Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (suinteresuoto asmens) VĮ Turto bankas atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės M. G. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Mirus skolininkui, išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šią materialiosios teisės normą, procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, kontekste yra pasisakyta, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų tikslus kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-533/2011; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2012). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad antstolės M. G. kontoroje yra vykdomas Trakų rajono apylinkės teismo 2012-02-20 išduotas teismo įsakymas Nr. L2-870-213/2012 dėl 211,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. B. kreditoriaus UAB „4finance“ naudai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-08-10 nutartimi pakeitė vykdymo procese skolininką A. B. nauju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasis ta aplinkybe, kad vykdomoje byloje Nr.0007/12/00626 vykdant išieškojimą kreditoriaus UAB „4finance“ naudai buvo areštuotas skolininkui priklausęs turtas, todėl sprendė, kad iki skolininko mirties areštavus skolininko turtą ir išviešinus turto arešto aktą, buvo pasiektas CK 5.63 str. nuostatų tikslas. Nors atsakovo į bylą pateiktame turto arešto aktų registro išraše nėra duomenų apie tai, kad antstolė M. G. būtų areštavusi skolininkui priklausantį turtą vykdant išieškojimą kreditoriaus UAB „4finance“ naudai, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad Valstybė, kurios interesus taip pat atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, turėjo žinoti apie skolininko A. B. atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolė sužinojusi apie skolininko mirtį, sustabdė vykdomąją bylą, kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas. 2014-05-30 antstolė patvarkymu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, informuodama, kad vykdo išieškojimą iš skolininko turto dėl skolų išieškojimo iš A. B. išieškotojų, įskaitant UAB „4Finance“, naudai, taip pat informuodama Valstybinę mokesčių inspekciją apie mirusio skolininko vardu registruotą turtą, kurio niekas nepaveldėjo. Valstybinė mokesčių inspekcija informavo antstolę, kad valstybė paveldėjo A. B. priklausantį turtą. Toks Valstybės informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą iš esmės laikomas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, kad įpėdinis (valstybė) nebūtų buvęs tinkamai informuotas apie skolos išieškojimą iš A. B.. Esant nustatytoms aplinkybėms CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka yra pagrindas mirusį skolininką pakeisti jo įpėdiniu. Taigi pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas skolininką vykdymo procese, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.