Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2022-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-576-805/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-09
Bylos Nr.
e1-576-805/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16954-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
Ž. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-576-805/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16954-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 9 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. vasario 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį galutine subendrinta 4 MGL (152 Eur dydžio bauda ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (bausmę atlikęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. M. 2022 m. gegužės 14 d. apie 18.39 val. Prienų r. sav., Balbieriškio sen., Vartų k., kelio Nr. 3304 Balbieriškis-Jiestrakis-Plutiškės 10.350 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo K. M. priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. kai jam 18.47 val. nustatytas 3,24 promilių neblaivumas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo Ž. M. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d. iš ryto, tiksliai valandų negali pasakyti, jis nuvažiavo pas draugę L. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten per visą dieną gėrė alų. Kiek išgėrė alaus negali pasakyti, bet tikrai daugiau negu 6 litrus. Po to susipyko su drauge. Ji kažkur išvažiavo iš savo namų, jis liko vienas. Susipykęs jis dar išgėrė vieną butelį alaus. Tada nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Suprato, kad yra neblaivus, kad tokios būsenos vairuoti negali, tačiau tuo metu jam taip atrodė, kad reikia grįžti namo. Kai išvažiavo iš draugės namų niekas nematė. Važiavo vienas tėčiui K. M. priklausančiu automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis yra tėčio nuosavybė. Jis yra įtrauktas tik kaip jo valdytojas, t. y. kad galėtų vairuoti jį. Kai išvažiavo tą dieną iš savo namų ryte, jis buvo blaivus. Tėvai matė ir žinojo, kad jis išvažiavo iš namų pas draugę, jie negalėjo numanyti, kad jis girtas vairuos automobilį, nes taip niekada nėra padaręs. Jeigu išgerdavo alkoholio, niekada automobilio nevairuodavo. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Balbieriškis-Jiestrakis-Plutiškės nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Privažiavus (duomenys neskelbtini), t. y. sankryžą su keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė, jis pasižiūrėjo ar nėra pagrindiniu keliu atvažiuojančių automobilių, atrodė, kad kelias laisvas. Įvažiavus į sankryžą, pajautė smūgį į automobilio kairį šoną. Jo vairuojamą automobilį Audi apsuko nuo smūgio ir jis sustojo ant kelio. Kito automobilio vairuotojas paskambino trumpuoju pagalbos telefonu. Greitai atvyko policijos pareigūnai ir gaisrinė. Policijos pareigūnams iš karto prisipažino, kad automobilį vairavo neblaivus. Policijos pareigūnas patikrino jo neblaivumą. Prisimena, kad antru pūtimu buvo nustatytas 3,65 promilių neblaivumas. Su neblaivumo tikrinimo rezultatais sutiko. Eismo įvykio metu sužalotų asmenų nebuvo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas K. M. parodė, kad automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir yra registruotas jo vardu. Sūnus Ž. M. yra įtrauktas kaip valdytojas, kadangi paskutiniu metu dėl prastos sveikatos jis negali vairuoti, dėl to jį visur vežioja sūnus. Automobilį Audi A6 pirko 2022 m. gal balandžio mėnesį, tiksliai neprisimena. Mokėjo 1 200 Eur. Tiek pat jis šį automobilį įvertina ir dabar. 2022 m. gegužės 14 d. ryte, valandos negali pasakyti, nes neatkreipė dėmesio, sūnus Ž. M. su jo automobiliu Audi A6 blaivus išvažiavo pas draugę. Jis taip sakė, kad ten važiuoja. Jis nebūtų davęs važiuoti automobiliu sūnui, jei šis būtų buvęs neblaivus. Niekada nėra taip buvę, kad sūnus Ž. M. būdamas neblaivus vairuotų automobilį, dėl to ir šį kartą visiškai neįtarė ir nepagalvojo, kad sūnus gali po to važiuoti neblaivus. Tą pačią dieną vakare, kitas sūnus R. pasakė, kad Ž. padarė avariją ir sudaužė jo automobilį. Taip pat pasakė, kad Ž. vairavo automobilį girtas. Po to, tą patį vakarą, sugrįžęs sūnus Ž. pats taip pat pasakė, kad padarė avariją su jo automobiliu Audi A6. Matė, kad Ž. yra neblaivus. Smulkiau apie įvykį nepasakojo, todėl nieko negali pasakyti daugiau. Kadangi automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis nežinojo, kad sūnus Ž. M. su juo važiuos neblaivus, be to, šis automobilis jam reikalingas, kad galėtų nuvykti pas daktarus, pas kuriuos turi dažnai lankytis dėl savo sunkios sveikatos būklės, todėl prašo grąžinti jam automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neskirti laikino nuosavybės teisių apribojimo.

Liudytojas G. I. parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d. apie 18.30 val. važiavo keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė nuo Prienų link Marijampolės pusės. Važiavo savo automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Oro sąlygos buvo geros, nelijo, matomumas geras, kelio danga sausa. Priartėjant prie vadinamos (duomenys neskelbtini) jis matė, kad šalutiniu keliu iš dešinės pusės artėja automobilis Audi. Jo važiavimo greitis buvo apie 90 km/h, tačiau prieš šią sankryžą jis greitį sumažino. Matė, kad automobilis Audi priartėjęs prie sankryžos sulėtino greitį. Jis galvojo, kad šis automobilis sustos. Jo greitis tuo metu galėjo būti apie 70 km/h. Staiga automobilis Audi iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį kelią Vilnius-Prienai-Marijampolė, į jo eismo juostą. Atstumas nuo jo automobilio iki automobilio Audi tuo momentu, kai šis automobilis išvažiavo į jo eismo juostą iš šalutinio kelio, buvo likęs apie 10 metrų. Jis dar koją uždėjo ant stabdžių pedalo, bet tuo metu įvyko susidūrimas. Jo vairuojamo automobilio priekinė dalis atsitrenkė į automobilio Audi kairį šoną, maždaug ties viduriu. Po smūgio automobilis Audi apsisuko ir sustojo priešpriešinėje eismo juostoje. Jo automobilis taip pat sustojo dalinai priešpriešinėje eismo juostoje, t. y. kelio viduryje. Iš automobilio Audi A6 išlipo vyras. Akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Šis vyras prašė, kad nekviestų policijos, kad yra jis neblaivus. Siūlė atsiskaityti. Jis su jo pasiūlymais nesutiko ir paskambino trumpuoju pagalbos telefonu, kad atvyktų policija. Atvykus policijos pareigūnams, matė, kad buvo braižoma įvykio vietos schema, tikrinamas automobilio Audi A6 vairuotojo neblaivumas. Girdėjo, kai sakė, kad to vairuotojo neblaivumas buvo apie 3,5 promilių. Eismo įvykio metu jis sužalotas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Ž. M. prisipažinimo, liudytojų K. M. ir G. I. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2022 m. gegužės 14 d. apie 18.39 val. Prienų r. sav., kelyje Nr. 3304 Balbieriškis-Jiestrakis-Plutiškės 10,350 km neblaivus, kai pirmu pūtimu alkoholio kiekio matuokliu 18.47 val. nustatytas 3,24 promilių girtumas, 19.04 val. antru pūtimu nustatytas 3,65 promilių girtumas. Ž. M., vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. M., pirminiais duomenimis, nepraleido pagrindiniu keliu Nr. A16 Vilnius-Prienai- Marijampolė 105,250 km atvažiuojančio automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo G. I. ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nesužaloti;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. D. tarnybinis pranešimas iš kurio matyti, kad 2022 m. gegužės 14 d. apie 18.40 val. gavo pranešimą, kad Prienų r. sav., Vartų k., sankryžoje susidūrė automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu rado apgadintą transporto priemonę Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. M., ir automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. I.. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad automobilio Audi A6 vairuotojas Ž. M., būdamas neblaivus, (alkoholio kiekio matuokliu 18.47 val. pirmu pūtimu nustatytas 3,24 promilių girtumas, 19.04 val. antru pūtimu nustatytas 3,65 promilių girtumas), važiuodamas šalutiniu keliu Balbieriškis-Jiestrakis-Plutiškės (kelio Nr. 3304), nepraleido pagrindiniu keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė (kelio Nr. A156) važiuojančio automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai;

įvykio vietos apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Prienų r. sav., Vartų k., kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 105,250 km ir kelio Nr. 3304 Balbieriškis-Jiestrakis-Plutiškės 10,350 km sankryža. Kelias A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė asfaltuotas, ženklintas baltos spalvos siauromis brūkšninėmis kelio ženklinimo linijomis Nr. 1.7 „Siaura brūkšninė linija“ bei siauromis linijomis Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija, skirianti priešingų krypčių transporto srautus, ir žyminti eismo juostų kraštus“. Kelias Nr. 3304 Balbieriškis-Jiestrakis-Plutiškės taip pat asfaltuotas. Prieš sankryžą su pagrindiniu keliu A16 Vilnius- Prienai-Marijampolė yra kelio ženklas Nr. 204 „Stop“. Prie šio ženklo skersai važiuojamąją dalį yra plati linija Nr. 1.11 „Stop linija“. Sankryžoje ant kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė, žiūrint nuo kelio pradžios, kairėje pusėje, priešpriešinio eismo juostoje, priekiu link Marijampolės, stovi automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio sulankstytas variklio dangtis, priekinis bamperis, priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, apgadinti žibintai, radiatoriaus grotelės. Automobilio salone priekyje matoma suveikusi vairo ir panelės oro pagalvė. Nuo šio automobilio 3,8 m atstumu ant kelio Balbieriškis-Jiestrakis-Plutiškės, prie kairio kelkraščio, žiūrint nuo šio kelio pradžios stovi automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priekiu nukreiptas link sankryžos. Automobilio kairės pusės priekinės ir galinės durys sulenktos, įlenktas galinis sparnas. Automobilio viduje kairėje pusėje priekyje matosi suveikusi šoninė oro pagalvė;

2022 m. gegužės 14 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad Ž. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs negali. Atliktas tikrinimas prietaisu ALCOTEST 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo laikas 18.47 val., rodmenys – 3,24 promilės, antro tikrinimo laikas 19.04 val., rodmenys – 3,6 promilės. Su tikrinimo rezultatais Ž. M. sutiko.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad Ž. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 3,24 promilių girtumas. Tokiais veiksmais Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už Ž. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis Ž. M. yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, VšĮ Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, Ž. M. sutinkant skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda.

Prokurorė prašo kaltinamajam skirtiną baudą sumokėti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, paskyrus ilgesnį baudos sumokėjimo terminą kaltinamasis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti paskirtą baudą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis, kaltinamajam nustatytinas aštuonių mėnesių terminas baudai sumokėti.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą sunkų (3,24 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas Ž. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 3 metams, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 16 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo

Prokurorė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 200 Eur.

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. K. T. yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam Ž. M. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku registruotas K. M., valdytoju – Ž. M.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. M. parodė, kad automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir yra registruotas jo vardu. Sūnus Ž. M. yra įtrauktas kaip valdytojas, kadangi paskutiniu metu dėl prastos sveikatos jis negali vairuoti, dėl to jį visur vežioja sūnus. Automobilį Audi A6 pirko 2022 m. gal balandžio mėnesį, tiksliai neprisimena, mokėjo 1 200 Eur. Tiek pat jis šį automobilį įvertina ir dabar. 2022 m. gegužės 14 d. ryte, valandos negali pasakyti, nes neatkreipė dėmesio, sūnus Ž. M. su jo automobiliu Audi A6 blaivus išvažiavo pas draugę. Jis nebūtų davęs važiuoti automobiliu sūnui, jei šis būtų buvęs neblaivus. Tos pačios dienos vakarą jis sužinojo, kad sūnus buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis jam priklausantį automobilį. Automobilis jam reikalingas nuvykti pas daktarus, pas kuriuos turi dažnai lankytis dėl savo sunkios sveikatos būklės. Vertinant tai, kad iš esmės transporto priemonės savininkas nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, dėl ko netikslinga konfiskuoti kito asmens vardu registruotą ir jam priklausančią transporto priemonę. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl transporto priemonės kainos Lietuvoje nurodyta, kad lengvojo automobilio Audi A6 vidutinė kaina su PVM 2022 metų gegužės mėnesį yra 1 960 Eur, be PVM – 1 621 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2015, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021). Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos A. T. išaiškinimą, į tai, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl transporto priemonės kainos Lietuvoje lengvojo automobilio Audi A6 vidutinė kaina su PVM 2022 metų gegužės mėnesį yra 1 960 Eur, nors prokurorė prašo išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 200 Eur, tačiau kaltinamajam neginčijant transporto priemonės vertės nustatymo pagrįstumo, nepateikus jokių duomenų (pavyzdžiui, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ar pan.), kurie patvirtintų mažesnę minėto automobilio vertę, iš kaltinamojo priteistina 1 960 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Juo labiau, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus asmuo, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kas ribotų galimybę dirbti, nėra pateikta, todėl privalo prisiimti nepatogumus ir atlyginti šią finansinę naštą, kuri atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam Ž. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, o kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 54 MGL (2 700,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. M. paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1 800,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, Ž. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš Ž. M. konfiskuotino turto – automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 960 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimties eurų) sumą.

Ž. M. iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, o kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Išaiškinti Ž. M., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Paskirtą baudą jis privalo geranoriškai sumokėti minėtu laikotarpiu, t. y. pats pagal turimas finansines galimybes gali pasiskirstyti, kokio dydžio įmokas atliks kiekvieną mėnesį, arba visą sumą gali sumokėti iš karto nustatyto termino eigoje. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti Ž. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė