šeštadienis ar sekmadienis, tiksliau nepasakys, kada ji irgi sėdėjo ant mamos sofos, o mama sėdėjo ant jos lovos, šalia mamos gulėjo telefonas „Redmi“ mėlynos – baltos spalvos, dėl kažkokios priežasties jos irgi su mama susipyko, ji pradėjo vėl keiktis jos atžvilgiu necenzūriniais žodžiais ir kažkurio metu vėl metė į ją tuo „Redmi“ telefonu, pataikydama jai į dešinės galvos sritį, galvą jai skaudėjo ilgą laiką, net teta J. (tėčio žmona) žiūrėjo ar ant jos galvos nėra guzelių, nes skausmą ji jautė ilgą laiką, pati jokio kraujo, jokių sužalojimų ji nematė, po smūgių buvo pasidėjusi ant galvos kompresą, todėl nematė kraujo ant kompreso. Šio įvykio su mama irgi niekas nematė, net brolis nematė, nes buvo darželyje, o po įvykio mama iš karto jos atsiprašė tą pačią dieną ir ji jai atleido. Dėl įvykio su pultu nuo televizoriaus, tai čia buvo dar seniau, praėjusiais metais, kada tiksliai nepamena, buvo namuose su mama, ji sėdėjo ant sofos, žiūrėjo telefoną, mama žiūrėjo televizorių, ji negirdėjo savo telefono, todėl pagarsino garsą, kai pagarsino garsą telefone, mama supyko ir vėl pradėjo keiktis ir vienu metu metė į ją su pultu, pataikydama jai į galvą, į dešinės pusės galvos šoną, jai vėl skaudėjo ir ji verkė dėl to, po to metimo iš pulto net baterijos išbyrėjo po smūgio. Mama jos atsiprašė po šio įvykio tik sekančią dieną, galima sakyti ,ji jai atleido. Dažniausiai mama ant jos pyksta dėl to, kad ji su broliu triukšmauja, tada ji rėkia ant jų, tačiau šiaip visada rūpinosi mama, iki kol ji neapsigyveno pas tėtį, mama jai gamindavo valgyti, nors ir pati gamindavo sau. Yra buvę, kad jai mama suduodavo ir rankos delnu per galvos pakaušį, suduoda vieną smūgį, jei ji pradėdavo verkti ,jai suduodavo delnu per pakaušį dar kartą, to sudavimo priežasties ji neprisimena negali pasakyti, negali pasakyti ir kada tiksliai tai buvo, tik, kad, aišku, jai skaudėdavo ir nebuvo malonu, mama visada jos atsiprašydavo, tik vėliau tai darydavo. Ji jai galima sakyti visada ir atleisdavo. Po viso šito ji daugiau su mama nenori gyventi, jai patinka šiuo metu gyventi pas tėtį, ten jaučiasi saugi. Su savo tėčiu D. B. ir mama gyveno kartu kol ji buvo maža, vėliau tėvai išsiskyrė. Šiuo metu ji gyvena pas tėtį D., adreso kur tiksliai gyvena, dabar nepasakys, neprisimena. Kartu su tėčiu gyvena dar jos sesuo E., kuri lanko antrą klasę, brolis D., kuris lanko pirmą klasę, ir tėčio žmona J. Pas tėtį gyvena apie 3–4 mėnesius nuo vasaros, kai atvažiavo pas tėtį, pasakė, kad daugiau su mama nenori gyventi ir tada jos su tėčiu pradėjo rinkti visus dokumentus, kad jai likti gyventi su tėčiu, pas jį. Pas tėtį ji gyvena gerai, gyvena su E. viename kambaryje, greitai turės naują lovą. Mama jai skambina kiekvieną dieną po du kartus, klausia jos, ar ji nori grįžti pas ją ir ar jos pasiilgo į ką ji atsako „Ne“. Apie tai, kad ji šiandien vyko į policiją, ji mamai nieko nesakė. D. nėra jos nei karto atsiprašęs. Kol jo D. nebuvo, jos su mama sutardavo puikiai (elektroninės b. l. 70–72).

Liudytojas s D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2007 m. iki 2015 m. jis kartu gyveno su E. M. adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su E. M. sugyveno bendrą vaiką, dukrą S. B.. Tačiau 2016 m. vasario 5 d. dėl asmeninių priešiškų santykių jie su E. M. išsiskyrė bendru susitarimu,i vaikas S. B. liko gyventi su mama E. M.. Jam buvo priteistas dukros išlaikymui 80 eurų, kol jai nesueis pilnametystė. Tačiau dėl vaiko auklėjimo, gyvenamosios vietos bei pasimatymų aptarta sutartyje nebuvo. Su buvusia sugyventine susitarė taikiai. Po teismo sprendimo dukra liko gyventi su motina, o jis su dukra susitikinėjo vaiko atostogų metu. Kiek jam yra žinoma, dukra gyvena su motina E. M., o taip pat su motinos sugyventiniu vardu D., pavardės nežino, bei jaunesniu broliu D.. Kiek jam žinoma iš dukros pasakojimo, visi gyvena vieno kambario bute. Dėl E. M. auklėjimo jis ir anksčiau turėjo sugyventinei pastabų bei, kai jie skyrėsi, jis teismo metu prašė priteisti vaiką gyventi su juo, tačiau teismas atsakė, kad čia kitas turi būti procesas. Kaip mamą jis E. M. charakterizuoja nei neigiamai, nei teigiamai. Jiems gyvenant kartu, buvo visokių situacijų dėl auklėjimo, o šiuo metu jis tik žino tiek, kiek jam pasakoja dukra S. B.. Teismo sprendimu, kaip jau minėjo, nenustatyta S. B. konkreti gyvenamoji vieta taip pat ir bendravimo tvarka su vaiku. S. B. lanko (duomenys neskelbtini). Klasės auklėtojos vardo bei pavardės apklausos metu nurodyti negali, nes visus prisijungimus prie mokyklinio dienyno paliko namuose, per dienyną su klasės auklėtoja susirašydavo dėl vaiko mokymosi programos bei jos pasiekimų. S. B. ir mamos santykiai yra įtempti, kiek jam pasakojo dukra, kad mama dažnai ją bara už visokius dalykus, o būtent, vaikas pagal mamos nustatytas sąlygas turi atlikti savo pareigas, ne tik padaryti pamokas, bet ir tvarkyti visą butą, gaminti maistą ne tik sau, bet ir visiems šeimos nariams, prižiūrėti jaunesnį brolį. Dažnai vaikas lieka vienas namuose prižiūrint jaunesnį brolį, kadangi mama dažnai išvažiuoja su savo sugyventiniu pas savo pažįstamus ar į didelius prekybos centrus, o vaikus palieka vienus namuose. S. dažnai skundžiasi, kad į mokyklą išeina alkana, kadangi ji ryte privalo surinkti brolį į darželį, kol mama tvarko savo išvaizdą, neatsiklausdama motina S. atiduoda arba parduoda jos drabužius kitiems asmenims, nors, pasak vaiko, tie drabužiai jai dar tinka ir ji juos nešioja. Taip pat, pagal S. žodžius, mama su ja nepagarbiai negražiai elgiasi, o būtent S. atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, tai vaikas turi savo telefone, nes jiems būnant vieno kambario bute, E. su S. bendrauja per telefoną rašydama jai SMS žinutes su žeminančio turinio SMS-ais. SMS susirašinėjimus jis pateikė vaiko teisėms. Dažniausiai per susirašinėjimus pastebėjo, kad S. teiraujasi mamos, kada grįš į namus, kai jau vėlyvas laiko metas. Jis negali teigti, kad dukra nenori bendravimo su mama, ji myli mamą, tačiau jai ten bloga, nes ja netinkamai rūpinasi, o S. privalo dar rūpintis jaunesniu broliu. Kad E. M. smurtauja fiziškai S. atžvilgiu, jis tik sužinojo, kai su S. atvyko į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) ir jau posėdžių metu, kai dalyvavo, vaiko buvo užklausta dėl fizinio smurto, S. nenoriai atsakinėjo, o paklausus, kodėl ji nori likti su juo, vaikas teigė, kad mama yra ja mušusi per galvą, taip pat metusi į ją mobilųjį telefoną. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, nes ir nežinojo, kad prieš vaiką buvo smurtaujama, kadangi tai tik sužinojo posėdžio metu ir prieš kiek laiko tiksliai buvo sukeltas fizinis skausmas tiksliai nurodyti negali. Šio metu jokių akivaizdžių sužalojimų ant mergaitės kūno nesimato. Anksčiau S. skundėsi mamos elgesiu tik dėl to, kad mama ją bara, nes ji nesiklauso. Šiuo metu jam neteko girdėti apie E. M. ir S. tarpusavio bendravimą. S. nenori grįžti pas mamą, nes teigia, kad su ja ten blogai elgiamasi. Vaikas pastaruoju metu gyvena su juo jau mėnesį laiko, t. y. nuo 2022 m. spalio 28 d. iki šiol. Šio metu vaiko gyvenamąja vietą perrašė savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat vaikas lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Šiuo metu vaiko psichologinė būklė atsistato, vaikas patenkintas gyvendamas su juo, taip pat, kad lanko čia mokyklą. Mama su S. pastaruoju metu gražiuoju bendrauja, ne kiekvieną dieną, bet dažnai skambina. Jis nenori iš E. M. atimti bendravimo, kadangi supranta, kad dukrai reikalingas kiek tėvas, tiek ir motina, tiesiog nori, kad vaiko gyvenamąją vietą nustatytų su juo, nes mergaitei pas jį geriau (elektroninės b. l. 19–20).

Liudytoja L. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) auklėtoja, kurioje mokosi S. B.. Mergaitė šioje mokykloje mokosi nuo 1-os klasės. S. yra pareiginga, draugiška, tvarkinga, mokslai sekasi patenkinamai. S. į mokyklą visada ateidavo tvarkingai apsirengusi, turi reikiamas mokymo priemones, iš pažiūros S. atrodo visada aprūpinta būtinomis reikmėmis. Kiek jai yra žinoma, S. gyvena kartu su savo mama. Jos mama ir tėtis gyvena atskirai. S. mamą galėtų apibūdinti kaip rūpestingą, pareigingą, pozityvią mamą. Taip pat nuolatos domisi, kaip S. sekasi mokykloje. S. apie savo mamą niekados nėra nieko blogo sakiusi. Ant S. kūno niekados nėra mačiusi jokių kūno sužalojimų, jos elgesyje taip pat nepastebėjo nieko išskirtinio negu įprastai. Nuo 2022 m. lapkričio 15 d. S. išėjo mokytis į kitą mokyklą, kuri yra (duomenys neskelbtini) mieste (elektroninės b. l. 49–51).

2022 m. lapkričio 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad pranešama apie galimą fizinį ir psichologinį smurtą, vykstantį E. M., deklaruojančios gyv. vietą (duomenys neskelbtini), tačiau pagal faktą gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), šeimoje, apie galimo fizinio ir psichologinio smurtą naudojimą vaiko S. B. atžvilgiu (elektroninės b. l. 1–7).

2022 m. lapkričio 28 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44982-22, gavus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, kad E. M. galimai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš savo vaiką S. B. (elektroninės bylos 73–77).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ‏‏‎2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Be pačių kaltinamųjų E. M. ir D. S. prisipažinimų, jų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikaltimas veikas mažametės S. B. atžvilgiu bei faktines bylos aplinkybes patvirtina nuoseklūs šios mažametės ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, dėl kurių pirmų apklausų metu abu kaltinamieji prisipažino iš dalies, tačiau papildomų apklausų metu tiek E. M., tiek D. S. prisipažino iš esmės dėl visų mažametės S. B. prieš juos duotų parodymų. Kaltinamųjų E. M. ir D. S. kaltę bei faktines bylos aplinkybes taip pat patvirtina liudytoju apklausto mažametės S. B. tėvo D. B. parodymai, 2022 m. lapkričio 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodytos aplinkybės, tarnybinis pranešimas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, taip pat faktines bylos aplinkybes patvirtina liudytoja apklaustos mažametės S. B. buvusios mokytojos L. U. duoti parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami E. M. ir D. S. kaltei pagrįsti.

Teismas, patikrinęs jų turinį, sprendžia, kad E. M. sistemingai laikotarpiu nuo 2020 metų iki 2022 m. spalio 28 d. pirmiau nurodytomis aplinkybėmis tyčia naudojo fizinį ir psichologinį smurtą namuose savo mažametės dukros S. B. atžvilgiu, tai yra tyčia mesdama televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį, mobilaus ryšio telefoną į mažametę dukrą S. B.ir pataikydama nukentėjusiajai S. B. į galvą, taip sukeldama mažametei dukrai S. B. fizinį skausmą ir išgąstį, tyčia delnu suduodama nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai S. B. į pakaušį, taip sukeldama mažametei dukrai S. B. fizinį skausmą, vadindama nukentėjusiąją S. B. jos savivertę menkinančiais, įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ,,valkata, durne, niekam tikusia“, bei palikdama ją vieną namuose prižiūrėti mažametį brolį, tokiu būdu psichologiškai gniuždė ir žemino mažametę dukrą S. B., darydama žalą savo vaiko psichiniam vystymuisi, t. y. tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai yra kvalifikuota pagal BK 163 straipsnį, tuo tarpu kartu gyvenantis E. M. draugas D. S. laikotarpiu nuo 2020 metų iki 2022 m. spalio 28 dienos taikydamas mažametei S. B. įvairias fizines bausmes – tyčia ant kelių klupdydamas į kampą, delnu suduodamas smūgius į sėdmenis, delnu suduodamas S. B. per rankas, su liniuote suduodamas per rankų pirštus, tokiais savo tyčiniais veiksmais mažametei nukentėjusiajai S. B. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl E. M. ir D. S. skiriamų bausmių ir kitų klausimų

Skiriant bausmę E. M. ir D. S., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmėms skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, viena iš jų – areštas. BK 163 straipsnio sankcijoje taip pat yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, viena iš jų – laisvės apribojimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančių pranešimų įtariamiesiems apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad abu kaltinamieji su kreipimusi ir kiekvienam iš jų siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko. Taip pat jiems buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamiesiems pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų E. M. ir D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie kaltais padarę nusikaltimus prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jų abiejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajai E. M. atsižvelgiama į tai, kad ji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė apysunkį baigtą nusikaltimą. Kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta, pakaltinama, dirbanti, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių nenustatyta. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokurorės kaltinamajai E. M. siūloma bausmės rūšis, t. y. laisvės apribojimo bausmė, yra pagrįsta, ši bausmė visiškai atitiks jos paskirtį ir bausmės tikslus. Intensyvi priežiūra su laisvės apribojimo bausme neskirtina. Vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajai bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini prokurorės siūlomi įpareigojimai.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybes, sunkinančių nebuvimą, kitas jau aptartas kaltinamosios asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, E. M. bausmės dydis artimas BK 48 straipsnyje nurodytų minimalaus ir maksimalaus laisvės apribojimo bausmės dydžių vidurkiui.

Kadangi kaltinamoji visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. S., atsižvelgiama į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą, tačiau teistumas yra išnykęs (laikomas neteistu), administracine tvarka baustas, pakaltinamas, dirbantis, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių nenustatyta.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į bylos medžiagą bei kaltinamojo asmenybę, jam už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą BK 46 straipsnyje nurodytų minimalaus ir maksimalaus arešto bausmės dydžių vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (laikomas neteistu), dirba, jo nusikalstamais veiksmais jokių sunkesnių pasekmių nekilo, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, daroma išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas artimam minimaliam BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui – šešiems mėnesiams, su intensyvia priežiūra.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis D. S. smurtavo prieš savo šeimos narį, įvertinus šios nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo.

Kaltinamajai E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, o civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su S. B. 2022 m. lapkričio 23 d. apklausos vaizdo įrašu, saugoma byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 163 straipsnyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo laikotarpiu E. M. įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu E. M. įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. sumažintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą, įpareigojant D. S. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su S. B. 2022 m. lapkričio 23 d. apklausos vaizdo įrašu, saugomą byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad E. M. ir D. S., nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.