Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-05-13 · Byla Nr. 2T-61/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-13
Bylos Nr.
2T-61/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė
Pareiškėjas
Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės
Ieškovas
Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės
Atsakovas
Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp
Advokatai
Jonas Masiokas, Vilis Bernatonis
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-67/2007Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Jonui Masiokui,atsakovo atstovui advokatui Viliui Bernatoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 415/56-03 ir Nr. 416/57-03, 2005 m. sausio 3 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 431/06-04 ir Nr. 432/07-04 pagal ieškovo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ ieškinius atsakovui Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp. dėl skolų grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 415/56-03 nutarė priteisti Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 735 711,59 JAV dolerių pagrindinės skolos, 219 905,78 JAV dolerių netesybų, bei arbitražo rinkliavai grąžinti - 10 336,79 JAV dolerių bei 2 870,35 EUR, iš viso 965 954,20 JAV dolerių ir 2 870,35 eurų.

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 416/57-03 nutarė priteisti Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 9 581 369,26 JAV dolerių pagrindinės skolos, 2 700 143,4 JAV dolerių netesybų, 35 127,03 JAV dolerių ir 7 881,90 EUR arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 12 316 639,69 JAV dolerius ir 7 881,90 eurų.

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2005 m. sausio 3 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 431/06-04 nutarė priteisti Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 661 736,07 JAV dolerių pagrindinės skolos, 169 360,26 JAV dolerių baudos sankcijų ir 11 574,24 JAV dolerių bei 2 396,83 EUR arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 842 670,57 JAV dolerių ir 2 396,83 eurų.

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2005 m. sausio 3 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 432/07-04 nutarė priteisti Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 1 612 662,02 JAV dolerių pagrindinės skolos, 413 116,96 JAV dolerių baudos sankcijų, 15 856,83 JAV dolerių ir 3 252,50 EUR arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 2 041 635,81 JAV dolerius ir 2 252,50 eurų.

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir įvykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 415/56-03 ir Nr. 416/57-03, 2005 m. sausio 3 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 431/06-04 ir Nr. 432/07-04.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimų pripažinimo atsakovo Westintorg Corp. atstovas prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimus. Tokį savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Sutarčių, dėl kurių vykdymo kilo ginčas, dėl kurio buvo priimti prašomi pripažinti arbitražo sprendimai, 11 punkte įtvirtinta nuostata dėl ginčų sprendimo arbitraže negalioja ir nesukuria atsakovui jokių pareigų, nes ji netinkamai suformuluota: joje nurodyta neegzistuojanti arbitražo institucija ,,Baltarusijos Respublikos Prekybos – Pramonės Rūmų tarptautinio Arbitražo teismas“, nors Minske yra tik ,,Tarptautinis arbitražo teismas Prie Baltarusijos Prekybos – Pramonės Rūmų“, todėl ši institucija negalėjo nagrinėti ginčo.

2. Sutarčių nuoroda į arbitražo procesui taikytiną 1980 m. balandžio 11 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių“ neįgyvendinama, nes procesas negalėjo vykti pagal Konvencijos nustatytą procedūrą, kadangi Konvencija procedūrų nenustato ir todėl arbitražinė išlyga negalėjo būti įgyvendinta ir negalioja pagal Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalį (Konvencijos V. str. 1 d. a) p.).

3. Arbitražo sprendimai buvo priimti dėl ginčo, kurio nenumato arbitražiniai susitarimai: į ginčą buvo įtrauktas trečiasis asmuo ,,BNP Paribas“, nors šalys dėl to nedavė sutikimų ir Arbitražo teismo reglamentas nei Baltarusijos Respublikos įstatymas ,,Dėl komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo“ nenumato arbitražo teisės be rašytinio abiejų ginčo šalių sutikimo įtraukti asmenį dalyvauti arbitražo byloje. Trečiojo asmens įtraukimas į bylą sukėlė esminį neigiamą poveikį atsakovo procesinėms teisėms, nes, remiantis tariamai nustatytomis ,,BNP Paribas“ teisėmis, Arbitražo tribunolas atsisakė nagrinėti atsakovo priešieškinius, padaręs išvadą, kad atsakovas perleido visas iš sutarčių kylančias savo teises ir pareigas trečiajam asmeniui. Arbitražo teismas sprendė atsakovo ir ,,BNP Paribas“ ginčą, nors tokios teisės neturėjo, taip viršijo savo kompetenciją (Konvencijos V str. 1 d. c) p.).

4. Atsisakydamas nagrinėti atsakovo priešieškinius dėl procesinių priežasčių, teismas pažeidė atsakovo teisės būti išklausytam principą, taip pat pažeidė sąžiningo proceso principą (Niujorko konvencijos V str. 1 d. b) p.).

5. Arbitražas pažeidė sąžiningo proceso principą ir tuo, kad neužtikrino konfidencialumo principo, nes atsakovui nežinomu būdu apie procesą sužinojo ir trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ,,BNP Paribas“.

6. Arbitražo sprendimų pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai, nes šie sprendimai įteisina atsakovo piktnaudžiavimą teise bei prieštarauja šalių sutartyse pasirinktoms teisės normoms, nes pareiškėjas atmetė atsakovo pasiūlymus dėl įskaitymo, o arbitražas konstatavo, kad nei pagal vieną sutartį pareiškėjo reikalavimai nebuvo įskaityti. Arbitražas privalėjo vadovautis UNIDROIT principais, numatančiais įskaitymo teisės taikymo galimybę. Teismas, ignoruodamas šalių pasirinktas taikytinas tarptautinės teisės normas bei visuotinai pripažintus sąžiningumo ir protingumo principus, atsisakė taikyti įskaitymą numatančias UNIDROIT normas, taikydamas laisvosios rinkos principams prieštaraujančias bei investuotojus diskriminuojančias Baltarusijos Respublikos normas. Arbitražo sprendimas nesivadovauti įskaitymo instituto principais bei vadovautis Baltarusijos Respublikos teise įtvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimą teise (Konvencijos V str. 2 d. b) p.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Kaip jau minėta Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir įvykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 415/56-03 ir Nr. 416/57-03, 2005 m. sausio 3 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 431/06-04 ir Nr. 432/07-04.

Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija). Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio pirmąją dalį arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos 5 straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas arbitražo teismų sprendimų pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, yra tik procesinio pobūdžio ir todėl negalima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai išaiškino ir (ar) įvertino bylos faktus ar panašiai.

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje numatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta kai to prašo kita pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą apie toliau tame pačiame straipsnyje ir toje pačioje dalyje nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindus atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies prasme, net ir atsakovui (skolininkui) įrodžius bent vieną iš čia išvardintų pagrindų, teismas turi teisę, bet neprivalo atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą.

Kaip vieną iš nepripažinimo pagrindų atsakovas nurodo tarp šalių sudarytos sutarčių 11 straipsnio 11.2 punkto nuostatas, kurios, jo manymu, negali būti laikomos tinkamai suformuluota arbitražine išlyga, nes joje yra nurodyta neegzistuojanti arbitražo institucija. Sutarčių 11 straipsnyje nurodyto „Baltarusijos Respublikos Prekybos – Pramonės Rūmų Tarptautinio Arbitražo teismo“ apskritai nėra. Baltarusijos Respublikoje, Minske yra kita veikianti arbitražo institucija – „Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos Prekybos – Pramonės rūmų“.

Kolegija nesutinka su šiuo atsakovo argumentu, nes iš sutarčių 11.2 papunkčių matyti, kad šalys sudarydamos šias sutartis, susitarė, jog dėl šių kontraktų vykdymo, pakeitimo ar nutraukimo kilusius ginčus spręs trečiųjų teisme - arbitraže - ir arbitražine institucija pasirinko Baltarusijos Respublikoje esantį Tarptautinį arbitražo teismą, sudarytą ir veikiantį prie Baltarusijos Respublikos prekybos-pramonės rūmų. Būtent toks šalių susitarimas ir užfiksuotas kontraktų 11 punktuose ir šis Tarptautinis arbitražo teismas nagrinėjo ginčus bei priėmė prašomus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimus.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog arbitražo teismas taikė ne tas procesines ir procedūrines taisykles, nes susitarime šalys susitarė dėl procesui taikytinų 1980 m. balandžio 11 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, ši nuostata tereiškia, kad šalys sutarė, jog sprendžiant ginčus, bus taikomos Konvencijos normos, t.y. pasirinko taikytiną teisę. Tačiau negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad tokia nuostata reiškia, jog arbitražinis procesas turi vykti pagal minėtos Konvencijos nustatytą procedūrą.

Atsakovas nurodo, kad Arbitražo teismas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė prašymą leisti dalyvauti procese pateikusį asmenį – „BNB Paribas“. Tačiau dėl šio asmens dalyvavimo procese nei pareiškėjas, nei atsakovas sutikimo nedavė. Nei Baltarusijos Respublikos įstatymas Respublikos įstatymas Dėl komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo nei Tarptautinio Arbitražo teismo prie Baltarusijos Prekybos – Pramonės rūmų reglamentas nenumato arbitražo teismo teisės be rašytinio abiejų ginčo šalių sutikimo įtraukti asmenį dalyvauti arbitražo byloje.

Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad į bylų nagrinėjimą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų buvo įtrauktas Šveicarijos bankas ,,BNP Paribas“, kurio prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu palaikė atsakovo Westintorg Corp. atstovas. Byloje nėra duomenų, kad ,,BNP Paribas“ trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas rašytiniu šalių sutikimu ar susitarimu. Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalys neprieštaravo dėl trečiojo asmens įtraukimo, o atsakovas ir palaikė ,,BNP Paribas“ prašymą leisti dalyvauti byloje, vien formalaus rašytinio sutikimo, jeigu jis ir būtinas pagal Arbitražo teismo reglamentą arba Baltarusijos Respublikos įstatymą ,,Dėl komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo“, negali sukelti tokių pasekmių, kaip atsisakymas pripažinti arbitražo teismo sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad savo teiginio apie tai, jog pagal Arbitražo teismo reglamentą arba Baltarusijos Respublikos įstatymą ,,Dėl komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo“ trečiojo asmens įtraukimui į bylą yra būtinas rašytinis bylos šalių sutikimas, atsakovas bylos duomenimis nepagrindė. Be to, Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų pinigines sumas iš atsakovo Westintorg Corp. priteisė ieškovui įmonei „Belaja Rus“, o ne trečiajam asmeniui ,,BNP Paribas“, todėl, teisėjų kolegija negali sutikti ir su tuo atsakovo teiginiu, kad arbitražo teismas sprendė atsakovo ir ,,BNP Paribas“ ginčą ir taip viršijo savo kompetenciją.

Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog trečiojo asmens įtraukimas į bylą sukėlė esminį neigiamą poveikį jo procesinėms teisėms, nes šis veiksmas lėmė atsisakymą nagrinėti atsakovo priešieškinius, o atsisakydamas nagrinėti atsakovo priešieškinius, teismas pažeidė atsakovo teisės būti išklausytam principą. Iš bylos medžiagos matyti, kad arbitražo teismas priešieškinius priėmė ir juos nagrinėjo iš esmės, pasisakė dėl jų pagrįstumo ir priešieškinius atmetė kaip nepagrįstus. Tuo tarpu motyvai, dėl kurių arbitražo teismas atmetė atsakovo priešieškinius, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes, spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo. Dėl tos pačios priežasties negalima sutikti ir su atsakovo teiginiu, kad teismas pažeidė atsakovo teisės būti išklausytam principą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas savo teisę būti išklausytam gali įgyvendinti ne tik pareikšdamas priešieškinį, bet ir teikdamas paaiškinimus, atsiliepimus į pareikštą ieškinį, dalyvaudamas procese. Iš arbitražo sprendimų nuorašų matyti, kad atsakovo atstovai dalyvavo bylos nagrinėjime, išreiškė savo poziciją dėl pareikštųjų ieškinių, ir, kaip jau minėta, teikė priešieškinius, kuriuos arbitražo teismas nagrinėjo iš esmės. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas atsakovo teisės būti išklausytam principas ir tuo pačiu, kaip tai teigia atsakovas, sąžiningo proceso principas.

Kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad arbitražas viršijo savo kompetenciją savo sprendimais išspręsdamas atsakovo ir „BNP Paribas“ ginčą, sprendimo priėmimo metu nebuvusį arbitražinio susitarimo dalyku. Kaip jau minėta, atsakovas iš esmės palaikė ,,BNP Paribas“ prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, o pastarasis dalyvavo byloje atsakovo pusėje, teismas iš atsakovo priteisė sumas ieškovui, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys dėl teismo kompetencijos peržengimo.

Atsakovas taip pat nurodo, kad Arbitražo teismas įtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu „BNP Paribas“ pažeidė sąžiningo proceso principą, nes neužtikrino konfidencialumo principo įgyvendinimo. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo atsakovo teiginiu sutikti negali, nes kaip jau buvo minėta, trečiuoju asmeniu „BNP Paribas“ buvo įtrauktas atsakovo atstovo sutikimu ir dalyvavo atsakovo pusėje.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovo prašomų pripažinti ir leisti vykdyti sprendimų vykdymas ir pripažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai (Niujorko konvencijos V str. 2 d. (b) p, Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 2 d. 2 p.), nes priimant šiuos sprendimus buvo pažeistas sąžiningumo principas.

Sprendžiant šį klausimą, pirmiausia turi būti aiškinamasi sąvoka ,,viešoji tvarka“. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sąvoka ,,viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006, 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004). Taigi, atsižvelgiant į Niujorko konvencijos tarptautinį pobūdį ir tikslus, konvencijoje vartojama sąvoka ,,viešoji tvarka“ turi būti aiškinama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka ir apimti tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Tokiais viešosios tvarkos pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, jog užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažintiems tarptautiniu lygiu, arbitražo sprendimas įpareigoja šalis pažeisti imperatyvias teisės normas ar nevykdyti teismo sprendimo, arbitražo sprendimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu, pažeisti sąžiningo proceso principai ir pan.

Atsakovas nurodo, kad sprendimų pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai, nes sprendimai įteisina atsakovo piktnaudžiavimą teise bei prieštarauja šalių sutartyse pasirinktoms teisės normoms, kadangi pareiškėjas atmetė atsakovo pasiūlymus dėl įskaitymo, o arbitražas konstatavo, kad nei pagal vieną sutartį pareiškėjo reikalavimai nebuvo įskaityti. Atsakovas taip pat teigia, kad arbitražo teismas, ignoruodamas šalių pasirinktas taikytinas tarptautinės teisės normas, bei visuotinai pripažintus sąžiningumo ir protingumo principus, atsisakė taikyti įskaitymą numatančias UNIDROIT normas, taikydamas laisvosios rinkos principams prieštaraujančias bei investuotojus diskriminuojančias Baltarusijos Respublikos normas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Arbitražo teismas pasisakė dėl įskaitymų. Teismas nagrinėjo rašytinius įrodymus, susijusius su įskaitymo faktu ir padarė išvadą, kad atsakovo Westintorg Corp laiškai ieškovui dėl įskaitymo nėra vienašalis pareiškimas dėl įskaitos bei konstatavo, kad ieškovo piniginiai reikalavimai pagal kontraktus įskaita padengti nebuvo. Arbitražas taikė imperatyvias Baltarusijos įstatymų normas, kurios draudžia daryti priešpriešinio reikalavimo įskaitymus. Šios normos Baltarusijoje egzistuoja ir dabar.

Atsakovas taip pat nurodo, kad Arbitražo teismas konstatavo nepagrįstai atsakovo civilinę atsakomybę be kaltės, priteisė per dideles baudas ir neprotingai dideles palūkanas. Tačiau šie klausimai yra susiję su bylos esme, kurių Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas sprendimų pripažinimo klausimą nagrinėti negali.

Kolegijos nuomone, didelių delspinigių priteisimo negalima laikyti viešosios tvarkos pažeidimu, nes dėl tokio delspinigių dydžio šalys buvo susitarę tarpusavio sutartyse. Be to, atsakovas galėjo šį dydį ginčyti pagal Baltarusijos teisę.

Tarptautinio arbitražo teismo sprendimai priimti nagrinėjus šalių ginčą dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo. Toks ginčo objektas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Todėl nėra ir Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte numatyto pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimus.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, numatytų 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnyje, o taip pat Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje ieškovo prašyme nurodytus Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų sprendimus, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 ir 814 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 415/56-03, 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 416/57-03, 2005 m. sausio 3 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 431/06-04 ir 2005 m. sausio 3 d. Nr. 432/07-04 pagal ieškovo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ ieškinius atsakovui Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp. dėl skolų grąžinimo.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Marytė MitkuvienėGintaras PečiulisVincas Verseckas