- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-1256-312-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01741-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- V. I.
- Advokatai
- Nerijas Andrusevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.3.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1256/2011
Teisėja Aiva Survilienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01741-2010-9
2011 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. (V. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt bauda.
Iš V. I. A. B. naudai priteista 3500,00 Lt proceso išlaidoms atlyginti.
A. B. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies. Nukentėjusiajai iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteista 1400,00 Lt, o iš V. I. 6600,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. I. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 24 d., apie 19.33 val., vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniuje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo Buivydiškių gatvės pusės, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) g. 8-uoju pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į perėją ir partrenkė jo važiavimo kryptimi iš kairės į dešinę pusę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją A. B., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinio nukentėjusiosios patirtus sužalojimus bei dėl jų kilusius nepatogumus. Taip pat neįvertino to, kad jokiais įrodymais nepagrįsti nukentėjusiosios teiginiai dėl psichologinių pasekmių bei depresijos.
Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str.2 d.).
Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosios A. B. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo V. I. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo skirti analgetikai, nustatytas lovos režimas. Be jokios abejonės, A. B. dėl padarytų sužalojimų negalėjo normaliai judėti, atlikti įprastų sveikam žmogui judesių, kurį laiką negalėjo lankyti mokyklos. Taip pat nekyla jokių abejonių, kad dėl autoįvykio sukeltų sužalojimų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo turtinę padėtį, kuri nustatinėjant neturtinės žalos dydį nėra lemiamas kriterijus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teistas tinkamai nustatė nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką, t. y. ją įvertino aštuoniais tūkstančiais litų. Priteistos neturtinės žalos dydis neišsiskiria iš panašaus pobūdžio bylose priteistinų sumų, skirtų atlyginti padarytai neturtinei žalai.
Visgi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 6600,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš nuteistojo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, vadovaudamasis CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, nustato galutinį atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiajai buvo padaryta 8000,00 Lt dydžio neturtinė žala. Ši žala turi būti atlyginta. Tuo pačiu, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, teismas privalo nustatyti, kokiomis apimtimis draudikas ir draudėjas turi atlyginti būtent šį (teismo nustatytą) neturtinės žalos dydį. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog draudikas nustatė mažesnį nei teismas neturtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. (Baudžiamoji byla Nr. 2K-207/2009) Pagal įvykio metu galiojusį minėtą įstatymą draudikas privalo atlyginti neturtinę žalą, neviršijančią 2500 eurų, t. y. didesnę sumą nei 8000,00 Lt. Tokiu būdu, visą nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą turi atlyginti draudikas, kadangi priteista suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos maksimalios išmokos ribos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, priteisinant iš AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiosios A. B. naudai 8000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi, draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Nagrinėjamu atveju, visą padarytą neturtinę žalą privalo atlyginti draudikas, todėl iš V. I. jokia pinigų suma neturtinės žalos atlyginimui nėra priteistina.
Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. I. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai A. B. neturtinei žalai atlyginti iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteista 1400,00 Lt, o iš V. I. 6600,00 Lt pakeisti:
Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiosios A. B. naudai 8000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.