- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- e2-17817-937/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12540-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- E. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei E. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 14 643,31 Eur kredito, 1 3711,11 Eur palūkanų, 1 317,90 Eur delspinigių, 11,60 proc. palūkanų nuo 2020-04-30 iki kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pradinė kreditorė AS Citadele banka Lietuvos filialas ir atsakovė elektroniniu būdu sudarė 2019-04-03 kredito sutartį Nr. KPP-79-01305270, pagal kurią bankas atsakovei suteikė 14 890 Eur dydžio kreditą. Atsakovei nesilaikant sutarties, sutartis 2019-09-19 buvo nutraukta, o 2019-09-25 perleista reikalavimo teisė ieškovui.
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., 285 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė AS Citadele banka Lietuvos filialas ir atsakovė elektroniniu būdu sudarė 2019-04-03 kredito sutartį Nr. KPP-79-01305270, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 14 890 Eur kreditą. Pagal sudarytą sutartį nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2024-03-20. Iš bylos duomenų nustatyta, jog, atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2019-09-19 sutartį nutraukė.
Pradinė kreditorė AS Citadele banka Lietuvos filialas 2019-05-22 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui PlusPlus Baltic OU. 2019-01-07 reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuota 2019-10-25 pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta kredito gavėjo pareiga grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamu atveju susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovė turėjo pareigą grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu. Kadangi atsakovė nesilaikė sutartyje šalių suderintos kredito mokesčio mokėjimo tvarkos, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 14 643,31 Eur pagrindinės skolos (negrąžinto kredito) bei 356,59 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, yra pagrįsti ir tenkinami.
Naujai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Vadovaujantis aukščiau nurodytu išaiškinimu ir atsižvelgiant į tai, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2019-09-19, ieškovo reikalavimas priteisti 1 014,52 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019-09-25 iki 2020-04-30, t. y. po ginčo sutarties nutraukimo, netenkinamas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 317,90 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pagrindinę skolą už laikotarpį nuo 2019-11-02 iki 2020-04-30 taikant 0,05 proc. delspinigių normą. Įvertinus, kad iš esmės atsakovė pažeidė sutartį ir laiku negrąžino suteikto kredito, remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistini 1 317,90 Eur delspinigiai.
Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-509/2010).
Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios, gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).
Ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,60 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo 14 643,31 Eur skolos nuo 2020-04-30 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl 11,60 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų, lygių mokėjimo palūkanų dydžiui, turi būti taikomos ne 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 11,60 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos, todėl ieškovo prašymas priteisti 11,60 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pagrindinės skolos sumos (14 643,31 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, o prašymas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo – atmetamas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 390 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 94,15 procentus ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 367,19 Eur (390 Eur x 94,15 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 14 643,31 Eur (keturiolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 31 ct) skolos, 356,59 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 59 ct) palūkanų, 1 317,90 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniolika eurų 90 ct) delspinigių, 11,60 procentų dydžio metinių palūkanų už pagrindinę skolą (14 643,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 367,19 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.