Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant pareiškėjoms R. M. K. ir R. S., pareiškėjų atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. K. ir R. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. M. K. savo pareiškimą palaikė ir prašė patenkinti, nurodė, kad motina iki mirties gyveno pas seserį. Po jos mirties su seserimi pasidalijo motinos daiktus, paveikslus, nuotraukas. 2013 m. birželio mėnesį gavo pranešimą , kad mamos pusbrolis, gyvenęs Vokietijoje, jai paliko dalį palikimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. S. savo pareiškimą palaikė ir prašė patenkinti, nurodė, kad motina iki mirties gyveno pas ją, S. Žukausko g. 24-45, Kaunas. Ji išlaikė motiną iki mirties, rūpinosi laidotuvėmis ir paminklu. Po jos mirties su seserimi pasidalijo motinos daiktus, rūbus, paveikslus, nuotraukas. 2013 m. birželio mėnesį gavo pranešimą, kad mamos pusbrolis, gyvenęs Vokietijoje, jai paliko dalį palikimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Daiva Jurevičienė nurodė, kad patikslintą pareiškimą palaiko, paaiškino, kad į palikėjos palikimą daugiau paveldėtojų nėra.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausiama liudytoja M. M.. Ji paaiškino, kad pažinojo pareiškėjų motiną ir jos dukrą Renatą. Po E. U. K. mirties jos žiniomis palikimą pasidalino E. U. K. dukterys.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausiama liudytoja R. M.. Ji paaiškino, kad yra R. S. kaimynė. R. S. į kaimynystėje esantį butą atsikraustė kartu su motina, kuri 2003 m. pavasarį mirė. Pareiškėja R. S. jai yra sakiusi, kad jos su seserimi pasidalino motinos daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjos Renata M. K. ir R. S. yra E. U. K., mirusios 2003 m. kovo 2 d., dukterys – paveldėtojos pagal įstatymą (Gimimo liudijimas Nr. 888015, 428154 b.l. 7-13, CK 5.13 str.). Po E. U. K. mirties (Mirties liudijimas Nr. 180177, b.l. 18) pareiškėjos pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K. pažyma Nr. 38, b.l. 17). Po E. U. K. mirties dukterys pasidalino jai priklausiusius kilnojamuosius daiktus – nuotraukas, drabužius paveikslus. Tai, kad pareiškėjos priėmė palikimą patvirtina ir posėdžio metu duoti liudytojų M. M. ir R. M. paaiškinimai, kad pareiškėjos po E. U. K. mirties pasidalino jai priklausiusius daiktus. 2013 m. kovo 21 d. mirė E. U. K. pusbrolis J. O. H. G., gyvenęs Vokietijoje, po kurio mirties teisė į palikimą atsirado ir E. U. K. (b.l. 29-48).

Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 str. 1 d. nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT, 2007-03-05 nut. civ. b. Nr. 3K-3-86/2007). Be to, vertintinas įpėdinių pareigų atlikimas palikėjo atžvilgiu.

Pareiškėjų ir liudytojų paaiškinimai byloje yra nuoseklūs – pareiškėjos ir liudytojai nurodo, kad pareiškėjos rūpinosi motina, ją palaidojo ir rūpinasi jos atminimo įamžinimu. Po motinos mirties, nesant registruoto turto, į notarą dėl paveldėjimo procedūrų nesikreipė, tačiau mirusiai E. U. K. priklausiusius daiktus priėmė ir toliau faktiškai laiko savo žinioje, tinkamai atlieka savo, kaip įpėdinių pareigas, todėl esant šioms faktinėms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų motyvų palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Byloje pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), todėl iš pareiškėjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjos R. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė E. U. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2003 m. kovo 2 d. palikimą, faktiškai pradėdamos paveldėtą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.