Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-813/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
1A-493-813/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
I. P.
Civilinis ieškovas
UAB „M.“
Advokatai
Arkadijus Freidenzonas, Danius Svirinavičius, Danius Svirinavičiausa
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-813/2021Proceso Nr. 1-01-1-54363-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Santai Golovkaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistajai I. P. ir jos gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,civilinio ieškovo UAB „M.“ atstovui advokatui Arkadij Freidenzon,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 55 (penkiasdešimt penkių) MGL dydžio, t. y. 2 750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda.

Skundžiamu nuosprendžiu civilinės ieškovės UAB „M.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. P. priteista 1544,03 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt keturi eurai ir 3 centai) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Minėtu nuosprendžiu taip pat pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo taikymo terminas I. P. priklausančiam turtui – keleiviniam automobiliui VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti (parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą kitų asmenų nuosavybėn), bet leidžiant juo naudotis ir jį valdyti, iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. P. (toliau – I. P.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pripažinta kaltu už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d., dirbdama UAB „M.“ parduotuvėje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), kasininko – pardavėjo pareigose ir savo užimamų pareigų bei 2018 m. rugsėjo 24 d. darbo sutarties Nr. 5224 pagrindu būdama atsakinga už jai patikėtus UAB „M.“ grynuosius pinigus, naudodama kasos aparato apskaitos koregavimo funkcijas, klientams nuskenuodavo prekes, paimdavo grynuosius pinigus ir anuliuodama pardavimo operacijas klientų pinigus pasisavindavo, taip iš kasos aparato laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. pasiėmė 1544,03 Eur, kurių įmonei UAB „M.“ negrąžino, kitaip neperdavė ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „M.“ priklausantį turtą – 1544,03 Eur.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti I. P., civilinės ieškovės UAB „M.“ civilinį ieškinį atmesti bei panaikinti visas nagrinėjamoje byloje I. P. atžvilgiu taikomas procesinės prievartos priemones bei nepriteisti iš I. P. jokių proceso išlaidų.

2.1. Skunde nurodoma, išnagrinėjus baudžiamąją bylą nurodytas kaltinimas nepasitvirtino ir jis yra neįrodytas. Nuteistosios gynėjo teigimu, I. P. ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimai bei kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra nepagrįsti, nes nuteistoji jokio nusikaltimo nepadarė. Skunde teigiama, kad I. P. visą savo gyvenimą gyveno sąžiningai, dirbo oficialų darbą.

2.2. Skunde teigiama, kad I. P. sirgo, ilgą laiką buvo nedarbingume, po ko jai atvykus į darbą, ją užsipuolė apsaugos vadovas T. M. ir direktorė I. Ž.. Minėti asmenys apkaltino I. P., jog ji savinosi parduotuvės pinigus, anuliuodama įvykusias pardavimų operacijas. I. P. kategoriškai tai neigė ir nurodė, kad kartais yra būtina anuliuoti pirkimo operacijas, tačiau jokių pinigų ji nėra pasisavinusi. Nuteistoji nurodė, kad vieną kartą jai buvo likęs 100 Eur likutis ir dėl šios aplinkybės ji informavo pamainos vadovę R.. Minėtus pinigus ji perdavė pamainos vadovei nurodydama, kad pinigus reikės grąžinti klientui, jei kuris nors pirkėjas kreipsis dėl permokos. Skunde teigiama, kad nepaisant šių I. P. nurodytų aplinkybių, direktorė ir apsaugos vadovas toliau ją spaudė, dėl ko ji, būdama giliame psichologiniame šoke ir strese, negalėjo pasipriešinti jai daromam psichologiniam spaudimui. Skunde nurodoma, kad aptariamas psichologinis spaudimas nuteistosios atžvilgiu tęsėsi ilgą laiką – apie vieną valandą, dėl ko I. P. palūžo ir sutiko su visomis direktorės ir apsaugos vadovas sąlygomis, dėl ko parašė direktorės padiktuotą tekstą – 2019 m. lapkričio 24 d. paaiškinimą, bei neskaitydama pasirašė kitus dokumentus, kuriuos jai buvo liepta pasirašyti – 2019 m. lapkričio 24 d. „Darbo drausmės pažeidimo aktą“. Vėliau ji buvo atleista iš darbo.

2.3. Skunde nurodoma, kad parduotuvės direktorė I. Ž. bei apsaugos vadovas T. M. sukūrė planą kaip jiems pasiteisinti, kadangi parduotuvėje buvo nustatytas labai didelis trūkumas – apie 60000 Eur, todėl minėtiems asmenims teko aiškintis prieš parduotuvės savininkus, dėl ko jie nurodė, kad parduotuvėje dirbančios pardavėjos vagia.

2.4. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad I. P. neginčija, jog iš tiesų tekdavo kartais anuliuoti atskiras pirkimo operacijas, tačiau ji teigia, kad niekada nepasisavino jokių pinigų ir nepažymėjo kasoje pirkimo arba jo neanuliavo pirkėjams jau išėjus iš parduotuvės.

2.5. Nuteistosios gynėjas skunde pateikia priežastis, kodėl buvo nurodyta, kad būtent I. P. pasisavino pirkėjų pinigus: 1) ji visiškai nežino įstatymų; 2) ji ilgai gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose ir parsivežusi daug pinigų, dėl ko vadovybė nusprendė, kad psichologiškai prispausta, I. P. sutiks su jų kaltinimu dėl kelių tūkstančių eurų trūkumo; 3) ji yra jautraus charakterio ir tuo metu buvo grįžusi po ligos, dėl ko jautėsi silpna tiek psichologiškai, tiek fiziškai, nes nebuvo visiškai pasveikusi, o į darbą grįžo dėl pardavėjų trūkumo.

2.6. Skunde teigiama, kad I. P. tariamo nusikaltimo modelis yra visiškai nerealus, kadangi kasdien darbo pabaigoje prie pardavėjos ateina apsaugos darbuotojas ir jo akivaizdoje yra suskaičiuojami pinigai iš kasos, o uždarant parduotuvę administratorei yra perduodami suprekiauti pinigai. Skunde nuteistosios gynėjas taip pat kelia klausimą – jei apsaugos vadovas įtarinėjo I. P., tai kodėl nesulaikė nei vieno tokio pirkėjo, kuris esą išsinešė prekes, bet negavo pirkimo čekio ir jo pirkimo operacija buvo anuliuota. Skunde taip pat nurodoma, kad I. P. iš savo asmeninių lėšų dengdavo parduotuvės kasoje susidariusį trūkumą. Pasak nuteistosios gynėjo, jos parodymai byloje nėra paneigti, o apylinkės teismo surinkti įrodymai nesudarė ir nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinime nurodyta tariama nusikalstama veika buvo padaryta.

2.7. Skunde teigiama, kad nei apsaugos vadovo T. M., nei UAB „M.“ direktorės I. Ž. parodymai, o taip pat ir 2020 m. vasario 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo T. M. pateikė 5 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais ir neužbaigtų kvitų ataskaita, 2019 m. lapkričio 24 d. I. P. paaiškinimas bei 2019 m. lapkričio 24 d. UAB „M.“ darbo drausmės pažeidimo aktas, nepaneigia I. P. parodymų. Nuteistosios gynėjo teigimu, minėti liudytojai, teismo posėdyje jiems uždavus I. P. gynėjo atitinkamus klausimus pripažino, kad tame laikotarpyje, kuomet buvo jų parodyti įvykiai, toje parduotuvėje buvo vykdoma inventorizacija, kurios metu buvo nustatyti dideli – virš 60000 Eur apimties prekių trūkumai.

2.8. Nuteistosios gynėjas skunde aptaria 2020 m. rugpjūčio 26 d. – 2020 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros protokolą, kuris, jo teigimu, yra pagrindinis ir iš esmės vienintelis objektyvesnio pobūdžio įrodymų šaltinis. Tačiau skunde teigiama, kad žiūrint minėtus vaizdo įrašus, nuteistosios gynėjas nematė tų aplinkybių, kurios nurodomos minėtame vaizdo įrašo apžiūros protokole. Iš šių vaizdo įrašų galima spręsti, kad juose užfiksuota dirbanti I. P., tačiau nesimato tų aktualių, įrodinėjant šioje byloje nagrinėjamą kaltinimą, tariamų įvykių, kurie nurodomi tų vaizdo įrašų apžiūros protokole. Pasak nuteistosios gynėjo, minėtuose vaizdo įrašuose nesimato T. M. nurodomų aplinkybių. Skunde taip pat nurodoma, kad vaizdo įrašų apžiūros protokolas buvo surašytas T. M. aprašymų pagrindu, o prokurorė nepagrįstai patikėjo T. M. ir I. Ž. parodymais. Skunde teigiama, kad minėti liudytojai yra tiesiogiai suinteresuoti šios bylos baigtimi, nes būtent jie yra atsakingi už minėtus lėšų trūkumus, nustatytus atlikus inventorizaciją parduotuvėje. Pasak nuteistosios gynėjo, apylinkės teismas šių liudytojų parodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas.

2.9. Skunde nurodoma, kad civilinės ieškovės tariama žala niekaip neidentifikuota ir neišskirta. Pats minėtais inventorizacijos aktas to nekompensuoja. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad inventorizacijos aktas į bylą buvo pateiktas tik gynybos iniciatyva.

2.10. Skunde teigiama, kad nors skundžiamame nuosprendyje ir pateikiami argumentai, dėl kurių apylinkės teismas atmetė I. P. parodymus ir pripažino kaltinimą pagrįstu bei įrodytu, tačiau nuosprendyje išdėstyti argumentai, ar juos vertinti atskirai, ar visus visumoje, tėra prielaida apie I. P. kaltę.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Civilinio ieškovo UAB „M.“ atstovas bei prokurorė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašydami jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinimas nagrinėjamu atveju nepasitvirtino ir yra neįrodytas, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Apygardos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš to išplaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvieną iš jų atskirai bei jų visumą. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų.

5. I. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d., dirbdama UAB „M.“ parduotuvėje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), kasininko – pardavėjo pareigose ir savo užimamų pareigų bei 2018 m. rugsėjo 24 d. darbo sutarties Nr. 5224 pagrindu būdama atsakinga už jai patikėtus UAB „M.“ grynuosius pinigus, naudodama kasos aparato apskaitos koregavimo funkcijas, klientams nuskenuodavo prekes, paimdavo grynuosius pinigus ir anuliuodama pardavimo operacijas klientų pinigus pasisavindavo, taip iš kasos aparato laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. pasiėmė 1544,03 Eur, kurių įmonei UAB „M.“ negrąžino, kitaip neperdavė ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „M.“ priklausantį turtą – 1544,03 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, įvertino byloje esančius nuteistosios I. P. parodymus, liudytojų T. M. bei I. Ž. parodymus, taip pat įvertino kitą rašytinę bylos medžiagą bei byloje esančius vaizdo įrašus. Apylinkės teismas įrodymus vertino tarpusavyje juos lygindamas, nei vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, siekiant pašalinti kilusius neaiškumus, todėl apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, dėl ko pagrįstai pripažino I. P. kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

6. Savo skunde nuteistosios gynėjas teigia, kad nuteistoji byloje esantį 2019 m. lapkričio 24 d. paaiškinimą (t. 1, b. l. 36) parašė verčiama apsaugos vadovo T. M. bei parduotuvės direktorės I. Ž.. I. P. gynėjo teigimu, prieš nuteistąją buvo naudojamas psichologinis spaudimas, dėl ko ji, būdama giliame psichologiniame šoke ir strese, negalėjo pasipriešinti jai daromam psichologiniam spaudimui ir pasirašė minėtą paaiškinimą, kuriame prisipažino, kad aptarnaudama klientus, kartais neįmušdavo į kasą pinigų ir anuliuodavo kvitus. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog I. P. atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas. 2019 m. lapkričio 24 d. I. P. parašė minėtą paaiškinimą, o 2019 m. lapkričio 25 d. ji buvo atleista iš darbo. Akivaizdu, kad pokalbio metu kuomet I. P. apsaugos vadovas ir parduotuvės direktorė nurodė, jog yra nustatytos aplinkybės dėl jos neteisėtų veiksmų, ji (nuteistoji) galėjo išsigąsti dėl jai gresiančios atsakomybės. Tai, kad pažeidimus nustatę asmenys nurodė I. P. prisipažinti dėl savo neteisėtų veiksmų, nesudaro pagrindo teigti, kad jie jai tuo metu darė psichologinį spaudimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apsaugos vadovas T. M. buvo atlikęs išsamią vaizdo įrašų bei kasos kvitų ataskaitos analizę. Minėti duomenys patvirtino I. P. veiksmų neteisėtumą, todėl nei T. M., nei I. Ž. neturėjo jokios objektyvios priežasties nuteistosios atžvilgiu naudoti psichologinį smurtą tam, kad išgautų jos prisipažinimą, kadangi jos neteisėti veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo įrašuose bei kasos kvitų ataskaitoje. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, - per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju I. P. su tokiu prašymu niekur nesikreipė net ir praėjus kuriam laikui po jos atleidimo, nors tam turėjo pakankamai laiko – vieną mėnesį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad I. P. po atleidimo iš darbo kreipėsi į gydymo įstaigą dėl prastos psichologinės būklės ar kitų padarinių, kurie gali kilti asmeniui, patyrus stiprų psichologinį šoką, todėl akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl prieš I. P. esą naudoto psichologinio smurto, yra tik nuteistosios gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, esą Darbo drausmės pažeidimo aktą I. P. pasirašė neskaitydama. Jei I. P. nebūtų perskaičiusi ir supratusi Darbo drausmės pažeidimo akto turinio, ji nebūtų supratusi dėl ko turi pateikti paaiškinimą ir minėto paaiškinimo pateikusi nebūtų.

7. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad parduotuvės direktorė I. Ž. bei apsaugos vadovas T. M. sukūrė planą kaip jiems pasiteisinti, kadangi parduotuvėje buvo nustatytas labai didelis trūkumas – apie 60000 Eur, todėl minėtiems asmenims teko aiškintis prieš parduotuvės savininkus, dėl ko, pasak gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, jie nurodė, kad parduotuvėje dirbančios pardavėjos vagia. Teismas, atmesdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymi, kad 2020 m. vasario 4 d. liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 71 – 72) T. M. nurodė, jog 2019 m. lapkričio 9 d. telefonu su juo susisiekė samdomas apsaugos darbuotojas, tuo metu dirbęs parduotuvėje „M.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad reikia patikrinti vienos kasininkės (I. P.) darbą, kadangi jam kilę įtarimų, jog ji sukčiauja. Minėtas apsaugos darbuotojas nieko konkretaus nenurodė, tik pasakė, kad T. M. per vaizdo kameras patikrintų minėtos kasininkės 2019 m. lapkričio 9 d. pardavimus. Keleto dienų bėgyje T. M. nuotoliniu būdu tikrino vaizdo kameras, o konkrečiai apsaugos darbuotojo nurodytą I. P. darbo dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 9 d. Peržiūrėjęs tos dienos vaizdo įrašus bei sutikrinęs elektroninių kasos juostų čekius ir kvito anuliavimo ataskaitą, T. M. nustatė, kad I. P. darė pažeidimus kasoje, o tiksliau, paėmė iš pirkėjų prekes, jas nuskenavo, paėmė pinigus, juos įdėjo į kasą, tačiau prekes atidavusi pirkėjams anuliavo kasos kvitus. Išsiaiškinęs nuo kada I. P. dirbo parduotuvėje, T. M. atliko jos darbo patikrinimą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. Pažymėtina, kad inventorizacija minėtoje parduotuvėje buvo atliekama 2019 m. lapkričio 19 d. – 2019 m. lapkričio 20 d. Byloje nustatyta, kad tuo metu I. P. nedirbo, kadangi į darbą po nedarbingumo laikotarpio ji grįžo tik 2019 m. lapkričio 24 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtus pažeidimus dėl I. P. netinkamo darbo T. M. ir I. Ž. sugalvojo, norėdami pasiteisinti dėl didelio trūkumo, nustatyto inventorizacijos metu, kadangi inventorizacija buvo daroma gerokai vėliau jau po to, kai T. M. buvo pranešta apie galimai neteisėtus I. P. veiksmus. Pažymėtina, kad I. P. padaryta žala yra žymiai mažesnė, nei minėtas trūkumas, o liudytojai nuteistajai nenurodė, kad dėl jos neteisėtų veiksmų susidarė inventorizacijos metu nustatytas trūkumas.

8. Nuteistoji I. P. neneigia, kad jai yra tekę anuliuoti atskiras pirkimo operacijos, tačiau jos gynėjas nesutinka su ta aplinkybe, kad nuteistoji pasisavino pinigus ir nepažymėjo kasoje pirkimo ar, kad anuliavo pirkimus pirkėjams jau išėjus iš parduotuvės, tačiau šie nuteistosios parodymai paneigti baudžiamojoje byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais – T. M. parodymais, kuris nurodė, kad kilus įtarimams jis peržiūrėjo 6 mėnesių vaizdo įrašų archyvą, sulygino jį su sistemoje esančiais kasos operacijų duomenimis ir taip identifikavo nuteistosios pinigų pasisavinimo iš įmonės mechanizmą. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina, kad pats T. M. nurodė, jog I. P. jis nepažinojo, todėl darytina išvada, kad asmuo neturėjo pagrindo ją apkalbėti. T. M. parodymai sutampa su liudytojos I. Ž. parodymais. Liudytojų parodymus patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai bei įmonės apskaitos sistemos „Agnum“ duomenys, kurios pagalba buvo sugeneruotos neužbaigtų kvitų ataskaitos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 16 d. Minėtos ataskaitos buvo paimtos iš kasos, kurioje dirbo I. P.. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. vartotojo pavadinimu „32 kasa 11“, kuriuo kasoje naudojosi nuteistoji I. P., prekių anuliavimo ir ištrynimo operacijų atlikta iš viso už 1544,03 Eur (1414,59 Eur (anuliuoti kvitai) + 129,44 Eur (ištrintos prekės)) sumai (t. 2, b. l. 9 – 24, 25 – 38, t. 3, b. l. 76 – 77). Kaip nurodyta ir anksčiau, nėra pagrindo tikėti nuteistosios ir jos gynėjo versija, kad 2019 m. lapkričio 24 d. paaiškinimą I. P. surašė tik dėl jai daromo psichologinio spaudimo. Šiame paaiškinime nuteistoji aiškiai nurodė, kad aptarnaudama klientus į kasą kartais neįmušdavo pinigų, o klientai išeidavo su prekėmis. Teismo vertinimu, visi šie aptarti įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad I. P. ne tik anuliuodavo atskiras pirkimo operacijas, tačiau ir pasisavindavo pinigus, kasoje nepažymėdama pirkimo.

9. Nuteistosios gynėjas skunde pateikia priežastis, kodėl buvo nurodyta, kad būtent I. P. pasisavino pirkėjų pinigus, tačiau teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės yra visiškai subjektyvus situacijos vertinimas, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Akivaizdu, kad asmeniškai nuteistosios nepažįstantis apsaugos vadovas T. M. tikrai negalėjo žinoti priežasčių apie tai, jog nuteistoji nežino įstatymų ar, kad ji ilgą gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, iš kur parsivežė daug pinigų. Minėtas liudytojas taip pat negalėjo numanyti kokio charakterio yra nuteistoji, o būtent jis (T. M.) ir pradėjo patikrinimą dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų, apie kuriuos vėliau pranešė ir parduotuvės direktorei I. Ž., kuri su I. P. taip pat artimai nebendravo, todėl taip pat negalėjo žinoti anksčiau aptartų nuteistosios savybių. Be to, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 85) I. Ž. nurodė, kad I. P. išdirbtu laikotarpiu konfliktų su ja nebuvo, jokių pažeidimų pati I. Ž. pastebėjusi nebuvo, taip pat nebuvo kilę jokių įtarimų dėl nuteistosios darbo, todėl, teismo vertinimu, I. Ž. neturėjo jokios realios priežasties norėti apkaltinti būtent I. P..

10. Skunde nuteistosios gynėjas teigia, kad I. P. tariamo nusikaltimo modelis yra visiškai nerealus, kadangi kasdien darbo pabaigoje prie pardavėjos ateina apsaugos vadovas ir jo akivaizdoje yra suskaičiuojami pinigai iš kasos, tačiau teismas pažymi, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apsaugos vadovas T. M. nurodė (t. 1, b. l. 72), jog nuteistoji pinigus skaičiuodavo viena, kadangi ji turėjo tam teisę. Kaip jau nurodyta anksčiau, pati nuteistoji neneigė aplinkybės, kad neįmušdavo į kasą pinigų, nors klientai prekes pasiimdavo, todėl akivaizdu, kad ji turėjo galimybę kasoje esančius pinigus darbo dienos pabaigoje susiskaičiuoti pati, nestebint apsaugos darbuotojui. Skunde I. P. gynėjas taip pat kelia klausimą, kodėl gi nebuvo sulaikytas nei vienas pirkėjas, kai I. P. buvo įtarinėjama atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau teismas pažymi, kad kilus įtarimams dėl neteisėtos nuteistosios veikos, apsaugos vadovas kurį laiką analizavo aplinkybes, siekdamas išsiaiškinti ar tikrai I. P. atlieka neteisėtus veiksmus savo darbo vietoje ir tik surinkus pakankamai įrodymų bei I. P. grįžus po nedarbingumo į darbą, jos buvo paprašyta pasiaiškinti dėl savo veiksmų. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kuriais nuteistosios gynėjas teigia, kad I. P. kasos trūkumą dengdavo iš savo lėšų, kadangi į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę.

11. Skunde teigiama, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose nematyti T. M. nurodomų aplinkybių, t. y., kad I. P., aptarnaudama klientus, anuliuodavo kvitus ir trindavo prekes iš kvitų, už kuriuos pasiimdavo pinigus iš klientų. Pažymėtina, kad vaizdo įrašai buvo vertinti kartu su neužbaigtų kvitų ataskaitomis (t. 2, b. l. 27-38). Sugretinus šiuos įrodymus iš vaizdo įrašų matyti, kad nuteistoji paimdavo iš klientų grynuosius pinigus, atiduodavo prekes ir neišduodavo kasos kvito, o neužbaigtų kvitų ataskaitoje atsispindi kvitų anuliavimo arba konkrečių prekių kvite ištrynimo faktai (t. 2, b. l. 27-38). Šių įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina nuteistosios kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

12. Nuteistosios gynėjo teigimu, civilinės ieškovės tariama žala niekaip neidentifikuota ir neišskirta, o byloje esantis inventorizacijos aktas to nekompensuoja. Teismas pažymi, kad civilinei ieškovei padarytos žalos dydį patvirtina byloje esančios neužbaigtų kvitų ataskaitos (2. 2, b. l. 27-38), kurios, vertinant jas kartu su vaizdo įrašais, patvirtina, kad I. P. anuliavo prekių už 1414,59 Eur ir ištrynė prekių už 129,44 Eur, tokiu būdu padarydama civilinei ieškovei bendrą 1544,03 Eur žalą. Be to, kaip nurodyta anksčiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant pašalinti abejones dėl ieškovei padaryto žalos dydžio buvo pakartotinai ištirtos neužbaigtų kvitų ataskaitos, bei pakartotinai apklaustas apsaugos vadovas T. M., todėl teismo vertinimu, civilinei ieškovei padaryta žala identifikuota ir įvertinta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, taip pat netenkinamas ir jo prašymas civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Civilinės ieškovės UAB „M.“ atstovas pateikė į atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė priteisti iš nuteistosios I. P. UAB „M.“ naudai šios įmonės patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kauno apygardos teisme 2021 m. spalio 14 d. buvo gautas civilinės ieškovės UAB „M.“ prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo kartu su 2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra, serija AAF Nr. 682, bei 2021 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaita-faktūra, serija AAF Nr. 693. Minėtu prašymu civilinės ieškovės atstovas prašo priteisti iš nuteistosios I. P. civilinės ieškovės UAB „M.“ naudai UAB „M.“ patirtas advokato paslaugoms apmokėti – 1845,25 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Nagrinėjamu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-271/2010, 2K-78-693/2015, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

14. Baudžiamoji byla nagrinėta pagal nuteistosios I. P. gynėjo apeliacinį skundą, kuris atmetamas. Didžioji talis apeliaciniame skunde ginčijamų klausimų yra tiesiogiai susiję su civilinės ieškovės UAB „M.“ interesais. Turėdama teisę pateikti atsiliepimą į nuteistosios apeliacinį skundą, civilinė ieškovė kreipėsi profesionalios pagalbos į advokatą. Pažymėtina, kad civilinės ieškovės prašomos priteisti proceso išlaidos sudaro 1845,25 Eur, tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad civilinės ieškovės prašoma priteisti 1845,25 Eur suma yra per didelė, todėl ji mažinama iki 1200 Eur.

15. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę dėl I. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles. Nuteistosios gynėjas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų ištirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinio ieškovo atstovo prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę konstatuoja, kad prašymas tenkinamas iš dalies ir prašoma priteisti 1845,25 Eur sumažinama, iš nuteistosios civilinio ieškovo atstovui priteisiant 1200 Eur proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios I. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios I. P. UAB „M.“ naudai priteisti 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) civilinės ieškovės UAB „M.“ atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Darius KantaravičiusAurelijus RauckisGytis Večerskas