Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-03-01 · Administracinė byla Nr. A-1481-552/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2023-01-26Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-01
Bylos Nr.
A-1481-552/2023
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00045-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Inesa Arbočienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1481-552/2023Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00045-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,dalyvaujant užsieniečiui A. M., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Pavel Kolosov,

vertėjai Jūratei Bernotienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kamerūno Respublikos piliečio A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į centrą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiui A. T. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Teikime URC išdėstė šiuos argumentus:

2.1. Užsienietis su asmenų grupe buvo sulaikytas 2021 m. liepos 4 d. pasienio ruože, neteisėtai neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir su savimi neturėdamas asmens tapatybę ar teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 21S39684 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas įsiteisėjo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo, kuriuo atmesta Užsieniečio skundo dalis dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, dėl to jis neteko prieglobsčio prašytojo statuso.

Žemesnės instancijos teismas

2.2 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 28 d. sprendimu Užsieniečiui skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę neribojant jo judėjimo laisvės iki 2023 m. sausio 7 d., Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 17 d. savavališkai pasišalino iš Kybartų URC. Užsienietis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką 2023 m. sausio 24 d. iš (duomenys neskelbtini), perduotas URC. Užsienietis 2023 m. sausio 25 d. pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta – jis pateikė kilmės valstybės piliečio asmens tapatybės kortelę.

2.3. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvos Respublikoje ir bando išvengti galimo išsiuntimo į kilmės valstybę, dėl to jam skirtina Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

II.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. sausio 26 d. sprendimu tenkino VSAT teikimą ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. balandžio 23 d.

5. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nustatė, jog Užsienietis turi jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą) ar kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Visgi, teismo vertinimu, ankstesnės alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų pažeidimas ir neteisėtas išvykimas iš Lietuvos Respublikos rodo, kad mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti Įstatymo tikslų, t. y. nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus ir priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, todėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė.

III.

7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 26 d. sprendimą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC netaikant judėjimo laisvės ribojimo.

8. Užsienietis nurodo, jog jo judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje su trumpa pertrauka yra ribojama nuo 2021 m. liepos 4 d. ir jis visą tą laikotarpį praktiškai gyveno faktinio sulaikymo, kurio taikymo laikotarpis yra nepagrįstai ilgas, sąlygomis, o asmens judėjimo laisvė gali būti apribota tik nustačius duomenis, kad konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsižvelgus į tai, jog pirmosios instancijos teismas tokių duomenų byloje buvimo nekonstatavo, teismas nepagrįstai taikė griežčiausiai Užsieniečio judėjimo laisvę ribojančią priemonę.

Atsiliepimas

9. Atsakovas URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pažymi, jog būdamas Lietuvos Respublikoje Užsienietis nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir tik Užsienietį grąžinus iš (duomenys neskelbtini), kartu buvo perduota jo kilmės valstybės išduota asmens tapatybės kortelė. Kiti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės analogiški išdėstytiems teikime pirmosios instancijos teismui (žr. šios nutarties 2.1.-2.3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

11. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Užsienietis anksčiau pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, tenkino VSAT teikimą ir skyrė Užsieniečiui jo judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

13. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog jo judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje ribojama nepagrįstai ilgą laikotarpį, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, dėl to teismo skirta priemonė pernelyg varžo jo judėjimo laisvę.

14. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje (Migracijos departamento 2023 m. sausio 25 d. pažyma Nr. 23S8673), dėl to bylos nagrinėjimo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme metu yra prieglobsčio prašytojas.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nustatyti Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).

18. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

19. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio judėjimo laisvė buvo ribojama nuo 2021 m. liepos 4 d., t. y. nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, iki Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 28 d. sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Nustatyta, jog pasinaudodamas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų skirta alternatyvia sulaikymui priemone, suteikiančia teisę laisvai judėti, Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 17 d. išvyko iš Kybartų URC 24 valandų laikotarpiui ir iki leistino nustatyto laiko, 2022 m. rugpjūčio 18 d., nesugrįžo.

20. Užsienietis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką 2023 m. sausio 24 d. iš (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013 ( Reglamentas „Dublinas III“), kartu su savimi turėdamas kilmės valstybės asmens tapatybės kortelę, galiojančią iki 2029 m. gegužės 6 d., ir pakartotinai pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą. Kaip minėta, šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (žr. šios nutarties 13 p.).

21. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. To paties Įstatymo 114 straipsnio 7 dalis numato, jog prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės, kuria ribojama judėjimo laisvė, taikymo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3944-822/2022, 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3908-968/2022, 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3982-821/2022).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Užsieniečio judėjimo laisvė buvo apribota nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 29 d. ir nuo 2023 m. sausio 24 d. iki šiol. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Užsieniečio judėjimo laisvė Įstatyme numatytais pagrindais yra ribojama (ir būtų ribojama pagal skundžiamą teismo sprendimą) trumpiau nei 18 mėnesių.

24. Šiame kontekste primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

25. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į Užsieniečio asmenybę ir ankstesnį elgesį (nuslėpė asmens tapatybės dokumentą, pažeidė apgyvendinimo tvarką, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos), realaus judėjimo laisvės apribojimo trukmę (nėra viršytas maksimalus 18 mėnesių terminas), teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, Užsieniečio asmenybė ir jo elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms nustatyti jo pakartotinio prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti sprendimą prieglobsčio klausimu.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kamerūno Respublikos piliečio A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė