- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- I1-668-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02359-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas, ir A. T.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataiso namų (toliau – ir Marijampolės PN, ir atsakovės atstovas), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN 2019 m. vasario 12 d. - 2019 m. spalio 21 d. laikotarpiu, atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad kaip viena iš socialinės reabilitacijos užimtumo priemonių, vykdomų Marijampolės PN, yra krepšinio žaidimas. Paaiškino, kad krepšinį nuteistieji žaidžia lauke, neuždengtoje teritorijoje, kurioje būna balų, purvo. Teigė, kad po užsiėmimų sportu tokiomis sąlygomis į gyvenamąsias patalpas sugrįždavo suprakaitavęs ir purvinas, tačiau Marijampolės PN nesudarydavo galimybių nusiprausti po dušu. Tvirtino, kad dėl higienos stokos jam kilo sveikatos problemų. Pareiškėjas tokias kalinimo Marijampolės PN sąlygas įvardijo kaip žeminančias orumą, sukėlusias jam psichologinį bei dvasinį išgyvenimą, t. y. sukėlusias pareiškėjui neturtinę žalą (b. l. 1).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės PN atsiliepimu prašė A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės PN nurodė, kad teisės aktai numato, jog nuteistiesiems galimybė pasinaudoti dušu turi būti suteikiama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjui tokia galimybė buvo užtikrinta, be to, jis galėjo nusiprausti ir praustuvėje, esančioje sanitarinio mazgo patalpoje. Tvirtino, kad Marijampolės PN, atsižvelgę į gydytojo rekomendacijas, sudarė galimybes pareiškėjui papildomai maudytis duše. Atsakovės atstovas vertino, kad nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą bei jo nurodyta žalos piniginė išraiška neturi pagrindo (b. l. 17–21).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą pataisos įstaigoje atliekant laisvės atėmimo bausmę asmens higieną neužtikrinančiomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius aukščiau nurodytų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjo neturtinę žalą kildino iš to, jog pasinaudoti dušu Marijampolės PN buvo galima tik vieną kartą per savaitę, o po krepšinio užsiėmimų galimybė pasinaudoti dušu nebuvo suteikiama.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (taikoma iki 2020 m. sausio 22 d. galiojusi redakcija) 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Byloje pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jam galimybė nusiprausti po dušu kartą per savaitę jam buvo suteikiama, tačiau teigė, kad Marijampolės PN nesudarydavo galimybių pasinaudoti dušu po lauke vykstančių sportinių užsiėmimų, per kuriuos suprakaituodavo ir išsipurvindavo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad tais atvejais, kai pareiškėjas neneigia, jog pataisos namų administracija buvo sudariusi galimybes bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, konstatuojama, kad viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-188-556/2019 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“
yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, Lietuvos laisvės atėmimo įstaigos neprivalo vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).
Teismas sprendžia, kad nacionaliniai teisės aktai nenumato, kad pataisos namuose prie juose esančių sporto užsiėmimams skirtų uždarų patalpų ar lauko žaidimų aikščių (aikštelių) būtų įrengti dušai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tokia situacija, kai pataisos įstaigoje po sporto užsiėmimų nėra galimybės pasinaudoti dušu, nėra tokia, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną; vertinant pažeidimą, susijusį su asmens higiena sporto užsiėmimų metu ir po jo, atsižvelgiama į tai, ar pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po sporto kameroje ar kitoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau – ir nustatyta tvarka pasinaudoti dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017 ir kt.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl asmens higienos sąlygų, būtina nustatyti, ar pataisos įstaiga atsižvelgė į asmens sveikatos būklę ir, esant asmens sveikatos sutrikimų, užtikrino galimybę dažniau naudotis dušu (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018).
Byloje pateiktos Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. pažymos duomenimis, A. T. ginčo laikotarpiu 7 kartus kreipėsi į šeimos gydytojus (b. l. 23).
Nuteistųjų areštu ambulatorinio priėmimo registracijos žurnale esantys įrašai patvirtina, kad, atsižvelgus į medicinos specialisto rekomendacijas, 2019 m. rugsėjo 18 d. - 2019 m. spalio 10 d. laikotarpiu pareiškėjui buvo leista pasinaudoti dušu 3 kartus per savaitę o 2019 m. spalio 29 d.-2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu jam buvo papildomai skirtas vienas kartas pasinaudoti dušu (b. l. 26-28).
Marijampolės PN atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas turėjo neribojamas galimybes po užsiėmimų sportu nusiprausti praustuvėje, įrengtoje sanitarinio mazgo patalpoje (b. l. 18). Pagal nuteistųjų atliekančių bausmę kalėjimo režime išvedimo į krepšinio aikštelę grafikus, nuteistieji vedami į krepšinio aikštelę pagal kameras ir skirtingomis savaitės dienomis (b. l. 31–32).
Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad, užtikrinus pareiškėjui galimybę po užsiėmimų sportu nusiprausti sanitarinio mazgo patalpoje esančioje praustuvėje, vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, o 2019 m. rugsėjo 18 d. - 2019 m. spalio 10 d. bei 2019 m. spalio 29 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiais - ir dažniau, Marijampolės PN užtikrino pareiškėjui pakankamas sąlygas pasirūpinti asmens higiena. Taigi, pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo nėra.
Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nebuvo nustatyta Marijampolės PN ir (ar) jų pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo nėra ir jis atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. T. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.