Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis

2022-01-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-26-1138/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-19
Bylos Nr.
II-26-1138/2022
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00130-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-26-1138/2022
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00130-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S) (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 19 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – P. K. – skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Šukienės 2021 m. lapkričio 30 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11027-2021 pakeitimo bei paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Šukienės 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11027-2021, P. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 12 d. 13.59 val., (duomenys neskelbtini), krašto keliai (duomenys neskelbtini), 69 km., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,48 prom. neblaivumas), paskirta 800,00 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. P. K. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Šukienės 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11027-2021, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, teismui netenkinus šio prašymo, pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti kuo trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

2.1. Skunde nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini). Kadangi transporto priemonę vairavo užmiestyje, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas mažesnis – šiame kelyje nebuvo nei šviesoforų, nei perėjų, nei pėsčiųjų, jame eismas nebuvo intensyvus. Važiavo vietovėje, kurioje gyvena, todėl žino eismo sąlygas, patį kelią. Transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.), vairavo įsijungęs šviesas. Administracinis nusižengimas padarytas 13.59 val. – šviesiu paros metu. Alkoholį vartojo tik vakare, ryte atsikėlęs jautėsi gerai, net neįtarė, kad gali būti neblaivus, dėl to ir vairavo transporto priemonę. Jam skubėti niekur nereikėjo, todėl, jeigu būtų suvokęs, kad yra neblaivus, tai paprasčiausiai nebūtų vairavęs transporto priemonės. Mano, kad aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad jam gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta poveikio priemonė. Jis yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2000 metais įgijo pagrindinį įsilavinimą, 2004 metais (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo profesinę kvalifikaciją. Šiai dienai darbo neturi, tačiau aktyviai jo ieško ne tik savo, bet ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagalba. 2011 metais sudarė santuoką, kurioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais gimė dukra ir sūnus, taip pat rūpinasi ir ankstesnėje santuokoje gimusiu sūnumi, kuris gyvena kartu. Jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: įgijo išsilavinimą ir dirba su tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių įgyvendinimui (pvz., pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz., mokesčių sumokėjimui, vaikų išlaikymui), gyvena vedybinį gyvenimą. Jau yra sumokėjęs jam paskirtą 800 Eur baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Anksčiau nėra padaręs analogiško administracinio nusižengimo (ANK 422 straipsnio 5 dalyje). Jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, šiuo atveju egzistuoja dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Sunkinančių aplinkybių nėra. Iki aptariamo administracinio nusižengimo, nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo. Padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas poelgis. Nors jo atžvilgiu ir yra užfiksuoti keli teisės pažeidimai, jie yra gana smulkūs, baudos už juos sumokėtos, o teisė vairuoti transporto priemones anksčiau niekada neatimta. Padaryti pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi atlikti perauklėjimo funkciją. Galiojančių administracinių nuobaudų 2021 m. lapkričio 12 d. neturėjo. Teisę vairuoti transporto priemones turi jau ilgą laiką – apytiksliai 14 metų. Pareiškėjo visa šeima gyvena užmiestyje ir dėl įgimtos akių ligos jo sutuoktinė niekada neturėjo ir negali turėti teisės vairuoti transporto priemones. Jis yra vienintelis asmuo, kuris savo šeimoje turi teisę vairuoti transporto priemones. Jam šios teisės netekus, tiek jam, tiek visai šeimai kyla didelių sunkumų, kadangi jie faktiškai netenka susisiekimo galimybės. Viešasis transportas pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beveik nevažiuoja, dėl ko jokių alternatyvų susisiekimui nėra. Tokios aplinkybės jau šiai dienai labai apsunkina jo ir šeimos gyvenimą. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ne tik dėl kasdienių poreikių šeimoje, bet ir dėl to, kad jis galėtų susirasti darbą. Neturint teisės vairuoti transporto priemones, susirasti jį būtent pareiškėjo gyvenamojoje vietoje iš esmės neįmanoma dėl jokios darbo pasiūlos nebuvimo. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl pasirūpinimo vaikais. Vienas iš jų turi sveikatos problemų dėl žarnyno, dėl ko nuolat iškyla poreikis parsivežti sūnų iš mokyklos. Kitam sūnui dėl psichinės sveikatos nuolat (du kartus per savaitę) reikia lankytis pas psichologą. Dukra yra lankanti užklasinės veiklos užsiėmimus. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl pasirūpinimo pareiškėjo mama, kuri gyvena toje pačioje gyvenvietėje, dėl ko pareiškėjas ja pasirūpindavo atlikdamas sunkesnius buities darbus, nupirkdamas ir atveždamas jai iš miesto maisto produktų, kitų produktų ir daiktų, nuveždamas ją į reikiamas vietas bei įstaigas. Pareiškėjas šiek tiek ūkininkauja, tai padeda jo paties ir visos šeimos išlaikymui, tačiau neturint teisės vairuoti transporto priemones, tokia veikla iš esmės neįmanoma. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats pareiškėjas nesusižalojo ir pan.). Dalyje dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto, pareiškėją baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir visai jo šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Pareiškėjas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos (b. l. 2-12).

2.2. P. K. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 38), todėl byla išnagrinėta P. K. nedalyvaujant. Teismas sudarė galimybes P. K. dalyvauti teismo posėdyje nuotolinio ryšio priemonėmis, tuo pagrindu bylos nagrinėjimą atidėjo, tačiau nuotolinio ryšio priemonėmis P. K. teismo posėdžio metu neprisijungė. Teismas pažymi, kad po teismo posėdžio P. K. teismo darbuotojams telefonu nurodė, kad buvo prisijungęs, tačiau teismas jokių tai patvirtinančių duomenų neturi. Be to, P. K. elektroniniu paštu nurodė, kad prašo skirti trumpesnį terminą su neįrengtais alkoblokais (yra ūkininkas, vairuoja sunkiasvorę techniką laukams dirbti) arba, kad teismas skirtų alkobloką, jeigu nėra kitos galimybės sutrumpinti vairavimą be alkobloko.

Atsiliepimas

3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-11027-2021 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais, todėl su P. K. skundu nesutinka. Nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti P. K. prašymą – pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skiriant šią administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas laikotarpiui. Nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, P. K. buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta bauda ir teisė vairuoti atimta minimaliam 6 dalyje nurodytam terminui. Prašo teismo palikti nutarimą nepakeistą ir P. K. skundo netenkinti (b. l. 35-36).

4. Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas teismo prašė P. K. skundo netenkinti. Sutinka dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, taikymo P. K., tačiau pažymėjo, kad turi būti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutikimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

5. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

8. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-89-185/2017).

9. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda.

11. P. K., vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

12. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad P. K. paskirta 800,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 12 mėnesių terminui (a. b. l. 4). Ginčo dėl šio nusižengimo iš esmės nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Šio nusižengimo padarymo faktas ir jo kvalifikavimas nėra ginčijami ir paties pareiškėjo, P. K. su paskirtos baudos dydžiu sutiko, ją sumokėjo (b. l. 21), tačiau skunde P. K. prašo panaikinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.

13. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes (a. b. l. 4). Neskirti sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašoma skunde, galima tik pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. K. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo savo kaltę pripažino ir gailėjosi. 2021 m. lapkričio 30 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11027-2021 nurodyta, jog skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad P. K. anksčiau nebuvo padaręs tokio pobūdžio administracinių nusižengimų ir ši aplinkybė pripažįstama asmens padėtį lengvinančia. Taigi, P. K. skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Iš pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad per pastaruosius 5 metus P. K. tris kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus – už leistino greičio viršijimą, vairuojant naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone rankomis, vairavimą transporto priemonės, neįregistruotos nustatyta tvarka (b. l. 23-25).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. K. žmona R. K. turi neįgaliojo pažymėjimą, teisės vairuoti transporto priemones neturėjo ir negalės turėti dėl įgimtos akių ligos (b. l. 27-28). P. K. turi tris vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad rūpinasi jais ir savo mama (b. l. 6-7). Šiuo metu nedirba, ieško darbo (b. l. 5, 15). P. K. skunde nurodo, kad pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 5-6). Tokios aplinkybės rodo, kad jis suvokia padaryto nusižengimo – vairavimo esant neblaiviam, pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį. Šios asmens patraukto administracinėn atsakomybėn nurodytos aplinkybės, kodėl iš jo neturėtų būti atimta specialioji teisė – vairuoti transporto priemones, yra svarbios pareiškėjui, tačiau pagal teismų praktiką jos nėra pripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo prieš sėsdamas už automobilio vairo turėtų atitinkamai įvertinti savo elgesį ir numatyti, kad padaręs vienokį ar kitokį pažeidimą gali sulaukti ir neigiamų pasekmių, t. y. kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo gali kilti neigiamos pasekmės – apsunkinta šeimos padėtis, materialinė padėtis. Žinodamas, kad jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, asmuo privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Pažymėtina, kad tokiu savo elgesiu P. K. ne tik, kad padarė KET pažeidimą, bet ir sukėlė grėsmę kitoms transporto priemonėms bei žmonių sveikatai. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad skundą pateikusiam P. K. užfiksuotas neblaivumas buvo netoli baudžiamosios atsakomybės ribos, nustatytas net 1,48 prom. neblaivumas, kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo vienkartinis per daugelį metų pažeidimas. Kartu teismas pažymi, kad būtent pats P. K. ir sukūrė situaciją, kuomet šeimos gyvenimas tapo apsunkintas, todėl pats ir turėtų imtis veiksmų siekdamas užtikrinti asmenų, kuriais jis nurodo, jog rūpinasi, poreikių užtikrinimu. Gauti papildomas pajamas, esant reikalui naudotis pavežėjimo paslaugomis, draugų ar giminaičių pagalba. Juolab, kad jis yra ūkininkas, jauno amžiaus, turi galimybes pajamas pasididinti.

18. Už padarytą nusižengimą buvo paskirta teisės normos sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda ir skirtas minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas, kurį skirti privaloma. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios iš esmės pažeistų teisingumo principą ir leistų teismui trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

19. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad straipsnio sankcijoje kaip alternatyva yra suformuluotas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai. P. K. sutiko su šia priemone, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos atstovas alternatyvai neprieštaravo.

20. Teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog P. K. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti keičiamas į pagal savo sukeliamus padarinius iš esmės analogiško pobūdžio ir analogiškų suvaržymų priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai 1 metams. Tokia administracinio poveikio priemonė teismo vertinimu atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, ją taikant P. K., manytina, pakeis savo elgesį, kartu mažiau nepatogumų patirs jo šeimos nariai, ir užtikrintas visuomenės interesas, jog transporto priemones vairuotų tik blaivūs asmenys, kartu bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 422 straipsnio 5-6 dalimis, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi ir 2 dalimis,

nutaria:

pakeisti 2021 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Šukienės nutarimą Nr. 40-ANR_N-11027-2021 ir vietoje specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai pradedami skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdo teisę vairuoti transporto priemones suteikianti institucija.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas