Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, teistas:

2006-06-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, skirtas 30 parų areštas;2007-01-22 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi skirta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, 2007-07-03 teismo nutartimi ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su skirta 2006-06-30 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė - 2 metai 3 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliko 2008-06-20;2010-03-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, 2010-07-02 teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas;2011-05-19 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo;2011-11-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmė subendrinta su 2011-05-19 nuosprendžiu skirta bausme, skirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliko 2014-01-10;2015-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis 64¹ straipsniu skirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo;2015-12-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu skirta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi ši bausmė subendrinta su skirta 2015-01-22 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, veikdamas tiesiogine tyčia, tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, po to, kai A. U. 2014-08-14 apie 22.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme jam savavališkai perdavė automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. Š., registruotą D. Š. vardu, bei jo prašymu 2014-08-15 įdėjo portale www.autogidas.lt skelbimą apie automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimą, jis (V. Š.) 2014-08-15 apie 13.00 val. prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nutylėdamas, jog automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijo neteisėtu būdu ir sąmoningai suklaidindamas, kad nebus problemų su minėto automobilio perrašymo jį įsigijusios M. B. vardu, sukeitė automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su M. B. priklausančiu automobiliu OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 434,43 eurų (1500 litų) vertės, taip apgaule šį įgydamas.

Motyvuojamoji dalis

Taip V. Š. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad įvykiai buvo 2014 m. rugpjūčio mėn. Jis dirbo su A. Š.. Pastarasis pareiškė, kad bus atsiskaityta iki galo, bet baigus darbus neatsiskaitė. Jis A. Š. buvo perspėjęs, kad jei šis neatsiskaitys – jam blogai baigsis, todėl taip ir pasielgė. Automobilis Passat, valstybinio numerio nepamena, priklausė Š. uošvei, tačiau juo faktiškai naudojosi Š.. Šiuo automobiliu jie važinėjo į darbą. Juo jis ir A. U. nuvežė A. Š. namo ir vakare grįžo namo patys. A. U. paskambino A. Š. ir pasakė, kad daugiau su juo nebedirbs, o mašiną paliko pas jį (V. Š.). Po kurio laiko paskambino A. Š. ir liepė grąžinti automobilį. Jis jam pasakė, kad automobilio negrąžins, kadangi šis su juo nepilnai atsiskaitė. Kitą dieną jis paprašė A. U., kad internetiniame puslapyje „autogidas“ įdėtų skelbimą dėl automobilio pardavimo arba keitimo į kitą. Po to jis sumainė automobilius su M. B., Passat jis iškeitė į jos Opel Vectrą. Jų sudarytoje sutartyje jis nurodė, kad automobilis priklauso jam, nors iš tiesų nepriklausė. Jis jai sakė, kad kai reiks automobilį perrašyti, tai viskas bus sutvarkyta, bet niekas nebuvo perrašyta. Piniginio skirtumo nebuvo mokama. Automobilį Opel Vectra jis pardavė už 600-800 Lt. Atsiprašo dėl savo veiksmų M. B., gailisi. Su civiliniu ieškiniu (217,22 €) sutinka, jei bus galimybė – dirbs pataisos namuose, grąžins dalimis.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Nukentėjusysis A. Š., apklaustas 2015-03-17 teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad pas jį dirbo A. U. ir V. Š.. Jis buvo jiems įsiskolinęs, gal po 500-600 litų kiekvienam. Sakė jiems, kad iš kitų darbų po truputį atidavinės tą skolą. Tą vakarą, apie 22-23 val., A. U. paskambino jam ir pasakė, kad daugiau nebedirbs, kad atidavė raktus V. Š.. Nukentėjusysis visą vakarą skambino Š., bet šis neatsiliepė. Tik kitą dieną jis atsiliepė ir pasakė, kad jis (nukentėjusysis) yra skolingas jam pinigų, todėl jis išėjo iš darbo ir jo mašiną pardavė. Tačiau jis būtų grąžinęs pinigus, automobilio pardavinėti nereikėjo. Tada jis nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Automobiliu „Volkswagen Passat“ jis leido važinėti U., palikdavo tą mašiną jam, kad iki namų nuvažiuotų ir iš ryto atvažiuotų jo paimti. Rakteliai, dokumentai buvo pas A. U.. Automobilio bagažinėje buvo darbo įrankiai, jie vėliau grąžinti. Žala jam atlyginta, tai padarė A. U.. Š. jis neleido naudotis automobiliu, leido tik U. (T. 2., b. l. 97-98).

Nukentėjusioji M. B., apklausta 2015-03-17 teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad 2014 m. vasaros gale, jos automobiliui „Opel Vektra“ pasibaigė techninės apžiūros galiojimas. Ji su vyru įdėjo į „Autogidas“ skelbimą dėl automobilio pardavimo, tačiau pamatė automobilį „Passat“. Parašė žinutę nurodytu numeriu, kuris buvo V. Š.. Šis perskambino, sutarė susitikti Naujojoje Vilnioje. Pas juos atvažiavo su Passatu dviese: A. U. ir V. Š.. Visos derybos vyko su Š., U. stovėjo prie mašinos, nuošalyje ir nesikišo. V. Š. žiūrėjo „Opel Vektra“, o jie žiūrėjo „Passat“. Visiems tiko. V. Š. turėjo pirkimo-pardavimo sutartį, joje buvo surašyti tik jo duomenys kaip pardavėjo. Vyras dar klausė, ar nebus bėdų su perrašymu, o Š. sakė, kad problemų nebus. Kai apsikeitė pirkimo-pardavimo lapais, vyras paėmė dokumentus ir pamatė, kad duomenys ne V. Š., o kažkokios moters. Tada ji dar kartą paskambino V. ir klausė, ar tikrai nebus bėdų. V. pasakė, kad gali būti, jog mašina jau nuimta nuo įskaitos. Ji su vyru nurimo, pastatė automobilį kieme, o „Opel Vektra“ išvažiavo. Su ta mašina nevažinėjo, nes Passat buvo netvarkingas. Po to Regitros puslapyje jie pamatė, kad mašina įregistruota ir jie negali jos užsirašyti savo vardu. Skambino V. Š. ir šis pasakė, kad tuoj susiskambins ir susitars, viskas bus gerai. Tačiau mašiną tebebuvo registruota. Po to V. Š. nebeatsiliepė į skambučius ar numetinėjo. Po to Regitros puslapyje pamatė, kad automobilis ieškomas. Tada jie kreipėsi į policiją. Dalis žalos, tai yra 750 Lt, jiems atlygino A. U.. Prašo likusią sumą priteisti iš V. Š. (T. 2., b. l. 98-100).

Liudytojas R. B., apklaustas 2015-03-17 teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad datos nepamena, 2014 metų vasarą. Jis internete „Autogidas“ ieškojo parduoti ar pakeisti mašiną. Atsirado variantas. Žmona ar jis paskambino ir susitarė dėl susitikimo. Susitiko aikštelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, apžiūrėjo mašinas, viskas buvo tvarkoje. Dar klausė Š., ar viskas tvarkoje, ar nebus problemų, į ką šis sakė, kad be problemų, kad reikia rašyti sutartį. Jie apsikeitė automobiliai: jų „Opel Vektra“ iškeitė į V. Š. „Passat“ universalą (T. 2., b. l. 100).

A. U., apklaustas kaltinamuoju 2015-03-17 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad po darbo nuvežė A. Š. namo, grįžo į miestą ir paklausė V. Š., ar šis lieka dirbti, nes jis išeina. A. Š. buvo jam skolingas už du mėnesius darbo iki 1000 Lt, žadėjo atiduoti, kai uždirbs iš kitų objektų ir bus pinigų. V. Š. pasakė, kad lieka dirbti, tad jis paliko jam automobilio raktelius ir pasakė, kad paduotų juos A. Š.. Išeidamas paskambino A. Š., pasakė, kad paliko mašiną V.. Namie dar paskambino V. Š. ir pasakė, kad jam skambino A. Š. ir pasakė, jog kažkoks žmogus atvažiuos pasiimti mašinos. Kitą dieną ar dar kitą paskambino V. ir paprašė įdėti automobilio „Passat“ skelbimą į internetą dėl pardavimo. Jis paklausė, ar A. Š. žino. V. Š. atsakė, kad susitarė, todėl jis ir įdėjo skelbimą. Nežinojo, kad A. Š. apie tai nieko nežino. Automobilis „Passat“ priklausė A. Š. uošvienei. Juo visi naudojosi darbo reikalais. Jam leido jį vairuoti A. Š., davė raktelius ir dokumentus. Įdėjus skelbimą po dienos ar kelių Š. paprašė nuvežti į Naująją Vilnią. Ten jis susikeitė mašinomis su M. B.. Jis pats (A. U.) niekur nedalyvavo, buvo nuošaliau. M. su vyru apžiūrėjo automobilį „Passat“, o V. apžiūrėjo automobilį „Opel“, ir tada įvyko keitimo procesas. Apsikeitus jis atsisėdo už automobilio „Opel“ vairo, bet ten nebuvo technikinės ar draudimo. Š. prašė nuvežti jį iki centro, ką jis ir padarė (T. 2., b. l. 95-97).

Prokuroro 2015-10-02 nutarimu baudžiamosios bylos dalis nutraukta, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. U. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir V. Š. dalyvavimą padarant BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 144-151).

Liudytojas A. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-06, parodė, kad kartu su V. Š. dirbo pas pažįstamą A. Š., kuris turėjo automobilį VW PASSAT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi A. Š. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tai pastarojo automobiliu vežiodavo A. Š. į darbą ir atgal. Pats A. Š. jam leido automobilį vairuoti bei pats perdavė automobilį su dokumentais. Kartais vežiodavo V. Š.. Vieną vakarą, po darbo, tikslios datos nepamena, trise grįžo prie A. Š. namų, adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. A. Š. paleido namo. Tuomet jis parvažiavo namo ir išlipęs iš automobilio VW PASSAT paliko A. Š., kuris irgi nuvažiavo namo. Prieš tai V. Š. pasakė, kad pas A. Š. nebedirbs, o kadangi V. Š. sakė, kad liks pas jį darbe, tai jam automobilį perdavė, kad jį grąžintų A. Š.. Apie tai informavo telefonu A. Š., kuris nepriekaištavo ir sakė, kad automobilį atvažiuos kažkas pasiimti. Kitą dieną, tikslios dienos nepamena, jam paskambino Vladimiras ir pasakė, kad automobilį VW PASSAT reikia parduoti arba sukeisti su kitu automobiliu, kokios markės, nenurodė. Dėl kokios priežasties jis automobilį norėjo parduoti, nežino, bet jam minėjo, jog viskas su A. Š. sutarta. Nieko blogo neįtardamas internete „AUTOGIDAS.LT“ įdėjo skelbimą ir nurodė V. kontaktus. Sumą įrašė 232-261 eurų. Kokios buvo V. Š. ir A. Š. susitarimo sąlygos, nežino ir nesidomėjo. Vėliau, berods tą pačią dieną, jam paskambino V., kuris pasakė, kad reikia susitikti su klientu dėl automobilio Naujojoje Vilniuje ir paprašė jį nuvežti. Sutiko. V. minėjo, kad automobilį jis keis į OPEL VECTRA. Kada atvažiavo, tikslaus laiko pasakyti negali. Prie (duomenys neskelbtini) gatvėje Vilniuje esančios parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje sustojo. Ten jų laukė klientė su OPEL VECTRA automobiliu ir savo vyru. Minėtą merginą atpažino, tai buvo Marika jo pažįstamo kaimynė. M. su vyru apžiūrėjo VW PASSAT ir sutiko keistis. Dėl apsikeitimo bendravo tik Vladimiras, jis į pokalbį nesikišo, jo negirdėjo. Sutikus M. keistis automobiliais, matė, kaip jie susikeitė automobiliais, jų dokumentais, rakteliais ir pirkimo-pardavimo sutartimis. Tuomet V. paprašytas sėdo už vairo „Opel Vectra“ ir nuvažiavo į Šanchajaus mikrorajoną prie kebabinės pastatyti automobilį. Vladimirui atidavė automobilio raktelius, dokumentai liko pas jį. Minėjo, kad „Opelį“ parduos į supirkimo punktą. Kokiu telefono numeriu jis skambino, pasakyti negali. Po kelių valandų atvažiavo kažkoks vaikinas, lengvojo modelio automobiliu, modelio nurodyti negali, apžiūrėjo Opelį ir sumokėjęs V., kiek, pasakyti negali, bei gavęs automobilio dokumentus jį pervarė į kitą vietą. Minėto vaikino atpažinti negalės, apibūdinti taip pat negali. Iš gautų pinigų jis nieko negavo. Jo kaltė tik ta, kad V. Š. padėjo parduoti automobilį, nors šis jį patikino, kad tai viskas daromas su automobilio savininko A. Š. leidimu. Negalvojo, kad daro kažką negerai, norėjo tik V. Š. padėti (T. 2, b.l. 159-161).

Liudytoja D. Š., apklausta 2014-08-16 ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilį VW PASSAT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pirko žentas A. Š., kuris tik paprašė automobilį užregistruoti savo vardu. Pats A. Š. automobilį remontavo ir prižiūrėjo, tad dėl automobilio jai žala nėra padaryta. Kiek matė, minėtu automobiliu A. Š. vežiojo su juo dirbantys asmenys. Apie automobilio dingimo aplinkybes nieko nežino ir nematė, nes tą dieną buvo darbe (T. 1, b.l. 22, 24).

Kaltinamasis V. Š. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino patikrinimo vietoje metu, duomenys fiksuoti 2014-08-27 protokole (T. 1., b. l. 106-107).

Liudytojas A. U. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino patikrinimo vietoje metu, duomenys fiksuoti 2014-08-25 protokole (T. 1, b.l. 74-75).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas savininkės D. Š. vardu (t. 1, b. l. 8).

Nukentėjusioji M. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų lentelę, draudimo polisą ir sutartį, automobilio raktelius. Šie daiktai buvo apžiūrėti, duomenys fiksuoti apžiūros protokoluose. Po apžiūros daiktai perduoti A. Š. (t. 1, b. l. 12-20, 21).

Kaltinamasis V. Š. 2014-08-28 pateikė automobilio VW PASSAT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvusius lietpaltį, kabelį, dažymo volelius, kibirą, suktuko galvutę, gulsčiuką, 3 vnt. glaistyklių, 2 vnt. diskelių, perforatoriaus kaltą, atsuktuvą. Daiktai apžiūrėti, duomenys fiksuoti 2014-11-05 protokole, po ko grąžinti A. Š. (T. 1, b. l. 31-41).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas savininkės M. B. vardu (t. 1, b. l. 44).

Šie duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais. Minėtų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Duomenų, keliančių abejonių dėl minėtų faktų, nenustatyta, tad teismas, remdamasis minėtais įrodymais ir detaliau jų neanalizuodamas, kaltinimo faktines aplinkybes pripažįsta įrodytomis.

Kaltinamasis V. Š. svetimą turtą užvaldė panaudodamas apgaulę – pateikdamas melagingą informaciją, užvaldyto turto vertė viršija 5 MGL sumą, veika baigta, asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to norėjo. Remiantis išdėstytu spręstina, kad nustatyti V. Š. veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų turtinį nusikaltimą, veika baigta, veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į konkrečią turto vertę, padarytos žalos dydį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. V. Š. veikos padarymo metu buvo 5 kartus teistas, tame tarpe ir už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu jis yra teistas 7 kartus. Jis taip pat baustas administracine tvarka. VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje gydytas 3 kartus, paskutinį kartą 2011-01-12 – 2011-01-14, diagnozė: adaptacijos sutrikimai. VšĮ Vilniaus psichikos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaiton neįrašytas (t. 1, b. l. 153, 154, 155). Vadovaujantis specialisto išvada Nr. 89TPK-560/2014 teismo psichiatrijos ekspertizę jam skirti netikslinga (t. 1, b. l. 150). Šiuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje.

Teismas, įvertinęs visumą minėtų reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina 1/3.

Kaltinamasis V. Š. buvo laikinai sulaikytas 2014-08-27 8.00 val. – 2014-08-28 10.20 val. (t. 1, b. l. 98, 114). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką V. Š. įvykdė iki jo atžvilgiu buvo priimti 2015-01-22 ir 2015-12-09 nuosprendžiai, tačiau pastarasis, kuriuo skirta bausmė buvo subendrinta su 2015-01-22 nuosprendžiu skirta bausme, šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tad bausmių subendrinimo klausimas šiuo metu šiuo nuosprendžiu nespręstinas.

V. Š. yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, tad šiuo metu jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – taikymas yra netikslingas. Ji naikintina ir iki bausmės vykdymo pradžios jam kardomoji priemonė neskirtina.

Nukentėjusioji M. B. byloje palaikė 217,22 € civilinį ieškinį žalai atlyginti. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Nurodyta žala padaryta jo nusikalstamų veiksmų pasėkoje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsniu, reiškiami reikalavimai yra tenkinami pilnai, žala priteistina iš kaltinamojo.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi išieškoti iš kaltinamojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 306,87 €. V. Š. gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo iniciatyva vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi. Šiuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje, nedirba, pajamų negauna. Įvertinus šias aplinkybes valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirta bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Įskaityti į bausmę V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-08-27 8.00 val. iki 2014-08-28 10.20 val. (2 paros).

V. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti ir iki bausmės vykdymo pradžios kitos kardomosios priemonės neskirti.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. Š. M. B. naudai – 217,22 € turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.