- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1456-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26110-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Č. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Č. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 74 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad 2018-07-30 apie 10.00 val. šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atsakovo šuo Bartas užpuolė ieškovės vedžiojamą jorkšyro terjero veislės šunį Džekį (kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės dukrai L. B.), jį apdraskė ir apkandžiojo. Dėl minėto įvykio šuniui buvo būtina medicininė pagalba, dėl kurios ieškovė kreipėsi į Buivydiškių veterinarijos kliniką. Veterinarijos klinikoje šuniui buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba bei nustatyta, kad šuo užpuolimo metu buvo kandžiojamas, purtomas. Žaizda sutvarkyta, padaryta kontrapertūra ir drenuota. Skirtas medikamentinis gydymas, kurį nuspręsta tęsti ambulatoriškai, stebint gyvūno būklę. Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas administracinio nusižengimo byloje Nr. 17-ANR-N-610-2018 atsakovui buvo paskirta administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 146 str. 1 d. už Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. pažeidimą. Dėl įvykusio incidento ieškovė patyrė šoką, didelių išgyvenimų ir dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją. Taip pat teko kreiptis į veterinarijos kliniką ir patirti išlaidas dėl šuns gydymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo šuo nekandžiojo ir nedraskė ieškovės šuns, o tik prišoko prie jo, ketindamas gintis. Atsakovas administracine tvarka buvo nubaustas tik už tai, kad vedžiojo savo šunį be antsnukio ir pavadėlio. Įvykio aplinkybių tyrimas nepatvirtina, kad atsakovo šuo apkandžiojo ir sužalojo ieškovės šunį. Ieškovės šunį vedžiojo ieškovės sutuoktinis su sugedusiu pavadėliu, dėl ko šuo lakstė aplinkui 8 m. spinduliu. Atsakovas pripažįsta, jog jis sėdėjo ant suoliuko, o jo šuo buvo šalia be pavadėlio ir antsnukio. Tačiau jis ieškovės šuns neužpuolė. Ieškovės šuo puolė lodamas prie atsakovo šuns, o pastarasis buvo pasiruošęs gintis nuo puolančio ir šoko priešais, tačiau atsakovas balsu sudrausmino savo šunį, pastarasis sustojo ir atsakovas prisegė pavadėlį bei laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Minėtas įvykis įvyko 10 val. ryto, o ieškovė į veterinarijos kliniką dėl medicininės pagalbos šuniui teikimo kreipėsi tik 19.50 val. vakaro. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomą priteisti neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Č. B. ieškovei V. B. 74 Eur turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetė, taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 48,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui 511,20 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš ieškovės valstybei 8,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato 2018-08-01 nutarimu atsakovui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Pažeidimo esmė – 2018-07-30 apie 10.00 val. šalia (duomenys neskelbtini) namo, Č. B. vedžiojamas be pavadėlio šuo užsipuolė kaimynės šunį. Šuo buvo pristatytas pirminiam apsilankymui į veterinarijos kliniką, jis buvo užpultas kito šuns, buvo kandžiojamas, purtomas, dešinėje kaklo pusėje plaukai kruvini, nuskutus – yra įkandimų žymės, taip pat yra kąstinė – plėštinė žaizda, negili, bet susidariusi 3-4 cm „kišenė“. Apsilankius pakartotinai 2018-08-02 konstatuota gera gyvūno būklė, išimtas drenas, būtina tęsti gydymą (vaistai į žaizdą).
5. Atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato 2018-08-01 nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 17-ANR-N_610-2018. Priežastinį ryšį tarp minėtame nutarime nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos patvirtina nutarime nurodytos faktinės aplinkybės, jog atsakovo šuo užpuolė ieškovės vedžiojamą šunį. Žala ir jos dydis įrodytas VĮ „Buivydiškių veterinarijos klinika“ išrašu iš ligos istorijos, kuriame konstatuoti šuns sužalojimai, padaryti kito šuns užpuolimo metu, bei galutinė diagnozė – žaizda. Nors atsakovas nurodo, jog ieškovė dažnai išleidžia savo šunį lakstyti vieną lauke be pavadėlio, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai laiko ir prižiūri jos valdomą šunį. Teismas darė išvadą, jog iš tolo, net iš 9 aukšto, stebintys įvykį asmenys negalėjo tiksliai matyti nei šunų tarpusavio kontakto, tikslių jų judesių, nei to sukeltų pasekmių. Išlaidas šuns vedžiojimo pavadėliui teismas priskyrė prie atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Įvykio metu ieškovės šuo buvo vedamas tinkamai, su gyvūnų priežiūros reikalavimus atitinkančiu pavadėliu. Ieškovei priklausantis šuns vedžiojimo pavadėlis buvo sugadintas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kas sąlygojo papildomas naujo pavadėlio įsigijimo išlaidas. Aplinkybė, jog ieškovė nėra sužaloto šuns savininkė, taip pat kad sužaloto šuns gydymui bei pavadėlio pirkimui būtinas pinigines lėšas sumokėjo ieškovės dukra, nepaneigia, jog žala neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta ieškovei. Byloje neginčijama aplinkybė, jog šuns savininkė L. B. yra išvykusi gyventi atskirai, o jai nuosavybės teise priklausantis šuo liko gyventi pas motiną, t. y. ieškovę. Teismas laikė, kad šuns šeimininke yra ieškovė.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad jai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado neturtinė žala. Ieškovė nurodo, kad dėl įvykio metu patirtų emocinių išgyvenimų pablogėjo jos sveikata, tačiau ieškovė pateiktas medicininių dokumentų išrašas to nepatvirtina. Byloje nepateikta įrodymų, jog nagrinėjamas įvykis lėmė neturtinę žalą ieškovei. Duomenų, jog po minėto įvykio ieškovei būtų buvusi reikalinga medicininė pagalba, ar kad minėtas įvykis sukėlė kitokias ilgalaikes, sunkias pasekmes ieškovei, byloje nepateikta. Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovės šuns sužalojimai buvo nežymūs, nesukėlę gyvūnui ilgalaikių padarinių, ieškovė jų iš karto net nepastebėjo. Dėl minėtų sužalojimų bendra gyvūno būklė netapo sunki. Teismų praktikoje dėl tokio pažeidimo, kurį įvykdė atsakovas, neturtinę žalą sukeliančiomis žalingomis pasekmėmis laikoma gyvūno praradimas. Taigi teismas darė išvadą, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė nepatyrė neigiamų pasekmių, būdingų neturtinei žalai. Teismas ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas; iš ieškovės atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti 500 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas; atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
8. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Atsakovo veiksmai už šuns nepriežiūrą buvo kvalifikuoti kaip neteisėti. Pirmos instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o tik konstatavo, kad neturtinė žala neįrodyta. Atsakovo šuo užpuolė ieškovės šunį, ieškovei bandant ginti savo šunį, atsakovas stovėjo ir stebėjo, kaip yra žalojamas svetimas šuo. Toks elgesys sukėlė gilų šoką ieškovei, kadangi buvo nesilaikoma bendrųjų žmogiškųjų elgesio normų. Toks neteisėtas elgesys teismo privalėjo būti įvertintas, kaip sukeliantis neigiamą būseną ieškovei, ji nukentėjo morališkai.
9. Apeliantė teigia, jog teismas nepasisakė dėl kriterijų, taikomų bylinėjimosi išlaidoms nustatyti. Turi būti atsižvelgta į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, dėl to nedideles advokatų darbo ir laiko sąnaudas. Vienas teismo posėdis neįvyko dėl teismo kaltės, byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje. Ieškinio reikalavimai yra maži. Teismas, tenkindamas dalį ieškovės ieškinio reikalavimų, priteisė visą sumą atsakovo advokato išlaidoms apmokėti. Toks sprendimas prieštarauja proporcingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Č. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jai sukeltus dvasinius išgyvenimus ir jų pasekmes. Tai, kad teko kreiptis į veterinarinę gydyklą, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo. Išlaidos advokatui neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Už atsiliepimą į ieškinį sumokėti 400 Eur neviršija net penktadalio rekomendacinės sumos, tas pats ir dėl atstovavimo teisme. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato 2018-08-01 nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 17-ANR-N_610-2018, atsakovui Č. B. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. VĮ „Buivydiškių veterinarijos klinika“ 2018-08-02 išrašas iš ligos istorijos patvirtina, jog šuo, vardu Džekis, Jorkšyro terjeras, kurio savininkė – L. B., buvo pristatytas pirminiam apsilankymui į veterinarijos kliniką 2018-07-30 19:50:35 val. Minėtame išraše konstatuota, kad šuo Džekis tą pačią dieną buvo užpultas kito šuns, buvo kandžiojamas, purtomas, dešinėje kaklo pusėje plaukai kruvini, nuskutus – yra įkandimų žymės, taip pat yra kąstinė – plėštinė žaizda, negili, bet susidariusi 3-4 cm „kišenė“. Kairėje krūtinės pusėje mentės srityje yra apie 2 cm įdrėskimas. Žaizda sutvarkyta, padaryta kontrapertūra ir drenuota. Skirtas medikamentinis gydymas, kurį nuspręsta tęsti ambulatoriškai, stebint gyvūno būklę, po 3 dienų pasirodyti pakartotiniam vizitui ir tolimesniam gydymui. Apsilankius pakartotinai 2018-08-02, konstatuota gera gyvūno būklė, išimtas drenas, būtina tęsti gydymą (vaistai į žaizdą). Gydymą tęsti ambulatoriškai. Pasirodyti po medikamentų kurso. VĮ „Buivydiškių veterinarijos klinika“ sumokėta grynaisiais pinigais: 20 Eur už suteiktas paslaugas, 7,27 Eur už vaistus, 8 Eur už paslaugas, 4,18 Eur, 5,36 Eur už vaistus, 15 Eur už paslaugą. 2018-07-30 buvo pirktas pavadėlis Fleksi Classic S, kurio kaina – 14,19 Eur.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atsisakė priteisti ieškovei jos prašoma 500 Eur neturtinę žalą, kadangi nustatė, jog ji neįrodė patyrusi neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
14. CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Tačiau vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamas įvykis sukėlė neturtinę žalą ieškovei. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės šuns sužalojimai buvo nežymūs, nesukėlę gyvūnui ilgalaikių padarinių, ieškovė jų iš karto net nepastebėjo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas stebėjo, kaip jo šuo puola ieškovės šunį ir jį žaloja, ir ši aplinkybė sukėlė neigiamą būseną ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalis, siekdama prisiteisti neturtinę žalą, turi įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė neįrodo kaip jai pasireiškė jos įvardinama neigiama būsena, neprideda jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Abstraktūs teiginiai apie patirtus nepatogumus, jų nekonkretizavus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinę žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog neturtinė žala nėra įrodyta, todėl jos nepriteisė.
15. Taip pat ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo suma nėra didelė, advokatas nepatyrė didelių laiko sąnaudų, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Nors galima daryti išvadą, jog šis ginčas nėra sudėtingas, nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau procesinių dokumentų parengimas, atstovavimas teismo posėdyje reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodo kaip skirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau iš priteistų sumų matyti, jog teismas laikė, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 14,8 proc. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas patenkintų reikalavimų procentinį dydį nustatė netinkamai. Šiuo atveju byloje susiklostė situacija, kai ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo buvo patenkintas pilna apimtimi, o reikalavimas dėl neturtinės žalos – atmestas. Įstatyme nėra nustatyta, kaip vertinti situaciją, kai ieškovas yra atsakingas už atsakovo bylinėjimosi išlaidas dėl neturtinio reikalavimo, bet kitas ieškovo reikalavimas yra iš esmės patenkinamas. Vadinasi, šią teisinio reguliavimo spragą teismas turi teisę užpildyti vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatytais principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, ginčo pobūdį, į tai, jog pagrindinis ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo buvo patenkintas pilna apimtimi, būtų teisinga laikyti, jog ieškovės ieškinys buvo patenkintas ne 14,8 proc., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau 50 procentų (tai yra reikalavimas dėl turtinės žalos patenkintas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestas). Patenkintos ieškinio dalies pakeitimas sudaro pagrindą perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 325,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (20 Eur žyminis mokestis, 300 Eur išlaidos advokato paslaugoms, 5,59 Eur išrašo gavimo išlaidos). Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamų išlaidų dydžio, todėl yra laikytinos pagrįstomis ir sprendžiant, jog ieškovės ieškinys yra patenkintas 50 procentų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 162,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. 400 Eur iš šių išlaidų buvo skirta atsiliepimo į ieškinį parengimui, šios išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstos. 200 Eur atsakovas sumokėjo advokatui už atstovavimą teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, įtvirtintais dydžiais, maksimali rekomenduojama priteisti suma už atstovavimą 2018-12-04 vykusio teismo posėdžio metu, kuris truko dvi valandas, yra 185,34 Eur (926,7 x 0,1 x 2), o ne 200 Eur, todėl atsakovo visos priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki bendros sumos - 585,34 Eur. Nors atsakovo į bylą pateiktoje sąskaitoje yra nurodyta, jog jo atstovas atliko pasiruošimo bylos nagrinėjimui veiksmus, tačiau nėra nurodyta kiek valandų tai truko, todėl tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys netenkintas 50 procentų, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 292,67 Eur.
18. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir priteisiamos valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d.), tai yra iš ieškovės ir atsakovo po 5,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies bei pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 162,79 Eur, o ieškovės atsakovo naudai priteisiant 292,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovės ir atsakovo po 5,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme
20. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo turinį (apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų), ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 10 Eur, o iš ieškovės atsakovo naudai priteisiant 100 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Č. B. ieškovei V. B. 74,00 EUR (septyniasdešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Č. B. ieškovei V. B. 162,79 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. B. atsakovui Č. B. 292,67 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. B. ir atsakovo Č. B. po 5,28 EUR valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.“
Priteisti iš atsakovo Č. B. ieškovei V. B. 10 Eur, o ieškovės V. B. atsakovui Č. B. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.