Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-02-23 · Byla Nr. N2-15661-637/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
N2-15661-637/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Gaižutienė
Ieškovas
I. I.
Atsakovas
R. V.
Advokatai
Liucija Bagačiovienė, Alis Galm
Kategorijos
  • 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. N2-189-637/2011(Proceso Nr. 2-06-3-13725-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija 77.1.; 77.3.; 78.2.1.; 114.9.1.; 114.9.2., 114.9.3.; 114.11.; 116.1. (S)
KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 23 d.Klaipeda

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Audrone Gaižutiene, sekretoriaujant Irenai Janutienei, Linai Beniušienei, dalyvaujant ieškovei I. I., ieškoves atstovei advokatei Liucijai Bagaciovienei, atsakovo atstovui advokato padejejui Aliui Galminui, išvada byloje duodancios institucijos Klaipedos miesto savivaldybes administracijos Socialinio departamento Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovei A. V., žodinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves I. I. ieškini atsakovui R. V. del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškove I. I. kreipesi i teisma su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamecio sunaus T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamaja vieta su ieškove, priteisti nepilnameciam vaikui išlaikyma iš atsakovo R. V., teikiama periodinemis kasmenesinemis išmokomis po 600,00 Lt iki vaiko pilnametystes, priteisti iš atsakovo išlaikymo isiskolinima vienkartine 9900,00 Lt išmoka (33 išmokos po 300,00 Lt) bei visas bylinejimosi išlaidas. Ieškinyje nurode, kad su atsakovu susituokusi nebuvo, jiems gime sunus T. V., nuo pat sunaus gimimo atsakovas sunaus neišlaiko, nesirupina jo priežiura ir auklejimu, gyveno tik savo malonumui. Visa gyvenimo kartu laikotarpi ieškove išlaike šeima, rupinosi maistu, mokedavo komunalinius mokescius. Teismo posedžio metu ieškove papildomai paaiškino, kad su atsakovu faktiškai gyveno penkerius metus jos dvieju kambariu bute, nuo 2010 m. rugsejo menesio gyvena atskirai, iki kreipimosi i teisma diena jos pajamas sudare gaunama socialine pašalpa, todel kuri laika gyveno remiama savo tevu. Iškelus byla teisme ieškove pradejo dirbti (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo posedžio metu visgi pripažino, kad atsakovas vaikui yra kelis kartus nupirkes drabužiu, 2010 m. gegužes menesi yra daves 300,00 Lt, kai susirgo vaikas, viena nakti ieškovas ji prižiurejo, pirko televizoriu, kuris liko ieškovei, pirko minkšta kampa, taciau ji pirko sau ir jis liko atsakovui, todel mano, kad prie vaiko išlaikymo praktiškai neprisidejo, didele dali laiko praleisdavo komandiruotese užsienyje. Paaiškino, kad vaiko išlaikymui reikia 1000,00 Lt per menesi ir ši išlaikymo dydi sudaro 200,00 Lt mokestis už darželi bei kitos rinkliavos darželyje, išlaidos medikamentams, tyrimams, maistui, rubeliams, specialiesiems vaiko poreikiams patenkinti - baseinui – 100,00 Lt išlaidos per menesi. Nurode, kad reikalingos papildomos išlaidos vaiko lavinimui - šokiu bureliui darželyje lankyti. Neigalumo vaikas neturi, taciau jis nuolat serga, jo silpnas imunitetas. Šiuo metu ieškove su sunumi gyvena dvieju kambariu bute, vien tik saskaita už vieno menesio šildyma – 320,00 Lt. Be to, ieškove dirba pamainini darba, todel reikia samdyti žmogu, kuris prižiuretu vaika, kai ieškove dirba. Teismo posedžio metu ieškove nurode, kad sutinka sumažinti prašoma priteisti išlaikyma iki 500,00 Lt per menesi.

Atsakovas R. V. su ieškiniu sutiko tik iš dalies, ieškoves reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamaja vieta su ieškove neprieštarauja, taciau nesutinka, kad butu priteistas ieškoves prašomo dydžio išlaikymas, sutinka moketi 300,00 Lt per menesi sunaus išlaikymui. Nesutinka su reikalavimu priteisti išlaikymo isiskolinima už treju metu laikotarpi. Teismo posedžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas tik nuo 2010 m. rugsejo 12 d. su ieškove nebegyvena kartu. Iki 2010 m. rugsejo menesio kartu su ieškove vede bendra uki, turejo bendra biudžeta, prižiurejo ir kartu augino savo nepilnameti sunu. Šeima išlaike atsakovas, pirko maista, drabužius, baldus, buitine technika, kuriuos paliko sunui. Ieškove, gimus sunui, važinedavo i Vokietija papildomai užsidirbti, tuo metu vaika išlaike ir vienas atsakovas, sunu taip pat palikdavo pas tevus. Teismo posedžio metu atsakovo atstovas pateike nuotraukas, kaip irodyma, kad atsakovas su ieškove vede bendra uki, kartu gyveno. Irodymu, kad išlaike sunu negali pateikti, nes tokiu neturi. PZU Lietuva sudare draudimo sutarti, pagal kuria sumoketos imokos atsakovo mirties atveju arba atsakovui patyrus trauma, atiteks atsakovo sunui T. V.. Atsakovo materialine padetis nera labai gera, jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gaunamas darbo užmokestis – apie 1200,00 Lt per menesi, neturi nekilnojamojo turto ir santaupu, gyvena pas tevus. Atsakovas ketina išeiti iš darbovietes, nes jau kelis menesius nemoka darbo užmokescio. 2007 m. gruodžio 28 d. iš „Swedbank“, AB banko paeme 5000,00 Lt kredita ir kredito likutis yra 2843,88 Lt, kas menesi atsakovas moka bankui palukanas ir imokas. Atsakovo atstovas nesutinka su bylinejimosi išlaidu priteisimu, kadangi atsakovas ieškovei siule teikti išlaikyma nepilnameciam sunui gera valia po 300,00 Lt kas menesi, taciau ieškove nesutiko ir kreipesi i teisma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš rašytiniu irodymu, šaliu paaiškinimu nustatyta, kad T. V., gimes (duomenys neskelbtini), yra ieškoves I. I. ir atsakovo R. V. sunus (b.l. 5). Vaiko tevai santuokos nebuvo nesudare.

Tevu teise ir pareiga aukleti savo vaikus dorais žmonemis ir ištikimais pilieciais, iki pilnametystes juos išlaikyti itvirtinta LR Konstitucijos 38 str. 6 d.. Tevu pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir LR CK 3.192 str.1 d. Vaiko teise tureti tokias gyvenimo salygas, kokiu reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tevu atsakomybe už vaiko gyvenimo salygu, butinu vaikui vystytis, sudaryma pagal ju sugebejimus ir finansines galimybes itvirtinta ir 1989 m. lapkricio 20 d. Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abieju tevu pareiga vienodai rupintis vaiko auklejimu, tinkamai ji prižiureti, materialiai išlaikyti, aprupinti gyvenamuoju bustu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 21 str. 2 d. Abu tevai privalo teikti išlaikyma proporcingai savo turtinei padeciai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tai yra asmenine turtine prievole, todel jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Jei tevai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka.

Siekiant, jog suauges vaikas taptu pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali buti ribojami vien vaiko minimaliu (fiziologiniu) poreikiu tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turetu materialines salygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo igimtus ir igytus gebejimus. Pirmiausia, tik tevai yra atsakingi už vaiko aplinka ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybiu (pažiuru) sistemai, už parama vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebejimus, pomegius. Ieškoves ir atsakovo sunus šiuo metu dar mažametis, taciau jau lanko ikimokykline istaiga, kurioje siekia realizuoti savo sugebejimus bei yra ruošiama savarankiškam gyvenimui. Kaip ir bet kuris vaikas, jis turi buti sveikas, siekdamas realizuoti savo gebejimus, o tai yra susije su papildomomis išlaidomis. Taip pat vaikui vystantis gali išryšketi ir kiti jo pomegiai, kurie galetu buti realizuoti. Tevams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tevu pareigu vykdymas ar visiškas ju nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausanciais nuo tevu valios atvejais, visais kitais atvejais tevams objektyviai esant pajegiems teikti išlaikyma vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikyma, kuris leistu užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tevai privalo iš anksto ivertinti savo esama turtine padeti, savo pasirengima reikiamai pasirupinti vaiku. Priešingu atveju, tevams ar vienam iš ju neivertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybe, sudarant butinas salygas vaikui vystytis, atsakomybe už samoningai prisiimta pernelyg didele socialine rizika ir pasekmes tenka patiems tevams ar vienam iš tevu. Iš teismui pateiktu irodymu bei šaliu paaiškinimu, liudytoju parodymu matyti, kad ieškove, kaip vaiko motina, ne tik materialiai remia savo vaika, bet ir siekia sudaryti geras salygas vaiko fiziniam bei socialiniam vystymuisi. Nagrinejamu atveju atsakovo atsisakymas teikti sunui išlaikyma, motyvuojant, kad nerado su ieškove kompromiso del išlaikymo dydžio, yra nepateisinamas ir vertintinas kaip vaiko teisiu pažeidimas. Atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes ir vaiko interesu apsauga, butina priteisti vaikui reikalinga išlaikyma, atsižvelgiant i vaiko poreikius ir jo tevu turtine padeti. Vaiko poreikiai taip pat sudaro savarankiška pagrinda spresti del išlaikymo dydžio.

Ieškoves advokates argumentai, kad išlaikymo dydis negali buti mažesnis kaip viena minimali menesine alga pagal LR CK 6.461 str. 2 d. ir kad ši norma taikytina ir vaiko išlaikymo institutui, nepagristi. Vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todel istatymo analogija negalima. Istatymu leidejas nenustate išlaikymo dydžio minimalios ribos, itvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Koks išlaikymo dydis užtikrina butinas vaikui vystytis salygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas i konkrecias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilineje byloje D.B. v. K.M. Nr. 3K-3-71/2010).

Nustatant nepilnamecio vaiko išlaikymo dydi, turi buti laikomasi prioritetines vaiko teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principu, kurio esme yra ta, kad, priimdamas sprendima del išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti i vaiko interesus (LR CK 3.3 str. 1 d.). Spresdamas klausima del vaiku išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abieju vaiko tevu turtine padeti. Be to, teismas turi atsižvelgti i tai, kad nustatytas išlaikymas butu pakankamas tenkinti butinas vaiko vystymosi salygas, kad butu patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bustui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kulturiniam ir kitokiam ugdymui. Vienok, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tevu turtine padetis, kuri nustatoma atsižvelgiant i visu rušiu gaunamas pajamas, lešas bankuose ir kitose kredito istaigose; kilnojamaji ir nekilnojamaji turta; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias imones ir kt.) bei kita ju turta. Sprendžiant del tevu galimybes teikti vaikui optimalu išlaikyma, butina ivertinti ar ji teikdami, tevai gales tenkinti butinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar del to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcinguma tarp tevu turtines padeties turi buti nustatyta ir kiekvieno iš tevu dalis išlaikymo prievoleje bei konkretus išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 3 d., LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11p.). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant i prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos bei gynimo principa, visos abejones del išlaikymo dydžio nustatymo turi buti vertinamos vaiko interesu naudai.

Atsakovas negincija savo prievoles išlaikyti nepilnameti sunu, taciau nesutinka su reikalaujamu priteisti išlaikymo dydžiu, nurodydamas, kad jo turtine padetis yra prasta. Atsakovas sutinka vaikui teikti 300,00 Lt dydžio išlaikyma, nurodo, kad tokio dydžio išlaikyma objektyviai tures galimybe teikti. Atsakovo atstovas patvirtino, o byloje esanti (duomenys neskelbtini) pažyma irodo, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis per menesi šiuo metu yra apie 1246,07 Lt (b.l. 10-11). Atsakovo atstovas paaiškino, kad komandiruotese užsienyje atsakovui yra mokami dienpinigiai, kokio jie dydžio, paaiškinti negalejo, darbovietes pažymoje dienpinigiai nenurodyti. Argumentai, kad atsakovui pastaruoju metu nera mokamas darbo užmokestis ir kad jis ketina išeiti iš darbo atmestini, kaip nepagristi, nes teismui nepateikta objektyviu ir patikimu duomenu, patvirtinanciu šiuos teiginius (LR CPK 178 str.). Taip pat nepateikta duomenu apie atsakovo turima nekilnojamaji bei kilnojamaji turta, turimas santaupas. Atsakovas atsiliepime i ieškini nurode bei teismui pateike irodymus apie atsakovo turimus isipareigojimus, sudarancius 2843,88 Lt, bankui „Swedbank“, AB (b.l. 41). Nesutikdamas su ieškoves teiginiu, kad atsakovas neteikia sunui išlaikymo, juo nesirupina, atsakovas nurodo, kad yra sudares gyvybes draudimo sutarti, pagal kuria atsakovo mirties ar sužalojimo atveju, jo sunui bus išmoketa 30000,00 Lt. Sudaryta gyvybes draudimo sutartis (b.l. 46) negali buti vertintina kaip išlaikymo teikimas sunui. Pirma, iš sutarties salygu matyti, kad draudimo išmoka atsakovo sunui išmokama tik atsakovo mirties atveju, o sužalojimo atveju – atsakovui. Be to, išlaikymo teikimas nepilnameciui vaikui reikalingas kiekviena diena, o ne kada nors i ateiti. Liudytoja S. Ž., atsakovo sesuo, parode, kad atsakovas gyvena šiuo metu pas tevus nuosavame name, šiame name iš viso gyvena septyni žmones, vandeni turi savo, todel už ji moketi nereikia. Vertinant šiuos liudytojos parodymus, darytina išvada, kad atsakovo išlaidos komunaliniams mokesciams yra mažesnes nei atsakoves, kadangi atsakove dvieju kambariu bute gyvena viena su savo nepilnameciu sunumi. Be to, remiantis liudytojos parodymais, atsakovas šešias – septynias savaites buna išvykes, viena – dvi savaites gyvena Lietuvoje, o kaip atsakovo atstovas paaiškino, komandiruotes metu jam yra mokami dienpinigiai, todel pragyvenimas keliones metu atsakovui nekainuoja. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, teismas daro išvada, kad atsakovo turtine padetis nera blogesne, nei ieškoves. Ieškoves pajamas, kreipiantis i teisma, sudare - 69,35 Lt socialine pašalpa (b.l. 7, 8-9), nagrinejant byla teisme ieškove pradejo dirbti (duomenys neskelbtini), jos gautas darbo užmokestis už 2011 m. sausio menesi – 1537,26 Lt (b.l. 101). Byloje nustatyta, kad šaliu sunus turi sveikatos problemu del ko jam reikalingi medikamentai, butina lankyti baseina (b. l. 16, 18), t.y. jam skirtinos išlaidos yra šiek tiek didesnes nei iprastai tokio amžiaus vaikams. Taip pat atsižvelgiant i ieškoves pateikta išlaidu paskaiciavimo pažyma (b.l. 13), lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pažyma (b.l. 14), mokejimo kvitus darželio paslaugoms apmoketi (b.l. 15), medikamentu pirkimo dokumentus (b. l. 18), i tai, kad ieškovei dirbant pamainini darba, reikalinga samdyti žmogu vaikui prižiureti, darytina išvada, kad nepilnamecio T. V. išlaikymui kas menesi yra reikalinga bendra 800,00 Lt suma. Tikslios sumos, reikalingos nepilnamecio vaiko išlaikymui per viena menesi skirti, objektyviai neimanoma nustatyti. Šaliu turtinei padeciai esant panašiai, tiek ieškove, tiek atsakovas turi pareiga skirti sunaus išlaikymui kas menesi po 400,00 Lt ir ši prievole atitinka protingumo ir sažiningumo kriterijus. Priteistu išlaikymui piniginiu lešu tvarkytoja skiriama ieškove (LR CK 3.190 str.).

Pažymetina, kad pagerejus atsakovo turtinei padeciai, priteistas išlaikymo dydis suinteresuotu asmenu prašymu gali buti padidintas, jis gali buti padidintas ir atsiradus papildomoms vaiko priežiuros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatine priežiura). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir busimas vaiko gydymo išlaidas (LR CK 3.201 str.).

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, pasisakydamas del išlaikymo nepilnameciams vaikams isiskolinimo priteisimo, yra konstataves, kad išlaikymo isiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis LR CK 3.192 str. 2 d. itvirtintomis nuostatomis, todel teismas, kilus gincui del išlaikymo isiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teiseta ir pagrista sprendima, turi imtis priemoniu, kad butu nustatytos šios reikšmingos faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tevu turtine padetis, c) butinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tevu turtinei padeciai, d) kokia dali reikalingo išlaikymo teike kiekvienas iš tevu gincijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tevas ar motina nebevykde savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gegužes 20 d. nutartis, priimta civilineje byloje R.A. v. A. A., Bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nustatant teisiškai reikšmingus faktus del LR CK 3.200 str. taikymo turi buti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinemis aplinkybemis, atsižvelgiant i prioritetines vaiko teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principa bei i protingumo, teisingumo, sažiningumo principus (LR CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilineje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Ieškove paaiškino, kad prašomo priteisti išlaikymo isiskolinimo laikotarpiu turejo pakankamai pajamu, išlaike šeima, atsakovas prie išlaikymo prisidejo nežymiai. Liudytojas T. S., atsakovo sunenas, parode, kad karta, kai atsakovas buvo reise, yra vežes ieškovei perduoti pinigus nuo atsakovo. Liudytojas T. S., atsakovo sunenas, parode, kad prie jo atsakovas yra pirkes maisto, sauskelnes, maudes bei vystes vaika. Liudytojas B. Ž., atsakovo sesers vyras, bei liudytoja atsakovo sesuo S. Ž. parode, kad ginco laikotarpiu šalys gyveno normalu šeimynini darnu gyvenima, lankydavosi vieni pas kitus, gincu tarp šaliu del pinigu prie liudytoju tarp šaliu nebuvo kile. Iš kieno pinigu gyveno šeima, liudytojams nera tiksliai žinoma. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pateikti duomenu, patvirtinanciu, jog atsakovas išlaike šeima negali. Iš pateiktu išperkamosios nuomos sutarciu matyti, kad ginco laikotarpiu atsakovas pirko išsimoketinai LG DVD grotuva, 32LH3000 LG LCD televizoriu, baldu – kampa „Julija“, komoda LINDAU (b.l. 42, 43, 44, 45). Ieškove negincijo, kad televizorius išsiskyrus su atsakovu, atiteko jai ir imokas bei palukanas moka atsakovas. Iš pateiktu nuotrauku matyti, kad šalys vede šeimynini gyvenima, kartu švente šventes, sveciuodavosi pas gimines (b.l. 71-84). Ištyrus šaliu pateiktus rašytinius irodymus, ivertinus liudytoju parodymus, šaliu paaiškinimus, atsižvelgiant i tai, kad ieškoves pozicija teismo proceso metu del išlaikymo isiskolinimo kito, t.y. iš pradžiu ji teige, kad atsakovas nuo pat gimimo vaiko visiškai neišlaike, po to – kad prie išlaikymo visgi prisidejo, taciau labai nežymiai, darytina išvada, kad ginco laikotarpiu kiekvienas iš tevu teike išlaikyma vaikui pagal savo galimybes. Teismas sutinka su ieškoves atstoves argumentu, kad išlaikymo isiskolinimas negali buti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.), bet išlaikymas priteisiamas nuo teises i išlaikyma atsiradimo dienos. Ieškove pripažino, kad iki 2010 m. rugsejo menesio su vaiko tevu (atsakovu) gyveno kartu, ir 2010 m. spalio menesi, t.y. operatyviai, praejus tik menesiui po šaliu išsiskyrimo, kreipesi i teisma su ieškiniu. Teismas nesutinka su ieškoves atstoves argumentu, kad tik atsakovo pareiga yra irodyti, kad jis tuos tris metus teike išlaikyma. Tokia pat pareiga turi ir ieškove, nes ji turi irodyti savo reikalavimus (CPK 178 str.). Pažymetina, kad atsakovas nors ir nepateike teismui pakankamai irodymu apie rupinimasi savo vaiku, taciau irodinejo bendra šaliu gyvenima. Tuo tarpu ieškove nepateike teismui nei vieno irodymo, kuris nugincytu atsakovo pateiktus irodymus. Pažymetina, kad ieškove pripažino, kad net šiu metu sausio menesi buvo palikusi sunu atsakovo priežiurai. Šalys pripažista, kad konfliktas del ju bendro gyvenimo ivyko 2010 m. rugsejo menesi ir tik nuo to laiko tarp šaliu kilo gincas del išlaikymo vaikui dydžio, todel teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, ieškoves reikalavima del išlaikymo isiskolinimo atmeta, kaip neirodyta (LR CPK 3 str. 1 d., LR CK 3.200 str.).

Teismas, atsižvelgdamas i byloje išvada teikiancios institucijos pateikta išvada, tenkina ieškoves prašyma del nepilnamecio sunaus T. V. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus, pagal bylos duomenis ji turi galimybe užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkancias gyvenimo ir auklejimo salygas. Atsakovas tam neprieštaravo. Nepilnamecio T. V. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, ieškove I. I. (LR CK 3.174 str. 2 d.).

Iš teismui pateiktu rašytiniu irodymu matyti, kad ieškovei civilineje byloje buvo suteikta valstybes garantuojama antrine teisine pagalba, todel šios ir kitos valstybes patirtos išlaidos proporcingai patenkintu reikalavimu daliai priteistinos iš atsakovo (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 99 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintu reikalavimu daliai priteistinos kitos butinos ir rašytiniais irodymais pagristos išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d.). Ieškoves ieškinio suma yra 17100,00 Lt (600 Lt × 12 men. + 9900,00 Lt), žyminio mokescio dydis - 646,00 Lt (216,00 Lt + 297,00 Lt + 133,00 Lt), valstybes garantuojamos teisines pagalbos išlaidos - 600,00 Lt, patenkinta ieškoves 28,07 procentai pareikštu reikalavimu sumos (4800,00 Lt × 100 procentu/17100,00 Lt), todel iš atsakovo priteistina 28,07 procentai žyminio mokescio valstybei ir 28,07 procentai ieškoves turetu bylinejimosi išlaidu valstybei, viso – 349,75 Lt (181,33 Lt + 168,42 Lt). Ieškovei iš atsakovo priteistina 28,07 procentai kitu butinu ir rašytiniais irodymais pagristu išlaidu, t.y. 14,04 Lt (50,00 Lt × 28,07 procentai).

Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-10-22 nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas del išlaikymo nepilnameciui vaikui priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 293 str. 1 p., 4 p.,

nusprendžia:

Ieškoves I. I. ieškini atsakovui R. V. tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. V. išlaikyma nepilnameciam sunui T. V., (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt periodinemis išmokomis mokamomis kas menesi nuo 2010-10-13 iki vaiko pilnametystes.

Skirti ieškove I. I. tvarkyti uzufrukto teise nepilnamecio T. V., (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas periodines menesines išmokas.

Nustatyti nepilnamecio T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatine gyvenamaja vieta su vaiko motina, t.y. ieškove I. I..

Kitoje dalyje ieškini atmesti.

Priteisti i valstybes biudžeta iš atsakovo R. V. 181,33 Lt bylinejimosi išlaidu, susijusiu su žyminio mokescio sumokejimu.

Priteisti iš atsakovo R. V. 168,42 Lt bylinejimosi išlaidu, susijusiu su valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikimu.

Priteisti ieškovei I. I. iš atsakovo R. V. 14,04 Lt bylinejimosi išlaidu.

Sprendima del išlaikymo nepilnameciui T. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Panaikinti Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-10-22 nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienu nuo sprendimo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipedos apygardos teismui per apylinkes teisma.

Teiseja Audrone Gaižutiene