Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-131-908/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-10
Bylos Nr.
1S-131-908/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51204-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Nuteistasis
M. R.
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-131-908/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51204-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 2.5.10; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios M. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties, kuria išspręstas kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jai paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo (pastaba – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų) 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmės ir M. R. paskirta galutinė ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 19 d. nutartimi nuteistosios M. R. apeliacinis skundas atmestas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendis patikslintas, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo (pastaba – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų) 2020 m. birželio 1 d. nuosprendį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirta bausme ir M. R. paskirta galutinė penkerių metų ir šešiasdešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendį, taip pat šiais nutartimi ir nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. R. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 11 d. 20.10 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 16 val. (viena para), nuo 2019 m. gegužės 22 d. 17.15 val. iki 2019 m. gegužės 23 d. 14.15 val. (viena para) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 17.30 val. (trys paros) išbūtas laikas. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi nuteistosios M. R. skundas atmestas.

Šalies argumentai

3. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija teikimu prašė išspręsti neįvykdytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties vykdymo klausimą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi „išbendrinta“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi M. R. paskirta subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. (pastaba – 2020 m. liepos 2 d.) nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. R. paskirta galutinė šešerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį, taip pat šiais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. R. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 11 d. 20.10 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 16.00 val. (viena para), nuo 2019 m. gegužės 22 d. 17.15 val. iki 2019 m. gegužės 23 d. 14.15 val. (viena para) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 17.30 val. (trys paros) išbūtas laikas. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Šalies argumentai

5. Nuteistoji M. R. skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį, jai paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nurodyti bausmės pabaigos datą. Skundas argumentuojamas tuo, kad teismas neįvertino jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir to, kad jos sudaro idealią sutaptį.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Teismo nutartis keistina.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsnio pagrindu, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

8. Iš skundo matyti, kad nuteistoji M. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu bausmių subendrinimo pagrindu, teigia, kad bausmės turėjo būti subendrintos ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis ir, galima suprasti, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

9. BK 63 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 9 dalies pagrindu pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos, už kurias M. R. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, padarytos 2019 metais nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio, t. y. iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio pirmojoje byloje (po jos paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus bausmę 2018 m. spalio 26 d.) priėmimo 2019 m. lapkričio 22 d. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad žemesnysis teismas pagrįstai ir teisėtai nuteistajai M. R. paskirtas bausmes subendrino BK 63 straipsnio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

11. BK 63 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Pagal šio straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas); padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (2 punktas); už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas). Nagrinėjamu atveju aktualūs pirmi du bausmių apėmimo taikymo pagrindai.

12. Pirmiausia pažymėtina tai, kad baudžiamajame įstatyme nepateiktas idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas, tačiau teisės teorijoje ir teismų praktikoje idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi tokie atvejai, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kitaip tariant, idealioji sutaptis reiškia, kad kaltininkas iš esmės padaro vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-32-719/2021, 12 ir 15 punktai).

13. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, už kurias M. R. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu ir kitais nuosprendžiais – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu (kuriais paskirtos bausmės subendrintos, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi), yra padarytos ne viena, o keliomis veikomis, ne viena po kitos, o atskirai, per ilgesnį laiko tarpą, įgyvendinant savarankiškus sumanymus, todėl nesudaro idealios sutapties. Priešingas skundo argumentas yra deklaratyvus.

14. Dėl kito bausmių apėmimo taikymo pagrindo pažymėtina tai, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu. Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-719/2020, 8 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, už kurias M. R. nuteista nurodytais nuosprendžiais, yra priskiriamos tai pačiai nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, kategorijai arba gretimos, nes viena iš jų yra baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, o kita – nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje. Iš nurodytų nuosprendžių matyti, kad visos nusikalstamos veikos yra susijusios su įvairių panašios vertės prekių (drabužių, parfumerijos, elektronikos ir kt.) vagystėmis iš parduotuvių, todėl savo pavojingumu labai nesiskiria.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad žemesnysis teismas nuteistajai M. R. paskirtas bausmes pagrįstai ir teisėtai subendrino ne apėmimo, o sudėjimo būdu. Pastebėtina ir tai, kad žemesnysis teismas taikė jai palankesnį bausmių dalinio sudėjimo būdą ir, nors ir nenurodė pridedamos švelnesnės bausmės dalies (dvejų metų ir dviejų mėnesių) parinkimo motyvų, kaip to reikalaujama BK 63 straipsnio 4 dalyje, tačiau tai savaime nereiškia, kad ji parinkta netinkamai. M. R. yra nuteista už eilę analogiškų nusikalstamų veikų, kurias pradėjo daryti neužilgo po jos paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikusi bausmę už padarytas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp kurių taip pat dominavo vagystės, todėl ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimas jai nepadarė teigiamos įtakos, toks jos elgesys leidžia įžvelgti susiformavusias jos antisocialines nuostatas ir polinkį nusikalsti, todėl pateisina didesnės pridedamos bausmės dalies parinkimą. Skunde tai nėra ginčijama. Vis dėlto, aukštesnysis teismas nesutinka su žemesniojo teismo sprendimu „išbendrinti“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi nuteistajai M. R. paskirtą subendrintą bausmę.

17. Pritartina žemesniojo teismo padarytai išvadai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi nuteistajai M. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta ne su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi, o su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu (sulaukus jo įsiteisėjimo), kuriuo paskutinį kartą buvo subendrintos jai paskirtos bausmės, jai paskirta bausme. Žemesnysis teismas taip pat teisingai pastebėjo tai, kad susiklosčiusiu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistajai M. R. paskirta galutinė bausmė buvo subendrinta du kartus – tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi, nors ta pati bausmė negali būti bendrinama du kartus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019, 13 punktas). Vis dėlto, pažymėtina tai, kad baudžiamajame įstatyme nenumatyta galimybė priimant antrąjį (trečiąjį ir kitus) nuosprendį ignoruoti pirmojoje (ankstesnėse) bylose nuosprendžiu subendrintas bausmes (net ir tuo atveju, kai jos buvo subendrintos netinkamai) ir „išbendrinti“ jas tam, kad būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) yra nustatyti būdai ir procedūros, kaip aukštesnės teisminės instancijos, nagrinėdamos bylas apeliacine, kasacine tvarka ar atnaujinus baudžiamąją bylą BPK XI dalyje numatytais atvejais, gali pakeisti teismų sprendimus. Baudžiamojo proceso įstatyme neleidžiama priimant antrąjį (trečiąjį ir kitus) nuosprendį „išbendrinti“ pirmojoje (ankstesnėse) bylose nuosprendžiu subendrintas bausmes tam, kad jos būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu, ir taip pakeisti ankstesnius teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad susiklosčiusioje padėtyje netinkamą nuteistajai M. R. paskirtų bausmių subendrinimą ištaisys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu jai paskirtos galutinės bausmės subendrinimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi jai paskirta galutine bausme, kaip to prašoma teikimu, paliekant žemesniojo teismo nuteistajai M. R. paskirtą galutinę bausmę, kokia ji būtų buvusi tinkamai subendrinus jai paskirtas bausmes. Pažymėtina tai, kad švelnesnės bausmės dydis ne tik leidžia pridėti atitinkamą jos dalį, bet ir yra mažesnis – vieneri metai ir šeši mėnesiai (vietoje žemesniojo teismo pridėtų dvejų metų ir dviejų mėnesių). Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį pakeisti.

19. Atskirai dėl skundo prašymo nurodyti nuteistajai M. R. skirtinos bausmės pabaigos datą paaiškintina, kad tai padarys pataisos įstaiga. Be to, pastebėtina tai, kad skundžiamoje nutartyje atliktas nuteistosios M. R. laikiname sulaikyme išbūtų penkių dienų įskaitymas į jai paskirtą bausmę yra atliktas bendrintina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi, todėl šis laikas atskirai neįskaitytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi M. R. paskirtos subendrintos penkerių metų ir šešiasdešimties dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu jai paskirtos bausmės vienerių metų ir šešių mėnesių dalį ir M. R. skirti galutinę šešerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį bei šiais nutartimi ir nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Eglė Gruodienė