Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-490-851/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-09-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-19
Bylos Nr.
1-490-851/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01741-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Kaltinamasis
V. I.
Nukentėjusysis
A. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-490-851/2010(Proceso Nr. 1-10-1-01741-2010-9)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant prokurorui S. J.,kaltinamajam V. I.,gynėjai advokatei V. M., J. K.,nukentėjusiajai A. B.,nukentėjusiosios įstatyminiam atstovui A. B.,nukentėjusiosios atstovui advokatui N. A.,civilinio atsakovo atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V.I., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. I. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata :

Jis 2010 m. lapkričio 24 d. apie 19.33 val. vairuodamas automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dūkštų gatve nuo Buivydiškių gatvės, Vilniuje, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Dūkštų g. pastatu Nr. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į perėją ir partrenkė jo važiavimo kryptimi iš kairės į dešinę pusę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją A. B., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. I. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad jis išvažiavo iš Buivydiškių g. link Dūkštų g. Buvo apie 20 val. Važiavo 40 km/h greičiu, buvo ženklas, kad yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, jis pristabdė. Kai liko 5 m, pastebėjo nukentėjusiąją ir ją automobiliu nespėjęs sustabdyti kliudė. Jis išlipo iš automobilio, paklausė, ar gyva. Jis skambino greitajai, bet nepavyko. Liudytojai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Pėsčioji ėjo iš kairės į dešinę. Gatvėje apšvietimas buvo, bet prastas.

Teisme apklausta nukentėjusioji A. B. nurodė, jog įvykio dieną apie 19.30 val. ėjo namo, lauke lynojo. Perėjo pusę kelio ir pajuto smūgį, toliau nieko neatsimena. Atsipeikėjo, jai padėjo žmonės, surinko daiktus ir ją išvežė į ligoninę. Įvykis buvo 2010-11-24, lynojo, tamsus paros metas. Įvykis buvo Dūkštų g. Ji automobilio visai nematė, ėjo per perėją. Ji pajuto smūgį, automobilio nematė, stabdymo garso negirdėjo. Ji buvo praradusi sąmonę, atsibudus gulėjo ant žemės. Ją žmogus nuvedė prie šaligatvio.

Teisme apklaustas liudytojas S. B. nurodė, jog 2010-11-24 vakare važiavo Dūkštų g. ir pamatė, kaip automobilis numušė mergaitę. Jis privažiavo prie vietos. Buvo iškviesta policija, greitoji. Jis nuvažiavo, o paskui sugrįžo. Gatvėje tuo metu buvo apšvietimas, bet labai prastas. Matė siluetus, tiksliai, kaip numušė mergaitę, negali pasakyti.

Teisme apklaustas liudytojas A. L. nurodė, jog lapkričio 24 d. ėjo link Dūkštų g. Pastebėjo merginą, kuri kalbėjo telefonu, mergina buvo dar prieš perėją. Išgirdo smūgį, pamatė jau nublokštą merginą, puolė padėti, mergina pati atsikėlė, atsisėdo. Klausė, kaip jaučiasi, mergina skundėsi skausmais, iškvietė greitąją. Atvyko ir pareigūnai, po ko jis išvyko. Jis mano, kad mergina ėjo per perėją, vairuotojas buvo blaivus, pats prašė kviesti policiją. Salėje sėdinti mergina ta pati, kurią nubloškė vairuotojas. Mergina buvo tamsiai apsirengusi, ar ji turėjo atšvaitus, nepastebėjo. Po smūgio mergina svirduliavo, minėjo, kad skauda galvą, merginą pasodino ant šaligatvio.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 6323/10 (01) nurodyta, kad eismo įvykio metu V. I. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 18).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2080 nurodyta, kad 2010-11-24 21.05 val. atliekant V. I. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad V. I. yra blaivus (b.l. 19).

Specialisto išvadoje Nr. G 4548/10 (01) nurodyta, kad A. B. padaryta –dešinio žastikaulio chirurginio kaklelio lūžimas, dešinio kelio sumušimas ir nubrozdinimai bei hemartrozė, poodinė kraujosruva kairiame kelyje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 27-29).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto E. V. 2010-11-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010 m. lapkričio 24 d. apie 19.33 val. prie Dūkštų g. 8 pastato, Vilniuje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, V. I., vairuodamas automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė A. B., kuri paguldyta į Santariškių vaikų ligoninę, nustačius dešinio žastikaulio lūžį, dešinio kelio nubrozdinimą ir sumušimą, galvos sumušimą. (b.l. 2).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių PR 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio G. B. 2010-11-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010-11-24 apie 19.46 val. gavo pranešimą, kad Dūkštų g. 8, Vilniuje, pertrenktas pėstysis. Apie 19.50 val. atvažiavus į vietą, rado gatvėje už pėsčiųjų perėjos stovintį automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją V. I. ir ant kelio borto gulinčią A. B.. Ne užilgo atvažiavo GMP-53 brigada, kuri išvežė A. B. į Santariškių vaikų ligoninę. V. I. vietoje paaiškino, kad nepastebėjo pėsčiosios, einančios iš kairės pusės per nereguliuojamą pažymėtą pėsčiųjų perėją ir ją numušė. (b.l. 3).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad kaltinamojo automobiliui po eismo įvykio sudaužytas priekinis bamperis, išdaužtas priekinis stiklas dešinėje pusėje, įlenktas variklio dangtis, sulaužytos radiatoriaus grotelės. (b.l. 8, 12 )

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. I., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, o būtent Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta A. B. sveikata. Jo kaltę visiškai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo veiksmai sukeliant eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta A. B. sveikata kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, todėl V. I. skirtina bauda.

A. B. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 25000 Lt dydžio neturinei žalai bei 3500 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kadangi dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji turėjo 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ( b.l. 91 ), jos turi būti atlygintos kaltinamojo, todėl iš V. I. priteistina A. B. 3500 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. A. B. 25000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti motyvuoja tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė kūno sužalojimus, ilgą laiką negalėjo normaliai judėti, atlikti įprastų sveikam žmogui judesių, taip pat ilgą laiką negalėjo lankyti mokymosi įstaigos, teko iškęsti fizinį skausmą, baimės jausmą, vidinę depresiją, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę dėl ateities, pablogėjo mokymosi rezultatai, buvo patirti didžiuliai nepatogumai, sutiko miegas, iki šiol jaučiamas skausmas, kamuoja niūrios mintys dėl patirto šoko. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl V. I. neatsargių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, jai sukeltas fizinis skausmas, dėl ko nukentėjusiajai buvo imobilizuota torakobrachijiniu gipso tvarsčiu dešinė ranka, susiformavus dešinio kelio sąnario hemartrozei išpunktuota 50 ml kraujo, koja imobilizuota gipso longete, skirti analgetikai, lovos režimas. Neabejotina, kad po įvykio nukentėjusiajai išliko liekamieji reiškiniai, nukentėjusioji jaučia skausmą, nepatogumus. Tačiau duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai po traumos sveikatos būklė pablogėjo, atsirado kiti reiškiniai, byloje nėra. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis yra bedarbis, savo pajamų neturi. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 8000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo V. I. transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti žalą. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimali suma neturtinei žalai atlyginti yra 8632,00 Lt. Remiantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, AAS „Gjensidige Baltic“ teisingai A. B. nustatė 1400 lt dydžio draudimo išmoką dėl neturtinės žalos. Dėl to minėta suma priteistina A. B. iš AAS „Gjensidige Baltic“, o likusi neturtinės žalos dalis - 6600 lt. priteistina iš kaltinamojo V. I..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 10 MGL ( 1300 lt. ) dydžio baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš V. I. 3500 Lt A. B. naudai proceso išlaidoms atlyginti.

A. B. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti jai iš AAS „Gjensidige Baltic“ 1400 lt, o iš V. I. – 6600 lt. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėja Aiva Survilienė