- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2S-488-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02052-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kalistara“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalistara“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eirta“ dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – viešoji įstaiga Pakruojo verslo informacijos centras, uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio miestprojektas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kalistara“ ieškinys atsakovei UAB „Eirta“ dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Pakruojo verslo informacijos centras, UAB „Panevėžio miestprojektas“. Ieškovė reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne didesnei kaip 37 823,20 Eur sumai atsakovei UAB „Eirta“ priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, esantį tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės UAB „Eirta“ turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, reikalaujamos priteisti sumos (37 823,20 Eur) ribose, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir socialinio draudimo biudžetams bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo, reikalavimo 37 823,20 Eur sumai, atsakovei UAB „Eirta“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, leidžiant turtu naudotis, tačiau uždraudžiant šį turtą perleisti ir / arba įkeisti, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo turtines teises ar pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, reikalaujamos priteisti sumos (37 823,20 Eur) ribose, leidžiant atsiskaityti su ieškove UAB „Kalistara“ bei išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas ir privalomas įmokas mokesčių administratoriui.
3. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus (ieškinio dalyką), ieškinio faktinį pagrindą, pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad ieškovės reikalavimai atsakovei preliminariai pagrįsti. Todėl tikėtina, jog ieškovei gali būti priimtas palankus teismo sprendimas ir dėl to egzistuoja pirmoji laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sąlyga.
4. Teismas pažymėjo, jog, vertinant atsakovės sąžiningumą, iš ieškovės pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovei turtiniai reikalavimai buvo bei yra šiuo metu pareikšti ir kitose civilinėse bylose.
5. Teismas vertinio, kad, atsižvelgiant į preliminarų ieškovės pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, reikalavimų dydį, ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, gautus LITEKO duomenis, į tai, kad teismui nežinoma atsakovės tikroji finansinė padėtis, manytina, kad ieškovė tikėtinai pagrindė grėsmę, jog galimai palankus ieškovei teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Eirta“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė, kaip galimai nesąžiningus, nurodo tuos atsakovės veiksmus, kurie sudaro pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, t. y. ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį.
6.2. Teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartyje, jog aplinkybė, susijusi su atsakovės buvimu ginčo su ieškove šalimi nagrinėjamojoje byloje, savaime nerodo atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme.
6.3. Nuspęsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas nebuvo iki galo nuoseklus savo išvadose bei aiškiai nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, įskaitant ir išaiškinimų tose nutartyse, kuriomis rėmėsi skundžiamojoje 2021 m. balandžio 23 d. nutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą iš esmės susiejo tik su tuo, kad iš „teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovei turtiniai reikalavimai buvo bei yra šiuo metu pareikšti ir kitose civilinėse bylose.
6.5. Nagrinėjamu atveju ieškovė jokių objektyvių duomenų, bent minimaliausių ir preliminariai patvirtinančių, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė. Tokių aplinkybių (net minimaliausių) nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.
6.6. Pateikiame atsakovės balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje, sudarytuose 2020 m. gruodžio 31 d. datai, iš kurių matyti, kad atsakovė tiek 2019 m., tiek 2020 m. dirbo pelningai (2019 m. grynas pelnas – 20703 Eur, 2020 m. grynas pelnas – 104637 Eur). Atsakovės ilgalaikio turto vertė 504979 Eur, ji nuosavybės teisėmis valdo žemę, kitus nekilnojamuosius daiktus, vien pinigai bei pinigų ekvivalentai 147143 Eur. Atsakovės įstatinis kapitalas 68118 Eur, kai tuo tarpu nuosavas kapitalas – 729937 Eur (tai yra nuosavas kapitalas yra daugiau kaip dešimt kart didesnis negu įstatinis kapitalas), nepaskirstytas pelnas 644340 Eur. Taigi atsakovės turtinė-finansinė padėtis bei jos mokumas nekelia nė menkiausių abejonių.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Kalistara“ prašo atsakovės UAB „Eirta“ atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyta pozicija nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl egzistuojančios grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Šalies argumentai
7.2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog atsakovei turtiniai reikalavimai buvo bei šiuo metu yra pareikšti ir kitose civilinėse bylose. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu ji dalyvauja tik dviejuose teisminiuose procesuose - vienas iš jų yra su ieškove, o antrajame atsakovei nekeliama jokių pretenzijų dėl sutartinių prievolių neįvykdymo, tačiau, minėta, LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismuose buvo ir yra pareikštas ne vienas finansinis reikalavimas atsakovei, ji turi ir kitų įsipareigojimų kreditoriams.
7.3. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės ilgalaikio turto vertė 504 979 Eur, o grynasis pelnas 104 637 Eur, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 264 707 Eur, t. y. viršija atsakovės grynąjį pelną ir pusę į jos balansą įrašyto ilgalaikio turto vertės. Be to, teismui nepateikti duomenys, ar atsakovės atskirajame skunde nurodytas turtas nėra areštuotas ar kitaip apsunkintas.
7.4. Esant tokių aplinkybių visumai, atsižvelgiant į šioje byloje pareikštų reikalavimų dydį (37 823,20 Eur), į tai, jog atsakovė turi ir kitų kreditorių, nes jai keliamos bylos teismuose, į tai, jog atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija atsakovės grynąjį pelną ir pusę į jos balansą įrašyto ilgalaikio turto vertės, nesant duomenų, ar atsakovės valdomas turtas nėra areštuotas ar kitaip apsunkintas, vertintina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
10. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Eirta“ 2020 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas atsakovei nepranešus, todėl atsakovė neturėjo galimybės įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
11. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
12. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
13. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., t. y. nenustatė akivaizdžių duomenų dėl ieškovės ieškinio nepagrįstumo.
14. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip egzistuojančią antrąją būtinąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nurodė tai, kad atsakovei pareikštas 37 823,20 Eur turtinio pobūdžio reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra didelis, todėl egzistuoja preliminari grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į šioje byloje pareikštų reikalavimų dydį (37 823,20 Eur), į tai, jog atsakovė turi ir kitų kreditorių, nes jai keliamos bylos teismuose, į tai, jog atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija atsakovės grynąjį pelną ir pusę į jos balansą įrašyto ilgalaikio turto vertės, nesant duomenų, ar atsakovės valdomas turtas nėra areštuotas ar kitaip apsunkintas, vertintina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą iš esmės susiejo tik su tuo, kad atsakovei turtiniai reikalavimai buvo bei yra šiuo metu pareikšti ir kitose civilinėse bylose. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su tokiais ieškovės argumentais bei pirmosios instancijos teismo motyvais.
15. Pažymėtina, jog nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Ne kartą išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
16. Ieškovės ir pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės, kad atsakovė turi ir kitų kreditorių, neparodo, jog atsakovės finansinė padėtis yra bloga. Juo labiau neįrodo, kad atsakovė yra nesąžininga. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytas 2020 m. gruodžio 31 d. datai, iš kurių matyti, kad atsakovė tiek 2019 m., tiek 2020 m. dirbo pelningai. Atsakovės ilgalaikio turto vertė 504979 Eur, ji nuosavybės teises valdo žemę, kitus nekilnojamuosius daiktus. Viso atsakovės turto vertė – 994 644 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 264 707 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo aktualioje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-253-516/2020).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
18. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovė jokių pagrįstų įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) nepateikė. Tokių aplinkybių byloje nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Eirta“ atžvilgiu.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „Kalistara“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Kalistara“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.