Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2010-10-14 · Civilinė byla Nr. 2A-538-123/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-14
Bylos Nr.
2A-538-123/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
UAB „Trevena“
Atsakovas
Ž. V.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Olegas Drobitkas, Algimantas Jucys
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-538-123/2010

Teisėjas E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorijos

121.21.; 42.4.; 35.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

2010 m. spalio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovės UAB „Trevena“ atstovui Kaziui Kraynui, ieškovės atstovui advokatui Olegui Drobitkai (Oleg Drobitko), atsakovės Ž. V. atstovui advokatui Algimantui Juciui, viešame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Trevena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Trevena“ ieškinį atsakovei Ž. V., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl avanso grąžinimo ir atsakovės Ž. V. priešieškinį UAB „Trevena“, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl baudos ir delspinigių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės negrąžintą 30 000 litų avansą, sumokėtą 2003-11-28 preliminariosios sutarties pasirašymo metu; pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalies normas – 7 125 Lt dydžio metines palūkanas; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiškos prievolės įvykdymo, 1 113,75 Lt žyminio mokesčio ir 2 380 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 30 000 Lt baudą, ją įskaitant į ieškovo pradinį ieškinio reikalavimą dėl 30 000 Lt avanso grąžinimo; 5 proc. metinių palūkanų nuo atsakovei pagal sutartį nesumokėtos 240 000 Lt sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; sutartinius 18 000 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas: 1 440 žyminio mokesčio ir 2 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti; taip pat teismo prašė panaikinti jos turtui teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – iš UAB „Trevena“ priteisė 30 000 Lt baudos ir 2 150 Lt bylinėjimosi išlaidų Ž. V. bei įskaitė priteistą iš UAB „Trevena“ 30 000 Lt baudą į Ž. V. 2003-11-28 preliminariosios sutarties dėl daikto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu gautąjį 30 000 Lt avansą; iš UAB „Trevena“ priteisė 12 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodo, jog 2004-04-28 pasibaigė prievolė pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl 2,8600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė iki šios datos įvykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus sudarant preliminariąją sutartį, t. y. iki 2004-04-28 panaikino visus žemės sklypui taikytus apribojimus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas 2004-04-28 nebuvo įvykdęs preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – savo lėšomis atlikti anksčiau nurodyto žemės sklypo matavimus, paruošti ir atlikti detalųjį planą, pakeisti žemės naudojimo tikslinę paskirtį į komercinę – smulkių objektų statybai, vienas iš kurių – degalinės statyba, ir dėl šios priežasties pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Teismas vertino tai, kad šis sandoris nebuvo sutartu laiku įvykdytas bei žymiai pasikeitus valstybės ekonominei padėčiai, įstatymams, šalių sandoris nebesukurtų iki tol buvusių santykių ir nebeatitiktų sutarties šalių tikrųjų lūkesčių bei ketinimų, todėl darė išvadą, jog abi šalys patyrė nuostolius. Dėl šios priežasties ir dėl abiejų šalių nepakankamo bendradarbiavimo ir rūpestingumo tinkamai sureguliuoti savo santykius, surašyti naujus susitarimus, terminų pratęsimus, pirmosios instancijos teismas nepriteisė palūkanų ir netesybų (delspinigių).

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovės priešieškinį ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 30 000 Lt avansą, sumokėtą 2003-11-28 sutarties pasirašymo metu, 7 125 Lt dydžio metines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl tos priežasties, kad pirkėjas įsipareigojęs sutvarkyti reikiamus dokumentus, pervertino savo galimybes ir jų neužbaigė. Ieškovė nurodo, jog išnaudojo visus jai prieinamus būdus siekdama įvykdyti preliminariąją sutartį ir preliminariąja sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti ne dėl ieškovės netinkamų veiksmų ar neveikimo, o dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kuri neleido ieškovei rengti žemės sklypo detalaus plano ir keisti sklypo tikslinę paskirtį, veiksmų. Nurodo, kad atsakovė nepateikė ieškovei duomenų apie arešto žemės sklypui panaikinimą ir net neketino pasirašyti pagrindinės sutarties. Ieškovė nežinojo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ketino išpirkti šį sklypą visuomenės poreikiams tenkinti, o atsakovei tai buvo žinoma sudarant preliminariąją sutartį. Ieškovė teigia, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta per nustatyta terminą, tai jokių prievolių tarp šalių neatsirado, o atsakovė savavališkai pasiliko sau jai sumokėtą 30 000 Lt avansą, tai traktuotina kaip atsakovės nepagrįstas praturtėjimas ieškovės sąskaita. Ieškovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės naudai priteisė 30 000 Lt baudą, nes teismas nenustatė nei atsakovei padarytų nuostolių fakto, nei nuostolių dydžio, nei ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, nei kuo pasireiškė ieškovės nesąžiningumas. Taip pat ieškovė ginčija, jog nepažeidė bendradarbiavimo pareigos, o pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose buvo netinkamai fiksuojami šalių parodymai ir paaiškinimai.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė paaiškinimus dėl apeliacinio skundo ir nurodo, jog ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir prašo jo netenkinti. Atsakovė nurodo, jog savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį ji įvykdė tinkamai, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę. Atsakovė nurodo, jog dar 2003-09-22 su ieškove sudarė Ketinimų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parengti ir suderinti detalųjį žemės sklypo planą tikslinei paskirčiai pakeisti ir prisiėmė septynių mėnesių terminą. Šiems įsipareigojimams įvykdyti atsakovė ieškovei išdavė įgaliojimus. Ieškovė, neįvykdžiusi prisiimtų įsipareigojimų, neturi teisinio pagrindo reikalauti susigrąžinti išduoto avanso. Nurodo, jog toks teisinis pagrindas atsirastų tik tada, kai ieškovė sumokėtų baudą ir atsakovės patirtus nuostolius. Taip pat nurodo, jog ieškovės teiginys, kad atsakovė nesąžiningai praturtėjo, yra be pagrindo, kadangi avansas buvo išduotas sutarties pagrindu, savo įsipareigojimus atsakovė įvykdė, o pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovė patyrė nuostolius ir neturi pagrindo grąžinti sumokėtą avansą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė su atsakove 2003-11-28 notarine preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė (t. 1, b. l. 8–10), jog 2,8600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), bus perkamas–parduotas už 270 000 Lt bei atsakovei būsimo pirkinio užtikrinimui ieškovė įdavė 30 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į perkamo objekto kainą (sutarties 3 p.). Likusius 240 000 Lt ieškovė numatė atsakovei sumokėti taip: 100 000 litų pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2004-04-28, o 140 000 litų – būsimasis pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo sumokėti iki 2004-06-01. Jeigu būsimasis pirkėjas (ieškovė) uždelstų sumokėti likusią pirkimo–pardavimo kainą, tai būsimasis pirkėjas (ieškovė) privalės sumokėti būsimajam pardavėjui (atsakovei) po 100 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą sumokėti pinigus dieną (sutarties 2.1.2 punktas).

Byloje nėra duomenų, jog pardavėjas (atsakovė) būtų pranešęs ar raginęs pirkėją (ieškovę) sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat nėra rašytinių įrodymų apie sutarties terminų pratęsimą ar priminimą, jog preliminariojoje sutartyje abiejų susitartas terminas sudaryti preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė (Civilinio kodekso 6.71, 6.72 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Atsakovė iki 2004-04-28 žemės sklypui panaikino visus prieš tai taikytus apribojimus (t. 1, b. l. 40–42) ir taip įvykdė preliminariosios sutarties 4.2. punkte numatytus įsipareigojimus. Ieškovė iki 2004-04-28 savo įsipareigojimų pagal preliminariosios sutarties 5.1. punktą, t. y. savo lėšomis, atlikti anksčiau nurodyto žemės sklypo matavimus, paruošti ir atlikti detalųjį planą, pakeisti žemės naudojimo tikslinę paskirtį į komercinę – smulkių objektų statybai, vienas iš kurių – degalinės statyba, neįvykdė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė išvadą, jog ieškovė 2004-04-28 nebuvo įvykdžiusi preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir dėl šios priežasties pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Teismas vertino tai, kad šis sandoris nebuvo sutartu laiku įvykdytas bei žymiai pasikeitus valstybinei ekonominei padėčiai, įstatymams, šalių sandoris nebesukurtų iki tol buvusių santykių ir nebeatitiktų sutarties šalių tikrųjų lūkesčių bei ketinimų, todėl darė išvadą, jog abi šalys patyrė nuostolius. Dėl šios priežasties ir dėl abiejų šalių nepakankamo bendradarbiavimo ir rūpestingumo tinkamai sureguliuoti savo santykius, surašyti naujus susitarimus, terminų pratęsimus, pirmosios instancijos teismas nepriteisė palūkanų ir netesybų (delspinigių). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai ieškinį atmetė ir tenkino priešieškinį iš dalies.

LR CK 6.165 str. reglamentuojama preliminarioji sutartis, t. y. šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, t. y. šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma.

Būtini preliminariosios sutarties elementai – suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, tai yra įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d., 1.73 str. 1 d. 7 p.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl 2,8600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini)., pirkimo, numatant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą iki 2004-04-28. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2004-04-28 panaikinti šiam sklypui areštą, o ieškovė iki šios datos įsipareigojo savo lėšomis atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, paruošti ir atlikti detalųjį planą, pakeisti žemės naudojimo tikslinę paskirtį komercinę – smulkių objektų statybai, vienas iš kurių – degalinės statyba. Nagrinėjamu atveju lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, sudarant preliminariąją sutartį, šalių veiksmai ir šių veiksmų tikslai. Atsakovė, sudarydama preliminariąją sutartį, buvo suinteresuota parduoti minėtą žemės sklypą šioje sutartyje numatytomis aplinkybėmis. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovė buvo suinteresuota įsigyti 2,8600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), smulkių objektų statybai, vienas iš kurių – degalinės statyba. Tai numatyta ir preliminariojoje sutartyje bei šiam tikslui pasiekti ieškovė ėmėsi konkrečių veiksmų: kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrių, gavus neigiamą atsakymą pateikė skundą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kuris nebuvo patenkintas (t. 1, b. l. 104–113). Iš šių veiksmų matyti, jog ieškovė negalėjo įvykdyti 2003-11-28 preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir įgyvendinti savo tikslą – įsigyti žemės sklypą smulkių objektų statybai, vienas iš kurių – degalinės statyba.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendime padarė išvadą, jog ieškovė, nors ir turėdama pakankamai komercinės praktikos, nebuvo pasiruošusi sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, taigi ieškovė pervertino savo galimybes. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse suformuotos sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias, sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties sąlygų esmės ir teisinės reikšmės, būtina atskleisti sutarties sąlygų turinį nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007). Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyvių kriterijų – protingumo ir sąžiningumo – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo.

Taikant pirmiau nurodytas sutarties sąlygų aiškinimo taisykles, nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog sudarant preliminariąją sutartį, ieškovės tikslas buvo ateityje sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį žemės sklypo, kurio paskirtis būtų smulkių objektų statyba, vienas iš kurių konkrečiai degalinės statyba. Šiam tikslui siekti ieškovės atstovui atsakovė suteikė įgaliojimus, kuriais įgalino atlikti minėto sklypo kadastrinius matavimus, paruošti ir atlikti detalųjį planą, keisti žemės sklypo naudojimo tikslinę paskirtį bei kitus veiksmus (t. 1, b. l. 44–45), ieškovės atstovas kreipėsi į valstybines institucijas su prašymais išduoti sąlygas detaliojo plano ruošimui ir žemės sklypo tikslinės paskirties keitimui. Taigi iš ieškovės veiksmų matyti, jog ji sąžiningai vykdė preliminariosios sutarties įsipareigojimus, tačiau sutartyje numatytai datai šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti ne dėl ieškovės netinkamų veiksmų ar neveikimo, o dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakymų ir jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės žemės sklypo detalusis planas gali būti rengiamas tik parengus pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos jūrų uosto detalųjį planą, be to, dalis atsakovės žemės sklypo gali būti paimta visuomenės poreikiams. Šios aplinkybės ieškovei nebuvo žinomos sudarant preliminariąją sutartį. Taigi darytina išvada, jog ieškovė sudarydama preliminariąją sutartį siekė įsigyti atsakovės žemės sklypą su pakeista tiksline žemės naudojimo paskirtimi, šią aplinkybę numatė ir pačios sutarties 5 punkte, prisiimdama įsipareigojimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 yra nurodžiusi, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. Taigi teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės visada priklauso nuo konkrečių individualios preliminariosios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų.

Kaip anksčiau nurodyta, ieškovė atliko veiksmus šiam tikslui pasiekti, tačiau šios sutarties 5 punkto ieškovė neįvykdė ne dėl savo kaltės. Priešingai, ieškovė dėjo pastangas įgyvendinti pagal preliminariąją sutartį prisiimtus įsipareigojimus, kreipdamasi į valstybines institucijas. Taigi ir pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis 2004-04-28 nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė nepažeidė savo prievolės ir jai nekyla atsakomybė atlyginti nuostolius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys susitarė dėl šioje sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis ir civilinės atsakomybės netesybų forma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Neįgyvendinus preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, civilinė atsakomybė šiuo atveju netaikoma ieškovei, kadangi nustatyta, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą 30 000 Lt avansą.

Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, tai yra pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje R. K. v. S. Š., J. Š., UAB „Helenos kolekcija“ ir kt., Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje J. P. v. G. J., V. J., Nr. 3K-3-124/2006). Taigi nesudarius pagrindinės sutarties bei nesant nė vienos iš šalių kaltės dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, avansu gauti pinigai laikytini be pagrindo gautais pinigais.

Teisėjų kolegijai nusprendus, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta šalims nepasiekus arba neįvertinus preliminariojoje sutartyje susitarimo dėl visų reikšmingų galutinės sutarties sąlygų, atsakovei išlieka pareiga grąžinti ieškovei sumokėtą 30 000 Lt avansą.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti 7 125 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004-04-29 iki 2009-02-23. Ieškovė motyvuoja, kad atsakovė privalo mokėti palūkanas, vadovaujantis CK 6.210 str.1 d., tačiau nagrinėjamu atveju, nenustačius nė vienos iš šalių kaltės dėl prievolės įvykdymo, ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas yra nepagrįstas ir todėl netenkinamas.

Priešieškinį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies nepagrįstai, kadangi neatsižvelgė į tikrąją šalių valią sudarant preliminariąją sutartį ir neteisingai vertino ieškovės veiksmus siekiant įgyvendinti preliminariosios sutarties 5 dalyje prisiimtus įsipareigojimus.

Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegijai patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš antrosios šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d. 98 str.). Ieškovei iš atsakovių priteistina 902 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 8), 902 Lt sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį (t. 1, b. l. 6) ir 3 888 Lt išlaidų advokato pagalbai (t. 1, b. l. 7; t. 2, b. l. 29).

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas dėl preliminariosios sutarties aiškinimo, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies – iš atsakovės Ž. V. ieškovės UAB „Trevena“ naudai priteistina 30 000 Lt sumokėto avanso bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

n u sprendė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą.

Ieškovės UAB „Trevena“ ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovės Ž. V. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Ž. V. ieškovei UAB „Trevena“ 30 000 Lt sumokėto avanso.

Priteisti iš atsakovės Ž. V. ieškovei UAB „Trevena“ 5 procentų metinių palūkanų nuo 2009-02-23.

Priteisti iš atsakovės Ž. V. ieškovei UAB „Trevena“ 902 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 902 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 3 888 Lt išlaidų advokato pagalbai.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Alvydas ŽerlauskasAlbina Pupeikienė