- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-09
- Bylos Nr.
- 2-745/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- V. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, T. M., V. M., H. K., J. K., E. K.
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties dalies, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui V. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo areštą civilinėje byloje Nr. 2-2973-431/2009, iškeltoje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, T. M., V. M., H. K., J. K., E. K. ir V. A. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies, mainų ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. ir L. Š.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, T. M., V. M., H. K., J. K., E. K. ir V. A. ir prašė teismo:
1) Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 12 20 sprendimo Nr. 01-1854 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. M. į 0,1008 ha miško plotą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini);
2) Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 12 20 sprendimo Nr. 01-1855 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K. į 0,1784 ha miško plotą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini);
3) Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 12 20 sprendimo Nr. 01-1856 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. K. į 0,0420 ha miško plotą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini);
4) Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 12 20 sprendimo Nr. 01-1857 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo H. K. į 0,1008 ha miško plotą, esantį žemės (duomenys neskelbtini);
5) Pripažinti negaliojančiu 2003 02 10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėto miško dalyje, pagal kurią mirusio E. K. turtą paveldėjo sutuoktinė J. K.;
6) Pripažinti negaliojančiu 2003 02 17 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėto miško dalyje, pagal kurią mirusiosios J. K. turtą paveldėjo E. K.;
7) Pripažinti negaliojančia 2003 10 21 mainų sutarties dalį, pagal kurią T. M. su J. K., H. K. su J. k. ir H. K. su E. k. išmainė tarpusavyje vienas kitam priklausančias žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis;
8) Pripažinti negaliojančia 2004 09 23 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 0,42 ha žemės sklypo dalies, kurią iš J. K., H. K., T. M. ir V. M. nusipirko V. A. ir kurioje yra miškas;
9) Taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą V. A. grąžinti valstybei 4200/6814 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį (0,42 ha), kurioje yra miškas, taip pat taikyti restituciją natūra ginčijamos 2003 10 21 mainų sutarties bei 2004 09 23 pirkimo-pardavimo sutarties šalių atžvilgiu.
Ieškinį grindė tuo, kad atsakovams nuosavybė nepagrįstai atkurta ir į valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį 0,42 ha mišką. Šis turtas negali būti perleidžiamas privačių asmenų nuosavybėn, todėl turi būti sugrąžintas teisėtam jo savininkui - valstybei.
Šalies argumentai
Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašus viešajame registre dėl nuosavybės teisės į V. A. priklausantį 0,6814 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo, taip pat dėl nuosavybės teisės į E. K. priklausančią 1,11 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2499/11100 dalį perleidimo draudimo.
Po ginčo dėl priskirtinumo išsprendimo Vilniaus apygardos teismo teisėjui priėmus ieškinį, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas areštavo atsakovui V. A. nuosavybės teise priklausantį 0,6814 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat areštavo E. K. nuosavybės teise priklausančio 1,11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)dalį, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Teismo nuomone, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovas V. A. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria areštuotas jam nuosavybės teise priklausantis 0,6814 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Teismo nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. A. yra sąžiningas ginčo turto, kurį areštavo teismas, įgijėjas, nepareikalavo užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo. Ieškinys paduotas praleidus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą 30 dienų ieškinio senaties terminą apskųsti atitinkamų institucijų sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ir atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo V. A. atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Teismas neturi pareigos savo iniciatyva taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Apelianto argumentai dėl ginčo turto įgijėjo sąžiningumo bei ieškinio senaties termino praleidimo teisiškai nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šie klausimai nagrinėjami kitose civilinio proceso stadijose.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusios su sprendimo įvykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-570/2007). Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai ieškinio reikalavimus pareiškia prokuroras, ginantis viešąjį interesą. Kitaip tariant, vien tai, jog ieškinį pareiškė CPK 49 straipsnyje nurodytas teisės subjektas, nesudaro pagrindo, neišnagrinėjus ginčo, daryti išvadą dėl viešojo intereso egzistavimo ir nelemia ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimo.
Nagrinėjamoje byloje viešąjį interesą ginantis prokuroras be kitų ieškinyje išdėstytų reikalavimų prašo pripažinti negaliojančia 2004 09 23 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 0,42 ha žemės sklypo dalies, kurią V. A. nusipirko iš J. K., H. K., T. m. ir V. M. ir kurioje yra miškas, bei prašo taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą V. A. grąžinti valstybei išimtine nuosavybės teise priklausiusį mišką. Patenkinus šiuos reikalavimus, pagal ginčo sandorį atsakovo V. A. įgytas miškas turėtų būti sugrąžintas valstybės nuosavybėn. Siekiant, kad šis miškas nebebūtų perleistas kitų asmenų nuosavybėn (atsakovai po nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ne kartą perleido jiems nuosavybės teise priklausančias sklypų dalis) ir iš esmės nepasunkėtų tikrojo ieškovo – Lietuvos valstybės galimybės atgauti jai, kaip teigia viešąjį interesą ginantis vyriausiasis prokuroras, išimtine nuosavybės teise priklausiusį mišką natūra, yra pagrindas areštuoti ginčo objektą. Netaikius apelianto ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės jo įsigytam žemės sklypui ir teismui patenkinus šiuos ieškinio reikalavimus, galimai valstybei išimtine nuosavybės teise priklausęs miškas galėtų būti perleistas kitiems asmenims, o tai dar labiau apsunkintų ir taip sudėtingą teisinę situaciją, nukentėtų viešasis interesas, kuriuo grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas.
Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų dėl atsakovo sąžiningumo ir ieškinio senaties termino taikymo byloje. Šiuos klausimus teismas spręs kitoje proceso stadijoje, nagrinėdamas ginčą iš esmės (CK 1.80 str. 2 d., 1.126 str., CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.).
Nors žemenės instancijos teismas iš tiesų nepakankamai motyvavo savo nutartį dėl atsakovo turto arešto, vien ši aplinkybė nedaro nutarties negaliojančia. Teismas nutartyje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kadangi egzistuoja grėsmė, jog jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš esmės teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis byloje, kai iš tiesų yra aiškus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais (CPK 328, 338 str.).
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo užtikrinti atsakovų galimų nuostolių atlyginimą. Teismas, remdamasis CPK 147 straipsnio nuostatomis, ex proprio motu (savo iniciatyva) taiko atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą tik tuomet, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 144 str. 2 d., 147 str., 3 str. 6 d.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys jo atžvilgiu būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.