- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-469-365/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16403-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- R. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio (patikslinto to paties teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi), kuriuo:
R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimties) MGL (4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. S. jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 12 (dvylika) mėnesių nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip ½ dalį nusikalstama veika D. P. padarytos 4 621,67 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos dalį, visiškai jas sudedant ir R. S. paskirta galutinė subendrinta – 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, bei visus pirmiau nurodytus įpareigojimus ir 60 (šešiasdešimties) MGL baudą, kurią nustatyta sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Šį terminą nustatyta skaičiuoti nuo 2025 m. gegužės 14 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, R. S. įpareigotas per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuspręsta išieškoti iš R. S. valstybės naudai konfiskuotino traktoriaus „John Deere 6145R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį piniginės vertės atitinkančią sumą, t. y. 16 077 Eur (šešiolika tūkstančių septyniasdešimt septynis Eur).
R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta perduoti saugoti akcinei bendrovei „Regitrai“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. S. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2025 m. gegužės 11 d., apie 20.35 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, vairavo tėvui R. S. priklausantį ratinį traktorių „John Deere 6145R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjęs atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu) darė išvadą, kad kaltinamojo (nuteistojo) veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl teismas konstatavo, kad R. S. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, ir sprendė, jog bausmės tikslai bus paskirti kaltinamajam (nuteistajam) R. S. paskiriant baudą, kuri sumažinta 1/3 dalimi BK 64¹ straipsnio pagrindu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, teismas kartu su bausme paskyrė baudžiamojo poveikio priemones. Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pirmosios instancijos teismas subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems metams), visiškai jas sudedant ir R. S. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, skiriant įapreigojimus ir 60 (šešiasdešimties) MGL baudą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Liudas Žuklys (toliau – ir prokuroras) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendį dalyje dėl R. S. paskirtos bausmės rūšies, ir: R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, visiškai jas sudedant ir paskirti R. S. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. S. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Prokuroro vertinimu, 2025 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendis keistinas dalyje dėl R. S. paskirtos bausmės rūšies. Prokuroras apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes R. S. paskyrė švelniausią bausmės rūšį. Prokuroro manymu, paskyrus šios rūšies bausmę nebus pasiekti tikslai numatyti BK 41 straipsnyje.
3.2. Teismas nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, į jos pavojingumo laipsnį, o būtent: nuteistasis R. S. 2025 m. gegužės 11 d., apklaustas įtariamuoju nurodė, jog „<...> Būdamas visiškai girtas ir nekontroliuodamas savo veiksmų, nusprendė pasivažinėti traktoriumi „John Deere 6145R“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo tėvui R. S.. Nusprendė minėtu traktoriumi „John Deere 6145R“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., kokių tikslu ten nusprendė nuvažiuoti, neatsimena, kadangi buvo visiškai girtas. Taip pat, paėmė iš namų vieną skardinę alaus. Žinojo, kad negalima sėsti prie vairo esat neblaiviam, tačiau nekontroliavo savo veiksmų. <...>“. Iš esmės analogiškas aplinkybes R. S. nurodė ir 2025-05-29 vykusio teisiamojo posėdžio metu. „<...> Buvau apsvaigęs ir nesupratau ką darau. <...>. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog jis, sėsdamas už vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, tai rodo jo neatsakingumą. Šiuo atveju negalima neatkreipti dėmesio ir neįvertinti nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis jausdamasis visiškai girtas ir nusprendęs tokios būsenos sėsti už vairo, dar su savimi pasiėmė alaus skardinę, tikslu gerti alkoholinius gėrimus vairuojant. Tai, jog nuteistasis R. S. tikrai su savimi traktoriuje turėjo skardinę alaus ir ją buvo atidaręs ir, kas yra tikėtina, jog skardinėje esantį alų gėrė važiuodamas, patvirtina byloje esantis 2025-05-11 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus traktoriaus saloną, šalia vairuotojo sėdynės, puoduko laikiklyje stovėjo atidaryta skardinė alaus „BLANC“. Traktoriaus salone buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Ši nurodyta aplinkybė parodo R. S. itin didelį lengvabūdiškumą ir neatsakingumą. Negalima nepažymėti ir tai, jog pats nuteistasis R. S. nurodė, jog jis žinojo, kad negalima sėsti už vairo esant neblaiviam, tačiau jis savo veiksmų nekontroliavo, o tai tik parodo, kad jis yra pavojingas visuomenei, kadangi nors ir žinodamas, jog jis savo veiksmais kelią grėsmę visuomenei, bei visuomenės daliai, kuri dalyvauja viešajame eisme, vis tiek jų nenutraukė, kadangi negalėjo savęs kontroliuoti. Akivaizdu, jog žmogus, kuris savęs negali kontroliuoti ir sulaikyti nuo aplinkai nepriimtinų ir pavojingų veiksmų kelią grėsmę visuomenei, todėl toks asmuo turi būti izoliuotas.
3.3. Šioje byloje taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, jog R. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas - jo iškvėptame ore nustatyta 2,77 promilės etilo alkoholio, t.y. šis kiekis vos ne dvigubai viršija ribą, nuo kurios asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė.
3.4. Teismas skirdamas R. S. švelniausią bausmės rūšį – baudą, atsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra išimtinai neigiamo pobūdžio, todėl visiškai nesuprantama, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, jeigu R. S. bus paskirta bauda. Pažymima, kad R. S. yra teistas 4 kartus, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. S. padarė naują nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad jis išvadų nepadarė ir vėl pažeidė įstatymus.
3.5. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nuteistojo R. S. padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinis elgesys, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, kadangi iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas, paskutinį kartą baustas 2025 m. balandžio 11 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 60 km/h greitį, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, važiavo 92 km/h greičiu, baudą sumokėjo, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn. (nuo 2025 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 14 d.). Šios aptartos aplinkybės rodo, jog R. S. paskutiniu metu yra linkęs pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
3.6. R. S. charakterizuojanti medžiaga rodo, kad nuteistasis išvadų nepadaro, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti ir ankstesnės bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė. Todėl, prokuroro vertinimu, akivaizdu jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik tuo atveju, jeigu nuteistajam bus paskirta griežčiausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 6 mėnesių laisvės atėmimas.
3.7. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas R. S. bausmės rūšį nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir bausmės skyrimu, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str. 2 d.). Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo, tačiau kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau prokuroras pažymi, kad teismas sunkinančią aplinkybę nepripažino tai, jog R. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, tačiau parinkdamas R. S. bausmės rūšį, neįvertino aplinkybės, kad R. S. pripažintinas recidyvistu, o tai yra jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
3.8. Prokuroras mano, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam nėra teisinga, kadangi akivaizdu, jog paskirtos bausmės veiksmingumas abejotinas. Bausmė, kuri iš esmės yra neveiksminga, negali būti laikoma teisinga bausme. Prokuroro teigimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik tuo atveju, jeigu nuteistajam R. S. bus paskirta griežčiausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, visiškai jas sudedant ir R. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
3.9. Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų, prokuroras mano, jog teisingumo principo įgyvendinimas bus užtikrinimas tik izoliavus nuteistąjį nuo visuomenės, kadangi, kaip jau buvo aptarta, kitos bausmės rūšys nuteistajam R. S. jokios įtakos nepadarė, jis ir toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Tik laisvės atėmimo bausmė, prokuroro manymu, maksimaliai užtikrins, kad R. S. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Prokuroras mano, jog realus laisvės atėmimas užtikrins saugumą keliuose ir iš jų baudžiamojo įstatymo nustatytam laikotarpiui eliminuos nuteistąjį kaip nedrausmingą ir pavojingą vairuotoją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į nuteistojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog už ankstesnę padarytą nusikalstamą veiką atidėtas bausmės vykdymas nuteistajam teigiamo poveikio neturėjo, kad nuteistasis ir toliau ciniškai ignoruoja įstatymus, darydamas naują nusikalstamą veiką, kadangi negerbia teismo pasitikėjimo, kuris suteikė galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl, aukštesniojo prokuroro nuomone, tik izoliavimas nuo laisvės šį nuteistąjį tais galės sustabdyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo.
3.10. Prokuroras mano, jog šiuo atveju, nuteistajam R. S. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį, kadangi jam jau ne kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių, jokio teigiamo poveikio R. S. elgesiui tai nepadarė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu prokuroras, palaikydamas apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti, gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė teieingą sprendimą ir paskyrė teisingą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje apeliacinis skundas paduotas vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, kuris nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė rūšimi, prašydamas paskirti griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat nesutinka su paskirtu bausmės vykdymo atidėjimu, subendrinus bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, ir prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam R. S.. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl R. S. paskirtos bausmės nepagrįstas dėl netinkamai įvertintos nuteistojo asmenybės, nusikalstamos veikos pavojingumo bei jo padarymo priežasčių vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, su šia prokuroro pozicija sutinka.
Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir pripažinimo recidyvistu
7. Recidyvisto sąvoka įtvirtinta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
8. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo, nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tarp charakterizuojančių R. S. duomenų nurodė, kad nuteistasis anksčiau teistas, o teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis padarė naują nusikalstamą veiką, todėl prokuroro vertinimu, R. S. pripažintinas recidyvistu, o tai yra jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
9. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodo prokuroras, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – R. S. prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b.l. 85-93; 182-190), matyti, kad nuteistasis R. S. anksčiau teistas 4 kartus už tyčines smurtines nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) per ganėtinai trumpą laikotarpį. Paskutinį kartą R. S. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Šiuo skundžiamu nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą R. S. padarė 2025 m. gegužės 11 d., taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nes pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį R. S. į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje įtrauktas nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. (jo probacijos termino pabaiga būtų – 2025 m. rugsėjo 22 d.). Tai, kad nuteistojo nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis kaltės neginčijo, nurodė besigailintis dėl savo veiksmų, dėl jų nekilo jokių neigiamų pasekmių, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistojo pripažinimas recidyvistu būtų nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ir aplinkybes, kad įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo daryti jau būdamas pilnamečiu, o savo elgesio nebuvo linkęs keisti ne tik po jam paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimo), bet ir po trijų kartų jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, tai rodo, jog nuteistajam ankstesni teistumai teigiamo poveikio neturėjo ir tai apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą R. S. pripažinti recidyvistu ir nustatyti vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas tenkinamas, o pirmosios instancijos nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio
10. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų matyti, kad skiriant bausmę R. S. buvo įvertinti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykis. Tačiau teisėjų kolegija pagal prokuroro skundo argumetus dėl bausmės rūšies, vadovaudamasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, dar kartą atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, atsižvelgdama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus, pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. parinkdamas bausmės rūšį – baudą, deramai neįvertino nuteistojo asmenybės pavojingumo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S., būdamas jauno amžiaus, jau yra teistas 4 kartus. Jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, 3 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Atsižvelgus į tai, kad jis ir toliau nepaiso teisės normų reikalavimų, renkasi teisei priešingą elgesį, daroma išvada, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės teigiamos įtakos R. S. elgesiui nepadarė, kad jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro. Paskutinį kartą jis teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Nusikaltimą, už kurį jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), R. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu yra perduota nagrinėti dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu, veikiant kartu su kitais asmenimis. Per paskutinius 5 metus R. S. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (už nevykdymą karo prievolininko pareigų (ANK 560 str. 2 d.), tyčinio svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą (ANK 115 straipsnio 1 d.)), paskutinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuomet 2025 m. balandžio 11 d. už vairavimą viršijus leistiną greitį, nuteistajam pagal ANK 416 str. 4 d. buvo skirta nuobauda, paskiriant ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams (nuo 2025 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 14 d.) (t. 1, b. l. 94–105), rodo, jog R. S. paskutiniu metu yra linkęs pažeisti ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,77 promilių). Taip pat įvertintini ir paties nuteistojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio (b.l. 69-71), tiek teisminio nagrinėjimo metu, bei faktinės aplinkybės, kuomet nuteistasis nurodė, kad visą dieną jis vartojo alkoholį, o vakaro metu, kaimo teritorijoje, būdamas visiškai neblaivus, kai vairuotojo pažymėjimas B kategorijai jam yra atimtas 3 mėnesiams, ir kaip nurodė – nekontroliuodamas savo veiksmų, jis nusprendė pasivažinėti traktoriumi, nuvažiavo apie 7 km., kokiu tikslu nusprendė važiuoti – nepamena, kadangi buvo visiškai girtas, taip pat paėmė iš namų vienų skardinę alaus. Atsižvelgtina ir į byloje esantį 2025-05-11 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus traktoriaus saloną, šalia vairuotojo sėdynės, puoduko laikiklyje stovėjo atidaryta skardinė alaus „BLANC“, traktoriaus salone buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Tad šios aplinkybės rodo R. S. itin didelį lengvabūdiškumą ir neatsakingumą, kas nepateisinama ne tik teisės, bet ir moraliniu požiūriu, o įvykdytą nusikaltimą leidžia pripažinti, kaip pasižymintį didesniu pavojingumu negu įprastas rūšinis šios kategorijos nusikalstamų veikų padarymas. Tokiais savo veiksmais R. S. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta galimų sunkių jo nusikalstamo elgesio padarinių. Šios aplinkybės, jas gretinant kartu ir su nuteistojo ankstesniais nusikaltimais, bei tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, rodo ir R. S. cinišką požiūrį į įstatymų ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi, niekinamą požiūrį ne tik į transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą, bei patvirtina, kad jis jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio ir ankstesnių teistumų nedaro. Aptarti duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika, už kurią R. S. nuteistas šioje byloje, buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga jo nusikalstamo elgesio pasekmė. Tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju, atsižvelgus ir į šios nutarties 9 punkte konstatuotą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – buvimą recidyvistu nusikalstamos veikos padarymo metu, būtų pasiekti paskyrus R. S. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje prokuroro apeliaciniame skunde prašomą vidurkio dydžio – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme
12. Paskyrus naują bausmę, keičiama ir teismo nuosprendžio dalis dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip ir minėta, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad paskutinį kartą R. S. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 3 metams. R. S. į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje įtrauktas nuo 2022 m. rugsėjo 22 d., taigi, jo probacijos termino pabaiga būtų – 2025 m. rugsėjo 22 d. Tačiau naują nusikaltimą R. S. padarė 2025 m. gegužės 11 d., t.y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.
13. Naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-495/2022). Todėl R. S. pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirta bausmė (2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas) subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme (4 mėnesiais laisvės atėmimo) pagal BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybės charakteristika, nusikalstamos veikos padarymo pobūdžiu, aptartas šio nuosprendžio 9, 11 punktuose, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį (BK 64 straipsnio 2 dalis). Nors prokuroras apeliaciniu skundu prašo paskirti R. S. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimą, vis tik bendrinant bausmes BK 64 straipsnio nuostatomis labai svarbu tinkamai nustatyti neatliktą ankstesnės bausmės dalį.
14. Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, R. S. nustačius galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, taikant BK 65, 66 straipsnius, jam realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022-01-19 iki 2022-03-31, prilyginant vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną vienai laisvės atėmimo dienai. Todėl konstatuojama, kad R. S. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį, įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, yra atlikęs 2 mėnesius ir 13 dienų laisvės atėmimo, o neatlikta bausmė dalis, kuri yra reikšminga taikant BK 64 straipsnio nuostatas, yra 2 metai 6 mėnesiai 17 dienų. Todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir nuteistajam R. S., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi (2 metai 6 mėnesiai 17 dienų) ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimas. Tokios bausmės (ir galutinės subendrintos bausmės) skyrimo būtinybę, proporcingumą ir teisingumą šiuo atveju pagrindžia aptartos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, tas faktas, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo asmenybę itin neigiamai charakterizuojantys duomenys.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
15. Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).
16. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad yra nustatytos BK 75 straipsnyje reglamentuotos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, tačiau iš esmės nebuvo įvertinta, ar nuteistojo elgesys leidžia pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai – teisingumo įgyvendinimas, prevencija bei resocializacija – gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas apsiribojo formaliu požiūriu, atidėdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, dirbantis, visiškai pripažino savo kaltę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnyje numatyto teisės instituto taikymas. Spręsdamas šio straipsnio taikymo galimybę, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelygino su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis, nors sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo yra būtina vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistojo R. S. asmenybe, nusikalstamos veikos pobūdžiu, pavojingumu, tai, kad jis praeityje teistas 4 kartus už tyčines smurtines nusikalstamas veikas, kad jam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris nebuvo veiksmingas ir nepasiekė savo tikslų, nes nuteistasis padarė naują nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, negali būti ignoruojamos, juolab, kad ir iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus rodo, jog R. S. paskutiniu metu yra linkęs pažeisti ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo veiksmingas ir nepasiekė savo prevencinių tikslų, kadangi R. S. ir vėl nusikalto, o ir įpareigojimas – neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – jo elgesio nepakeitė, nuteistasis teigiamų išvadų dėl šio žalingo įpročio nepadarė, nes ne tik vartojo alkoholinius gėrimus, bet ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumo, reikšmingą reikšmę turi ir padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, aptartos šio nuosprendžio 11 punkte, kurios leidžia objektyviau įvertinti nuteistojo elgesio pavojingumą ir jo požiūrį į baudžiamąją atsakomybę. Visų aptartų aplinkybių visuma yra pagrindas išvadai, kad pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti nuteistajam įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos jo veiksmams ir pasirinkto gyvenimo būdo keitimui, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta esminė bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga – nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių reikiamai neįvertino, nepagrįstai suteikdamas prioritetą kitoms nuteistąjam palankioms aplinkybėms, t. y., jo jaunam amžiui bei darbinei veiklai.
18. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, nepakankamai įvertinęs nuteistojo asmenybę ir apsiribojęs formalia BK 75 straipsnio taikymo sąlygų patikra, nukrypo nuo šios teisės normos taikymo paskirties bei teismų praktikoje suformuoto aiškinimo, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl teisinės pagalbos išlaidų
19. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme sprendžiant dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-10975, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios advokatui Jan Kučynski ginant nuteistąjį R. S. apeliacinės instancijos teisme, sudaro 104,17 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje gynėjo paskyrimas buvo privalomas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, todėl gynyba buvo užtikrinta valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė prokuroras, nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, o apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą šį skundą tenkinti iš dalies ir nuteistajam R. S. yra skirtina griežtesnė bausmės rūšis bei panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas, t. y. jis yra siunčiamas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, be to, iš jo yra konfiskuojama transporto priemonės piniginę vertę atitinkanti suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama privalomai, iš jo šios išlaidos nepriteistinos, kadangi tai neatitiktų proporcingumo principo ir nepagrįstai apsunkintų jo turtinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio (patikslinto to paties teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi) dalis dėl nuteistajam R. S. paskirtos bausmės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmių bendrinimo, nustatant galutinę subendrintą bausmę, BK 75 straipsnio taikymo, pakeisti.
Pripažinti R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
R. S. pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skiriamą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (4 mėnesius laisvės atėmimo), bausmes visiškai sudedant, subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta visa neatlikta bausmės dalimi (2 metai 6 mėnesiai 17 dienų laisvės atėmimo) ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių 17 (septyniolikos) dienų laisvės atėmimą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. sulaikymo bausmei atlikti momento.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio (patikslinto to paties teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi) dalį, kuria R. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus ir 60 (šešiasdešimties) MGL baudą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio (patikslinto to paties teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi) dalį, kuria 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą nustatyta sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio (patikslinto to paties teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi) dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. S. nepriteisti.
Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.