Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir 25 dienoms;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paskirtoji bausmė pakeista į areštą 90 parų;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme – areštu 22 paroms;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų,

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį subendrinta apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, bausmė, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bausmių apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; 2019 m. spalio 18 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2019 m. lapkričio 3 d., apie 03.20 val., viešoje vietoje, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 prom. girtumas) išsitraukė peilį ir atsisukęs į G. V. pradėjo jam grasinti žodžiais „aš tave užmušiu“, „aš tave papjausiu“, „nori tau išmušiu dantis“, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, D. G. 2019 m. lapkričio 3 d., apie 03.20 val., viešoje vietoje, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 prom. girtumas) išsitraukė peilį ir atsisukęs į G. V. pradėjo jam grasinti žodžiais „aš tave užmušiu“, „aš tave papjausiu“, „nori tau išmušiu dantis“, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip savo veiksmais grasino nužudyti G. V. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo neblaivus ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau grasinimo nužudyti nepripažįsta. Įvykio dieną buvo darbo biržoje, po to pradėjo išgėrinėti, laimėjo kazino pinigų ir užėjo į barą, kurio pavadinimo neprisimena. Tuo metu buvo prieš tris savaites išėjęs iš kalėjimo ir tą dieną pirmą kartą išgėrė. Tą vakarą buvo ne viename bare, išgėrė 6 bokalus alaus. Antrame bare buvo apie pusvalandį, ten nei vieno žmogaus nepažinojo. Kažkas prisėdo ir jis pasiūlė nemokamai porą bokalų alaus, bet asmuo atsisakė. Nelabai atsimena, kas vyko toliau. Su savimi turėjo peilį, kurį jam tą dieną padovanojo pažįstamas, tačiau juo grasinti negalėjo. Įvyko kažkoks kivirčas, gal nesusipratimas. Turėjo su savimi paleidimo iš pataisos įstaigos dokumentą, kurį rodė, nes nenorėjo bendrauti. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Atsiprašė nukentėjusiojo ir nurodė, kad gailisi, jei kažką blogo padarė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Ž. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK VTV MK 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Atsimena tokį įvykį, kad kažkas buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tikslaus laiko ir datos neatsimena, prašė vadovautis surašytu tarnybiniu pranešimu. Iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), yra baras, kuriame vyras grasina peiliu klientams. Atsimena, kad atvykus į įvykio vietą prie baro buvusi darbuotoja U. S. nurodė, kad peiliu grasinęs asmuo, kuris sėdi prie baro. Užėjus į barą, šį pastebėjo sėdinti atsirėmus į barą. Rankose peilis nebuvo matomas. Priėjus prie jo ir pareikalavus eiti kartu, šis pasakė, kad niekur neis, dėl ko, jį iškarto nutarė sulaikyti. Sulaikius asmenį, jam buvo atlikta dalinė apžiūra. Apžiūros metu, asmens vilkimų kelnių kairėje kišenėje rastas sudedamas peilis (1 t., b. l. 67-68).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vaizdo įrašo apžiūros protokolu nustatyta, jog matoma, kad vaizdas filmuojamas bare, kadangi matomas baro prekystalis, kasos aparatas, sustatytas įvairus alkoholis, už prekystalio sėdintys asmenys, kurie vartoja įvairius gėrimus. Prie baro sėdi vaikinas, iki 30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptas, su juodos spalvos striuke. Byloje turimais duomenis tai yra D. G., matosi, kad jis vartoja kažkokius gėrimus. Vaizdo įraše 24.00 sek., matosi, kaip prie baro atsistoja vaikinas, alkūnėmis atsiremia į prekystalį. Vaizdo įrašo 24.21 sek., matosi, kaip D. G. užkalbina šalia stovėjusį vaikiną. Vaizdo įrašo 26.00 sek., vaikinas pasitraukia nuo D. G. Vaizdo įraše matosi, kaip 26.25 sek., šalia baro sėdėjęs vaikinas su ilgais plaukais pasikviečia barmenę ir išeina iš vaizdo įrašo matomumo zonos. Vaizdo įraše matosi, kaip 27.15 sek., vaikinas ilgais plaukais ir mergina kuri stovėjo už baro grįžta į vaizdo stebėjimo kameros matomumo ribas. Vaizdo įraše 28.25 sek., matosi, kaip D. G. dešinę ranką laiko po baru, vaikinas trumpais plaukais nueina nuo jo, o vaikinas ilgais plaukais žiūri į jo dešinę ranką. Vaizdo įraše matosi, kaip 28.38 sek., vaikinas ilgais plaukais dešinės rankos rodomuoju pirštu parodo į D. G. ranką, kuri yra po baru. Vaizdo įrašo 28.55 sek., vaikinas ilgais išeina iš vaizdo įrašo matomumo ribos. Vaizdo įraše 29.12 sek., matosi, kaip D. G. pradeda kalbinti kitą vaikiną. Vaizdo įraše 29.57 sek., matosi, kaip D. G. kaire ranka pasiima mobiliojo ryšio telefoną ir jį prideda prie kairės pusės ausies ir vaizdo įrašo 30.31 sek., padeda mobiliojo ryšio telefoną ant baro prekystalio. Vaizdo įraše matosi, kaip prie baro barmenės prieina vaikinas, trumpais plaukais ir 31.36 sek., parodo barmenei mobiliojo ryšio telefoną. Prie baro prekystalio priėjo daugiau žmonių. Vaizdo įrašo 33.01 sek., matosi, kaip D. G. kairę ranką greitu mostu įkiša į striukės kišenę. Ką įdeda nesimato. Vaizdo įraše matosi, kaip 36.44 sek., D. G. atsistoja nuo baro kėdės ir pasisuka kūnu link vaikino prie kito stalo. Jie atsistoja vienas prieš kitą ir kalbasi. Vaizdo įraše matosi, kaip vaikinas ilgais plaukais 37.35 sek., kairės rankos mostu bando parodyti D. G., kad jis atsisėstų ant baro kėdės. Tačiau D. G. ir toliau kalbasi su šalia stovinčiu vaikinu. Vaizdo įraše 41.03 sek., matosi, kaip atvyksta policijos pareigūnai. Pareigūnas rankos mostu parodo į merginą stovinčią už baro, ir ji tuo pačiu metu linkteli galva. Pareigūnai bando sulaikinėti D. G. tačiau jis priešinasi ir pradeda stangrinti rankas. Pareigūnai sulaiko D. G. ir jį išsiveda (1 t., b. l. 30-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. G. su jam pareikštais įtarimais nesutiko ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d., vakare, vienas buvo mieste, nuėjo į vieną barą (adreso ir pavadinimo nežino), kur gėrė alkoholį – alų. Po išgerto alaus jis apsvaigo, todėl neatsimena, kas toliau vyko. Prisimena, kad nuėjo į kitą barą (nežino nei pavadinimo, nei adreso), kur dar gėrė alkoholinius gėrimus. Daugiau nieko neprisimena, nežino, ar su savimi turėjo peilį, neatsimena. Nežino, ar su kažkuo konfliktavo baruose (1 t., b. l. 166-168). Ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėje apklausoje apklaustas įtariamuoju D. G. atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 184-185).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Dėl D. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo D. G. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. jis patvirtino, kad buvo neblaivus ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau grasinimo nužudyti nepripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo darbo biržoje, po to pradėjo išgėrinėti, laimėjo kazino pinigų ir užėjo į barą, kurio pavadinimo neprisimena. Tuo metu buvo prieš tris savaites išėjęs iš kalėjimo ir tą dieną pirmą kartą išgėrė. Kažkas prisėdo ir jis pasiūlė nemokamai porą bokalų alaus, bet asmuo pradėjo sakyti: „ką tu čia man siūlai nemokai“, jis atsakė, kad iš draugiškumo. Nelabai atsimena, kas vyko toliau, nurodė, kad su savimi turėjo peilį, kurį jam tą dieną padovanojo pažįstamas, tačiau jis juo grasinti negalėjo. Įvyko kažkoks kivirčas, gal nesusipratimas, tačiau paaiškino, kad peiliu grasinti negalėtų. Paaiškino, kad jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad nekyla abejonių dėl to, jog D. G. 2019 m. lapkričio 3 d., apie 03.20 val., veikė viešoje vietoje, t. y. bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos įrodymai patvirtina, kad D. G. pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 prom. girtumas) išsitraukė peilį ir atsisukęs į G. V. pradėjo jam grasinti žodžiais „aš tave užmušiu“, „aš tave papjausiu“, „nori tau išmušiu dantis“, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Tokias faktines aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, tarp jų ir paties kaltinamojo D. G. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai. Pirmiausia pažymėtina, kad pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje iš esmės neneigė jo atliktų veiksmų, kurie nurodyti kaltinime, tačiau teigė, kad kažkoks kivirčas, gal nesusipratimas, tačiau teigė, kad peiliu grasinti negalėtų. Paaiškino, kad jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis, teigė ne viską atsimenantis.

Pastebėtina, kad nukentėjusysis G. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje įvykio aplinkybes išdėstė nuosekliau ir plačiau, iš esmės patvirtindamas dalį kaltinamojo nurodytų faktinių aplinkybių bei jas detalizuodamas. G. V. teigimu, bare, šalia jo, sėdėjo kaltinamasis, kuris norėjo bendrauti, matėsi, kad jis yra išgėręs. Kaltinamasis gėrė ne alų, o stipresnius gėrimus. Kaltinamasis jam siūlė atsigerti alkoholio, tačiau jis atsisakė, dėl to D. G. sureagavo nervingai. Kaltinamasis toliau sėdėjo prie barmenių, primygtinai prašė, kad su juo išgertų, demonstratyviai rodė popierių, kad jis ką tik išėjęs iš kalėjimo. Jam pasakė: „man tas pats iš kur tu, sėdėk ramiai ir pasidėk tą savo popierių.“ Žmogus suirzo, pradėjo kelti balsą, sakė, kad nori susidoroti, po stalu išsitraukė kažkokią geležtę. Nežino, ar ten buvo peilis. Bandė nuo jo nueiti, nes jis pradėjo lįsti prie visų. Kaltinamasis buvo labai suirzęs, niekas nebandė prie jo prieiti, nuraminti, nes jis išsitraukęs geležtę pradėjo ja mosuoti į šonus, kai kurie žmonės išbėgo į lauką, išsigando. Išsitraukęs geležtę jis murmėjo kažką panašaus į užmušimą. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis nukentėjusiojo G. V. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 22). Perskaičius šiuos parodymus, nukentėjusysis parodė, kad tiesa parašyta, praėjo daug laiko, todėl dabar ne viską prisimena. Paprašė barmenių, kad iškviestų policiją, pasakė, kad žmogus elgiasi neadekvačiai, neapsiramina. Pats policijos nekvietė, nes tas žmogus buvo šalia, bijojo, kad nesužalotų. Tuo metu labai išgando, pradėjo drebėti rankos. Nukentėjusiojo G. V. parodymai iš esmės atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 22).

Taigi, nukentėjusysis G. V. smulkiai išdėstė kaltinamojo D. G. veiksmus. Tokius nukentėjusiojo parodymus dalyje dėl įvykių bare patvirtina ir vaizdo įrašas iš baro „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau nurodytu laiku. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas tiek D. G. buvimo minėtame bare faktas, tiek ir tai, jog jis bendravo su G. V. bei dėl jo elgesio buvo iškviesti policijos pareigūnai ir jis bare vėliau buvo sulaikytas (vaizdo įrašas, esantis voke prie bylos viršelio). Šis įrašas patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus apie bare vykusius įvykius.

Tokias pat aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojos U. S., D. S., kurios nurodytu laiku dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“. Pasak U. S., pilietis bare pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo G. V., kažką pasakė apie jo išvaizdą, G. į jį nekreipė dėmesio. Po kiek laiko G. V. vėl atėjo pasiimti alaus, kaltinamasis jam vėl kažką pasakė. Kaltinamasis ir ją pačią įžeidinėjo, nepagarbiai, nemaloniai elgėsi. Vėliau G. atėjo ir pasakė, kad tas asmuo yra sėdėjęs, kad buvo nuteistas ir reikia būti atsargiai. Po kurio laiko kaltinamasis pradėjo gestikuliuoti kišenėse, lyg turėtų peilį, ji asmeniškai to peilio nematė, kol atvažiavo policija ir ištraukė iš jam kišenės. Ji iškvietė policiją, kadangi galėjo kilti kažkam pavojus, situacija tapo pavojinga aplinkiniams, policija atvyko gal per 15 minučių. D. S. teigimu, kaltinamasis bare užsisakė vieną alaus, viskas buvo gerai, bet kai pradėjo gerti stiprius gėrimus – brendį, pradėjo kabinėtis prie žmonių, grasinti, vartoti necenzūrinius žodžius, žmonės buvo išsigandę. Pradėjo rodyti kažkokį lapą, jog jis yra sėdėjęs kalėjime. Nukentėjusysis jai pasakė, kad kaltinamasis už baro iškišo ir pradėjo grasinti peiliu. Pati to nematė, nes stovėjo kitoje baro pusėje. Žmonės pradėjo prašyti, kad iškviestų policiją, nes visi buvo išsigandę, policiją išėjusi į lauką iškvietė U.

Šių liudytojų parodymai esminėse detalėse sutapo ir papildė vieni kitus, be to, atitiko jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 55, 63). Be to, liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojo A. A. parodymai tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 59, 2 t., b. l. 39). Pasak A. A., jis gėrė prie baro šalia kaltinamojo, kuris pradėjo aiškinti, kad yra ką tik išėjęs iš kalėjimo, kad jeigu nori, gali visus užmušti ar primušti. Nurodė, kad prie jo buvęs žmogus parodė, kad pažiūrėtų po stalu ir pažiūrėjęs pamatė, kad kaltinamasis yra išsitraukęs peilį. Pamatęs peilį išsigando ir pasakė barmenei iškviesti policiją. Kiti žmonės panikavo, buvo išsigandę, bet bandė elgtis ramiai.

Šiuos įrodymus patvirtina ir policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, jog bare neblaivus klientas su peiliu grasina visiems. Pranešė darbuotoja, išėjo iš baro, laukia, vyrą nurodys (1 t., b. l. 8).

Teismas, remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, konstatuoja, kad išties kaltinamasis D. G. viešoje vietoje, bare „(duomenys neskelbtini)“ savo atliktais veiksmais, t. y. išsakytais grasinimais nukentėjusiajam bei peilio rodymu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Teismas pažymi, kad vien viešos vietos ir kaltinamojo D. G. veiksmų nepakanka jo veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnyje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl kaltinamojo D. G. viešoje vietoje panaudotų grasinimų prieš nukentėjusįjį G. V., peilio demonstravimo kilo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-250-942/2016).

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad viešoje vietoje, bare, būdamas neblaivus kaltinamasis D. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, išsitraukė peilį ir atsisukęs į G. V. pradėjo jam grasinti žodžiais „aš tave užmušiu“, „aš tave papjausiu“, „nori tau išmušiu dantis“, ką patvirtino liudytojai U. S., D. S., A. A., pats nukentėjusysis G. V..

Pastebėtina, kad būtent dėl D. G. veiksmų buvo kviesta policija ir sutrikdyta normali baro veikla. Visa tai rodo, kad kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis D. G. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozijoje numatytus padarinius. Kartu teismas pažymi, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, t. y. padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numato, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir nori ją pažeisti arba yra abejingas galimiems padariniams. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai konfliktui spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog D. G. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. G. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl D. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad grasinimas buvo realus. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog kaltinamojo D. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamasis D. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad buvo neblaivus ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau nepripažino grasinimo nužudyti. Jo teigimu, tą vakarą buvo ne viename bare, išgėrė 6 bokalus alaus. Nelabai atsimena, kas vyko toliau su savimi turėjo peilį, kurį jam tą dieną padovanojo pažįstamas, tačiau juo grasinti negalėjo. Įvyko kažkoks kivirčas, gal nesusipratimas, tačiau peiliu grasinti negalėtų. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Atsiprašė nukentėjusiojo ir nurodė, kad gailisi, jei kažką blogo padarė. Vis dėlto tokie D. G. parodymai nelaikytini įtikinamais ir patikimais, kadangi jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Antai iš nukentėjusiojo G. V. parodymų matyti, kad jis iš esmės vienodai ir pakankamai išsamiai apibūdino susiklosčiusią situaciją, nurodė kaltinamojo veiksmus, jo išsakytus grasinimus žodžiais „aš tave užmušiu“, „aš tave papjausiu“, „nori tau išmušiu dantis“. Iš policijos registro išrašo matyti, jog matyti, jog bare neblaivus klientas su peiliu grasina visiems. Pranešė darbuotoja, išėjo iš baro, laukia, vyrą nurodys (1 t., b. l. 8). Tokius duomenis patvirtina ir aukščiau aptarti liudytojų A. A., U. S., D. S. parodymai, kurių teismas nekartoja.

Be to, pažymėtina, jog nukentėjusiojo G. V. parodymai dėl jo atžvilgiu D. G. išsakytų grasinimų bei kaip jis tai suvokė, viso proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs ir išsamūs. Byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis būtų turėjęs kokį nors suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai.

Taigi aukščiau aptarti ir išdėstyti faktai detalizuoja nukentėjusiojo G. V. parodymus apie D. G. išsakytus grasinimus. Be to, kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog įvykio metu buvo neblaivus, su savimi turėjo peilį, įvyko kažkoks kivirčas, tačiau peiliu grasinti negalėjo, taip pat atsiprašo nukentėjusiojo, jeigu kažką blogo padarė. Taigi, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis nebuvo nuoseklus, nes viena vertus, pripažino įvykusį kivirčą, su savimi turėtą peilį, neblaivumą, tačiau neigė galėjęs grasinti nukentėjusiajam, nors pastarojo ir atsiprašė. Sugretinus kaltinamojo parodymus su nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei duomenimis apie ankstesnį kaltinamojo teistumą (taip pat ir už veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje), kaltinamojo parodymai vertintini kaip jo gynybinė versija bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, nukentėjusiojo G. V. parodymai dėl kaltinamojo D. G. grasinimo nužudyti esminėse veikai kvalifikuoti detalėse yra nuoseklūs, visumoje atitinkantys tarpusavyje, vieni kitus papildantys.

Sprendžiant dėl grasinimo realumo, t. y. ar nukentėjusysis G. V. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog D. G. grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, pirmiausia pažymėtina, kad D. G. išsakė aiškius žodžius – „„aš tave užmušiu“, „aš tave papjausiu“, „nori tau išmušiu dantis“, kurių lingvistinė reikšmė nekelia abejonių. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. V. parodė, jog rimtai priėmė D. G. grasinimus, tuo metu labai išgando, pradėjo drebėti rankos. Pastebėtina, kad tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad bare kaltinamasis kitiems žmonėms rodė dokumentą apie jo paleidimą iš pataisos įstaigos bei su savimi turėtą peilį. Sugretinus šias aplinkybes su byloje neginčijamai konstatuotu D. G. neblaivumu, kurio neginčijo ir pats kaltinamasis, darytina išvada, jog šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, jog nukentėjusysis turėjo pagrindo bijoti išsakytų grasinimų. Nukentėjusiojo G. V. parodymai ir faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusysis suvokė kaltinamojo išsakytą grasinimą kaip realų. Minėti įrodymai leidžia spręsti, jog, nepriklausomai nuo to, ar D. G. iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, nukentėjusysis pagal jo išsakytus žodžius turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o D. G. norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis D. G. 2019 m. lapkričio 3 d., apie 03.20 val., viešoje vietoje, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 prom. girtumas) išsitraukė peilį ir atsisukęs į G. V. pradėjo jam grasinti žodžiais „aš tave užmušiu“, „aš tave papjausiu“, „nori tau išmušiu dantis“, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip savo veiksmais grasino nužudyti G. V. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo D. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei tai, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė recidyvistas, ir nenurodyta kaltinamajame akte, pažymėtina, jog apie tokios aplinkybės buvimą, prašydama ją pripažinti, 2020 m. sausio 22 d. teisiamojo posėdžio metu informavo prokurorė. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tai laikytina tinkamu kaltinamojo informavimu, jis turėjo galimybę ginčyti šią aplinkybę bei gintis nuo tokio kaltinimo, jo teisės nebuvo suvaržytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. G., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 131-132), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad D. G. antivisuomeninės nuostatos susiformavusios ir įsišaknijusios, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, ankstesni teistumai jam teigiamos įtakos nedaro, jis toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus tik kiek daugiau nei dviem savaitėms po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. G. tik BK 145 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatant artimą sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir padės atgrasyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų ar kitų teisei priešingų veikų darymo. Paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas D. G. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, voką su vaizdo įrašu, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 3 d., 03.39 val. iki 2020 m. vasario 18 d. D. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. vasario 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, voką su vaizdo įrašu, saugomą prie bylos viršelio, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.