Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-430-252/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-14Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-10Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
2A-430-252/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08215-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
UAB „Ortitas“
Ieškovas
UAB „Eugensa“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 430 - 252 - 2013

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08215-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 36.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Ortitas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-790-452-2013 pagal ieškovės UAB „Eugensa“ ieškinį atsakovei UAB „Ortitas“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 9 531,62 Lt skolos, 3 487,98 Lt delspinigių, 7,74 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagal 2011-10-14 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 60-11 pateikė atsakovei prekes. Atsakovė neatsiskaitė pagal už pirktas prekes pagal PVM sąskaitas - faktūras: Nr. EUG 1101954 0,30 Lt sumai, 2011-11-04 Nr. EUG 1102042 1 250,05 Lt sumai, 2011-11-05 EUG 1102044 32,67 Lt sumai, 2011-11-14 Nr. EUG 1102109 233,53 Lt sumai, 2011-11-16 Nr. EUG 1102133 966,02 Lt sumai, 2011-12-01 Nr. EUG 1102272 7 049,05 Lt sumai. Viso liko skolinga 9 531,62 Lt. Pagal sutarties 4.1 punktą atsakovė turi sumokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 183 dienas, t. y. 3 487,98 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su pareiga sumokėti 9 531,62 Lt skolą, kuri susidarė dėl objektyvių aplinkybių: atsakovei skolingi kiti juridiniai asmenys, šiuo metu atsakovė turi trumpalaikių finansinių sunkumų. Prašė skolos grąžinimą išdėstyti dalimis. Nesutiko su 3 487,98 Lt delspinigių priteisimu, nes 0,2 procentų delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl prašė mažinti juos iki 0,02 procentų, t. y. 347,79 Lt sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš UAB „Ortitas” 9 531,62 Lt skolos, 3 487,98 Lt delspinigių, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2012-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Iš 2011-10-14 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 60-11, PVM sąskaitų – faktūrų nustatė, kad ieškovė pardavė elektros instaliacijos prekes atsakovei. Atsakovė įsipareigojo apmokėti už jas visą sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą per 30 dienų. Pagal byloje pateiktą paskaičiavimą atsakovei buvo parduota prekių 10 857,48 Lt sumai, atsiskaityta – 1 325,86 Lt, likusi nesumokėta suma – 9 531,62 Lt. Teismas šią sumą priteisė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą ieškovei neapmokėjo sąskaitų – faktūrų už nupirktas prekes. Spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostę komerciniai sutartiniai santykiai, abi sutarties šalys yra verslo subjektai, skolos suma nėra didelė, tačiau atsakovė neatsiskaitė ilgiau kaip vienerius metus, todėl ieškovė savaime patiria nuostolių, kurie kompensuotini netesybomis. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti sutartines netesybas nepagrįstai didelėmis ir tuo pagrindu jas mažinti, nes byloje pateikti įrodymai neleidžia spręsti, kad 0,2 procentų delspinigių dydis, kaip pažeidžiantis sutarties šalių interesų pusiausvyrą, prieštarautų gerai moralei, sąžiningai verslo praktikai bei viešajai tvarkai ar nepagrįstai apribotų ieškovės teisę į nuostolių atlyginimą dėl atsakovės vengimo apmokėti skolos sumą. Atsakovės prašymą dėl priteistos skolos išdėstymo teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovės turimus skolinius įsipareigojimus, gaunamą pelną bei realias galimybes sumokėti skolą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo sumažinti netesybų dydį iki 347,79 Lt. Nurodo, kad sprendimas dalyje dėl 3 487,98 Lt delspinigių priteisimo yra neteisėtas, nes atsakovė dalį prievolės ieškovei yra įvykdžiusi, ieškovės iš atsakovės reikalaujama priteisti delspinigių suma sudaro apie 37 procentus visos skolos, be to, ieškovei yra priteisiamos 7,75 procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kas jau vien šiai dienai sudaro 272,47 Lt. Netesybos (delspinigiai) atlieka kompensuojamąją funkciją tikslu atlyginti nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, kaip ir būtų šiuo atveju priteisiant ieškovei 3 487,98 Lt delspinigių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams vertintina ne tik sutarties sudarymo metu, bet ir ginčo metu esanti situacija. Atsakovė šiuo metu turi finansinių sunkumų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad delspinigių dydžio keitimas vienos šalies reikalavimu teismine tvarka galimas tik konstatavus akivaizdų pranašumo suteikimą vienai šaliai nustatant neprotingai dideles netesybas. Pagal sutarties sąlygas abi šalys viena kitai nustatė analogiškas netesybas (po 0,2 procentus) už netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad šalių sutarto dydžio delspinigiai yra akivaizdžiai neprotingai dideli.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Reikalavimą dėl netesybų priteisimo už prievolių neįvykdymą sutartu terminu ieškovė grindžia 2011 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 60-11 4.1 punktu, kuriame numatyta, kad jei pirkėjas be pagrindo vienašališkai praleidžia sutartyje numatytus apmokėjimo arba prekių atsiėmimo terminus, jis moka pardavėjui 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos arba neatsiimtų prekių vertės (b. l. 7-8). Apeliantės aiškinimu, teismo priteista netesybų suma (3 487,98 Lt) yra aiškiai per didelė. Pasak apeliantės, netesybos turėtų būti mažinamos nuo 0,2 iki 0,02 dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. iki 347,79 Lt. Apeliacinės instancijos teismas su skundo argumentais sutinka iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, nurodė, kad sutarties šalių sulygtas 0,2 procentų delspinigių dydis neprieštarauja gerai moralei, sąžiningai verslo praktikai bei viešajai tvarkai nei neriboja ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą dėl atsakovės vengimo apmokėti skolos sumą. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje dėl netesybų dydžio yra pažymėjęs, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Taigi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatyme nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas nagrinėdamas konkrečią bylą.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsižvelgiant į neįvykdytos prievolės sumos bei skaičiuotinų delspinigių santykį, t. y. skola sudaro 9 531,62 Lt, o delspinigiai – 3 487,98 Lt, akivaizdu, jog tai neatitinka proporcingumo ir šalių pusiausvyros principo, ką nurodo ir apeliantė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio šioje konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgia į prievolės vertę, laikydamas, jog skolos suma ieškovei, kaip verslininkei, nėra didelė, atsižvelgia į tai, kad atsakovė dalį prievolės yra įvykdžiusi (atsakovei buvo parduota prekių už 10 857,48 Lt, atsiskaityta 1 325,86 Lt suma), be to, matyti, jog atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga (b. l. 82), tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių duomenų apie patirtų nuostolių dydį. Pažymėtina, jog CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, kuriomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad delspinigiai neturi būti mažinami, tačiau sutartyje nustatyti delspinigiai UAB „Eugensa“ garantuoja pelną, todėl netesybos neturėtų būti papildomomis pajamomis, jos turėtų tik kompensuoti nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta 73 procentams metinių palūkanų, tačiau tokių didelių nuostolių ieškovė, kaip minėta, jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Nors kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą, nes teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas pripažinti 0,2 procentų delspinigius neprotingai dideliais ir juos mažinti per pusę, t. y. iki 0,1 proc. (iki 1 743,99 Lt), pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo. Apeliantės nurodomas 0,02 procentų dydis, iki kurio turėtų būti mažinami delspinigiai, nepagrįstas svariais argumentais, išskyrus cituojamą teismų praktiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad dėl netesybų dydžio yra sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes, nėra pagrindo prašomų priteisti delspinigių mažinti iki apeliantės nurodomo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Ankstesnėje kasacinio praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad jeigu delspinigiai yra aiškiai per dideli, jie mažintini iki 0,02 procentų už kiekvieną praleidimo dieną (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; kt.). Nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo naują praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), todėl, kaip minėta, kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netinkamo materialinės teisės normos, reglamentuojančios delspinigius, taikymo, o apeliacinį skundą tenkina iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Pakeitus teismo sprendimą, yra pagrindas, vadovaujantis CPK 93 str. 5 d., perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies ir keistina teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo, sumažinant priteistus delspinigius iki 1 743,99 Lt, yra pagrindas (laikant, kad ieškinys patenkintas 87 procentais) sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistą 390,59 Lt žyminį mokestį, sumokėtą pirmosios instancijos teisme, iki 339,81 Lt bei priteistą 2 400 Lt sumą už atstovavimą pirmosios instancijos teisme iki 2 088 Lt pagal teismo atliktus paskaičiavimus. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė viso 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog jos sudaro 21,85 Lt (b. l. 1), todėl iš atsakovės valstybei priteistina ne 12 Lt., bet 21,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Be to, už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 94 Lt žyminį mokestį (b. l. 81). Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas 30 procentų, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 28,20 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių dydžio ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš UAB „Ortitas”, įmonės kodas 147668865, 1 743,99 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt tris litus ir 99 centus) delspinigių, 339,81 Lt (tris šimtus trisdešimt devynis litus ir 81 centą) žyminio mokesčio, 2 088,00 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonis litus) atstovavimo išlaidų UAB “Eugensa”, įmonės kodas 123789424, naudai bei 21,85 Lt (dvidešimt vieną litą ir 85 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB “Eugensa”, įmonės kodas 123789424, 28,20 Lt (dvidešimt aštuonis litus 20 centų) sumokėto žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme UAB „Ortitas”, įmonės kodas 147668865, naudai.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė