- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 2-16635-476/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- L. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Marijai Muchambetalijevai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovei L. K., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas N. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas:
1. Nepilnamečio sūnaus E. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. K., jos gyvenamoje vietoje.
2. Nustatyti sekančią skyrium gyvenančio tėvo N. Š. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Elijumi tvarką:
2.1. Tėvas N. Š. su nepilnamečiu sūnumi E. Š. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio 17 val. iki šeštadienio 18 val. pasiimdamas sūnų Elijų iš darželio arba vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.
2.2. Sūnus Elijus šv. Kalėdas praleidžia poriniais metais su motina, neporiniais metais su tėvu, tėvui pasiimant vaiką šv. Kūčių dieną nuo 17 val, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną iki 18 val.
2.3. Sūnus E. Š. šv. Velykas praleidžia neporiniais metais su tėvu N. Š. poriniais - su motina L. K..
2.4. Motinos dieną (pirmą gegužės mėnesio sekmadienį) praleidžia su motina, neskaitant eiliškumo, nustatyto 1 punkte.
2.5. Tėvo diena (pirmą birželio mėnesio sekmadienį praleidžia su tėvu, neskaitant eiliškumo, nustatyto 1 punkte.
2.6. Apie bet kokį vaiko išvykimą į užsienį laikotarpiui iki 14 dienų motina privalo informuoti vaiko tėvą N. Š. ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomo išvykimo;
2.7. Motinai ketinant išvykti su sūnumi E. Š. į užsienį ilgiau nei 14 dienų, būtina gauti tėvo N. Š. rašytinį sutikimą. Motinai ketinant išvykti gyventi į užsienį, būtina ne tik gauti tėvo N. Š. rašytinį sutikimą, bet ir šalims aptarti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka vaikui ir tėvui gyvenant skirtingose valstybėse.
2.8. Tėvo ir sūnaus bendravimas telefonu, kitomis komunikacinėmis priemonėmis neribojamas.
2.9. Dėl objektyvių priežasčių vaikui negalint bendrauti su tėvu (liga, iš anksto suplanuoti renginiai), bendravimo laikas kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui patogiu laiku.
3. Priteisti iš jo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eurų, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės.
4. Teikiamą išlaikymą vaikui uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti vaiko motinai L. K., su kurią nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Ieškovas N. Š. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nutrūkus jo ir atsakovės tarpusavio santykiams, norėdamas bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, jį savaitgaliais pasiimti pas save, kas kartą turi išklausyti atsakovės priekaištų, sąlygų, atsisakymų leisti vaiką bendrauti su juo dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Kol gyveno kartu su atsakove, iš bendrų lėšų išlaikė sūnų Elijų. Nutrūkus jų tarpusavio santykiams, jis pervesdavo į atsakovės sąskaitą po 150 Eurų kas mėnesį kaip išlaikymą nepilnamečiam sūnui Elijui. O taip pat po 30 Eurų valstybės vaikui skiriamas lėšas, nes šie pinigai pervedami į jo sąskaitą. Tokius mokėjimus atliko 2018 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais. Tai patvirtina pridedamas banko sąskaitos išrašas. 2018 m. lapkričio mėnesį, joo pervestus pinigus L. K. grąžino į mano sąskaitą su prierašu „pasprink su tais centais skupkiau“. Jis pakartojo mokėjimą, bet vėl sulaukė pinigų sugrąžinimo su prierašu „Nereikia“. Piniginės lėšos į atsakovės sąskaitą buvo pervestos ne jos, bet nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti. Dar gyvenant kartu jis paėmė vartojimo kreditą automobiliui įsigyti. Nutrūkus jo ir atsakovės santykiams, automobilį jis paliko atsakovei, tam, kad ji galėtų vežioti vaiką į ugdymo įstaigą, pas gydytojus. Jis dar iki šiol moka įmokas po 64,50 Eur per mėnesį už paimtą kreditą. Sūnui yra diagnozuotas raidos sutrikimas, tačiau jokių papildomų išlaidų gydymui nereikia, tiesiog reikia su juo daugiau užsiimti namuose bei vesti pas logopedą, kuris nieko nekainuoja. Jis dirba UAB „NS Traiding“, jo gaunamas mėnesio pajamos atskaičius mokesčius yra 1100 Eur. Jis šiuo metu nuomojasi butą, todėl moka už nuomą, taip pat moka mokesčius už butą, todėl mano, kad atsakovės prašoma priteisti sūnaus išlaikymui 400 Eur suma yra tikrai per didelė. Mano, kad tokia suma per mėnesį vaiko išlaikymui galėtų būti skiriama nebent jų abiejų kartu. Dėl atsakovės teiginių, kad ji daug išleidžia degalams vežiodama sūnų į darželį, jis mano kad toks argumentas nepagrįstas, nes atsakovė dirba prie darželio, todėl važiuodama į darbą, tuo pačiu užveža sūnų į darželį. Mokama suma per mėnesį už darželį tikrai nesiekia 100 Eur. Prašė ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė L. K. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su reikalavimais dėl sūnaus gyvenamos vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos sutinka, tačiau nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jo sūnaus išlaikymui po 150 Eur per mėnesį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečiu vaikio poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas. Tėvas gauna neblogą atlyginimą, tačiau savo neįgaliam sūnui išlaikyti skiria tik 150 eurų mėnesines išmokas. Vaikui nustatytas mišrūs specifiniais raidos sutrikimai. Vaiką ji turi vežioti pas logopedą du kartus per savaitę, be to, dabar turi registruotis pas psichologą, kur turės lankytis. Vaiko poreikiai yra dideli, jam reikalingos specialios priemonės. Vaikas dar yra mažas, tačiau jo poreikiai yra dideli. Jis yra pastovioje gydytojų priežiūroje, labai viskuo domisi, stengiasi dalyvauti visuose renginiuose ir aktyviai dalyvauja. Tam taip pat reikalingom papildomos lėšos. Veža sūnų ir į baseiną. Pagal galimybes ji stengiasi, kad vaikas gautų visokeriopą palaikymą visuose renginiuose ir kuo aktyviau visur dalyvautų. Su ieškovu jai tenka kovoti dėl kiekvieno cento. Ji dirba grožio salone pagal individualios veiklos pažymėjimą Jos gaunamos pajamos yra nedidelės 700-800 Eur per mėnesį, todėl jai prižiūrint sergantį vaiką tenka smarkiai spaustis, nes gaunamo išlaikymo nepakanka. Vaikas auga, jo poreikiai taip pat didėja, todėl ir tėvas privalo skirti daugiau lėšų, nes vaiko priežiūrai, mitybai reikalingas geresnis maistas, vitaminai. Darželio lankymas ir priemonės mėnesiui kainuoja 100 eurų, kadangi darželyje dažnai būna spektakliai, kurie kainuoja maždaug 3 Eur, be to būna Kalėdinė šventė, kuriai taip pat renkamos papildomos lėšos. Vaikas visur vežamas automobiliu, todėl daug yra išleidžiama degalams. Be to, ji su vaiku atostogauja tik užsienyje. Tuo pačiu aplanko savo giminaičius, vaikui suteikdama galimybę pabendrauti su giminaičiais. Taip pat reikia mokėti mokesčius ir šildymo sezono metu už šildymą. Ieškovo pervedamą išlaikymą ji grąžindavo ieškovui, nes ši suma yra per maža ir nepakankama sūnui ir neatitinka jo poreikius. Atsižvelgiant į tai, ji sūnaus išlaikymui iš N. Š. prašoė priteisti po 400 Eur per mėnesį.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Marija Muchambetalijeva ieškovo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad savo išvadą pateiktą byloje palaiko. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, įvertinus atsakovės gyvenimo ir buities sąlygas mano, kad mažamečio E. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo
Ieškovas prašė teismo, nustatyti sūnaus E. Š. gyvenamąją vietą kartu su jo motina atsakove L. K., jos gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena. Sūnus nuo gimimo gyvena su motina (atsakove). E. Š. yra 3,5 metų, vaiko ryšys su motina yra stipresni, nes vaikas nuo gimimo auga su mama (atsakove). Teismas neturi duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų motinos valdžia, netinkamai rūpintųsi vaiku, ar būtų neatsakinga motina. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė yra sudariusi normalias sąlygas šalių sūnui augti ir vystytis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (atsakove) atitiktų vaiko interesus.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju atsakovė L. K. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka, savo bendravimo tvarkos nesiūlė. Taigi teismo nuomone, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo yra pagrįstas, atitinkantis vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka vaikui optimali ir geriausia, užtikrinanti stabilią vaiko aplinką, užtikrinanti abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką, nepažeidžianti tėvų lygybės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Ieškovo N. Š. bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai mažamečio vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką:
1.1. Tėvas N. Š. su nepilnamečiu sūnumi E. Š. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio 17 val. iki šeštadienio 18 val. pasiimdamas sūnų Elijų iš darželio arba vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.
1.2. Sūnus Elijus šv. Kalėdas praleidžia poriniais metais su motina, neporiniais metais su tėvu, tėvui pasiimant vaiką šv. Kūčių dieną nuo 17 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną iki 18 vai.
1.3. Sūnus E. Š. šv. Velykas praleidžia neporiniais metais su tėvu N. Š. poriniais - su motina L. K..
1.4. Motinos dieną (pirmą gegužės mėnesio sekmadienį) praleidžia su motina, neskaitant eiliškumo, nustatyto 1 punkte.
1.5. Tėvo diena (pirmą birželio mėnesio sekmadienį praleidžia su tėvu, neskaitant eiliškumo, nustatyto 1 punkte.
1.6. Apie bet kokį vaiko išvykimą į užsienį laikotarpiui iki 14 dienų motina privalo informuoti vaiko tėvą N. Š. ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomo išvykimo;
1.7. Motinai ketinant išvykti su sūnumi E. Š. į užsienį ilgiau nei 14 dienų, būtina gauti tėvo N. Š. rašytinį sutikimą. Motinai ketinant išvykti gyventi į užsienį, būtina ne tik gauti tėvo N. Š. rašytinį sutikimą, bet ir šalims aptarti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka vaikui ir tėvui gyvenant skirtingose valstybėse.
1.8. Tėvo ir sūnaus bendravimas telefonu, kitomis komunikacinėmis priemonėmis neribojamas.
1.9. Dėl objektyvių priežasčių vaikui negalint bendrauti su tėvu ( liga, iš anksto suplanuoti renginiai,), bendravimo laikas kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui patogiu laiku.
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė iš jo priteisti 150,00 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį sūnui E. Š.. Atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko ir sūnaus E. Š. išlaikymui prašė priteisti iš ieškovo po 400 Eur per mėnesį. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui 150 Eur suma nepakanka, nes vaikas auga, jo poreikiai yra dideli, jis turi raidos sutrikimą, nuolat stebimas gydytojų. Vaikas dalyvauja įvairiose renginiuose. Vien darželio lankymas ir dalyvavimas jo priemonėse per mėnesį kainuoja 100 Eur. Be to, ji su sūnumi atostogauja tik užsienyje, reikia mokėti mokesčius už butą, šildymo sezono metu ir už šildymą. Atsakovė teismui pateikė medicininių dokumentų išrašus, kur nurodyta, kad E. Š. diagnozuoti specifiniai raidos sutrikimai (b. l. 26-27). Teismas neturi specialių žinių, kad iš medicinos dokumentų išrašų galėtų spręsti apie nepilnamečio E. Š. būklę, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad vaikui nustatyti specifiniai raidos sutrikimai reikalauja papildomos specialistų priežiūros. Kita vertus, E. Š. nėra nustatytas neįgalumas, vaikas lanko ugdymo įstaigą. Be to, atsakovė L. K. nepateikė jokių duomenų apie papildomas išlaidas, reikalingas vaiko gydymui pagal nustatytą diagnozę. Pažymėtina ir tai, kad iš atsakovės į bylą patekto medicininio išrašo matyti, kad vaikui E. Š. rekomenduojamas gydymas nesusijęs su specialistų teikiamomis paslaugomis, vaiko gydymui jokie vaistai neskirti. Vaikui gydyti rekomenduojama lavinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius namuose ir darželyje, lavinti dėmesį, mokintis laikytis taisyklių mokintis komunikacijos, atlikti smulkiąją motoriką, piešimo bei kopijavimo įgūdžius gerinančias užduotis. Teismo vertinimu, toks gydymas papildomų išlaidų nereikalauja, kadangi gali būti taikomas tiek tėvų namuose, tiek pedagogų bei logopedo ugdymo įstaigoje, kaip rekomenduoja gydytojas (b. l. 26-27). Šias aplinkybes patvirtino ir šalys teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai teismo vertinimu nėra aplinkybių, duodančių pagrindą ženkliai didinti prašomą priteisti materialinį išlaikymą. Išlaikymui prašoma priteisti suma gerokai viršija vieno mėnesio minimalią mėnesinę algą, kas teismų praktikoje pripažįstama orientaciniu išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio kriterijumi.
Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovei L. K. tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, be to, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Tačiau, pažymėtina, jog nors šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su atsakove, tai nesuponuoja išvados, jog dėl šios priežasties iš kartu negyvenančio tėvo turėtų būti priteista ženkliai didesnė išlaikymo dalis (perkelta didesnė vaiko išlaikymo našta). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas N. Š. dirba UAB „NS Traiding“ jo draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 sudarė 14 797,48 Eur (b. l. 11). Ieškovas turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „General Financing“, jis yra sudaręs vartojimo kredito sutartį dėl 1500 Eur kredito (b. l. 28-29). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė L. K. paaiškino, kad ji dirba grožio salone, jos gaunamos mėnesio pajamos yra apie 700-800 Eur.
Pažymėtina ir tai, kad įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiam vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Ji gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Be to, sprendžiant dėl išlaikymo turi būti vertinami protingi vaiko poreikiai, kadangi abiejų tėvų galimybės prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo gali būti nevienodos. Nors ieškovė nurodė, kad su sūnumi atostogauja tik užsienyje, lankosi kavinėse, teismas pažymi, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.
Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sutiktina bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš N. Š. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tokia suma, teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra visiškai pakankama tokio amžiaus vaiko su specialiais poreikiais išlaikymui. Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė L. K..
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėtų būti sumokėtas 72,00 Eur žyminis mokestis (200,00 Eur x 12 mėn. x 3% = 72,00 Eur). Be to, teismas šioje byloje taip pat patyrė 5,98 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai iš atsakovės valstybės naudai priteistina 72,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,98 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. K., jos gyvenamoje vietoje.
Nustatyti sekančią skyrium gyvenančio tėvo N. Š. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Elijumi tvarką:
1.1. Tėvas N. Š. su nepilnamečiu sūnumi E. Š. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio 17 val. iki šeštadienio 18 val. pasiimdamas sūnų Elijų iš darželio arba vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.
1.2. Sūnus Elijus šv. Kalėdas praleidžia poriniais metais su motina, neporiniais metais su tėvu, tėvui pasiimant vaiką šv. Kūčių dieną nuo 17 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną iki 18 val.
1.3. Sūnus E. Š. šv. Velykas praleidžia neporiniais metais su tėvu N. Š. poriniais - su motina L. K..
1.4. Motinos dieną (pirmą gegužės mėnesio sekmadienį) praleidžia su motina, neskaitant eiliškumo, nustatyto 1 punkte.
1.5. Tėvo diena (pirmą birželio mėnesio sekmadienį praleidžia su tėvu, neskaitant eiliškumo, nustatyto 1 punkte.
1.6. Apie bet kokį vaiko išvykimą į užsienį laikotarpiui iki 14 dienų motina privalo informuoti vaiko tėvą N. Š. ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomo išvykimo;
1.7. Motinai ketinant išvykti su sūnumi E. Š. į užsienį ilgiau nei 14 dienų, būtina gauti tėvo N. Š. rašytinį sutikimą. Motinai ketinant išvykti gyventi į užsienį, būtina ne tik gauti tėvo N. Š. rašytinį sutikimą, bet ir šalims aptarti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką vaikui ir tėvui gyvenant skirtingose valstybėse.
1.8. Tėvo ir sūnaus bendravimas telefonu, kitomis komunikacinėmis priemonėmis neribojamas.
1.9. Dėl objektyvių priežasčių vaikui negalint bendrauti su tėvu (liga, iš anksto suplanuoti renginiai,), bendravimo laikas kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui patogiu laiku.
Priteisti iš N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų, 00 ct), indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir tęsti iki sūnaus pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti L. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 72,00 Eur (septyniasdešimt du eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,98 Eur (penkis eurus, 98 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.