- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-516-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno rajono savivaldybės
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
dalyvaujant pareiškėjo J. G. atstovei adv. Daivai Jurevičienei, suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Jurgitai Stasienei, suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės atstovui Vladislovui Milukui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-0119-485/2008 pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. prašė (b.l.18-19) nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad J. G., gim. 1960 m. vasario 21 d., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 2Ilm ūkinį pastatą, 1979 m. statybos, 131 kv.m. užstatyto ploto, 341 kub.m. tūrio, esantį Vandžiogalos g. 52, Šakių km., Kauno raj.
Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo J. G. mirties paveldėjo butą, esantį Vandžiogalos g. 52, Šakių km., Kauno raj. Dar tėvui gyvam esant, prie gyvenamojo buto 1979 m. pasistatė ūkinį pastatą 2Ilm, 341 kub.m. Ūkiniam pastatui iki šiol teisinė registracija neatlikta. Šis nekilnojamasis turtas įgytas statybos būdu, tačiau nei pareiškėjo tėvas, nei pats pareiškėjas savo laiku nepasirūpino pastato įregistravimu. Pareiškėjas nurodė, kad iš savo lėšų tvarkė ne tik gyvenamąjį būstą, bet ir ūkinį statinį ir nuo pat jo pastatymo dienos pradėjo šiuo turtu naudotis kaip nuosavu. Dėl turto priklausomybės pareiškėjui niekas jokių pretenzijų niekada nereiškė. Nuo 1979 m. jis visą nekilnojamąjį turtą, esantį Vandžiogalos g. 52, Šakių km., Kauno raj., valdė ir juo naudojosi, visus tuos metus jį išlaikė ir prižiūrėjo, todėl pareiškėjas susidomėjo ir ūkio pastato įteisinimu bei žemės nuosavybės dokumentų sutvarkymu. Paaiškėjo, jog negalima atmatuoti ir sutvarkyti namų valdos žemės sklypo iki nebus įteisintas ūkio pastatas. Pareiškėjas nurodė, kad visą šį turtą sąžiningai įgijęs, daugiau nei dešimt metų valdė teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai. Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenų aišku, jog ūkio pastatas nuosavybės teise nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, todėl nėra apribojimų, kurie neleistų šio turto pareiškėjui įgyti įgyjamosios senaties pagrindu. Visą ūkio pastato valdymo laiką niekas jam nereiškė jokių pretenzijų dėl turto priklausomumo ar naudojimo, jo valdymo, todėl niekas neturi daugiau teisių už pareiškėją įgyti šį turtą nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 22 d. sprendimu (b.l.43-45) pareiškėjo J. G. pareiškimą tenkino. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.68 straipsnį fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. LR Vyriausybė 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtino dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašą, kurio 8 punkte nurodyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš išvardytų sąrašo 2.2 (savivaldybės ar archyvo išduotos pažymos apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jeigu statiniai pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai) ir 3.2 (notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir pažymą apie šios sutarties įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai) punktuose dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir daiktines teises į jį, registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, turimus dokumentus ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo. 9 punkte numatyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2-6 punktuose, Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus), savivaldybės administracijos ir suinteresuotų statinio saugos ir apskrities valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų atstovų surašytą nustatytosios formos aktą, patvirtinantį, kad senas statinys gali būti naudojamas ir registruojamas Registre, taip pat teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Kad pareiškėjas J. G. įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą 1979 m. statybos, esantį Vandžiogalos g. 52, Šakių k., Kauno rajone, patvirtina liudytojos V. Č. paaiškinimai, kad ji pareiškėją ir jo tėvą pažinojo, žinojo, kad jie abu tą ūkinį pastatą statė, jame laikė gyvulius, po pareiškėjo tėvo mirties pareiškėjas ir toliau ūkiniu pastatu naudojosi ir iki šiol naudojasi, kad Garniai į namą, esantį Vandžiogalos g. 52, atsikėlė prieš 30 metų, t.y. apie 1977 metus ir po metų pradėjo statytis ūkinį pastatą bei liudytojo J. L. paaiškinimai, kad J. G. kartu su savo sūnumi pasistatė ūkinį pastatą, jame laikė gyvulius, ūkiniu pastatu pareiškėjas naudojasi ir dabar, tai pat Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnijos seniūno išduota pažyma „Dėl ūkinio pastato“ bei VĮ Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje užfiksuoti ūkio pastato, plane pažymėto 2Ilm, unikalus Nr. 4400-0899-0503, duomenys. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo tėvas ar pareiškėjas statinius būtų valdę neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už juos teisių į šiuos statinius. Priešingai, pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas netgi pats naudojo statinius, o po tėvo mirties juos naudojo pareiškėjas. Nepertraukiamas valdymas ne visada reiškia nepertraukiamą valdomo daikto naudojimą pagal paskirtį. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t.y. jis neatsisakė daikto valdymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad statinius būtų užvaldęs kas nors kitas ir pareiškėjo tėvas ar pareiškėjas būtų praradę galimybę paveikti juos pagal savo valią. Nustačius, kad pareiškėjo tėvo ir pareiškėjo valdymas atitiko CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus, jog pareiškėjas po savo tėvo J. G. mirties priėmė palikimą (paveldėjimo teisės liudijimas), teismas darė išvadą, kad laikas, kurį pareiškėjo tėvas ir pareiškėjas valdė statinius, turi būti skaičiuojamas kartu (LR CK 4.71 str. 2 d.). Tuo tarpu CK 4.72 str. 2 d. nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento šioje byloje netaikoma, nes pagal Civilinio kodekso, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą ji įsigaliojo tik nuo 2003 m. liepos 1 d., o pareiškėjo tėvas iki šios datos jau buvo valdęs pareiškėjo pageidaujamą įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi statinį daugiau kaip dešimt metų. Suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovo argumentas, kad ginčo pastatai yra savavališka statyba, yra nepagrįstas, nes nėra šį faktą patvirtinančio akto. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas J. G. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų valdė kaip savus nekilnojamuosius daiktus, todėl jis įgijo nuosavybės teisę į tuos daiktus (CK 4.68 str., 4.70 str., 4.71 str.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (b.l.48-50) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004, skelbta Teismų praktikoje Nr. 22) yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.) Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsiasi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-498/2006 konstatavo, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t.y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Statinys buvo pastatytas be leidimo, neturint projekto, taigi darytina išvada, kad pareiškėjo prašomas pripažinti nuosavybėn statinys Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme yra laikomas savavališku statiniu, todėl negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu kaip valdymo teisės objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką (2002-04-11 konsultacija, Administracinių teismų praktika, 2003, Nr. 3), kad nuosavybės teisės į pastatus, esančius kaimo vietovėje, įteisinimo tvarka priklauso nuo to, kada ir kokiu teisiniu pagrindu asmuo įgijo pastatus. Jeigu asmuo pasistatė gyvenamąjį namą ar kitus pastatus laikydamasis statybos metu galiojusių teisės aktų, tai statyba yra teisėta ir asmuo gali šiuos pastatus ir nuosavybės teisę į juos įregistruoti 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Pastatytas namas buvo registruojamas vykdomojo komiteto vedamose ūkinės knygose kaip namų valda. Į namų valdos sąvoką įėjo gyvenamasis namas bei kiti pastatai (ūkiniai pastatai, garažas ir t.t.). Jeigu pastatai buvo pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų, bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų. Jeigu ūkinės knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami įrašai, neišlikusios, dingusios, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo. Teismas negali nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu pastatai ūkinėse knygose apskritai nebuvo įregistruoti, nes tai reiškia, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimas buvo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o tokio pobūdžio bylose teismas gali būti aktyvus, tai pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog pastatytas ūkinis pastatas buvo registruotas vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose. Tiek pareiškėjas, tiek teismas nuėjo lengvesniu keliu, t.y. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo keliu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.60-62) suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė nurodo, kad su skundu nesutinka. Teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas. Vadovaujantis Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo 9 p. nustato, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nei vieno dokumento, išvardyto sąrašo 2-6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus), savivaldybės administracijos ir suinteresuotų statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų atstovų surašytą nustatytos formos aktą, patvirtinantį, kad senas statinys gali būti naudojamas ir registruojamas Registre, taip pat teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.64-65) pareiškėjas J. G. nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, išdėstytos aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės ir prieštarauja įstatymui. Teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas su byla susijusias aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo faktui pagal įgyjamąją senatį nustatyti: jis nebuvo ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu, daikto valdymas prasidėjęs sąžiningai, nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį nekilnojamasis turtas – ūkinis pastatas buvo valdomas kaip savas. Jokie kiti asmenys neturėjo ir neturi teisių į jo valdomą nekilnojamąjį turtą, kurį valdo ir juo naudojasi daugiau kaip 10 metų. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad statinys laikomas savavališku statiniu, nes pastatytas be leidimo, neturint projekto ir negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu kaip valdymo objektu. Ignoruojama įstatyminė nuostata, jog statiniams, pastatytiems iki 1991 metų taikomi supaprastinti reikalavimai. Jei ūkinėse knygose būtų išlikę įrašai ar pastatas registruotas vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose, nebūtų reikėję kreiptis į teismą. Prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsniuose numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik šiomis sąlygomis: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). CK 4.68 straipsnis taikomas tik esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, t.y. daiktas turi būti įgytas sąžiningai, daikto valdymas privalo būti sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas per visą įgyjamosios senaties terminą. Jeigu asmuo daiktą įgijo neteisėtai ar nesąžiningai, tai CK 4.68-4.71 straipsniai negali būti taikomi.
Jeigu asmuo pasistatė gyvenamąjį namą ar kitus pastatus laikydamasis statybos metu galiojusių teisės aktų, tai statyba yra teisėta ir asmuo gali šiuos pastatus ir nuosavybės teisę į juos įregistruoti 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Pastatų statybą kaimo vietovėje iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. reglamentavo Individualios statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228. Statybos teisėtumo faktas gali būti patvirtintas šiais dokumentais: patvirtintu individualiu ar tipiniu projektu; vietinio vykdomojo komiteto leidimu, kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimu ar valstybinio ūkio administracijos įsakymu, vietinio vykdomojo komiteto sprendimu skirti žemės sklypą statybai; žemės sklypo planais; sutartimi dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotai naudotis; valstybinės komisijos aktu dėl pastato priėmimo naudoti; vietinių vykdomųjų komitetų potvarkiais dėl valstybinės komisijos aktų priimti pastatus naudoti patvirtinimo; dokumentais, patvirtinančiais privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą, ir kitais panašiais dokumentais, kurių pakankamumo šiam faktui konstatuoti vertinimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikšmingų atliekant statinio registravimą Nekilnojamojo turto registro įstaigoje ir nagrinėjant bylą teisme.
Pastatytas namas buvo registruojamas vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda. Į namų valdos sąvoką įėjo gyvenamasis namas bei kiti pastatai (ūkiniai pastatai, garažas ir t.t.), kaip gyvenamojo namo priklausiniai. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t.y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų, bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtino dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus, iki įsigaliojo Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (Žin., 1991, Nr. 23-630), kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti Registre (sąrašo 1 punktas). Sąrašo 7 punkte nurodyta, kad registre registruojant senus statinius (namų valdas), identifikuojami ir registruojami tik pagrindiniai pastatai, o kiti statiniai, esantys tame pačiame žemės sklype (suformuotoje vienoje namų valdoje), įrašomi kaip jų priklausiniai. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai pagrindiniai pastatai jau įregistruoti nustatytąja tvarka, o neregistruoti likę jų priklausiniai. Sąrašo 9 punkte nurodyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto sąrašo 2-6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus), savivaldybės administracijos ir suinteresuotų statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų atstovų surašytą nustatytosios formos aktą, patvirtinantį, kad senas statinys gali būti naudojamas ir registruojamas Registre, taip pat teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Byloje pateikta 2007-07-26 Domeikavos seniūnijos pažyma dėl ūkinio pastato Nr. 3-607 (b.l.7), kurioje nurodyta, kad liudytojų teigimu J. G. kartu su tėvu J. G. prie daugiabučio namo Kauno r. sav., Domeikavos sen., Šakių k., Vandžiogalos pl. 52, 1979-1981 metais pasistatė ūkinį pastatą, kuriam suteiktas unikalus Nr. 44000899-0503, indeksas 2I1m. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, registro Nr. 20/197245 (b.l.8-15), patvirtina, kad ūkio pastatui, esančiam Kauno r., Domeikavos sen., Šakių k., Vandžiogalos g. 52, atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus Nr. 4400-0899-0503, žymėjimas plane 2I1m. Domeikavos seniūnija apeliacinės instancijos teismui pateikė J. G. namų ūkio knygos kopiją (b.l.55-58), kuri patvirtina, kad iš tiesų vykdomojo komiteto ūkinėje knygoje buvo registruota namų valda. Ūkinėje knygoje buvo registruota ūkio gyvuliai, ūkiui priklausantieji gyvenamieji namai, ūkio asmeninio naudojimo žemė, šeimos nariai. Ūkinės knygos nuorašai patvirtina, kad joje nebuvo net grafos apie ūkinius pastatus. Taigi netiesioginiai įrodymai – gyvulių registracija - patvirtina, kad buvo ūkinis pastatas, įėjęs į namų valdą. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. Č., J. L. ir O. J. parodė, kad pareiškėjas sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų. Pareiškėjas, įgijęs daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, buvo ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t.y. užvaldydamas daiktą buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, taip pat jis išliko sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką. Pažymėtina, kad nėra jokių kitų asmenų, kurie pretenduotų į šį ūkinį pastatą.
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, laikytinas visiškai nepagrįstu, nes minėto teismo praktika turi reikšmę tik administracinių teismų bylose. Civilinio proceso kodekso 4 straipsnis reglamentuoja, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Kasacine tvarka civilines bylas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 340 str. 2 d.). Taigi tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutartys, paskelbtos Teismų įstatymo nustatyta tvarka, turi reikšmę formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija; Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E.; Nr. 3K-3-516/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ir vėl“ v. UAB „Giedra“; Nr. 3K-3-474/2005). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą įgyjamąja senatimi, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.