Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovei A. Č., jos atstovei advokatei Linai Zamulskienei, atsakovo AB SEB banko atstovei advokato padėjėjai A. R., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui AB SEB bankui, dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama pripažinti AB SEB banko 2013 m. sausio 4 d. sprendimą nustatyti pagal Kreditavo sutartį Nr. 0460618011472-56 fiksuotą palūkanų normą 3,15906 proc. nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą vykdyti kreditavimo sutarties Nr. 0460618011472-56 specialiosios dalies sąlygas dėl kintamų palūkanų taikymo pagal sutartą maržą 0,9 procento plius LIBOR eurais nuo 2012 m. gruodžio 27 d.; priteisti iš atsakovo 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo AB SEB banko visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr.0460618011472-56, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas kreditas, nustatant grąžinimo laikotarpį 40 metų. Sutartyje numatyta, jog pritaikyta banko marža procentais yra 0,90 procento, palūkanų keitimo laikotarpis 6 mėnesiai, o palūkanų kintama dalis VILIBOR. Kredito sutarties Bendrojoje dalyje nustatyta, jog kintamas palūkanas sudaro kintama palūkanų dalis ir marža, o marža tai Specialiosios dalies 6.2.1. punkte nurodyta visam kredito laikotarpiui Banko nustatyta marža. 2007 m. gruodžio 12 d. susitarimu pakeistos 2006-08-25 Kredito sutarties sąlygos, suteiktos papildomos kredito lėšos, pakeista kredito valiuta, o kredito palūkanos penkerių metų terminui pakeistos iš kintamų į fiksuotas. Aptariant šio susitarimo sąlygas individualiai, banke buvo paaiškinta, jog pasibaigus fiksuotų palūkanų nustatymo periodui- penkeriems metams, galės pakeisti fiksuotų palūkanų rūšį atgal į kintamas ir kad šis susitarimas yra tik laikinas ir galioja penkerius metus. 2012 m. lapkričio 14 d. iš kreditoriaus gavo siūlymą dėl teisės tartis su banku dėl fiksuotų palūkanų keitimo į kintamąsias. Tačiau nuvykus į banką buvo paaiškinta, jog dabar tokios maržos kokia buvo įrašyta sutartyje 0,90 procento bankas netaikys, pateikė pasirašyti naują susitarimą, kuriame nustatoma nauja 2,2 procento marža. 2012 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į banką raštu prašydama pasibaigus fiksuotų palūkanų nustatymo terminui pakeisti fiksuotas palūkanas į kintamas. 2013 m. sausio 5 d. gavo AB SEB banko sprendimą, kuriame nurodyta, jog bankas vienašališkai pritaikė fiksuotas palūkanas, kurių norma yra 3,15906 proc. nuo 2012 m. gruodžio 27 d. penkeriems metams iki 2017 m. gruodžio 27 d. Sprendimą taikyti fiksuotas palūkanas bankas priėmė vienašališkai ir nepaisydamas prašymų. Nei sudarytoje kredito sutartyje, nei papildomame susitarime dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo nėra numatyta nuostatų, iš kurių galėtų suprasti ar numatyti, jog bankas vienašališkai, praėjus susitarimo laikui, iš naujo keis pagrindinės kredito sutarties nuostatas ir bus sprendžiamas klausimas dėl naujo kintamų palūkanų dydžio. Pakeitus palūkanas į kintamas, turėtų vadovautis Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.2. papunkčio nuostatomis, kurios nebuvo nei pakeistos, nei panaikintos ir yra galiojančios abiems sutarties šalims, ir kuriose įtvirtinta kintamų palūkanų skaičiavimo formulė yra 0,9 proc. marža plius LIBOR eurais. 2007 m. gruodžio 12 d. Susitarimu Kredito sutarties Specialiosios dalies 6 punktas nebuvo pakeistas visa jo apimtimi, buvo pakeistas Kredito sutarties 6.3. papunktis, o sutarties 6.2. papunkčio tekstas šiuo susitarimu pakeistas nebuvo, todėl liko galioti tokia redakcija, kokia buvo išdėstyta pirminėje Kredito sutartyje. Palūkanų norma yra esminė kredito sutarties sąlyga, apie kurią buvo paaiškinta taip, kaip įrašyta pagrindinės kredito sutarties tekste. Sudarius kreditavimo sutartį su komerciniu banku tarp ieškovės, kaip kredito gavėjos, ir banko susidarė vartojimo teisiniai santykiai, todėl ji yra ekonomiškai silpnesnė sutarties šalis – vartotojas ir turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 str. nuostatos. Atsakovo 2013 m. sausio 4 d. sprendimas nustatyti fiksuotą palūkanų normą 3,15906 proc. nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Dėl atsakovo kaltės susiklosčiusios tokios situacijos ir patiriamų emocinių išgyvenimų, psichologinio spaudimo ir įtampos buvo sunku susikaupti darbe, atlikti savo kasdienius darbus, vadovauti kolektyvui, prasidėjo nemiga, todėl buvo priversta kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų paskirti vaistai nuo nerimo ir nemigos. Prašoma 3500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra protinga ir gali būti priteista.

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nesutikimo su ieškiniu motyvais nurodė aplinkybes, kad ieškovės prašymu 2007-12-12 tarp šalių buvo sudarytas Susitarimas pakeisti 2006-08-25 kredito sutarties Nr. 0460618011472-56 sąlygas Nr. l, pagal kurį šalys susitarė pakeisti Kredito sutarties Specialiosios dalies 2, 3, 4 ir 6 punktus. Susitarimu Nr. l šalys iš esmės atsisakė kintamų palūkanų ir perėjo prie kitos Kredito sutartyje numatytos alternatyvos - fiksuotų palūkanų. Kintamų palūkanų sudedamosios dalys yra kintama palūkanų dalis ir marža. Fiksuotos palūkanos neturi sudedamųjų dalių. Ta aplinkybė, kad konkretus fiksuotų palūkanų dydis buvo nustatytas penkerių metų laikotarpiui, nereiškia ir negali būti aiškinama taip, jog Susitarimas Nr. l, konkrečiai susitarimas dėl fiksuotų palūkanų, yra vienkartinis ir terminuotas, sudarytas tik penkeriems metams, bei kad toks susitarimas automatiškai netenka galios suėjus pirmajam penkerių metų palūkanų fiksavimo terminui. Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.3.3. punkte (Susitarimas Nr. 1) šalys aiškiai nustatė, kad kita fiksuotų palūkanų nustatymo diena yra 2012-12-27. Šalys išreiškė savo valią laikytis tokio susitarimo ir jį vykdyti iki Kredito sutarties termino pabaigos, kas penkerius metus nustatant naują fiksuotų palūkanų normą. Šalims Susitarimu Nr. l atsisakius Kredito sutarties sąlygos dėl kintamų palūkanų, ši sąlyga į Kredito sutartį galėjo būti grąžinta tik nauju rašytiniu šalių susitarimu. Kadangi šalių susitarimas dėl fiksuotų palūkanų taikymo niekada nebuvo pakeistas, panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, jis turi būti vykdomas ir ieškovė neturi jokio pagrindo nesilaikyti galiojančio šalių susitarimo. Kredito sutarties 6.1 punkte nustačius, kad palūkanų rūšis yra fiksuotos palūkanos, Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.2 punktas apskritai nėra taikomas, įskaitant visus jo papunkčius, o ankstesni šalių susitarimai dėl kintamų palūkanų, įskaitant ir maržos dydį, nebetenka galios. Susitarime Nr. l yra pažymėta, kad ,, kitos sutarties sąlygos nekeičiamos ir galioja, jei neprieštarauja šiam Susitarimui" (4 punktas). Tuo tarpu, pradinėje Kredito sutartyje įtvirtintos Specialiosios dalies 6.2. punkto nuostatos akivaizdžiai ir iš esmės prieštarauja Susitarime Nr. l atliktiems Kredito sutarties pakeitimams, nes reglamentuoja kintamų palūkanų sudedamąsias dalis ir keitimo terminus, kai šalys aiškiai atsisakė kintamų palūkanų ir pakeitė jas fiksuotomis. 2012-12-20 ieškovės prašyme nurodytos 0,9 procentų maržos, praėjus daugiau nei šešeriems metams nuo pradinės Kredito sutarties sudarymo, atsakovas objektyviai nebegalėjo pasiūlyti. Šiuo metu Banko klientams, kuriems nustatyta B rizikos kategorija, kuri buvo nustatyta ir ieškovei, standartiškai taikoma 2,61 proc. marža. Atsakovas sutiko padaryti nuolaidą ir pritaikyti ieškovei individualų įkainį, pasiūlydamas kintamų palūkanų normą su 2,2 proc. marža, tačiau ieškovei tai buvo nepriimtina. Šalims iki 2012-12-27 nepasiekus jokio susitarimo dėl toliau taikytinos palūkanų normos, ieškovei nepasinaudojus galimybe nutraukti Kredito sutartį ir grąžinti kreditą (jį refinansuoti), bei atsižvelgiant į tai, kad Kredito sutartis negalėjo toliau galioti nesant nustatytų jokių palūkanų, atsakovas buvo priverstas vienašališkai nustatyti fiksuotų palūkanų normą, nuo 2012-12-27 ateinančiam penkerių metų laikotarpiui ieškovei nustatyta nauja 3,15906 proc. fiksuotų palūkanų norma. Vienašališkai nustačius naują fiksuotų palūkanų normą, pastaroji sumažėjo lyginant su prieš tai buvusia. Tokie veiksmai buvo naudingi ieškovei, nes galutinė Kredito sutarties kaina ne padidėjo, o priešingai-sumažėjo. Atsakovo įsitikinimu, jo veiksmai vienašališkai nustatant fiksuotų palūkanų normą pagal Kredito sutartį neatitinka nė vieno CK 6.188 str. nustatyto kriterijaus ir negali būti vertinami kaip nesąžiningi bei pažeidžiantys ieškovės kaip vartotojos teises ir interesus. Mano, jog ieškovės atžvilgiu apskritai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, visuomet laikėsi ir toliau laikosi bei vykdo galiojančias Kredito sutarties sąlygas. Iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų, matyti, kad ieškovės sveikatos būklę nulėmė jos darbovietėje susiklosčiusios aplinkybės, priežastinio ryšio tarp ieškovės sveikatos būklės ir atsakovo atliktų veiksmų, vykdant galiojančią Kredito sutartį, ieškovės pateiktas išrašas neįrodo ir nepagrindžia.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė ieškinį palaikė, ir nurodė, kad 2006 m. pasirašė su banku kreditavimo sutartį 40 metų laikotarpiui. 2007 m. pasirašė susitarimą dėl palūkanų fiksavimo 5 metams. Vėliau gavo raštą, kad baigiasi fiksuotų palūkanų sutarties laikas, kad turės pasirašyti kitą sutartį dėl pasirikimo kintamų ar fiksuotų palūkanų. Tada pateikė bankui prašymą, kad nori pasirinkti kintamas palūkanas, tačiau bankas atsiuntė raštą sausio mėn., kad nustatyta ieškovei 2,2 maržą fiksuoja palūkanas be jos sutikimo. Nurodo, kad bankas nepagrįstai nustatė fiksuotų palūkanų dydį, kadangi kredito sąlygos prieštarauja būtent vienašališkam sprendimui nustatyti.

Atsakovo atstovė ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei buvo nustatytos fiksuotos palūkanos 5 metams. Iš principo šalys atsisakė kintamų palūkanų, o pasiliko fiksuotas palūkanas. Pasibaigus terminui, bankas informavo ieškovę dėl palūkanų, dėl sutarties nutraukimo. Dėl maržos neapgrįstas jos ieškoves reikalavimas, kintamos palūkanos buvo atsisakytos, neteko galios. Nurodo, kad šalys išreikė fiksuotos palūkanas pasilikti. Nesutinka, kad bankas visiškai nesiderėdamas pasiūlė maržą 2,2. Ieškovei buvo pritaikytas individualus mokėjimas. Palūkanų norma buvo užfiksuota 5 metams pagal palūkanų normą, nepažeidžiant sutartyje numatytų sąlygų. Tarp banko iš ieškovės galioja fiksuota palūkanų rūšis, kuri neturi sudedamųjų dalių. Dydį apsprendžia banko komitetas. Fiksuotos palūkanos 5 metams. Po termino palūkanos keičiamos. Gruodžio 27 d. turi keisti palūkanų dydis. Šiuo atveju nėra įforminta, tai banko nutarimas. Palūkanų dalis priklauso nuo valiutos, VILIBOR litais, LIBOR eurais. Nustatant kintamas palūkanas, tuo metu, kai buvo pasirašyta pradinė sutartis, bendrovės sąlyga reiškė, kad jai klientė nebūtų atsisakiusi kintamų palūkanų, tai marža būtų taikoma visą kredito sutarties laikotarpį. Kai specialiojoje kredito dalyje buvo atsisakyta kintamų palūkanų, tai automatiškai nuostatuose dėl bendrosios dalies jos nebeaktualios lieka tuo atveju, nes tai yra taikomos fiksuotos palūkanos. Nurodo, kad marža yra banko atlygis. Dėl banko maržos, tai ji skirtingai apskaičiuojama, nustatinėjami skirtingi kriterijai. Kintamų palūkanų dydį aptaria abi šalys. Jeigu nepriimtina sąlyga, tai gali jos atsisakyti. Bankas laikės visų sąlygų, numatytų sutartyje. Nustatant konkretų laikotarpį, ieškovei buvo suteiktos visos galimybės derėtis dėl kredito sąlygų pakeitimo. Bankas aktyviai derėjosi su ieškove, tačiau ieškovė visiškai nesiderėjo su atsakovu. Ieškovė prašė taikyti maržą pagal kintamas palūkanas jau pagal negaliojančias kredito nuostatas.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2006-08-25 buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 0460618011472-56, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei 150 000 Lt kreditą būsto įsigijimui, o ieškovė įsipareigojo Kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas Kredito sutartyje nustatytas prievoles/b.l. 47-57/. Kredito sutartimi šalys susitarė dėl kintamų palūkanų, susidedančių iš VILIBOR ir 0,90 procentų maržos, ir jų keitimo laikotarpio 6 mėnesiams. 2007-12-12 sudarytas Susitarimas Nr.1 dėl sutarties sąlygų pakeitimo kuriuo šalys susitarė pakeisti Kredito sutarties Specialiosios dalies 2, 3, 4 ir 6 punktus: ieškovei suteiktas papildomas 5.806,87 EUR kreditas, nustatyta nauja kredito valiuta -vietoje litų eurai, negrąžinta pradinė kredito suma konvertuota iš 141.082,34 Lt į 40.962,30 EUR sumą, nustatyta bendra kredito suma eurais- 46.769,17 EUR, palūkanos pakeistos iš kintamų į fiksuotas, nustatant 5,4937 proc. fiksuotų palūkanų normą penkeriems metams ir numatant kitą fiksuotų palūkanų nustatymo dieną 2012-12-27/ b.l.56/. Pasibaigus fiksuotų palūkanų laikotarpiui atsakovas nustatė 3,15906 proc. fiksuotų palūkanų normą ateinančiam penkerių metų laikotarpiui nuo 2012-12-27 iki 2017-12-27/b.l.68/.

Banko kredito sutartis, dėl kurios vykdymo yra kilęs ginčas, kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, todėl sutarties sąlygos vertintinos ex officio pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, imant domėn vartotojo, kaip silpnesnės pusės, teisę į papildomą apsaugą bei sutarčių sudarymo laisvės principą sutartiniuose santykiuose.

Vienašališkas naujos fiksuotų palūkanų normos nustatymas susijęs su šalių sudaryta kredito sutartimi bei jos sąlygų vykdymu. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, atsakovas vedė derybas su ieškove dėl kintamų palūkanų normos nustatymo naujam laikotarpiui /b.l. 21,23,27,28,58/ , tačiau šalims nepavykus susitarti, priimtos naujos fiksuotų palūkanų normos pagal kredito sutarties sąlygas /b.l. 63/, kadangi viena iš esminių kredito sutarties sąlygų yra palūkanos (CK 6.881 str. l d.). Šalims nesusitarus dėl naujų palūkanų dydžio ir formos ieškovė turėjo teisę šią sutartį nutraukti, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl turi vykdyti sutartį pagal jos sąlygas.

Ieškovė sudariusi su atsakovu 2006-08-25 kredito sutartį pasirinko kintamąsias palūkanas 6 mėnesių laikotarpiui /b.l. 8/. 2007-12-12 sudarant pakeitimą šalys susitarė dėl fiksuotų palūkanų 5 metų laikotarpiui, kurio terminas pasibaigė 2012-12-27 /b.l. 17,18/. Šalims nesusitarus , bankas vienašališkai nustatė naujas fiksuotas palūkanas vadovaudamasis sutarties bendrosios dalies 1 p. ir specialiosios dalies 6 p.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas reikalavo sudaryti sutarties pakeitimą, priešingai, būtent ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama pakeisti 2006-08-25 Kredito sutarties Nr.0460618011472-56 sąlygas. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdamas, kad būtų sudarytas sutarties pakeitimas. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas, likus daugiau nei mėnesiui iki fiksuotų palūkanų normos keitimo dienos, 2012-1 1-14 d., pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad 2012-12-27 baigia galioti jai nustatyta fiksuotų palūkanų norma, bei pakvietė ieškovę likus ne mažiau kaip 15 dienų iki minėto termino pabaigos kreiptis į atsakovą dėl galimo kredito sutarties pakeitimo. Atsakovas minėtame rašte nurodė, kad ieškovė turi net keletą galimybių tartis su atsakovu dėl naujos fiksuotų palūkanų normos nustatymo, arba tartis su atsakovu dėl fiksuotų palūkanų keitimo į kintamas palūkanas, arba iš anksto grąžinti kreditą, t.y. nutraukti kredito sutartį.

Taip pat atsakovas informavo ieškovę, jog ji turi galimybę apskritai nekeisti kredito sutarties sąlygų ir toliau naudotis kreditu mokant fiksuotąsias palūkanas. Ieškovė buvo informuota, kad pastaruoju atveju atsakovas kredito sutartyje nustatytą fiksuotų palūkanų keitimo dieną vienašališkai nustatys tą dieną galiosiančių fiksuotųjų palūkanų normą ateinantiems penkeriems metams, ir kad nauja fiksuotų palūkanų norma priklausys nuo kredito sutarties sąlygų bei to, kaip jos vykdomos. Šalims iki 2012-12-27 nepasiekus jokio susitarimo dėl toliau taikytinos palūkanų normos (fiksuotos ar kintamos, ir kokio dydžio abiem atvejais), ieškovei nepasinaudojus galimybe nutraukti kredito sutartį ir grąžinti kreditą (jį refinansuoti), atsakovas vienašališkai nustatė 3,15906 proc. fiksuotų palūkanų normą penkerių metų laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju ieškovės sudarytos pradinės Kredito Sutarties Specialios dalies 6.1 punkte buvo aiškiai įvardinta palūkanų rūšis - kintamos palūkanos, kurios vėliau Susitarimu Nr. l laisva ieškovės valia buvo pakeistos į fiksuotas palūkanas, nustatant jų konkretų dydį pirmiems penkeriems metams ir nurodant konkrečią datą, kada fiksuotų palūkanų norma bus nustatoma naujai (šiuo atveju 2012-12-27). Kaip 2007 metais Susitarimu Nr. l keisdama Kredito sutartį ir pereidama nuo kintamų palūkanų prie fiksuotų, taip ir 2012 metais, atsakovui informavus ieškovę apie artėjančią fiksuotų palūkanų keitimo datą, ieškovė turėjo galimybę susitarti su atsakovu dėl Kredito sutarties pakeitimo abiems šalims priimtinu būdu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Atitinkamai, Kredito sutartis liko galioti toliau tomis pačiomis sąlygomis, numatyta palūkanų rūšimi (fiksuotomis palūkanomis). Vadovaujantis Kredito sutarties Bendrosios dalies l punkte įtvirtinta fiksuotų palūkanų sąvokos formuluote bei Specialiosios dalies 6.3.3. punktu (Susitarimas Nr. 1), atsakovas 2012-12-27 vienašališkai nustatė naują fiksuotų palūkanų normą. Kredito sutartis, Susitarimas Nr. l buvo šalių individualiai aptarti, pačios ieškovės patvirtinti, jog ji susipažino su Kredito sutarties ir Susitarimo Nr. l sąlygomis, kad visos sąlygos individualiai paaiškintos, ieškovė jas suprato, su jomis sutinko ir kad jos išreiškia tikrąją ieškovės valią (Kredito sutarties Bendrosios dalies punktas 20, Susitarimo Nr. l punktai 7 ir 8).

Pagal CK 188 str. 2 dalies 10 punktą nesąžininga laikoma ta sąlyga, kuri suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas. Kredito sutartis, 2012-12-27 nustatant naują fiksuotų palūkanų normą, nebuvo keičiama. Atsakovas vykdė Kredito sutartį ir, nepavykus rasti susitarimo su ieškove, vienašališkai nustatė naują fiksuotą palūkanų normą pagal šalių pasirašytą kredito sutartį, nes kredito sutartis negali galioti be palūkanų.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Ieškovė savo ieškinyje reikalauja priteisti iš atsakovo 3 500 Lt neturtinės žalos, argumentuodama tuo, jog patyrė stresą ir įtampą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Nurodė, jog visada laiku vykdė visus įsipareigojimus, niekada nėra vėlavusi sumokėti jokių įmokų, nurodė, kad turėjo patirti banko spaudimą, jog privalo būtinai kuo greičiau atvykti į banką ir būtinai pasirašyti jai visiškai nesuprantamą naują susitarimą, kuris akivaizdžiai pablogins jos finansinę padėtį. Nurodė, kad šventės buvo sugadintos, jos neapleido netikrumo jausmas ir įtampa dėl to, kaip bus pasielgta su jos pinigais ir kokių veiksmų bankas imsis jos atžvilgiu, nes nesutinka pasirašyti naujo susitarimo.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą, taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtinos sąlygos kaip neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos. Ieškovė neginčijo sutarties ar jos pakeitimo, tai yra nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, nėra nustatyta tų veiksmų pasekoje atsiradusi žala, atitinkamai nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp banko veiklos nustatant palūkanų normą ir ieškovės sveikatos būklės, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė LR CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančio rašytinio prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo, todėl, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (LR CPK 93, 98 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 265 - 270straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.