Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-04-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-56-316/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-02-27Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-21Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
AN2-56-316/2020
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00318-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Boleslovas Kalainis (pirm.)
Institucija
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-56-316/2020Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00318-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko S. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1. 2019 m. gruodžio 2 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. S. R. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį tuo, kad jis 2019 m. lapkričio 21 d. 12.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas nenustatytos markės motociklą, neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs motociklo, trenkėsi į priekyje stovėjusio automobilio „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galą ir jį apgadino. Nepranešęs apie įvykį policijai, pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kelkraštyje stovėjęs automobilis, padaryta 280,66 Eur žala. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus.

2. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarimu administracinė teisena R. S. atžvilgiu, kaltinant jį padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. S. kaltę. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neginčijamai konstatuoti, jog R. S. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Nesutikdamas su skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarimu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK viršininkas S. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje - taikyti R. S. atsakomybę, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi.

3.1. Apeliaciniame skunde Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK viršininkas nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino kompleksą išimtinų ir ypatingų aplinkybių, netinkamai pritaikė įstatymą, nes R. S. 2019 m. lapkričio 21 d. 12.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas tyrimo metu nenustatytos markės motociklą, neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs motociklo trenkėsi į priekyje stovėjusio automobilio „FORD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galą ir jį apgadino. Po to nepranešęs apie įvykį policijai iš jo pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kelkraštyje stovėjęs automobilis. Padaryta 280,66 Eurų žala. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė KET 9, 14, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

3.2. Apeliantas pažymi, kad tyrimo metu nustatyta, jog įvykį matė V. L., kuri iš kūno sudėjimo atpažino, kad motociklo vairuotojas yra R. S., ji dirba mokykloje, o R. S. yra buvęs jos mokinys. Liudytoja V. M., kuri yra R. S. draugės močiutė, nurodė, kad 2019 m. lapkričio 21 d. apie 16 – 17 val. pas ją atvyko R. S. ir paaiškino, jog pateko į eismo įvykį ir susižalojo koją, taip pat liudytoja paaiškino, kad R. S. 2019 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) gatve važinėjo draugo motociklu, kurio nei markės, nei valstybinio numerio nežino (teismo posėdžio metu savo parodymus liudytoja V. M. pakeitė ir nurodė, kad ji tokio paaiškinimo neteikė).

3.3. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad, duodamas paaiškinimą, R. S. nurodė, jog 2019 m. lapkričio 21 d. jis važiuodamas dviračiu (duomenys neskelbtini), pamatęs iš šalutinės gatvės išvažiuojantį draugą M. U. su automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėjo staigiai stabdyti ir pargriuvo, o dviratis atsitrenkė į minėtą automobilį, jis motociklo neturi ir jokio automobilio neapgadino. Liudytojas M. U. paaiškino apie įvykį analogiškai, tik pabrėžė, kad tas įvykis buvo ne 2019 m. lapkričio 21 d., o lapkričio 14 ar 15 dienomis ir įvykio metu R. S. kojos nesusižalojo. Apelianto teigimu, gavus R. S. medicininius dokumentus, matyti, jog jis į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2019 m. lapkričio 21 d. 17 val. 2 min., kur jam diagnozuotas didžiojo kojos piršto lūžis, žaizda susisiekianti su lūžio vieta. Jis kreipėsi į ligoninę ne lapkričio 14 ar 15 dienomis, o eismo įvykio dieną. Todėl apibendrinant R. S. ir M. U. paaiškinimus aiškiai matyti, kad R. S. teikia tikrovės neatitinkančias detales ir taip suklaidino teismą.

4. Atsiliepimų į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK viršininko S. B. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. ANK 652 straipsnio, reglamentuojančio bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apygardos teisme, 2 dalyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių procesinių principų – pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Siekiant tinkamai įgyvendinti anksčiau nurodytas įstatymo nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, būtina žinoti tikslią ir aiškią skundą pateikiančio asmens ar institucijos poziciją dėl, jų nuomone, reikalingų pakeitimų, inkriminuojant konkrečius veiksmus ar juos kvalifikuojant, skiriant nuobaudas ar prašant nubausti asmenis tais atvejais, kai jų atžvilgiu bylos buvo nutrauktos, taip pat kai prašoma pagriežtinti paskirtas nuobaudas ar skirti papildomas nuobaudas, kad, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis daugiau, nei to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK viršininko S. B. apeliacinio skundo reikalavimo, juo yra prašoma panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, taikant R. S. atsakomybę, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi. Taigi apeliaciniame skunde neaiškiai nurodoma, kokį konkretų sprendimą, panaikinus skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliantas prašo teismo priimti, tai yra, iš apeliacinio skundo visiškai neaiškūs apelianto argumentai dėl to, kokia konkreti administracinė nuobauda ir už kokį konkretų administracinį nusižengimą, apelianto manymu, turėtų būti taikoma administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Tai reiškia, kad apeliaciniame skunde nesuformuluotas konkretus ir aiškus prašymas (ANK 647 straipsnio 2 dalis) užkerta apeliacinės instancijos teismui galimybę užtikrinti anksčiau minėtų ANK 652 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad Šiaulių apygardos teismas kaip apeliacinė institucija žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad institucijoms, turinčioms administracinius įgaliojimus jai nepavaldžių asmenų atžvilgiu, turinčioms teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus asmenims ir įstatymų numatytais atvejais skirti pažeidėjams administracines nuobaudas, bei kitas teises ir pareigas, iš esmės, įgyvendinančioms valstybės jai deleguotas atitinkamas funkcijas, yra keliami didesni reikalavimai rengiamuose įstatymų reikalavimus atitinkančiuose procesiniuose dokumentuose (apeliaciniuose skunduose) dėstomoms juridinėms formuluotėms ir argumentams, kadangi joms turi būti žinomos apeliacinių skundų turinį ir formą reglamentuojančios teisės normos (ANK 647 straipsnis).

8. Nors Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK viršininko S. B. apeliacinis skundas ir neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, į ką turėjo atkreipti dėmesį ir apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą (ANK 648 straipsnis), apygardos teismas šiuo atveju nagrinėja apeliacinį skundą ir patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

9. Kaip jau minėta, skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį R. S. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. S. kaltę padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinė teisena nutrauktina. Apeliaciniame skunde keliamas R. S. nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už jam inkriminuotus administracinius nusižengimus pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK viršininkas nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl prašo patraukti R. S. administracinėn atsakomybėn.

10. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną R. S. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie nepakankamai pagrindžia R. S. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir R. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą, – Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

12. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną R. S. atžvilgiu, buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, - apklausė visus asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į tai, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus negali būti grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jos (kaltės) jokie objektyvūs įrodymai neginčijamai nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. S. dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis jokio motociklo neturi ir 2019 m. lapkričio 21 d. jis motociklu nevažiavo, kojos nykštį susilaužė, kai važiuojant nuokalne dviračiu užsikirto priekinis ratas ir jis atsitrenkė į M. U. vairuojamo automobilio padangą, dviratis palindo po automobiliu, o jis čiuožė, nusibrozdino delnus. Apylinkės teisme apklausiami liudytojai A. B., V. L., M. V., G. S., R. S., V. M., M. U. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, neginčijamai patvirtinančių R. S. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Rašytinėje bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, patikimai patvirtinančių, kad 2019 m. lapkričio 21 d. 12.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas nenustatytos markės motociklą, neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs motociklo, trenkėsi į priekyje stovėjusio automobilio „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galą ir jį apgadino, bei nepranešęs apie įvykį policijai, pasišalino būtent R. S..

13. Apeliaciniame skunde Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK viršininko nurodytos aplinkybės – tai, kad byloje nagrinėjamą įvykį matė liudytoja V. L., kuri galimai iš kūno sudėjimo atpažino, kad motociklo vairuotojas yra R. S., kad liudytoja V. M. paaiškino, jog 2019 m. lapkričio 21 d. apie 16 – 17 val. pas ją atvyko R. S. ir paaiškino, jog pateko į eismo įvykį ir susižalojo koją, taip pat moteris paaiškino, kad R. S. 2019 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) gatve važinėjo draugo motociklu, kurio nei markės, nei valstybinio numerio nežino, kad liudytojas M. U. paaiškino, jog R. S. važiuodamas su dviračiu atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį ne 2019 m. lapkričio 21 d., o lapkričio 14 ar 15 dienomis ir įvykio metu kojos nesusižalojo, kad iš medicininių dokumentų matyti, jog R. S. į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2019 m. lapkričio 21 d. 17 val. 2 min., kur jam diagnozuotas didžiojo kojos piršto lūžis, žaizda susisiekianti su lūžio vieta, – taip pat savaime neįrodo R. S. kaltės šioje administracinio nusižengimo byloje.

14. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių pripažinti asmenį kaltu, veiką kvalifikuoti pagal nusižengimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba pripažinti asmenį įvykdžius pažeidimą, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos veikos padarymo įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-2014). Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, asmens kaltumo – toks asmuo teismo proceso metu negali būti pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

15. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarimu pagrįstai administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį R. S. atžvilgiu nutraukta, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Naikinti šį procesinį sprendimą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK viršininko S. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK viršininko apeliacinio skundo argumentai skundžiamą nutarimą priėmusio apylinkės teismo išvadų nepaneigia. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Boleslovas Kalainis